Byla A-552-999-13
Dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. B., atsakovo atstovei V. P., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja N. U. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Mažeikių skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. SDR-208 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (11.1) I-4811 nurodytą sprendimą.

5Pareiškėja nurodė, kad Valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. SDR-208 pareiškėjos sūnui M. V. 2010 m. liepos 7 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Tokį savo sprendimą Valdybos Mažeikių skyrius motyvavo tuo, jog nelaimingo atsitikimo metu M. V. nebuvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, t. y. tarp UAB „Medega" ir M. V. nebuvo sudaryta darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, UAB „Medega" nebuvo pateikusi Valdybos teritoriniam skyriui pranešimo apie M. V. priėmimą į darbą ir M. V. nebuvo įrašytas į Valdybos teritorinio skyriaus apdraustųjų asmenų įskaitą. Pareiškėja pabrėžė, jog Valdybos Mažeikių skyrius skundžiamame sprendime nurodė, jog Plungės rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad 2010 m. liepos 7 d. UAB „Medega" darbo sutartyje Nr. 90, UAB „Šeši zuikiai" darbų saugos ir sveikatos įvadinių instrukcijų registravimo žurnalo 3-ame lape, UAB „Šeši zuikiai" darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo 6-ame puslapyje parašus M. V. vardu pasirašė ne M. V.. 2012 m. balandžio 3 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 78-1-00686-10 nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu padaryta išvada, kad 2010 m. liepos 7 d. UAB „Medega" darbo sutartis Nr. 90, sudaryta darbdavio UAB „Medega" direktoriaus P. P. ir darbuotojo M. V., yra suklastota. Pareiškėja nurodė, jog Valdyba savo sprendimą argumentavo tuo, jog remiantis 2010 m. rugpjūčio 2 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2, M. V. buvo sužalotas 2010 m. liepos 7 d. UAB „Medega" įvykusio nelaimingo atsitikimo metu, įvykus sprogimui pjuvenų talpykloje. Nelaimingo atsitikimo dieną surašytame paaiškinime M. V. nurodė, jog jis UAB „Medega" be darbo sutarties dirbo nuo 2009 metų rudens, t. y. apie dešimt mėnesių. Paaiškinime taip pat nurodyta, jog jis darbo sutarties nepasirašė, o parašas ant sutarties ne jo. Tai, jog nukentėjusysis M. V. UAB „Medega" dirbo apie dešimt mėnesių neįdarbintas, patvirtino ir jo motina N. U.. Pareiškėjos manymu, tokie Valdybos Mažeikių skyriaus bei Valdybos sprendimai yra neteisingi. N. U. atkreipė dėmesį, kad „darbo sutarties" sąvoka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nėra detalizuota, t. y. Įstatyme nėra nurodyta, jog sąvoka „darbo sutartis" suprantama tik tokia darbo sutartis, kuri sudaryta rašytine forma ir paties darbuotojo pasirašyta. Pareiškėjos manymu, sąvoka „darbo sutartis" neturi skirtis nuo bendrąja prasme suprantamos šios sąvokos apibūdinimo, nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 99 straipsniuose. Pareiškėjos manymu, DK 99 straipsnio 1 dalies formuluotė apie darbo sutarties sudarymą leidžia teigti, jog darbo sutartis laikoma sudaryta ir visais atvejais galiojančia šalims susitarus dėl darbo sutarties sąlygų ir darbuotojui realiai pradėjus dirbti, o ne nuo darbo sutarties rašytine forma pasirašymo dienos, tad net ir nesant rašytinės darbo sutarties ar ją netinkamai įforminus (pvz., nesant darbuotojo parašo ar jį suklastojus) darbo teisiniai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo laikytini susiformavusiais ir galiojančiais darbuotojui pradėjus dirbti, nes darbo sutarties tinkamo įforminimo pareiga pagal DK yra nustatyta darbdaviui, todėl darbuotojas, būdamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, nėra ir negali būti atsakingas už netinkamą darbo sutarties įforminimą. Pareiškėja darė išvadą, kad tarp UAB „Medega" ir M. V. nuo 2010 m. liepos 7 d. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, o jis bendrovėje dirbo pagal darbo sutartį, tad pateko į kategoriją asmenų, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu privalomai draudžiamų nelaimingų atsitikimų darbe draudimu. Pareiškėjos teigimu, atsakovas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog vienas iš pagrindų nepripažinti nelaimingo atsitikimo darbe su M. V. draudiminiu buvo tai, jog UAB „Medega" nebuvo pateikusi Valdybos teritoriniam skyriui pranešimo apie M. V. priėmimą į darbą ir M. V. nebuvo įrašytas į Valdybos teritorinio skyriaus apdraustųjų asmenų įskaitą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovas pats sau prieštaraudamas ginčijamame sprendime nurodė, jog UAB „Medega" pranešimą apie M. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valdybos teritoriniam skyriui pateikė 2010 m. liepos 7 d., 15 val. 18 min., nelaimingam atsitikimui įvykus tą pačią dieną, 13 val. 30 min. Tai, kad nukentėjusysis M. V. Valdybos Mažeikių skyriaus turėjo būti laikomas apdraustuoju, o įvykus nelaimingam atsitikimui įvykis turėjo būti pripažintas draudiminiu, pareiškėjos manymu, patvirtina ir UAB „Medega" 2010 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 33 kopija, liudijanti, jog nukentėjusiojo motinai N. U. už M. V. išdirbtą darbo laiką pirmą darbo dieną bendrovėje iki nelaimingo atsitikimo pagal darbo sutartį buvo išmokėta 83,20 Lt nukentėjusiajam priklausančio darbo užmokesčio suma, nuo kurios darbdavys sumokėjo ar turėjo sumokėti socialinio draudimo įmokas.

6Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimu į skundą (b. 1. 142-147, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas pažymėjo, kad iki įmokų sumokėjimo draudėjas socialinio draudimo įmokas privalo apskaičiuoti nuo apdraustojo darbo užmokesčio. Atsakovo nuomone, remiantis DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo darbinių funkcijų atlikimo fakto, darbo sutarties nepasirašius bent vienai iš sutarties šalių, darbo sutartis laikoma nesudaryta. Atsakovas vadovavosi darbo sutarties pavyzdinės formos, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 915, 14, 15 punktais ir darė išvadą, kad darbo sutarties įsigaliojimo data ir darbuotojo darbo pradžios data gali nesutapti. Atsakovas vadovavosi Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16, 17.1 punktais, DK 86 straipsniu, 99 straipsnio 5 dalimi ir darė išvadą, jog 1-SD pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią Valdybos teritoriniam skyriui turi būti pateiktas darbdaviui su darbuotoju DK nustatyta tvarka sudarius darbo sutartį (tą pačią dieną, jei darbuotojas pradeda vykdyti jam pavestą darbą), bet ne vėliau nei darbuotojo faktinio darbo pradžia (darbinių funkcijų, už kurių atlikimą priskaičiuojamas darbo užmokestis, nuo kurio atskaitomos lėšos draudimui nuo nelaimingų atsitikimų darbe, vykdymo pradžia). Atsakovas atkreipė dėmesį, jog UAB „Medega" pranešimą apie M. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valdybos teritoriniam skyriui pateikė tik po to, kai UAB „Medega" įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo M. V.. Atsakovas darė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo metu Valdybos teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktas pranešimas apie M. V. priėmimą į darbą, o M. V. nebuvo įrašytas į Valdybos teritorinio skyriaus apdraustųjų asmenų įskaitą. Atsakovo teigimu, darbo sutarties ir ją sekančių dokumentų suklastojimo faktas leidžia teigti, kad darbo sutartis buvo suklastota jau įvykus nelaimingam atsitikimui. Atsakovas darė išvadą, kad M. V. iki nelaimingo atsitikimo ir nelaimingo atsitikimo metu už UAB „Medega" atliekamą darbą nebuvo skaičiuojamas darbo užmokestis, nuo kurio priskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tarp jų įmokos dalis draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Aplinkybė, jog UAB „Medega" pareiškėjai išmokėjo 83,20 Lt sumą, kuri nebuvo priskaičiuota kaip M. V. darbo užmokestis (M. V. pagal darbo sutartį nedirbo), nuo kurios nepagrįstai priskaičiavo socialinio draudimo įmokas, atsakovo manymu, negali būti laikoma teisiniu pagrindu nukentėjusįjį M. V. nelaimingo atsitikimo momentu laikyti apdraustuoju.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. 1. 152-154, I t.) prašė skundą atmesti. Valdyba nurodė, kad vien faktas, jog pranešimas apie M. V. priėmimą į darbą buvo pateiktas Valdybos teritoriniam skyriui įvykio dieną 15 val. 18 min. esant suklastotai darbo sutarčiai, nėra pagrindas teigti, jog M. V. buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Valdybos nuomone, paaiškėjus faktui, kad UAB „Medega" ir M. V. darbo sutartis buvo suklastota, yra esminė sąlyga daryti išvadai, kad darbo santykiai tarp M. V. ir UAB „Medega" nebuvo susiklostę. Valdyba darė išvadą, kad M. V. nebuvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu ir negali būti laikomas apdraustuoju. Tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta asmeniui, kuris nėra draustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nelaimingas atsitikimas darbe negali būti pripažintas draudiminiu įvykiu (Įstatymo 7 str. 1 d.).

9II.

10Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas pabrėžė, jog pagrindinė sąlyga, kad nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos būtų pripažįstami draudiminiais įvykiais – jeigu jie įvyko nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nurodė, kad 2010 m. liepos 7 d. UAB „Medega" 13 val. 30 min. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužaloti keturi darbininkai, vienas iš nukentėjusiųjų – pareiškėjos sūnus M. V., 2010 m. rugpjūčio 21 d. mirė.

12Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010 ir pažymėjo, jog fakto, kad M. V. nebuvo pasirašęs darbo sutarties su UAB „Medega", pareiškėjos atstovas neginčija.

13Teismas pabrėžė, kad DK 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, jog tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų sąlygų. Nustatant, ar yra nelegalus darbas DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, turi būti konstatuota, kad darbas ne tik turi darbo sutarties požymius, įvardytus DK 93 straipsnyje, ir dėl to negali būti kvalifikuotas kaip darbas civilinių teisinių sutarčių pagrindu, bet ir darbas, dirbamas nesudarius darbo sutarties raštu. Sistemiškai aiškindamas DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 99 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjas, šiose normose tiek apibrėždamas nelegalaus darbo sąvoką, tiek darbo sutarties sudarymo momentą, tiek rašytinės sutarties formos privalomumą, vartoja tą pačią žodinę formuluotę – darbo sutarties sudarymas, teismas darė išvadą, kad nelegalaus darbo objektyviosios pusės elementą sudaro rašytinės darbo sutarties sudarymo formos pažeidimas. Teismas konstatavo, kad DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme nelegalaus darbo objektyviosios pusės vieną iš elementų sudaro darbas, atliekamas ne civilinės, o darbo sutarties pagrindu, nesusitarus raštu dėl visų darbo sutarties sąlygų, nepriklausomai nuo to, ar teisinio santykio šalys visas darbo sutarties sąlygas buvo aptarusios žodine forma. Teismas rėmėsi DK 99 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstatavo, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, darbuotojo darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus, todėl darbuotojas, dirbantis neturint rašytinės darbo sutarties, nėra draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

14Teismas atmetė pareiškėjos atstovo argumentą, kad tai, jog M. V. dirbo legaliai, įrodė Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimu. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1, 4 dalimis, 58 straipsniu, teismas pažymėjo, kad pirmesnėje administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Nors Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinė teisena dėl UAB „Medega" direktoriui pareikšto kaltinimo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau tai, teismo nuomone, nesudarė teisinio pagrindo išvadai, kad šis Plungės rajono apylinkės teismo nutarimas turi prejudicinę galią būtent šioje administracinėje byloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo tiriama, ar M. V. UAB „Medega" buvo įdarbintas 2010 m. liepos 7 d., ar 2010 m. liepos 7 d. darbo sutartyje Nr. 90 bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimų žurnale, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale yra M. V. parašai. Tai, kad parašai šiuose dokumentuose suklastoti, nustatyta Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 3 d. nutarime.

15Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad M. V. 2010 m. liepos 7 d. dirbo UAB „Medega" be sudarytos rašytinės darbo sutarties, nepateko į Įstatyme nurodytų nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiamų asmenų kategoriją, todėl nelaimingas atsitikimas, įvykęs dirbant darbą nepasirašius darbo sutarties, neatitiko Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

16Teismas atkreipė dėmesį, jog vien faktas, kad pranešimas apie M. V. priėmimą į darbą Valdybos teritoriniam skyriui buvo pateiktas įvykio dieną praėjus beveik dviem valandoms nuo įvykio, esant suklastotai darbo sutarčiai bei parašams Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimų žurnale, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, nesudaro pagrindo teigti, jog M. V. buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

17III.

18Pareiškėja N. U. apeliaciniu skundu (b. 1. 181-182, I t., 8-17, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

19Pareiškėja vadovaujasi Konstitucijos 52 straipsniu, atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2008 m. balandžio 29 d. nutarimus ir daro išvadą, kad valstybė yra įsipareigojusi asmeniui, o jo mirties atveju – jo šeimos nariams, užtikrinti atitinkamos socialinės paramos teikimą. Pareiškėjos manymu, tam, kad asmuo Įstatymo pagrindu būtų laikomas apdraustuoju, pakanka, kad jis priklausytų kategorijai asmenų, privalomai draudžiamų nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas būtų pateikęs pranešimą Valdybos teritoriniam skyriui, arba, nors ir nepateikęs pranešimo, mokėtų ar privalėtų mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas už apdraustąjį. Pareiškėja vadovaujasi Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 16.1, 17.1 punktais, atkreipė dėmesį, kad minėtose taisyklėse nereglamentuotas 1-SD pranešimo pateikimo Valdybos teritoriniam skyriui laikas, tik nurodoma, kad toks pranešimas turi būti pateiktas darbuotojo pirmą darbo dieną. Pareiškėja daro išvadą, kad darbdaviui buvo suteikta teisė visą darbo dieną teikti duomenis Valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotoją, kuris, išsiuntus 1-SD pranešimą, turėjo būti laikomas apdraustu nuo pirmosios darbo pas draudėją akimirkos. Pareiškėja pažymi, kad M. V. nuo 2010 m. liepos 7 d. buvo ar turėjo būti registruotas apdraustųjų asmenų įskaitoje, kurią administruoja Valdyba. Pareiškėjos manymu, tai, kad 1-SD pranešimas Valdybos teritoriniam skyriui apie apdraustuosius tą dieną į darbą priimtus asmenis buvo pateiktas jau po nelaimingo atsitikimo, nedaro tokio pranešimo niekiniu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Plungės rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog liudininke apklausta bendrovės buhalterė paliudijo, jog 2010 m. liepos 7 d., apie 8.00 val., direktorius padėjo jai dokumentus ir pasakė, kad reikia įforminti keturis žmones į darbą. Pareiškėja pažymi, kad kitiems tą pačią dieną priimtiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai darbe buvo pripažinti draudiminiais. Pareiškėja atkreipia dėmesį į bendrovės 2010 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderio kopiją, liudijančią, kad nukentėjusiojo motinai už M. V. išdirbtą darbo laiką pirmą darbo dieną bendrovėje iki nelaimingo atsitikimo buvo išmokėta nukentėjusiajam priklausančio darbo užmokesčio suma. Pareiškėja pabrėžia, kad sutarties formos nesilaikymas ne visada reiškia jos negaliojimą. N. U. manymu, nagrinėjamu atveju teismo taikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturėjo prejudicinės galios, kadangi teisinė situacija nėra tapati. Pareiškėja remiasi Įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, 6 straipsnio 6 dalimi, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14 punktu, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 7, 23, 24 punktais, atkreipia dėmesį, kad grupinio nelaimingo atsitikimo tyrimą atlikęs Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius 2010 m. rugpjūčio 2 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2, kas, pareiškėjos manymu, reiškia pripažinimą, jog nelaimingas atsitikimas su M. V. įvyko darbe dirbant darbdavio pavestą darbą. Pareiškėjos manymu, tai, kad nukentėjusysis turėjo teismo būti laikomas apdraustuoju, patvirtina ir Nuostatų 25 punktas, kuriame nurodytos sąlygos egzistavo ginčo byloje.

20Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. 1. 189-194, I t., 22-29, II t.) prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21Atsakovas be motyvų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, pažymi, jog pagal byloje pateiktus duomenis bei darbo santykių teisinį reglamentavimą, darbo sutartis tarp UAB „Medega" ir M. V. sudaryta nebuvo. Dėl šios priežasties iki nelaimingo atsitikimo Valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pranešta apie M. V. priėmimą į darbą, o M. V. nebuvo įrašytas į Valdybos teritorinio skyriaus apdraustųjų asmenų įskaitą. UAB „Medega" vadovo P. P. paaiškinimas apie tai, kad nelaimingo atsitikimo dieną apie 8 val. M. V. kartu su kitais asmenimis pasirašė darbo sutartį, atsakovo manymu, vertintinas kaip vadovo siekis išvengti atsakomybės dėl nelegalaus darbo. Atsižvelgęs į tai, kad M. V. parašai suklastoti ne tik darbo sutartyje, instruktavimo žurnaluose bei darbo sutarčių registravimo žurnale, o darbo sutarties nesudarymo faktą paliudijo ir pats M. V., suklydimo, pasirašant minėtus dokumentus, tikimybę atsakovas atmetė. Atsakovo manymu, liudytojais apklausti R. L., A. B., A. L., V. J. nelaimingo atsitikimo metu buvo UAB „Medega" darbuotojai, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinė byla Nr. A2.1-687-669/2010 Plungės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus inspektoriaus surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą P. P. dėl M. V. nelegalaus darbo nuo 2009 m. rudens iki 2010 m. liepos 7 d., t. y. iki nelaimingo atsitikimo dienos, todėl, atsakovo manymu, Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimas šioje administracinėje byloje prejudicinės galios neturi. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 3.1, 25.3, 26 punktais ir daro išvadą, kad reikalinga nustatyti, ar nelaimingo atsitikimo momentu M. V. buvo laikomas apdraustuoju nelaimingų atsitikimų darbe draudimu. Atsakovas remiasi DK 99 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012, N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010 ir daro išvadą, kad darbdavio pripažinimas, jog suklastotoje darbo sutartyje yra jo parašas, nedaro šios sutarties galiojančia. Atsakovo manymu, nepriklausomai nuo darbinių funkcijų atlikimo fakto, darbo sutarties nepasirašius bent vienai iš sutarties šalių darbo sutartis laikoma nesudaryta. Atsakovas atkreipia dėmesį į Darbo sutarties pavyzdinės formos 14, 15 punktus ir daro išvadą, kad darbo sutarties įsigaliojimo data ir darbuotojo darbo pradžios data gali nesutapti. Atsakovas remiasi Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 16, 17.1 punktais, DK 99 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad 1-SD pranešimas apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Valdybos teritoriniam skyriui turi būti pateiktas darbdaviui su darbuotoju DK nustatyta tvarka sudarius darbo sutartį, bet ne vėliau nei darbuotojo faktinio darbo pradžia. Atsakovas laiko nepagrįstu pareiškėjos teiginį, kad darbdaviui teisės aktai suteikė teisę visą darbo dieną teikti duomenis Valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo draudimo pradžią. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pranešimas apie įdarbinimą buvo pateiktas po nelaimingo atsitikimo, tačiau apie A. P. įdarbinimą buvo pranešta dar iki nelaimingo atsitikimo, todėl daro išvadą, kad pranešimai apie įdarbinimus buvo teikiami tą dieną du kartus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad V. J. atžvilgiu sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo / nepripažinimo draudiminiu įvykiu nebuvo priimtas, nes šis asmuo sprogimo metu nenukentėjo. Atsakovo manymu, darbo sutarties ir kitų dokumentų suklastojimo faktas leidžia teigti, kad darbo sutartis buvo suklastota jau įvykus nelaimingam atsitikimui. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad UAB „Medega“ pareiškėjai išmokėjo 83,20 Lt sumą, kuri nebuvo priskaičiuota kaip M. V. darbo užmokestis, negali būti laikoma teisiniu pagrindu nukentėjusįjį nelaimingo atsitikimo momentu laikyti apdraustuoju. Atsakovas nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. nelaimingo atsitikimo aktas Nr. 2 buvo surašytas dėl M. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, o dėl kitų nukentėjusiųjų asmenų surašyti atskiri aktai. Be to, šis aktas surašytas neturint objektyvių duomenų apie darbo sutarties suklastojimą. Atsakovas vadovaujasi Nuostatų 22, 24 punktais ir daro išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas nėra išskirtinis dokumentas, į kurį turi būti besąlygiškai ir neginčijamai atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe priskyrimo prie draudiminių / nedraudiminių įvykių kategorijos, be to, Valdybos teritoriniams skyriams nėra suteikta teisė tokius aktus ginčyti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad administracinė byla Plungės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama dėl M. V. nelegalaus darbo nuo 2009 m. rudens iki 2010 m. liepos 7 d., nesant bylos nagrinėjimo objektu M. V. nelegalaus darbo 2010 m. liepos 7 d., todėl, atsakovo manymu, Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimas prejudicinės galios neturi ir negali būti pagrindu konstatavimui, kad nelaimingo atsitikimo metu M. V. buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe draudimu.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas tenkintinas.

25Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, kuriais pareiškėjos sūnui 2010 m. liepos 7 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

26Tokį sprendimą atsakovas grindė tuo, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai sudaręs darbo sutarties ir nebuvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

27Šią poziciją palaikė ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir pripažinęs skundžiamus sprendimus teisėtais bei pagrįstais.

28Apeliantė apeliaciniame skunde be argumentų, išdėstytų pradiniame skunde, akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad darbdavys pripažino darbo sutarties sudarymo ir nukentėjusiojo teisėto darbo faktą, pranešė apie nukentėjusiojo socialinį draudimą, mokėjo darbo užmokestį.

29Pagrindinis byloje kilęs ginčas yra tas, ar pareiškėjos sūnus M. V., nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo metu buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

30Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnį, apdraustuoju laikomas privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

31Taigi įstatymas tiesiogiai nurodo, kad nustatant asmens draustumą, reikalinga bent viena iš dviejų sąlygų – arba apie priimto į darbą asmens draudimą draudėjas turi pateikti pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui, arba už tokį asmenį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

32Nagrinėjamu atveju galiojusios VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių redakcijos 17.1 punktas numatė, kad draudėjas privalo pateikti 1-SD pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Taigi, tuo metu galioję teisės aktai nenurodė, kad draudėjas privalo pranešti VSDFV Teritoriniam skyriui apie asmens draudimą iki jam pradedant faktiškai dirbti ar nedelsiant po darbo pradžios. Darytina išvada, kad UAB „Medega“ 2010 m. liepos 7 d. 15.18 pranešusi VSDFV Teritoriniam skyriui apie su M. V. sudarytą darbo sutartį, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Nors atsakovas tvirtina priešingai, teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu pačiu laiku ir būdu pranešus apie kito kartu su nukentėjusiuoju M. V. pradėjusio dirbti asmens priėmimą į darbą ir apdraudimą nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tas pats nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, kas įrodo, jog vien tai, kad apie priimtą į darbą asmenį yra pranešta po nelaimingo atsitikimo, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti teikti socialinį draudimą.

33Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apie M. V. priėmimą į darbą ir apdraudimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta tinkamai, todėl šiuo aspektu jis laikytinas apdraustuoju nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmeniu.

34Kita aplinkybė, tapusi atsakovo sprendimo bei pirmosios instancijos teismo pagrindu, yra ta, kad UAB „Medega“ ir M. V. sudaryta darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo, todėl pastarasis asmuo dirbo nelegaliai.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybės socialinė orientacija, nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, išimtinis nedraudiminių įvykių pobūdis, nedraudiminio įvykio teisinės pasekmės apdraustajam asmeniui ir jo šeimos nariams neleidžia Įstatyme nustatyto nedraudiminių įvykių sąrašo aiškinti plečiamai. Todėl nedraudiminiam įvykiui pripažinti taikytini itin aukšti įrodinėjimo standartai. Galimi teisinio reguliavimo netobulumai neturi būti vertinami socialiniu draudimu apdraustojo asmens nenaudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-601/2008).

36Pasisakydama dėl darbo sutarties sudarymo aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie nelegalų darbą rėmėsi paties nukentėjusiojo 2010 m. liepos 27 d. paaiškinimu, kad jis nebuvo sudaręs darbo sutarties bei 2011 m. vasario 25 d. specialisto išvada, kad darbo sutartyje pasirašė ne nukentėjusysis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad M. V., duodamas 2010 liepos 27 d. paaiškinimą Lietuvos sveikatos mokslų universitetinėje ligoninėje, buvo patyręs sunkius kūno sužalojimus, veikiamas stiprių analgetikų, todėl jo paaiškinimai vertintini kritiškai. Tai patvirtino ir baudžiamojoje byloje Nr.78-1-00686-10 apklausti liudytojai M. V. giminaičiai N. U. ir A. V., nurodę, kad po nelaimės ligoninėje nukentėjusiojo kalba buvo nesuprantama, dėl nuskausminamųjų jis dažnai kliedėjo. Toje pačioje baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai P. P., A. P., R. M. parodė, kad 2010 m. liepos 7d. ryte darbdavio atstovas, t.y. P. P. keturiems vyrams, tarp jų ir M. V., pasakė, kad priima juos į darbą ir padavė pasirašyti darbo sutartis. Po dokumentų pasirašymo, visi tie darbuotojai vykdė darbdavio nurodytas darbines funkcijas. Šias aplinkybes patvirtino ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-33-3-000626-2010-0 apklaustas liudytojas V. J.. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju darbdavys bei darbuotojas buvo sutarę dėl darbo vietos ir sąlygų, darbdavys savo valią priimti darbuotoją į darbą buvo išreiškęs raštu, darbuotojas dirbo jam pavestą darbą. Ta aplinkybė, kad darbo sutartyje pasirašė ne M. V., o kažkoks nenustatytas asmuo, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jis dirbo nesudaręs darbo sutarties, nelegaliai.

37Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad M. V. dirbant nesudarius rašytinės darbo sutarties, jam įvykęs nelaimingas atsitikimas neatitiko Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

38Kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį buvo mokamas darbo užmokestis, o M. V. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, konstatuotina, kad egzistavo visos Įstatymo 6 straipsnyje nurodytos sąlygos ir Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies išimtis šiuo atveju netaikytina.

39Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalys numato atvejus, kai draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių : apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus; apdraustasis sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu; apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo; nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

40Byloje nėra surinkta duomenų, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo M. V., būtų atitikęs bent vieną iš aukščiau minėtų Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų išimčių.

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Įstatymo 6 ir 7 straipsnio nuostatas, 2012 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-104/2012 nurodė, kad nenustačius nei vienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnyje numatytos išimties, VSDFV, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių visumos, kyla pareiga pripažinti įvykį draudiminiu ir atsižvelgiant į šį juridinį faktą skirti apdraustajam ar jo šeimos nariams nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas.

42Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis) ir priimamas naujas sprendimas panaikinti skundžiamus sprendimus.

43Pareiškėja pradiniame skunde neprašė įpareigoti atsakovą pripažinti nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu. Atsakovas pagal Įstatymo 6 straipsnio 6 dalį yra įpareigotas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, įskaitant ir nelaimingo atsitikimo vertinimo bei draudimo išmokų išmokėjimo klausimus, todėl papildomas įpareigojimas tai padaryti teismo sprendime būtų perteklinis.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

45Pareiškėjos N. U. apeliacinį skundą patenkinti.

46Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

47N. U. skundą patenkinti.

48Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. SDR-208 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (11.1) I-4811 nurodytą sprendimą.

49Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja N. U. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį... 5. Pareiškėja nurodė, kad Valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. birželio 20 d.... 6. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius... 7. Atsakovas pažymėjo, kad iki įmokų sumokėjimo draudėjas socialinio... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba... 9. II.... 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu... 11. Teismas pabrėžė, jog pagrindinė sąlyga, kad nelaimingi atsitikimai darbe... 12. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 13. Teismas pabrėžė, kad DK 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties požymių... 14. Teismas atmetė pareiškėjos atstovo argumentą, kad tai, jog M. V. dirbo... 15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad M.... 16. Teismas atkreipė dėmesį, jog vien faktas, kad pranešimas apie M. V.... 17. III.... 18. Pareiškėja N. U. apeliaciniu skundu (b. 1. 181-182, I t., 8-17, II t.) prašo... 19. Pareiškėja vadovaujasi Konstitucijos 52 straipsniu, atkreipia dėmesį į... 20. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius... 21. Atsakovas be motyvų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti... 26. Tokį sprendimą atsakovas grindė tuo, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai... 27. Šią poziciją palaikė ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje... 28. Apeliantė apeliaciniame skunde be argumentų, išdėstytų pradiniame skunde,... 29. Pagrindinis byloje kilęs ginčas yra tas, ar pareiškėjos sūnus M. V.,... 30. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 31. Taigi įstatymas tiesiogiai nurodo, kad nustatant asmens draustumą, reikalinga... 32. Nagrinėjamu atveju galiojusios VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d.... 33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apie M. V. priėmimą į darbą ir... 34. Kita aplinkybė, tapusi atsakovo sprendimo bei pirmosios instancijos teismo... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus... 36. Pasisakydama dėl darbo sutarties sudarymo aplinkybių, teisėjų kolegija... 37. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 38. Kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku,... 39. Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalys numato atvejus, kai draudiminiais įvykiais... 40. Byloje nėra surinkta duomenų, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas... 42. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių pareiškėjos apeliacinis skundas... 43. Pareiškėja pradiniame skunde neprašė įpareigoti atsakovą pripažinti... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 45. Pareiškėjos N. U. apeliacinį skundą patenkinti.... 46. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą... 47. N. U. skundą patenkinti.... 48. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės... 49. Sprendimas neskundžiamas....