Byla 2A-1192-431/2014
Dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui S. A. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T..

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė pripažinti 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 1-201), išduotą M. A. S. A. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T. 2008 m. balandžio 1 d. patvirtino M. A. įgaliojimą, pagal kurį M. A. įgaliojo S. A. vesti paveldėjimo bylą po J. A. mirties ir atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus. Atsakovas S. A., veikdamas pagal įgaliojimą, kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad po J. A. mirties valdymo būdu palikimą priėmė M. A.. M. A. įgaliojimo išdavimo metu dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taigi tuo metu ji negalėjo pasirašyti įgaliojimo. Įgaliojime nėra duomenų apie tai, kad įgaliojimą už M. A. pasirašė kitas asmuo, nurodant priežastį, dėl kurios M. A. pati negalėjo pasirašyti. Kad minimą įgaliojimą pasirašė ne M. A., matyti ir iš jos parašo, palyginus jį su kitais parašais. Be to, tai kad įgaliojimo pasirašymo metu M. A. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, patvirtino ir atlikta ekspertizė. Civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, mirusią M. A. atstovavo advokatė D. S., o S. A. veikė pagal M. A. įgaliojimą ir visur pasirašinėjo.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad M. A. visą gyvenimą buvo sąmoninga, savo veiksmus, pasirašant 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą, suprato visiškai.

7Trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad M. A. įgaliojimą pasirašė pati, be niekieno pagalbos. Pasirašyti įgaliojime savo vardą ir pavardę jai buvo sunku, todėl įgaliojimą ji tik pasirašė. Notarui nekilo jokių abejonių dėl įgaliotojos veiksnumo, nes ji puikiai suvokė įgaliojimo turinį ir aiškiai išreiškė savo valią.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad byloje esanti 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimo kopija patvirtina, kad M. A. įgaliojo savo sutuoktinį S. A. vesti paveldėjimo bylą po J. A. mirties ( - ), atstovauti ją teisme visose civilinėse bylose ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. CPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). S. A. veikdamas pagal įgaliojimą, kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. A.. Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas S. A. pareiškimo priėmimo klausimą, 2008 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai M. A. terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Vienu iš pareiškimo trūkumų teismas nurodė tai, kad nors pareiškime nurodyta, jog M. A. atstovaus jos sutuoktinis S. A. pagal 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą, tačiau atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniu (sugyventiniui), todėl turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis S. A. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o minėto įrodymo nepateikus (ar minėto išsilavinimo neturint), pareiškėjos sutuoktinis S. A. ją galės atstovauti teisme tik kartu su pareiškėją atstovaujančiu advokatu ar advokato padėjėju. Ištaisius 2008 m. liepos 16 d. teismo nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, patikslintas pareiškimas paduotas M. A. vardu per advokatę D. S., veikiančią pagal 2008 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir M. A..

11Teismas padarė išvadą, kad S. A. pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą aukštojo teisinio išsilavinimo neturėjo ir atstovauti savo sutuoktinei M. A. įgaliojimo pagrindu negalėjo, todėl patikslintas pareiškimas buvo paduotas ne per jį, o per advokatę D. S., kuri atstovavo M. A. civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo metu. Civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 nagrinėjimo metu M. A. mirus, jos palikimą priėmė S. A. ir į minėtą civilinę bylą vietoj M. A. įstojo CPK 48 straipsnio 1 dalies pagrindu (procesinis teisių perėmimas). Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-24-239/2010, 2010 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkino visiškai ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. priėmė J. A. mirusio ( - ), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Vilniaus apygardos teismas, 2011 m. lapkričio 17 d. išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą apeliacine tvarka pagal suinteresuoto asmens A. D. apeliacinį skundą, Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Vilniaus apygardos teismas inter alia 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodė, jog ne S. A. o M. A. 2008 m. liepos 8 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad ir ji priėmė A. A. palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti, tačiau bylos nagrinėjimo metu mirus M. A. jos reikalavimą palaikė ir prašė tenkinti S. A., kaip įpėdinis, priėmęs M. A. palikimą ir įstojęs į bylą kaip jos teisių perėmėjas.

13Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje M. A. iki savo mirties veikė per įgaliotą asmenį – advokatę D. S. pagal 2008 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartį, o ne per sutuoktinį S. A. įgaliojimo pagrindu, o M. A. mirus, S. A. įstojo į bylą kaip M. A. teisių perėmėjas. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-143/2013, jame nurodyta, kad M. A. pasirašydama įgaliojimą dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-143/2013 nesivadovauja, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. A. civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo veikė ne įgaliojimo, o įstatymo pagrindu, todėl teisinės reikšmės bylos išsprendimui šis ekspertizės aktas neturi.

14III. Apeliacinio skundo argumentai

15Ieškovė A. D. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą, išduotą M. A. S. A., pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ex officio pripažinti niekine nuo sudarymo momento 2008 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartį, 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimo pagrindu sudaryta su advokate D. S..

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171) Teismas nepagrįstai nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas S. A. pareiškimo priėmimo klausimą, 2008 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai M. A. terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-24-239/2010 akivaizdu, kad S. A. iki 2008 m. liepos 16 d. Trakų rajono apylinkės teismui nebuvo pateikęs jokio pareiškimo, dėl ko teismas neturėjo netgi teorinės galimybės spręsti tokio pareiškimo priėmimo klausimo. Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. nutartimi sprendė M. A. 2008 m. balandžio 28 d. pareiškimo, kurį pagal ginčijamą įgaliojimą pasirašė S. A., priėmimo klausimą. Būtent Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo konstatuota, jog M. A. 2008 m. balandžio 28 d. pareiškime nurodyta, kad ją atstovaus sutuoktinis S. A.. Advokatė D. S. 2008 m. liepos 31 d. prašyme nurodė, kad atstovavimo sutartį su M. A. įgaliotu atstovu dėl atstovavimo teisme ji sudarė tik 2008 m. liepos 29 d. Šis įrodymas patvirtina, jog 2008 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatei D. S. pavedama atstovauti M. A., pasirašė ne M. A., bet jos įgaliotas asmuo S. A., veikęs pagal šioje byloje ginčijamą 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą.

182) Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimo pagrindu S. A. neįgijo ir negalėjo įgyti jokių teisių veikti M. A. vardu, kadangi pasirašydama nurodytą įgaliojimą M. A. buvo neveiksni, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kurioje ne kartą išaiškinta, jog sudaryti bet kokį sandorį gali tik veiksnus asmuo. Asmenų, kurie sudarydami sutartis nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytas sutartis (sandorius) galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. sudarydama atstovavimo sutartį, tai yra pasirašydama įgaliojimą, kuriuo suteikiamos jame nurodytos teisės įgaliotiniui S. A., įgaliotoja M. A. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tai yra buvo neveiksni. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 2-3 punktus teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo arba jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pripažinus negaliojančiu 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą, kurį pasirašė neveiksni M. A., Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-239/2010 negalėjo būti priimtas joks procesinis sprendimas. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Todėl vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais apeliacinės instancijos teismui pagal CK 1.89 straipsnį pripažinus negaliojančiu M. A. išduotą įgaliojimą, apeliacinės instancijos teismas ex officio turėtų pripažinti niekine ir 2008 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartį, sudaryta su advokate D. S.. Įgaliojimo ir atstovavimo sutarties pripažinimas negaliojančiais turi tiesioginę įtaką ieškovės teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui, kadangi ieškovė galės atnaujinti procesą Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-239/2010.

19Atsakovas S. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad M. A. įgaliojimo sudarymo metu buvo veiksni ir suprato savo veiksmų reikšmę bei galėjo juos valdyti.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Byloje kilo ginčas dėl mirusios M. A. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, sudarant 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą, bei šio įgaliojimo galiojimo.

23Byloje nustatyta, kad M. A. 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojo savo sutuoktinį S. A. vesti paveldėjimo bylą po J. A. mirties ( - ), atstovauti ją teisme visose civilinėse bylose ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus (b.l. 3-4). S. A., veikdamas pagal šį įgaliojimą 2008 m. liepos 8 d. pateikė Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kuriuo savo sutuoktinės vardu prašė nustatyti, kad M. A. po J. A. mirties ( - ) priėmė jo palikimą, faktiškai jį valdydama (civilinė byla Nr. 2-24-239/2010, t. I, b.l. 1-2). Teismas 2008 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai M. A. terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi nepateikti įrodymai, kad jos sutuoktinis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nėra sutarties su pareiškėją atstovaujančiu advokatu ar advokato padėjėju. Byloje buvo pateikta 2008 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią advokatei D. S. buvo pavesta atstovauti M. A. – surašyti patikslintą pareiškimą teismui, patvirtinti dokumentų nuorašus, pasirašyti pareiškimus teismui, atstovauti teisme (civilinė byla Nr. 2-24-239/2010, t. I, b.l. 28). Tačiau pati advokatė nurodė, jog ši atstovavimo sutartis buvo sudaryta ne su pačia M. A., bet su jos įgaliotu atstovu (civilinė byla Nr. 2-24-239/2010, t. I, b.l. 27), taigi pagal 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą. Proceso metu M. A. ( - ) mirė (civilinė byla Nr. 2-24-239/2010, t. I, b.l.73), todėl teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos M. A. teisės perėmėju pripažino jos sutuoktinį S. A.. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-239/2010 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. priėmė J. A., mirusio ( - ) palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Šiame teismo sprendime taip pat buvo nustatyta, kad mirus sūnėnui J. A., M. A. gyveno jam priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

24Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentu, jog advokatė D. S., civilinėje byloje Nr. 2-24-239/2010 atstovavusi M. A., atstovavimo sutartį sudarė ne tiesiogiai su atstovaujamąją, bet su jos įgaliotu asmeniu, sutuoktiniu S. A., kuris veikė pagal ginčijamą 2008 m. balandžio 1 d. išduotą įgaliojimą. Taigi šio įgaliojimo galiojimas yra aktualus, sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos iškėlimo teisėtumo, kadangi pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taip pat pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pirmos instancijos teismas visapusiškai neįvertino ginčijamo įgaliojimo teisėtumo, kadangi S. A. po įgaliotojos mirties byloje dalyvavo kaip jos įpėdinis ir teisių ir pareigų perėmėjas, tai yra veikė ne įgaliojimo, o įstatymo pagrindu, todėl teismas nesirėmė ir ekspertizės aktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam bylos išsprendimui būtina atsakyti į visus ieškinyje iškeltus klausimus, todėl pripažįsta, kad skundžiamas teismo sprendimas nebuvo pakankamai išsamus, jame nebuvo atsižvelgta į visas bylos teisingam išsprendimui aktualias aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako dėl ginčijamo įgaliojimo teisėtumo ir įvertina eksperto išvadą bei kitus byloje esančius įrodymus.

25Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

26Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (LAT 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt).

27Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-143/2013 nurodyta, kad pagal turimus objektyvius medicininius duomenis M. A. 2008 m. balandžio 1 d. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – sunkaus laipsnio mišria kraujagysline demencija, dėl ko ji 2008 m. balandžio 1 d. pasirašydama įgaliojimą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suvokti sudaromo įgaliojimo turinio ir esmės (b.l. 117-119). Ekspertizės akte nurodyta, kad lėtinė smegenų išemija M. A. buvo diagnozuota tik 2007 m. balandžio 6 d.-13 d., o 2007 m. balandžio 12 d. psichiatras M. A. diagnozavo kraujagyslinę demenciją (mišrią), pažymėjo, kad „pilno delyro vaizdo nesusidaro, galima galvoti apie delyro inicialinę fazę arba psichotinius sutrikimus smegenų išemijos fone“, po paskirto gydymo pažymėjo, kad pacientė „jaučiasi geriau, orientuota, adekvati“ (b.l. 118). 2007 m. balandžio 20 d. M. A. psichikos būklės įvertinime buvo nurodoma, kad pavieniai psichoziniai elementai išliko, mąstymas ryškiai deficitinis, paviršutiniškas, interesų ratas labai siauras, atmintis ryškiai sutrikusi, nesugeba atlikti matematinių veiksmų. Vėliau M. A. buvo gydyta 2007 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d., 2008 m. vasario 26 d., 2008 m. balandžio 18 d., minėtu metu gydytojų buvo pažymėta, jog pacientės būklė vidutinė, sąmoninga, orientuota. Tik 2008 m. balandžio 21 d. įrašyta, jog naktį ligonė būna dezorientuota, nerami.

28Siekiant įvertinti, ar pagal aukščiau nurodytus medicininius įrašus M. A. 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimo sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, svarbu atsižvelgti ir į sudaromo sandorio esmę, jo paskirtį. Ginčijamu sandoriu M. A. įgaliojo savo sutuoktinį vesti paveldėjimo bylą po J. A. mirties. Taigi šiuo sandoriu įgaliotoja faktiškai siekė įteisinti palikimo priėmimą ir šią užduotį atlikti pavedė savo sutuoktiniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu sandoriu M. A. sprendė iš esmės gana paprastus klausimus, liečiančius tik jos asmeninius interesus. Aukščiau nurodyti medicininiai įrašai patvirtina, kad kraujagyslinė demencija jai buvo diagnozuota pirmą kartą 2007 m. balandžio 12 d., tačiau buvo nustatyta tik jos inicialinė fazė. Vėliau, šalia nustatytų sunkesnių atminties ir mąstymo sutikimų, pažymėta, jog pacientės interesų ratas labai siauras. Tačiau keletą mėnesių prieš sandorio sudarymą, 2007 m. lapkričio 30 d., ir keletą dienų po jo sudarymo, 2008 m. balandžio 18 d., medicininiuose įrašuose nurodyta, kad pacientė „vidutinės būklės, sąmoninga, orientuota“, tik 2008 m. balandžio 21 d. įrašyta, kad vakarais ir naktį M. A. būna dezorientuota, nerami. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja eksperto išvada, kadangi iš M. A. būklės aprašymo artimu sandorio sudarymui laiku matyti, kad tuo metu ji buvo sąmoninga ir orientuota, o psichinės būklės pablogėjimas užfiksuotas tik 2008 m. balandžio 21 d., tai yra praėjus 20 dienų po sandorio patvirtinimo. Ankstesni, 2007 m. medikų daryti įgaliotojos būklės apibūdinimai, patvirtina, kad kraujagyslinė demencija iš pradžių buvo tik pradinės fazės, vėliau progresavo, bet buvo nustatytas pacientės sąmoningumas ir išlikusi orientacija. Konstatuotas atminties pablogėjimas, negebėjimas atlikti matematinių veiksmų, dėmesio koncentracijos sutrikimas, interesų rato siaurumas nepaneigia M. A. sugebėjimo patvirtinti savo norą išlaikyti perimtą palikimą, tai yra namą, kuriame ji faktiškai gyveno, bei pavesti šiuos veiksmus atlikti savo sutuoktiniui, artimiausiam kartu su įgaliotoja gyvenusiam asmeniui. Aplinkybę, jog įgaliojimo sudarymo metu įgaliotoja suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, patvirtina ir notaro, tvirtinusio įgaliojimą, paaiškinimai, kad jam nekilo abejonių dėl įgaliotojos veiksnumo, nes ji puikiai suvokė įgaliojimo turinį ir aiškiai išreiškė savo valią įgaliojime nurodytus veiksmus atlikti sutuoktiniui (b.l. 44).

29M. A. nuo 1993 m. balandžio 22 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ( - ) (civilinė byla Nr. 2-24-239/2010, t. I, b.l. 92). Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-239/2010 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. priėmė J. A., mirusio ( - ) palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Šiame teismo sprendime taip pat buvo nustatyta, kad mirus sūnėnui J. A., M. A. gyveno jam priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

30Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamo įgaliojimo turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. A. dar nuo 1998 m. balandžio 21 d., kada jai nebuvo nustatyta jokių psichikos sveikatos sutrikimų, perėmė mirusio sūnėno palikimą, jį faktiškai valdydama. Visą laiką iki mirties tvarkė ir prižiūrėjo valdomą turtą. Todėl pripažintina, kad ginčijamas įgaliojimas visiškai atitiko M. A. valią, jo turinį patvirtina ankstesni jos veiksmai, todėl nėra pagrindo pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas pripažinti šio įgaliojimo negaliojančiu.

31Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir priimtas kitais motyvais, negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra iš esmės teisingas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

33Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė pripažinti 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimą (notarinio... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad M. A. visą... 7. Trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad byloje esanti 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojimo kopija... 11. Teismas padarė išvadą, kad S. A. pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą... 12. Vilniaus apygardos teismas inter alia 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje... 13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį... 14. III. Apeliacinio skundo argumentai... 15. Ieškovė A. D. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1) Teismas nepagrįstai nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas,... 18. 2) Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. balandžio 1 d.... 19. Atsakovas S. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Byloje kilo ginčas dėl mirusios M. A. gebėjimo suprasti savo veiksmų... 23. Byloje nustatyta, kad M. A. 2008 m. balandžio 1 d. įgaliojo savo sutuoktinį... 24. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentu,... 25. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 26. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 27. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-143/2013 nurodyta, kad pagal... 28. Siekiant įvertinti, ar pagal aukščiau nurodytus medicininius įrašus M. A.... 29. M. A. nuo 1993 m. balandžio 22 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ( - )... 30. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamo įgaliojimo turinį jo... 31. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti...