Byla AS-822-727-11
Dėl rašto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Saerimner“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Saerimner“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl rašto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Saerimner“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas) 2009 m. liepos 16 d. raštą Nr. MRS-657 „Dėl įspėjimo apie ketinimą panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą“ (toliau – ir Raštas).

5Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinę bylą Nr. 1k-352-554/2011 pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl Rašto panaikinimo nutraukė, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 57 ir 101 straipsnių nuostatomis ir nurodydamas, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, nes juo pareiškėjas tik įspėjamas apie ketinimą nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. panaikinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – ir TIPK Leidimas) Nr. 8.6-21/11, todėl jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, skųstinu administraciniam teismui.

6II.

7Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

8Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimu nėra siekiama išspręsti administracinį ginčą ir jo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, todėl mano, kad byla nutraukta nepagrįstai. Skundžiamame Rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjo vykdoma ūkinė veikla tariamai neatitinka jam išduotame TIPK Leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir būtent dėl to atsakovas ketina jį panaikinti. Mano, kad tokią išvadą atsakovas padarė klaidingai interpretuodamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (toliau -TIPK Taisyklės) 64.1, 64.3, 64.4, 64.5 punktuose nustatytus TIPK Leidimo panaikinimo pagrindus. Skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, skundžiamas Raštas nėra tik informacinio pobūdžio, ir iš jo kyla tiesioginės pasekmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms, o būtent - įpareigojimas pašalinti tariamai esančias TIPK Leidimo panaikinimo pagrindus sudarančias sąlygas. Mano, kad skundžiamu Raštu buvo siekiama ne tik pranešti pareiškėjui apie būsimą TIPK Leidimo panaikinimą, bet tuo pačiu ir informuoti pareiškėją apie tai, koks turi būti jo tolimesnis elgesys, siekiant išvengti galimų pasekmių, t. y. TIPK Leidimo panaikinimo. Tokią išvadą pagrindžia ir teismo argumentas, jog skundžiamas Raštas padeda tinkamai vykdyti TIPK Leidimo sąlygas ir, tuo pačiu, tęsti ūkinę veiklą. Todėl siekdamas toliau tęsti ūkinę veiklą, skundžiamame Rašte nurodyto įspėjimo negali vertinti niekaip kitaip, kaip tik įpareigojimą imtis atitinkamų veiksmų. Be to, nurodo, kad jeigu skundžiamas Raštas būtų tik informacinio pobūdžio ir nenustatytų jokių įpareigojimų pareiškėjo atžvilgiu, negalėdamas šio dokumento apskųsti, pareiškėjas iki pat 2009 m. rugsėjo l d. būtų priverstas sutikti su jame konstatuotais tariamai padarytais taisyklių pažeidimais ir tokiu būdu negalėjimas apskųsti skundžiamo Rašto, vėlesniuose ginčuose atsakovo galėtų būti vertinamas kaip minėtų faktinių aplinkybių pripažinimas. Tokiu atveju būtų užkirstas kelias pareiškėjui skųsti jo atžvilgiu priimtus sprendimus ir ginti savo teises. Mano, kad pats ketinimas naikinti TIPK Leidimą su jame nurodytais naikinimo pagrindais savaime sukelia pareiškėjui atitinkamas pasekmes ir prievoles, kadangi nors ir ne tiesiogiai, bet yra skundžiame Rašte įtvirtinami nurodymai, kuriuos pareiškėjas, norėdamas išsaugoti savo verslą, turi įvykdyti. Be to, nurodo, kad teismo nutartimi atsisakius ginti pareiškėjo pažeistas teises ir interesus, yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą. Kadangi pareiškėjo teisės buvo pažeistos priėmus skundžiamą Raštą, mano, kad pareiškėjui turi būti suteikta teisė skųsti viešojo administravimo institucijos aktą. Kadangi pareiškėjo teismui pateiktu skundu buvo siekiama išspręsti administracinį ginčą dėl valstybinio administravimo subjekto veiksmų, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, byla neturėjo būti nutraukta.

9Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su jame pateiktais argumentais nesutinka bei prašo skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie ateityje galimai būsiantį priimtą atsakovo sprendimą ir gavus Raštą, pareiškėjo valioje pasirinkti galimus elgesio variantus. Kadangi ginčijamas Raštas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, nesukuria papildomų pareigų, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas, teismui apskųsdamas informacinio pobūdžio Raštą, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, ne tiek įgyvendina asmens teisę kreiptis į teismą, kiek piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi skundžiamos teismo nutarties, kuria nutraukta administracinė byla, apskundimas, apriboja tolimesnius atsakovo veiksmus dėl TIPK Leidimo panaikinimo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11III.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, kadangi teismas neteisingai nusprendė, kad skundžiamas atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 16 d. raštas Nr. MRS-657 „Dėl įspėjimo apie ketinimą panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą“ pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

15Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (2008 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. X-1510) 30 straipsnis nustato, kad jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo juridinis asmuo, kuriam yra išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant gamtos išteklių naudojimo leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. TIPK Taisyklių 64 punkte nustatyta, jog taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas panaikinamas, jeigu: 1) vykdoma ūkinė veikla neatitinka Leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų; 2) vykdoma ūkinė veikla sustabdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nuostatomis; 3) kai veiklos vykdytojas nepateikia paraiškos Leidimui atnaujinti, kai jį privaloma atnaujinti 56 punkte nurodytais atvejais; 4) leidimas buvo išduotas ar atnaujintas remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis; 5) pavojingas atliekas tvarkanti įmonė aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais negauna licencijos pavojingoms atliekoms surinkti, saugoti, šalinti ir naudoti ar jei ši licencija buvo panaikinta arba jeigu įmonė surenka, saugo, naudoja, šalina pavojingas atliekas neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos; 6) pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 99-4466), nepateikė naujos arba pratęstos banko garantijos arba draudimo liudijimo (poliso). Pagal TIPK Taisyklių 65 punktą, apie ketinimą panaikinti Leidimą jo turėtojas įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų, išskyrus 64.7 punkte nurodytą atvejį, nurodant priežastis, o remiantis TIPK Taisyklių 66 punktu, leidimas panaikinamas jį išdavusio regioninio aplinkos apsaugos departamento sprendimu; leidimo turėtojas apie tai informuojamas raštu, nurodant Leidimo panaikinimo priežastis.

16Minėtame straipsnyje taip pat nustatyta, kad gamtos išteklių naudojimo leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 straipsnio, TIPK Taisyklių 64-66 punktų, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, yra pagrindas išvadai, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

17Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo tik informuotas, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. tik ketinama panaikinti TIPK Leidimą Nr. 8.6-21/11. Sprendžiant iš Rašto turinio laikytina, kad šis Raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra, todėl Raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, konkrečias materialines teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti tik atsakovo pagal TIPK Taisyklių 66 punktą priimtas sprendimas panaikinti TIPK Leidimą ir tik toks aktas galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis).

18Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2009 m. liepos 16 d. raštą Nr. MRS-657 „Dėl įspėjimo apie ketinimą panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą“ pagrįstai nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Todėl, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, atskirasis skundas netenkintinas.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Pareiškėjo UAB „Saerimner“ atskirojo skundo netenkinti.

21Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai