Byla 2S-559-212/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UFMAB „Diskontas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei UFMAB „Diskontas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės UFMAB „Diskontas“ priešieškinį ieškovei AB „Panevėžio energija“ dėl nuostolių priteisimo

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 344,08 Lt skolos ir delspinigių už šilumos energiją. Nurodė, kad atsakovė nuo 2009-10-01 iki 2010-02-01 neatsiskaitė už suvartotą šilumos energiją.

6Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 23 212,67 Lt nuostolių, 8,28 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovei atlikti atsakovei priklausančių patalpų, esančių ( - ), šildymo sistemų bei pačių patalpų remonto darbus.

7Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad atsakovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia išspręsti savarankišką ginčą, kas negalima be atskiro teisminio nagrinėjimo ir papildomų aplinkybių tyrimo. Atsakovė yra ginčo patalpų savininkė, nenurodė jokių aplinkybių, kad ieškovė jai trukdytų atlikti šildymo sistemų bei pačių patalpų remonto darbus, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba taps neįmanomas būsimo teismo sprendimo vykdymas.

8Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovei atlikti atsakovei priklausančių patalpų, esančių ( - ), šildymo sistemų bei pačių patalpų remonto darbus. Mano, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užkirsti kelią jos patiriamų nuostolių didėjimui. Ieškovė nesiima jokių veiksmų, kad būtų išvengiama didesnės žalos atsakovės turtui, todėl mano, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes gali padidėti atsakovės patiriami nuostoliai, o kartu ir iš ieškovės priteisiama ir išieškoma suma. Remiantis CPK 145 str. 1 d. 12 p., įstatymas tokio pobūdžio prašymą įtvirtina kaip laikinąją apsaugos priemonę, o ne atskirą reikalavimą. Kai yra pareikštas reikalavimas ir dėl kitos šalies veiksmų gali atsirasti ar padidėti žala, būtų neprotinga neužkirsti kelio žalos atsiradimui ar padidėjimui, o versti suinteresuotą šalį laukti žalos atsiradimo ir tada reikšti savarankišką reikalavimą dėl jos atlyginimo. Ieškovė yra atsakovės priklausančių patalpų šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja bei šildymo ir karšto vandens tiekėja. Nesuremontavus šildymo sistemos įrenginių ir toliau bus patiriami nuostoliai. Ieškovė siuntinėja atsakovei nepagrįstus raštus, nurodydamas, kad be jo raštiško leidimo draudžiama atlikti bet kokius remonto darbus. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais, tačiau nėra jokių garantijų, kad ieškovė netrukdys atsakovei atlikti remonto darbų. Mano, kad ieškovė, kaip šildymo sistemos prižiūrėtoja ir tiekėja, pasinaudodama teisės aktų jai suteikta diskrecijos teise priimti sprendimus dėl projektų bei leidimų išdavimui dėl šildymo įrenginių sistemos atjungimo bei remonto darbų gali piknaudžiauti šia savo teise. Be to, dėl ieškovės neiveikimo ir savo pareigų prižiūrėti šildymo sistemą neatlikimo, atsakovė savo ruožtu negali vykdyti patalpų remonto, dėl ko patalpų būklė nuolat prastėja. Mano, kad teismas neteisėtai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesivadovavo suformuota teismų praktika.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad atskirasis skundas ir pats prašymas yra nepagrįstas ir neprotingas. Nurodo, kad pastato savininkas ne tik turi teisę atlikti patalpose esančios šildymo sistemos priežiūros ir remonto darbus, bet ir privalo tai daryti, todėl atsakovės prašymas yra nesuprantamas. Atsakovei įteiktame rašte yra nurodymas laikinai atsijungti pastatą nuo miesto tinklų dėl šilumos punktų (įvadų) ir šilumos naudojimo sistemų išjungimo šilumnešio magistralinių ir kvartalinių tinklų hidraulinių bandymų. Šiuo metu visi bandymai yra atlikti ir atsakovė gali atlikti visus remonto darbus tiek pastato vidaus šildymo sistemoje, tiek ir šilumos punkte (įvade), o patalpų remonto darbų atlikimui niekada jokios įtakos ieškovė neturėjo ir negali turėti.

10Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

11Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl skolos už tiekiamas paslaugas, dėl netinkamos paslaugų kokybės ir nuostolių atlyginimo. Atsakovė UFMAB „Diskontas“ priešieškinyje nurodė, kad ieškovės nesirūpina atsakovei priklausančių patalpų šildymo sistemos priežiūra, neužtikrina tinkamos įrenginių būklės, todėl patalpos užlietos vandeniu iš radiatorių, gadina sienas ir pačių patalpų būklę. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę netrukdyti atlikti atsakovei priklausančių patalpų ( - ), šildymo sistemų ir patalpų remonto darbus. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė sprendimo įvykdymui.

12Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.).

13Nustatyta, kad patalpos, esančios ( - ) yra atsakovės nuosavybė ir duomenų, jog ieškovė apribojo atsakovės teises disponuoti šiomis patalpomis (neleidžia į jas patekti, neleidžia jų remontuoti ir pan.) nėra. Draudimų atlikti patalpų ar jose esančių šildymo sistemų remontą, ieškovė nereiškė. Priešingai, teigia, kad patalpų savininkas turi tam ne tik teisę, bet ir pareigą. Nesant ginčo dėl patalpose atliekamo remonto, atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę netrukdyti atlikti patalpų, šildymo sistemų bei pačių patalpų remonto darbus, yra perteklinis ir beprasmis.

14Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, atmetant prašymą ir atmeta apeliantės argumentus, kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1punktu

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai