Byla A-146-1730-13
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje ir D. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (b. l. 59–60), prašydamas panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. TS-261 „Dėl pakaitinio valstybės tarnautojo skyrimo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms“ (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-261), kaip neteisėtą nuo pat jo priėmimo momento, bei Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. TS-11 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. TS-261 pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-11). Be to, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad Elektrėnų savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą Nr. TS-261, kuriuo paskyrė D. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. pakaitinio valstybės tarnautojo Elektrėnų savivaldybės kontrolierės pareigoms, J. Z., Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus laikino nedarbingumo laikotarpiu. Sprendimas Nr. TS-261 neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 18 straipsnio 7 ir 10 dalių nuostatų bei 2008 m. gruodžio 30 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-238 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.9 punkte nustatyto specialiojo reikalavimo valstybės tarnautojui, einančiam Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas („turėti vidaus auditoriaus atestatą“), todėl Tarybos Sprendimas Nr. TS-261 yra neteisėtas nuo jo priėmimo momento ir naikintinas. Pareiškėjo teigimu, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 ir 10 dalių nuostatų nuostatas bei Pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus atitiko ir galėjo pavaduoti laikinai negalintį eiti pareigų savivaldybės kontrolierių Elektrėnų savivaldybės administracijos karjeros tarnautojai – R. T., D. V., N. K. Tarybos Sprendimu Nr. TS-261 paskirta D. K. Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriui vidaus auditoriaus atestato nepateikė.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. gruodžio 1 d. baigėsi Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinas nedarbingumas ir dėl to nutrūko D. K. darbo (tarnybos) santykiai einant Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. posėdyje buvo priimtas Tarybos sprendimas Nr. TS-11 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. TS-261 pripažinimo netekusiu galios“. Iš Sprendimo Nr. TS-11 pavadinimo matyti, kad Taryba laikosi nuomonės, jog Sprendimas Nr. TS-261 yra teisėtas, o „netenka galios“ tik todėl, kad nebeliko aplinkybių, kurios buvo būtinos (savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinas nedarbingumas), kad tęstųsi D. K. (pakaitinės valstybės tarnautojos) darbo santykiai. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Šioje įstatymo normoje nėra sąvokos, kad savivaldybėje priimtas teisės aktas „netenka galios“. Pareiškėjo teigimu, nepanaikinus Tarybos Sprendimo Nr. TS-261, liks precedentas, kuris leis Tarybai ateityje veikti nesąžiningai ir priimti sprendimus, prieštaraujančius teisės aktams. Todėl pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimus Nr. TS-261 ir Nr. TS-11.

7Nesutikdamas su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais (b. l. 77–78) bei teismo posėdyje pareiškėjas nurodė argumentą, kad susiklosčius aplinkybėms jis pats tikėjosi pretenduoti į pareigas Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje bei tikėjosi būti išrinktas pakaitiniu tarnautoju į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas J. Z. laikino nedarbingumo laikotarpiu. Šių aplinkybių neliko arba jos tapo apsunkintos pradėjus vykdyti Tarybos Sprendimą Nr. TS-261 ir įdarbinus D. K. Todėl pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistos jo teisės ir įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas yra Tarybos narys, o kadangi savivaldybės kontrolieriaus pareigos ir savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos, jis būtų atsisakęs Tarybos nario mandato. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neteikė prašymų ar pranešimų, jog atsisako Tarybos nario mandato, taip pat neteikė prašymų sudaryti jam galimybes pretenduoti į šias pareigas, nes neturėjo laiko pateikti prašymo, kadangi apie ketinimą rinkti pakaitinį tarnautoją Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigybei užimti sužinojo vieną dieną prieš posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl pakaitinio valstybės tarnautojo skyrimo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms.

8Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba su pareiškėjo A. A. pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepimuose (b. l. 31–33, 82–86) paaiškino, kad Elektrėnų savivaldybės kontrolierius J. Z. nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. buvo nedarbingas dėl ligos, todėl artimiausiame Tarybos posėdyje buvo sprendžiama dėl įstaigos vadovo pavadavimo. Teisinis pagrindas priimti Sprendimą Nr. TS-261 – Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad pakaitinis valstybės tarnautojai priimamas į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui, išskyrus kai kiti įstatymai leidžia kitaip. Savivaldybės kontrolieriaus yra ne tik įstaigos vadovo, bet ir karjeros valstybės tarnautojo pareigybė (VTĮ 2 str.5 d.). Todėl šios pareigybės atžvilgiu taikytina Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis.

10Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir įgyvendindama paprastąją savivaldybės tarybos kompetenciją, priima sprendimus dėl biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, atsižvelgdama į kontrolieriaus ligą ir susiklosčiusią padėtį Kontrolės ir audito tarnyboje, Taryba 2012 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Sprendimą Nr. TS-261. Šiuo sprendimu buvo siekiama, kad darbas Kontrolės ir audito tarnyboje vyktų nepertraukiamai ir sklandžiai. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad susirgus įstaigos vadovui, įstaigoje liko dirbti tik vienas tarnautojas (R. T.), o jam susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint eiti savo pareigų, įstaiga liktų visiškai be tarnautojų ir tai sutrikdytų šios tarnybos darbą.

11Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu. Pagal šią įstatymo normą D. V. ir N. K., kurios turi Pareigybės aprašymo 6.9 punkte minimus atestatus, negalėjo būti paskirtos pavaduoti kontrolierių, nes dirba ne toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (minėtos valstybės tarnautojos dirba Elektrėnų savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriuje, o ne juridiniame asmenyje – Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje). Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos vadovo yra karjeros valstybės tarnautojas, o ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodyti apribojimai (išimtys) pareiškėjo skundžiamo Tarybos sprendimo atžvilgiu netaikytini, nes šioje įstatymo normoje nurodyta išimtis (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu). Pareiškėjas savo teiginių, esą Sprendimas Nr. TS-261 prieštarauja valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 7 ir dalių nuostatoms, nepagrindė faktiniais duomenimis ir argumentais, nors įrodinėjimo našta dėl tokių teiginių tenka pareiškėjui (ABTĮ 57 str.4 d.).

12Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia savivaldybės tarybai teisę naikinti savo sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį savivaldybė turi galimybę teisės aktą ar jo dalį pripažinti netekusia galios. Tarp sąvokų „panaikinti“ ir „pripažinti netekus galios“ prasmės skirtumo nėra. Sprendimas Nr. TS-261 buvo pripažintas netekusiu galios išnykus aplinkybei dėl kurios jis buvo priimtas, t.y. pasibaigus savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinajam nedarbingumui ir dėl to nutrūkus D. K. darbo santykiams einant savivaldybės kontrolieriaus pareigas J. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

13Atsakovas, remdamasis ABTĮ 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti teismui Tarybos sprendimų Nr. S-261 ir Nr. TS-11. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiais sprendimais yra pažeistos pareiškėjo teisės ir kad teismo sprendimas šioje byloje sukels jam teisines pasekmes. Pažymėjo, kad patenkinti pareiškėjo prašymą dėl Sprendimo Nr. TS-261 panaikinimo nėra realios galimybės, nes šio sprendimo galiojimas baigėsi pasibaigus Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus laikinajam nedarbingumui.

14Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad apie pareiškėjo norą pretenduoti į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigybę Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms J. Z. laikino nedarbingumo laikotarpiu, sužinojo tik šiame teismo posėdyje, nes pareiškėjas tokios savo valios nebuvo išreiškęs.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimais (b. l. 25–26, 67–68) sutiko su pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais argumentais.

16Paaiškino, kad Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikino nedarbingumo laikotarpiu dėl jo pavadavimo turėjo būti sprendžiama vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 7 ir 10 dalių nuostatomis. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės į įstaigos vadovo pareigas priimti pakaitinio valstybės tarnautojo. Elektrėnų savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. TS-261 numatė, kad D. K. į laikinai negalinčio eiti Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus – įstaigos vadovo pareigas yra priimama pakaitine valstybės tarnautoja, o tai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio nuostatoms. Pagal Pareigybės aprašymą, savivaldybės kontrolierius yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, todėl skiriant asmenį pakaitiniu į laikinai negalinčio eiti savivaldybės kontrolieriaus pareigas negali būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 14 str. nuostatos. Sprendimas Nr. TS-261 buvo priimtas nesant teisinio pagrindo, todėl yra neteisėtas nuo jo priėmimo momento.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu (b. l. 99–104) pareiškėjo A. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Sprendimą Nr. TS-261, kuriuo D. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskirta pakaitine valstybės tarnautoja Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms, J. Z., Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus laikino nedarbingumo laikotarpiu (b. l. 5, 6-18). Taryba 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. TS-11 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. TS-261 pripažinimo netekusiu galios“, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad 2012 m. gruodžio 1 d. baigėsi Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinas nedarbingumas ir dėl to nutrūko D. K. darbo (tarnybos) santykiai einant Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, nuo 2012 m. gruodžio 3 d. pripažino netekusiu galios Elektrėnų savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. TS-261.

20Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. TS-261, kaip neteisėtą nuo pat jo priėmimo momento, bei 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. TS-11.

21Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, t. y. ar jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar teismo sprendimas gali sukelti realias materialines teisines pasekmes.

22ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ginčijamais administraciniais aktais objektyviai yra pažeistos asmens teisės (interesai). Tik nustatęs tokį pažeidimą, teismas gali apginti asmenų teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 – 4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (administracinės bylos Nr. A11-443/2005, Nr. A502-304/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Atsižvelgęs į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos kontekste turi būti įvertinta, ar pareiškėjo ginčijamais sprendimais yra objektyviai pažeistos pareiškėjo teisės ir/ar teisėti interesai bei, ar patenkinus skundą, teismo sprendimas sukels pareiškėjui realias materialines teisines pasekmes.

23Pareiškėjas teigė, kad jis tikėjosi būti išrinktas pakaitiniu tarnautoju į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas J. Z. laikino nedarbingumo laikotarpiu ir todėl turi suinteresuotumą šioje byloje, dėl atsakovo priimtų ginčijamų sprendimų jo teisės buvo pažeistos. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Tarybos sprendimų Nr. TS-261 bei Nr. TS-11 priėmimo metu, t.y. ir tuo metu, kai D. K. buvo paskirta pakaitine valstybės tarnautoja Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms J. Z. laikino nedarbingumo laikotarpiu, pareiškėjas buvo Elektrėnų savivaldybės tarybos narys. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 7 dalį savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai negali būti tos savivaldybės tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti politinių partijų veikloje. Be to, savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse. Atsižvelgdama į šį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas Elektrėnų savivaldybės tarybos nariu, tuo pačiu metu negalėjo būti skiriamas pakaitiniu valstybės tarnautoju Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti J. Z. laikino nedarbingumo laikotarpiu.

24Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis būtų atsisakęs Elektrėnų savivaldybės tarybos nario mandato, jeigu būtų buvusi sudaryta galimybė jam pretenduoti į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigybę Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog neteikė prašymo sudaryti jam galimybės pretenduoti į šias pareigas ir nebuvo pateikęs pareiškimo, jog atsisako Elektrėnų savivaldybės tarybos nario mandato. Pareiškėjas žinojo apie tai, kad Tarybos posėdyje planuojama svarstyti klausimą dėl pakaitinio valstybės tarnautojo skyrimo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti. Tai patvirtino pareiškėjo teismo posėdyje pateikti paaiškinimai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas, neišreikšdamas savo valios bei noro būti skiriamu pakaitiniu valstybės tarnautoju Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti, neturėjo pagrindo tikėtis, kad bus skiriamas į šias pareigas.

25Teismas nustatė, kad Tarybos Sprendimas Nr. TS-261 bei Sprendimas Nr. TS-11 nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi šie sprendimai skirti D. K., šiuose sprendimuose pareiškėjo atžvilgiu nėra konkrečių įpareigojimų ar teisių suvaržymų.

26Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę, dėl Tarybos Sprendimo Nr. TS-261 bei Sprendimo Nr. TS-11 panaikinimo į teismą galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas. Pareiškėjui teisė nurodytais pagrindais ginčyti savivaldybės tarybos sprendimus nėra suteikta, kadangi Vietos savivaldos įstatymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo savivaldybių tarybų nariams nenumato.

27Remdamasis ištirtų įrodymų visuma, nurodytų teisės normų analize, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į administracinį teismą dėl atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo, kadangi šie sprendimai jam nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas nepatenka į subjektų ratą, galinčių skųsti ir prašyti panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. TS-261 „Dėl pakaitinio valstybės tarnautojo skyrimo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms“ bei Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. TS-11 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. TS-261 pripažinimo netekusiu galios“.

28III.

29Pareiškėjas A. A. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 109–123) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą ir panaikinti Tarybos Sprendimus Nr. TS-261 bei TS-11; įpareigoti Elektrėnų savivaldybės tarybą, Elektrėnų savivaldybės merą, Elektrėnų savivaldybės administraciją, Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą panaikinti visus sprendimus, susijusius su Tarybos sprendimo Nr. TS-261 vykdymu (panaikinti sprendimus, potvarkius, įsakymus dėl D. K. priėmimo į pareigas, atleidimo iš pareigų, pranešimų SoDrai apie D. K. įdarbinimą, Valstybės tarnybos departamentui, dėl darbo užmokesčio D. K. mokėjimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo ir kitus dokumentus (D. K. pasirašytas savivaldybės kontrolieriaus išvadas, ataskaitas ir kt.)) ir atlikti visus veiksmus, kad į Elektrėnų savivaldybės biudžetą būtų sugrąžintos visos dėl Tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. TS-261 patirtos finansinės išlaidos; arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad jis neturi teisės kreiptis į administracini teismą dėl Tarybos Sprendimų Nr. TS-261 ir Nr. TS-11. Vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis nurodo, kad teismas jo skundą priėmė, todėl turi vykti skundo nagrinėjimo procesas.

322. Apeliantas nesutinka kad Tarybos Sprendimai Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų. Pažymi, kad skunde teismui nurodė, jog susiklosčius aplinkybėms jis pats tikėjosi pretenduoti į pareigas Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje, tačiau pradėjus vykdyti Tarybos Sprendimą Nr. TS-261 tokių galimybių nebeliko. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino skunde nurodytas faktines aplinkybes. Teismas nesiaiškino D. K. staigaus atsisakymo Elektrėnų savivaldybės tarybos nario mandato ir prašymo skirti ją laikinai vykdyti Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas pateikimo aplinkybių. Kitiems asmenims, įskaitant apeliantą, kurie taip pat norėjo pateikti prašymą skirti juos laikinai vykdyti Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, tokia galimybė nebuvo suteikta, nes nebuvo viešos informacijos. Apelianto teigimu, dėl Tarybos neskaidrių ir lygiateisiškumą pažeidžiančių, neteisėtų veiksmų jis neturėjo galimybės raštu išreikšti savo valią ir norą užimti Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas J. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, todėl ginčijamų Tarybos sprendimų priėmimą vertina kaip jo teisių ir interesų pažeidimą ir teigia, kad yra tiesioginį suinteresuotas skundžiamų sprendimų panaikinimu. Skundžiami sprendimai yra neteisėti, griauna pareiškėjo, jo šeimos ir artimųjų bei visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis. Elektrėnų savivaldybė sudarė D. K. išskirtines sąlygas, priimdama Sprendimą Nr. TS-261 pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą, Pareigybės aprašymą, kurio 6.9 papunktyje valstybės tarnautojui, einančiam Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, nustatytas reikalavimas – turėti vidaus auditoriaus atestatą. Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apeliantas teigia, kad Taryba negalėjo priimti Sprendimo Nr. TS-261, atsižvelgdama į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinąjį nedarbingumą ir D. K. prašymą skirtą ją pakaitinio valstybės tarnautojo pareigoms bei nustatyti pareiginę algą pagal 15 pareigybės kategorijos pareiginės algos koeficientą, nes Valstybės tarnybos įstatymas skyrimo į valstybės tarnautojo (įstaigos vadovo) pareigas pagal atsitiktinių asmenų netikėtai atsiradusius prašymus nenumato.

333. Teismas neatliko jam priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos, skundą nagrinėjo formaliai. Teismas visapusiškai ir objektyviai nenagrinėjo ir neįvertino Sprendimo Nr. TS-261 ir Sprendimo Nr. TS-11 teisėtumo, t. y. neišnagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės. Teismo sprendime kalbama tik apie aplinkybes, susijusias su pareiškėju, o dėl atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo nepasisakyta. Atsakovas turėjo įrodyti, kad jis veikė teisėtai, tačiau teismas to iš atsakovo nepareikalavo.

34Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

35Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą (b. l. 176–182) iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsakovas remiasi šiais argumentais:

  1. Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas. Šiose įstatymo normose nėra nustatyta, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę ar pareigą kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo. Tokios pozicijos, aiškindamas ABTĮ normas, nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2004 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2004 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-535/2004, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010, 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822- 339/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011). Pareiškėjas, kuris yra savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymą taip pat neturi teisės individualiai ginti savivaldybės interesų teisme ir tuo pačiu ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, sprendimų. Savivaldybės tarybos narys galėtų ginti savivaldybės interesus tik kaip savivaldybės įgaliotas atstovas (ABTĮ 49 str.) arba kreiptis į teismą dėl jo pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-535/2004). Nagrinėjamu atveju skunde teismui nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimai, todėl jis neturi teisės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti Tarybos Sprendimus Nr. TS-261 ir Nr. TS-11.
  2. Pareiškėjas Tarybai, merui, savivaldybės administracijai ar kitiems savivaldybės administravimo subjektams nei raštu, nei žodžiu nėra pareiškęs pageidavimų dirbti Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje vietoj sirgusio savivaldybės kontrolieriaus J. Z. Pirmą kartą apie tokį tariamą pageidavimą Tarybos atstovas išgirdo 2013 m. kovo 4 d. vykusiame teismo posėdyje. Apeliantas apie skundžiamo sprendimo projektą sužinojo ne balsavimo už jį metu, o pakankamai anksčiau, kad galėtų bent žodžiu pareikšti prašymą skirti jį į savivaldybės kontrolieriaus pareigas, tačiau pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu neprašė leisti jam pretenduoti į savivaldybės kontrolieriaus pareigas, taip pat neprašė suteikti jam laiko pasirengti tokiam pretendavimui. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo teisės buvo pažeistos.
  3. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Taryba, priimdama Sprendimą Nr. TS-261, nusižengė nustatytai tvarkai, nes neviešino informacijos apie galimybę užimti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas pareiškėjo pageidaujamu būdu, nevykdė atrankos ir nesudarė visiems lygių galimybių, kadangi tokių reikalavimų skundžiamo sprendimo priėmimo metu Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai nenumatė.
  4. Remiantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde pareikšti papildomi reikalavimai negali būti nagrinėjami.
  5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Apeliantas tokių atvejų ir kokiu įstatymu jie nustatyti nenurodo, o įstatymai nenustato, kad už skundžiamus viešojo administravimo subjekto veiksmus gali kilti neturtinės žalos atsakomybė. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje iš dalies sutinka su pareiškėjo skundu ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 183–185) Vyriausybės atstovas grindžia argumentais, kad faktas, jog pareiškėjas Sprendimo Nr. TS-261 ir Sprendimo Nr. TS-11 priėmimo metu buvo savivaldybės tarybos narys, savaime negali būti laikomas įrodymu, kad jo, kaip asmens, teisės ir/ar teisėti interesai nebuvo pažeisti. Teismas nevertino fakto, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai ir laiku pateikti pareiškimo, jog atsisako Elektrėnų savivaldybės tarybos nario mandato, bei pateikti prašymo pretenduoti į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigybę Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti, nes apie tokią galimybę jis sužinojo tik 2012 m. rugpjūčio 16 d. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino pareiškėjo argumentų ir nemotyvavo jų atmetimo, neišnagrinėjo bylos iš esmės. Vyriausybės atstovo nuomone, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą, o teismas privalėjo vertinti ginčijamų sprendimų teisėtumą ir bylą išnagrinėti iš esmės (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis, 81 straipsnis).

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliacinis skundas atmestinas.

41Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. TS-261, kuriuo D. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskirta pakaitine valstybės tarnautoja Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. TS-11, kuriuo Taryba, atsižvelgdama į tai, jog baigėsi Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinasis nedarbingumas ir dėl to nutrūko D. K. darbo (tarnybos) santykiai einant Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, nuo 2012 m. gruodžio 3 d. pripažino netekusiu galios Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. TS-261.

42Iš pareiškėjo skundžiamų individualių administracinių aktų turinio matyti, kad jie priimti šiuose aktuose įvardytų asmenų (J. Z. ir D. K.) atžvilgiu.

43Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad Tarybos Sprendimai Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišnagrinėjo jo skundo iš esmės, priėmė formalų sprendimą, neįvertino pareiškėjo argumentų dėl Tarybos neskaidrių, asmenų lygiateisiškumą ir įstatymus pažeidžiančių, neteisėtų veiksmų, kurie lėmė tai, kad pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės išreikšti savo valią užimti Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas J. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Apelianto teigimu, skundžiami sprendimai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

44Iš bylos medžiagos, taip pat iš viešos Elektrėnų savivaldybės viešai skelbiamos informacijos (žr. www.elektrenai.lt) nustatyta, kad pareiškėjas A. A. yra Elektrėnų savivaldybės tarybos narys. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos, t.y. savivaldos teisę įgyvendinančios institucijos, kuri turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (VSĮ 3 str. 3 d.) ir kurios veikloje ir sprendimų priėmimo procedūrose dalyvauja pats pareiškėjas, priimtų sprendimų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra svarbus aspektas, ar pareiškėjas, prašydamas panaikinti Tarybos Sprendimus Nr. TS-261 ir Nr. TS-11, siekia apginti savo (fizinio asmens) teises bei įstatymų saugomus interesus, ar ginčą kelia vadovaudamasis savivaldybės tarybos nario teisėmis bei pareigomis.

45Pažymėtina, kad skunde ir jo patikslinime pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kad Taryba, priimdama Sprendimus Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 būtų pažeidusi pareiškėjo (fizinio asmens) teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat nenurodė, kad buvo pažeistos jo (Elektrėnų savivaldybės tarybos nario) teisės, kurias jam suteikia Vietos savivaldos įstatymas, o tik išdėstė savo nuomonę dėl Sprendimo Nr. TS-261 neteisėtumo ir būtinumo jį panaikinti, nepaisant to, kad atsakovas priėmė Sprendimą Nr. TS-11, kuriuo Sprendimą Nr. TS-261 pripažino netekusiu galios. Byloje nustatyta, kad susipažinęs su atsakovo atsiliepimų argumentais, kuriuose atsakovas, be kita ko, pareiškė nuomonę, jog pareiškėjo skundžiami sprendimai nesukelia jam teisinių pasekmių, pareiškėjas raštu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė papildomus argumentus, t.y. kad Tarybos Sprendimu Nr. TS-261 buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai, nes jis pats tikėjosi susiklosčius aplinkybėms pretenduoti į pakaitinio valstybės tarnautojo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas (būtų atsisakęs Elektrėnų savivaldybės tarybos nario mandato). Be to, pareiškėjas nurodė argumentus, kad skundžiami Tarybos sprendimai griauna visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Analogiškus argumentus pareiškėjas nurodo ir apeliaciniame skunde, be kito ko, teigdamas, kad Sprendimu Nr. TS-261 buvo pažeitos ne tik pareiškėjo, bet ir kitų asmenų, kurie, pasak pareiškėjo, tikėjosi užimti pakaitinio valstybės tarnautojo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas J. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Minėtų pareiškėjo argumentų visuma teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo argumentuose yra ir pretendavimo ginti viešąjį interesą elementų. Atsižvelgdama į šiuos aspektus, bei į Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatą, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, teisėjų kolegija pasisako tiek dėl pareiškėjo (fizinio asmens), tiek dėl asmens, turinčio savivaldybės tarybos nario statusą, teisės ginčyti Elektrėnų savivaldybės tarybos Sprendimus Nr. TS-261 ir Nr. TS-11, taip pat dėl teisės ginti viešąjį interesą.

46Kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje. Ši teisė kyla iš konstitucinio teisminės gynybos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra konstatavęs, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

47Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str.1 d.) negali būti tapatinama su materialiąja reikalavimo teise, t.y. su asmens teise reikalauti apginti jo teises, įgytas atitinkamo teisės akto pagrindu, ar įstatymų saugomus interesus, kuriuos pažeidžia kiti asmenys.

48Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau suinteresuoto asmens procesinė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta skundą padavusio asmens (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tačiau nurodytos ABTĮ nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A502-906/2008, 2009 m. kovo 6 d. Nr. A502-304/2009 ir kt.). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose 2009 m. spalio 15 d. Nr. A662-1157/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. A662-1429/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra aiškinęs, kad asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A143-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, 124–13 l.;2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A502-906/2008; 2009 m. kovo 6 d. Nr. A502-304/2009; 2011 m. spalio 21 d. Nr. AS858-687/2011;2013 m. vasario 7 d. Nr. A438-220/2013 ir kt.).

49Teismo išnagrinėjus bylą padaryta išvada, kad skundžiamas aktas nesukelia skundą padavusiajam asmeniui (pareiškėjui) teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Teismo konstatavimas, kad skundžiamas aktas neturi įtakos skundą teismui padavusio asmens (pareiškėjo) materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad skundą padavusio asmens materialinės teisės skundžiamu aktu nebuvo pažeistos. Todėl teismo išvados, kad skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismui atmesti skundą.

50Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo skundžiami Tarybos Sprendimai Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Iš Sprendimų Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 turinio akivaizdu, kad šie individualūs administraciniai aktai sukėlė atitinkamas teisines pasekmes šiuose sprendimuose nurodytiems asmenims, t.y. Elektrėnų savivaldybės kontrolieriui J. Z. jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir D. K., kuri buvo paskirta pakaitine valstybės tarnautoja Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigoms Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

51Bylos medžiaga nepatvirtina apelianto argumentų, esą Tarybos Sprendimu Nr. TS-261 buvo pažeista jo teisė pretenduoti į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatas savivaldybės kontrolierius negali būti savivaldybės tarybos narys. Teisė, kurios pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu pagal įstatymą nebuvo įgijęs, priimant Sprendimų Nr. TS-261 negalėjo būti pažeista. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjo ketinimai užimti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas buvo realūs ir žinomi atsakovui. Apeliantas neneigia, kad jis iki Sprendimo Nr. TS-261 priėmimo jokia forma (nei žodžiu, nei raštu) nebuvo pareiškęs Tarybai apie ketinimą pretenduoti į minėtas pareigas, taip pat nesikreipė dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Iš pateikto pirmosios instancijos teismui Elektrėnų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio, kuriame buvo priimtas Tarybos Sprendimas Nr. TS-261, protokolo matyti, kad Tarybos narys A. A. (pareiškėjas) dalyvavo šiame Tarybos posėdyje, pateikė kai kurias pastabas dėl Sprendimo Nr. TS-261 ir klausimą pretendentei į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas D. K., tačiau nepareiškė jokių pasiūlymų, pastabų ar prašymų dėl kito (alternatyvaus) pretendento į šias pareigas, neprašė atidėti Sprendimo Nr. TS-261 projekto svarstymą.

52Teismui nustačius, kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, pareiškėjo ir kitų bylos proceso dalyvių argumentų, nesusijusių su šiuo aspektu, analizė neturi būti atliekama. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Tarybos Sprendimai Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, neturėjo pagrindo analizuoti šių individualių administracinių aktų priėmimo aplinkybių ir teisinių pagrindų bei pasisakyti dėl pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių argumentų, nesusijusių su minėtų sprendimų teisinėmis pasekmėmis pareiškėjui. Todėl apelianto argumentus, esą teismas nevertino skundžiami sprendimų priėmimo aplinkybių, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje teismas sprendžia tik procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t.y. ar asmuo savo procesinę teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo stadijoje negali būti patikrinta, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą, t. y. negali būti atsisakyta priimti skundą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo (ABTĮ 37 str. 2 d.). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad skundą teismui padavęs asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad pareiškėjo skundžiami Tarybos Sprendimai Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 jam nesukėlė jokių teisinių pasekmių, t. y. nepažeidė jo teisių ar įstatymų saugomų interesų, skundą atmetė pagrįstai ir teisėtai.

53Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės tarybos nario statusas pareiškėjui taip pat nesuteikė teisės paduoti skundą dėl Tarybos Sprendimų Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 bei ginti viešąjį interesą.

54Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnį savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose; 2) reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į frakcijas reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, Elektrėnų savivaldybės tarybos narių teisės perkeltos į Elektrėnų savivaldybės tarybos reglamento 92 punktą.

55Pareiškėjo skundas teismui ir patikslintas skundas dėl Tarybos Sprendimų Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 panaikinimo nepagrįstas nė viena iš Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje numatytų teisių ir nėra susijęs su Tarybos nario teisių, numatytų šioje įstatymo normoje, pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui (savivaldybės tarybos nariui) galiojantys įstatymai nesuteikė teisės kreiptis į teismą dėl Tarybos Sprendimų Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 panaikinimo.

56Pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai, esą Tarybos Sprendimai Nr. TS-261 ir Nr. TS-11 griauna visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, kad Sprendimu Nr. TS-261 buvo pažeitos ne tik pareiškėjo, bet ir kitų asmenų, kurie, pasak apelianto, tikėjosi užimti pakaitinio valstybės tarnautojo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas J. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, vertintini kaip pretendavimas ginti viešąjį interesą.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, kuriuo nustatytos savivaldybės tarybos narių teisės, nei kitais įstatymais savivaldybės tarybos nariams nėra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Minėtose ABTĮ normose yra nustatyta, kad dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą gali kreiptis atitinkami subjektai įstatymų nustatytais atvejais. Šios ABTĮ normos blanketinės, nukreipia į kitus įstatymus, kurie nustato kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas (Konstitucijos 123 str.3 d.). Įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką sureglamentavo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi įstatymų leidėjas inter alia suteikė Vyriausybės atstovui teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl savivaldybės administravimo subjekto priimtų teisės aktų ar veiksmų (neveikimas), kurie pažeidžia viešąjį interesą.

58Pareiškėjas nei kaip fizinis asmuo, nei kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymus negali būti priskirtas prie asmenų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str. 1 d.). Taigi pareiškėjo skundas nepagrįstas ir šiuo aspektu.

59Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti skundžiamus Tarybos Sprendimus Nr. TS-261 ir Nr. TS-11. Atmetus pagrindinius skundo reikalavimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas.

60ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iškėlė reikalavimus, kurių nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Elektrėnų savivaldybės administravimo subjektus panaikinti visus sprendimus, susijusius su Tarybos sprendimo Nr. TS-261 vykdymu, t.y. panaikinti sprendimus, potvarkius, įsakymus dėl D. K. priėmimo į pareigas, atleidimo iš pareigų, pranešimus SoDrai apie įdarbinimą, Valstybės tarnybos departamentui dėl darbo užmokesčio D. K. mokėjimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo ir kitus dokumentus (D. K. pasirašytas savivaldybės kontrolieriaus išvadas, ataskaitas ir kt.), taip pat atlikti visus veiksmus, kad į Elektrėnų savivaldybės biudžetą būtų sugrąžintos visos dėl Tarybos 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. TS-261 patirtos finansinės išlaidos. Vadovaudamasi ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjo reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, nepasisako.

61Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

64Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus... 5. Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad Elektrėnų savivaldybės taryba... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir... 7. Nesutikdamas su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais (b.... 8. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba su pareiškėjo A. A. pateiktu... 9. Atsiliepimuose (b. l. 31–33, 82–86) paaiškino, kad Elektrėnų... 10. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir... 11. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, kai yra tarnybinė... 12. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia savivaldybės... 13. Atsakovas, remdamasis ABTĮ 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22... 14. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad apie pareiškėjo norą... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje... 16. Paaiškino, kad Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikino... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu (b. l.... 19. Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio 22... 20. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarybos 2012 m.... 21. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar pareiškėjas turi teisę kreiptis... 22. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas... 23. Pareiškėjas teigė, kad jis tikėjosi būti išrinktas pakaitiniu tarnautoju... 24. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis būtų atsisakęs... 25. Teismas nustatė, kad Tarybos Sprendimas Nr. TS-261 bei Sprendimas Nr. TS-11... 26. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4... 27. Remdamasis ištirtų įrodymų visuma, nurodytų teisės normų analize,... 28. III.... 29. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l.... 30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 31. 1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais,... 32. 2. Apeliantas nesutinka kad Tarybos Sprendimai Nr. TS-261 ir Nr. TS-11... 33. 3. Teismas neatliko jam priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos, skundą... 34. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba prašo pirmosios instancijos teismo... 35. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą (b. l. 176–182) iš esmės... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje iš... 37. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 183–185) Vyriausybės atstovas... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliacinis skundas atmestinas.... 41. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Elektrėnų... 42. Iš pareiškėjo skundžiamų individualių administracinių aktų turinio... 43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo,... 44. Iš bylos medžiagos, taip pat iš viešos Elektrėnų savivaldybės viešai... 45. Pažymėtina, kad skunde ir jo patikslinime pareiškėjas nenurodė jokių... 46. Kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė kreiptis į administracinį teismą... 47. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str.1 d.) negali būti... 48. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus... 49. Teismo išnagrinėjus bylą padaryta išvada, kad skundžiamas aktas nesukelia... 50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) sutinka su pirmosios... 51. Bylos medžiaga nepatvirtina apelianto argumentų, esą Tarybos Sprendimu Nr.... 52. Teismui nustačius, kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukelia teisinių... 53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės tarybos nario statusas... 54. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tarybos nario... 55. Pareiškėjo skundas teismui ir patikslintas skundas dėl Tarybos Sprendimų... 56. Pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai, esą Tarybos Sprendimai... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu,... 58. Pareiškėjas nei kaip fizinis asmuo, nei kaip savivaldybės tarybos narys,... 59. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis... 60. ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti... 61. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.... 64. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą palikti... 65. Nutartis neskundžiama....