Byla ATP-21-508/2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Nustatė

2Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal pagal T. N. prašymą dėl nelegalaus darbo UAB „M.“ už tai, kad tarp šalių– darbuotojo T. N. ir darbdavio- M. S. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. M. S. leido nelegaliai dirbti T. N., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 95, 99 straipsnius, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir darbuotojo T. N. darbo teises ir socialines garantijas, t.y., šiais savo veiksmais M. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje.

3Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nutarimu M. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ATPK 301 straipsnį, nubaustas 100 Lt bauda. Teismas konstatavo, jog duomenų, kad M. S., kaip UAB „M.“ vadovas, būtų nelegaliai įdarbinęs T. N. nėra, todėl M. S. veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje. Kadangi UAB „M.“ vyr. buhalterė Z. M. duomenis apie T. N. įdarbinimą VSDFV Kauno skyriui pateikė tik kitą dieną po to, kai T. N. pradėjo vykdyti savo darbines funkcijas, t.y. 2011-06-16, teismas padarė išvadą, kad M. S. veika atitinka ATPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Institucijos nuomone, ATPK 41 straipsnio 1 dalis pritaikyta nepagrįstai bei skirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda neatitinka sankcijoje numatytos ir yra neadekvati padarytam pažeidimui. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių" 17.1 punktas numato, kad draudėjas privalo pateikti 1-SD pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Todėl teismas nepagrįstai pakeitė administracinio teisės pažeidimo straipsnį iš 413 straipsnio 1 dalies į 41 straipsnio 1 dalį. Teismo paskirta 100 Lt bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį ne tik nepasiekiamas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda. Jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių skirti švelnesnę nuobaudą, byloje nėra. Todėl teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30 straipsnio, 301 straipsnio nuostatas, netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl nuobaudų sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo.

5Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Administracinis kaltinimas M. S. Institucijos 2011-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suformuluotas už veikos, numatytos ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir įtvirtinančios, jog administracinę atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims užtraukia nustatytas nelegalus darbas, padarymą. Minėta teisės norma yra blanketinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).

8Byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad T. N. dirbo UAB „M.“ apdailininko dabą. Buvo nustatyta 8 valandų penkių darbo dienų savaitė. Buvo sutarta dėl atlygio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių T. N. teiginius apie tai, kad jam turėjo būti mokamas didesnis nei darbo sutartyje numatytas atlygis. Šiuo atveju ginčytina aplinkybė - kada T. N. pradėjo dirbti UAB „M.“. Įrodymai dėl to yra prieštaringi. T. N., pagal kurio 2011-08-16 surašytą skundą, ir buvo pradėtas tyrimas, teigė, kad jis 2011-06-10 atėjo į UAB „M.“ dėl darbo. Direktorius jam pasakė, kad ateitų dirbti 2011-06-13, ką jis ir padarė. Jam ir Š. davė rūbus, šalmą, batus, išdavė dokumentus, darbų vykdytojas G. L. nuvežė juos į AB „( - )“, davė leidimus, nuvedė prie vamzdžių. Vamzdžius dažė iki 17 val. Darbo sutartį jis pasirašė gal tik po 2 savaičių. Tik tada pamatė, jog jį įdarbino nuo 2011-06-15, nors dirbo nuo 2011-06-13. Kad T. N. AB „( - )“ teritorijoje dirbo nuo 2011-06-13, parodė tik liudytojas D. K.. Tačiau daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių T. N. ir D. K. parodymus, nėra. Visi kiti byloje esantys įrodymai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad išties T. N. UAB „M.“ pradėjo dirbti 2011-06-15. Vertinant T. N. parodymus pastebėtina, kad apie tai, jog darbo sutartis neva buvo pasirašyta maždaug po dviejų savaičių nuo darbo pradžios ir darbo sutartyje nurodyta neteisinga darbo pradžios data, jis iškart niekam nepranešė. Tuomet visiškai nesuprantama prieštaringa aplinkybė, kodėl sąžiningas asmuo pradėjo dirbti nepasirašęs darbo sutarties bei raštu su darbdaviu nesulygus esminių reikalavimų, paskui tai ėmęs aktyviai ginčyti.

9Skundą atitinkamoms institucijoms asmuo pateikė tik praėjus mėnesiui laiko po jo atleidimo iš darbo. Šios aplinkybės leidžia abejoti T. N. parodymų teisingumu. Kad T. N. realiai UAB „M.“ pradėjo dirbti 2011-06-15, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patvirtino liudytojai Z. M., G. L., E. R., Š. B., A. P.. Nurodytų asmenų parodymus patvirtina rašytinai byloje esantys duomenys. Tarp UAB „M.“ direktoriaus M. S. ir į darbo priimamo asmens – T. N. 2011-06-10 buvo sudaryta darbo sutartis. Sutartyje numatyta, kad ji įsigalioja 2011-06-15, darbuotojas pradeda dirbti 2011-06-15. Ši sutartis yra pasirašyta tiek darbdavio, tiek darbuotojo. (b.l. 10-12). T. N. pasirašė darbo sutarčių registravimo žurnale (b.l. 54). UAB „M.“ direktoriaus įsakyme dėl T. N. priėmimo į darbą, su kuriuo T. N. supažindintas pasirašytinai, nurodyta, kad darbų pradžios data: 2011-06-15 (b.l. 36). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių taip pat matyti, kad T. N. dirbo nuo 2011-06-15 (b.l. 31-35). Darbo laiko apskaitos žiniaraščių teisingumas nėra paneigtas. Liudytoja Z. M., dirbanti UAB „M.“ vyr. buhaltere, parodė, kad T. N. 2011-06-10 parašė prašymą priimti į darbą. Direktorius užvizavo, kad dirbti T. N. pradės 2011-06-15. Sodrai apie T. N. priėmimą ji pranešė 2011-06-16, nes turėjo problemų su kompiuteriu. Už tai ji gavo pastabą. Kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyrius pranešimą apie T. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2011-06-15, UAB „M.“ pateikė 2011-06-16, patvirtina VSDFV Kauno skyriaus pranešimas (b.l. 9). Visų šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. N., priešingai nei kad pats teigia, pradėjo dirbti 2011-06-15. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių T. N. teiginius apie jo darbo pradžios datą, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

10Nors VSDFV Kauno skyriui apie T. N. priėmimą į darbą buvo pranešta pažeidžiant VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių" 17.1 punkto reikalavimus, t.y., pranešta sekančią dieną po T. N. faktinio pradėjimo dirbti, tačiau tai nesudaro pagrindo pažeidimą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, kadangi pranešimas SODRAI apie įdarbinimą buvo išsiųstas iki įmonės patikrinimo pradžios, byloje nėra duomenų, kad tuo buvo siekiama nuslėpti darbo santykių faktą ir nemokėti mokesčių mokėtinų į socialinio draudimo fondą. Pažymėtina, kad paprastai kada darbuotojas įdarbinamas nelegaliai, apie tai nepranešama VSDFV skyriui, tai nefiksuojama įmonės dokumentuose. Byloje nėra įrodymų, kad protokole nurodyta T. N. teisė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims būtų buvusi kaip nors apribota.

11Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavio atstovo M. S. veikoje nėra ATPK 413 numatyto pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad M. S. veika atitinka ATPK 41 straipsnį ir perkvalifikavo M. S. veiką iš ATPK 413 straipsnio 1 dalies į ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Toks perkvalifikavimas atitinka ATPK 284 straipsnio 2 dalį.

12Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su M. S. paskirta nuobauda. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. S. atžvilgiu taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skyrė jam švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Tai, kad nenustatyta M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pažeidėjas anksčiau nebaustas, augina nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui, tai yra aplinkybės, vertintinos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

13Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, ar jo šeimos narių asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

14Kadangi šiuo atveju nėra pagrindo M. S. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti M. S. švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuobaudos tikslai, atsižvelgus į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, bus pasiekti paskyrus M. S. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Tuo tarpu visiškai tenkinti Institucijos apeliacinį skundą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.

15Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Nutarė

16Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

17Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimą pakeisti, pašalinti ATPK 301 straipsnio taikymą, M. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

18Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai