Byla 2-77-876/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Z. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bei suinteresuotų asmenų R. K. ir A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant pareiškėjos A. B. atstovui advokatui K. S., Suinteresuotam asmeniui Z. F., jos atstovui advokatui J. Z., suinteresuotam asmeniui I. P., suinteresuotiems asmenims R. K. ir A. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Z. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bei suinteresuotų asmenų R. K. ir A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Nustatė

2pareiškėja A. B. pareiškime nurodė ir jos atstovas advokatas K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. 2012 m. lapkričio 28 d. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja V. K. prižiūrėjo, ją palaidojo, prižiūriu jos kapą. Jai liko jos asmeniniai daiktai ir asmeniniai dokumentai. Taip pat prižiūri ir saugo jos gyvenamąjį namą su jam priklausančiais statiniais, esančiais ( - ), tvarko aplinką. Ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Šakių rajono 1-ąjį notaro biurą, ten jai 2013-09-20 išduotas liudijimas, kuriame nurodyta, kad mirusiosios V. K., asmens kodas ( - ) mirusios 2013-07-12, palikimą priėmė testamentinė įpėdinė A. B., asmens kodas ( - ) kuriai pereina palikėjos teisės ir pareigos nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad V. K. ir P. K. santuokoje turėjo vaikus: sūnų J. K., mirusį 2006-04-06, sūnų Č. K., mirusį 2000-05-15, dukrą I. P., gim. 1947-07-29, ir dukrą Z. F., gim. 1941-04-27. Po V. K. mirties liko paveldimo turto – 0,0664 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), su jame esančiais gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, esančiais ( - ) Nurodytas turtas įgytas santuokos metu su P. K., todėl 1/2 dalis turto taip pat priklauso ir mirusiajam P. K.. P. K. su sutuoktine V. K. gyveno kartu iki pat savo mirties 2000-11-18 gyvenamajame name, esančiame ( - )V. K. iki sutuoktinio mirties gyveno su juo, jį slaugė, prižiūrėjo, nes jis labai sirgo. V. K. savo sutuoktinį palaidojo, prižiūrėjo jo kapą, ir po jo mirties liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name. Likusį po P. K. mirties turtą ji saugojo, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, kaip savo nuosavą turtą. Kadangi sutuoktinio palikimą V. K. faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti per 6 mėnesius nuo jo mirties, į notarų biurą nesikreipė. Nekilnojamojo turto registrą P. K. vardu nebuvo įregistruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėja, norėdama sutvarkyti turto paveldėjimo dokumentus, kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinį faktą, kad V. K., mirusi 2013 m. liepos 12 d.(2013-07-13 mirties liudijimas, įrašas Nr. 23) po savo sutuoktinio P. K., mirties 2000 m. lapkričio 18 d. (2000-11-20 mirties liudijimas, įrašo Nr. 48), priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.

3Suinteresuotas asmuo Z. F. pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 6 d. A. B. pareiškimu kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą teismo prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., po savo sutuoktinio P. K. mirties 2000 m. lapkričio 18 d., priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą. Šioje byloje ji yra pripažinta suinteresuotu asmeniu. Atsiliepime į A. B. pareiškimą ji nurodė, kad su pareiškime keliamu reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., po savo sutuoktinio P. K. mirties priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą, ji nesutinka ir paaiškino, kad V. K. ir P. K. yra jos tėvai, kurie 1983 m. balandžio 20 d. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo gyvenamą namą, esantį Vilkaviškio g. 15, Kudirkos Naumiestyje, Šakių r., su 0,0664 ha žemės sklypu. Šiame name abu tėvai gyveno daugiau kaip septyniolika metų. Beveik nuo pat šio turto įsigijimo, šiuose namuose su tėvais gyveno ir ji, rūpinosi esančia sodyba, įdėjo savo lėšas reikalingiausiam remontui. Tėvui mirus, ji liko gyventi kartu su motina V. K.. Kadangi motina buvo silpnos sveikatos, todėl ji padėjo prižiūrėti žemės sklypą bei namus, kartu mokėjo mokesčius. Tėvų name ji gyveno iki motinos V. K. mirties, t.y. iki 2013-07-13. Motinai mirus sužinojo, kad motina paliko testamentą ir visą esamą turtą paliko A. B.. Nesutinka, kad po mano tėvo P. K. mirties, kaip teigiama A. B. pareiškime, motina V. K. priėmė savo sutuoktinio P. K. palikimą, nes motina buvo ligota, garbaus amžiaus, todėl ja rūpinosi ir prižiūrėjo kartu su seserim I. P., todėl mano, kad po tėvo P. K. palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti bei juo rūpintis ji su motina kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad Z. F., a. k. ( - ) gyv. ( - )., kartu su savo motina V. K., a. k. ( - ) gyvenusia ( - )., mirusia 2013-07-13, po P. K., asmens kodas ( - ) mirties 2000-11-18, priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą

4Suinteresuotasis asmuo A. P. atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškime keliamu reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., po savo sutuoktinio P. K. mirties priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą, ji nesutinka ir nurodė, kad V. K. ir P. K. yra jos tėvai, kurie 1983 m. balandžio 20 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo gyvenamą namą, esantį ( - )., su 0,0664 ha žemės sklypu. Šiame name tėvai gyveno daugiau kaip septyniolika metų iki tėvo mirties. Su tėvais kartu gyveno ir jos sesuo Z. F.. Ji dažnai lankydavosi pas tėvus. Kadangi tėvai buvo jau garbaus amžiaus, ligoti, todėl esamą ūkį ir tėvus prižiūrėjo jos sesuo Z. F.. Motinai mirus, jos sūnus A. K. pareiškė, kad V. K. paliko testamentą jo uošvei A. B.. Po motinos laidotuvių, jos sesuo grįžo į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią ( - ), tačiau į namą patekti negalėjo, nes A. K. pakeitė spynas ir nieko neįleido, sakydamas, kad čia Z. F. niekas nepriklauso.

5Suinteresuotas asmuo, reiškiantis byloje savarankiškus reikalavimus A. P., pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo posėdžio metu paaiškino, P. K. ir V. K., buvo jos seneliai. 2013 m. liepos 12 d. mirė močiutė V. K., kuri testamentu po savo mirties visą jai priklausantį turtą paliko A. B.. Apie tai, kad po mirusiojo senelio P. K. mirties liko nepaveldėta 1/2 dalis nekilnojamojo turto, t.y. 1/2 dalis gyvenamojo namo su 1/2 dalimi statinių bei 1/2 dalimi žemės sklypo, esančių ( - )., ji sužinojo ik 2013 m. pabaigoje, kuomet A. B., kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. K. po savo sutuoktinio P. K. mirties priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą. Jos tėvas Č. K. mirė 2000-05-15, dar esant seneliui P. K. gyvam. Seneliai V. K. ir P. K. gyveno Šakių rajone Kudirkos Naumiesčio miestelyje, o jis gyveno Alytaus m. Dėl didelio atstumo tarp gyvenamųjų vietų, su jais bendravo minimaliai. Jos tėvai Č. K. ir O. K. buvo išsiskyrę, su tėvu matėsi retai, beveik nebendravo. Jai buvo nežinoma, kad, mirus seneliui P. K., ji turi teisę po senelio mirties kreiptis dėl palikimo priėmimo. Mirus seneliui P. K., kiti giminaičiai neužsiminė dėl palikimo tvarkymo. Po dokumentų gavimo iš Šakių rajono apylinkės teismo, nuvyko pasiteirauti į notarų biurą, kur paaiškino, jog įstatymo nustatytu terminu, t.y. per 6 mėnesius (1964 m. CK 587 str.), ji turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo po senelio P. K. mirties. Mirus seneliui, giminaičiai kalbėjo, kad nekilnojamojo turto senelio vardu įregistruoto nebuvo ir jam nepriklauso, kadangi visas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas V. K. vardu. Dėl šių priežasčių niekas ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Todėl ji negalėdama suprasti teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimą, neturėdamos patirties, pati nesigilino dėl palikimo atsiradimo po P. K. mirties. Mano, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, nes palikimo atsiradimo momentu jokios informacijos apie senelio P. K. turimą nekilnojamąjį turtą neturėjo, niekas iš giminaičių apie kreipimąsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo neinformavo. Šios aplinkybės tapo žinomos tik dabar, t.y. po D. B. pareiškimo padavimo į Šakių rajono apylinkės teismo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

6Suinteresuotas asmuo reiškiantis byloje savarankiškus reikalavimus R. K. pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir A. P. ir teismo posėdžio metu paaiškino, laidotuvėse senelio dalyvavo, o niekur nesikreipė todėl, kad buvo dar gyvi mirusio senelio vaikai, todėl manė, kad pirmiausia turtas priklauso vaikams o tik paskui anūkams.

7Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į R. K. ir A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad su prašymu nesutinka, kadangi prie pareiškimo nėra pridėta jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

8Suinteresuotas asmuo Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. V. pateiktame atsiliepime į R. K. ir A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. V. dalyvavimas neturi įtakos bylos išsprendimui, nes tik pasibaigus civilinei bylai bei vadovaujantis tesimo sprendimu, kuriuo nepriklausomai nuo to ar bus patenkintas ar atmestas pareiškėjų R. K. ir A. P. pareiškimas dėl termino priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bus išduotas įpėdiniams turintiems teisę paveldėti. Esant nurodytoms aplinkybėms prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes neturi jokio teisinio suinteresuotumo su bylos nagrinėjimu ir baigtimi.

9Pareiškėjos A. B. pareiškimas tenkintinas iš dalies, suinteresuoto asmens Z. F. pareiškimą tenkinti visiškai, suinteresuotų asmenų R. K. ir A. P. prašymą atmesti.

10Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir išklausęs pareiškėjos A. B. atstovo advokato K. S., suinteresuoto asmens Z. F. ir jos atstovo advokato J. Z., suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos A. B. atstovas visiškai sutiko, kad po P. K. mirties palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti P. K. sutuoktinė V. K. kartu su dukra Z. F., motyvuodamas tuo, kad Z. F. kartu su savo motina V. K., mirusia 2013-07-13, aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po P. K., mirties 2000-11-18, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Z. F. negali įgyvendinti savo teisės paveldėti, konstatuoja, kad Z. F. ir A. B. po P. K. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.

11Taip pat susipažinus su bylos medžiaga teismas konstatuoja, jog suinteresuotų asmenų R. K. ir A. P. pareiškimas atmestinas. Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d. teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, yra nurodęs, kad įpėdinis, kuris kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; kt.).

12Nagrinėjamoje byloje R. K. ir A. P. nurodė tą pačią ir vienintelę priežastį, dėl kurios jos praleido terminą, tai yra, kad jos nieko nežinojo, kad po jų senelio P. K. mirties liko paveldimo turto ir jos turėjo teisė paveldėti. Pareiškėjos nurodė, kad jų tėvai buvo išsiskyrę, todėl su savo tėvu Č. K., jo tėvais ir jų seneliais bendravo minimaliai. Iš bylos medžiagos bei R. K. ir A. P. paaiškinimų matyti, kad joms apie senelio P. K. mirtį buvo pranešta, jos dalyvavo laidotuvėse, palikimo atsiradimo dieną jos buvo pilnametės. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. ir A. P. nuo palikimo atsiradimo dienos neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po senelio mirties priimtų palikimą per nustatytą, t. y. pagal tuo metu galiojusias teisės normas per 6 mėnesių terminą. Teismas laiko, kad R. K. ir A. P. senelio mirties dieną būdamos pilnametės turėjo būti rūpestingos ir atsakingos, bei turėjo visas galimybes domėtis paveldėjimo galimybėmis ir procedūromis, tad nežinojimas apie tai, kad jos galėjo paveldėti senelio palikimą, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui atnaujinti.

13Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad R. K. ir A. P. nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per nustatytą terminą, todėl jų prašymas 2000 m. lapkričio 18 d. mirus P. K., atnaujinti A. P. ir R. K., praleistą terminą palikimui priimti, atmestinas.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas

Nutarė

15pareiškėjos A. B. pareiškimą tenkinti iš dalies.

16Suinteresuoto asmens Z. F. pareiškimą tenktinti visiškai.

17Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad Z. F., asmens kodas ( - ) gyvenanti ( - )., kartu su savo motina V. K., asmens kodas ( - ) mirusia 2013-07-13, faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po P. K., asmens kodas ( - ) mirties 2000-11-18 (2000-11-20 mirties liudijimas, įrašo Nr. 48).

18Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

19Suinteresuotų asmenų R. K. ir A. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.

20Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. pareiškėja A. B. pareiškime nurodė ir jos atstovas advokatas K. S. teismo... 3. Suinteresuotas asmuo Z. F. pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino,... 4. Suinteresuotasis asmuo A. P. atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino,... 5. Suinteresuotas asmuo, reiškiantis byloje savarankiškus reikalavimus A. P.,... 6. Suinteresuotas asmuo reiškiantis byloje savarankiškus reikalavimus R. K.... 7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 8. Suinteresuotas asmuo Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. V.... 9. Pareiškėjos A. B. pareiškimas tenkintinas iš dalies, suinteresuoto asmens... 10. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir išklausęs pareiškėjos A. B.... 11. Taip pat susipažinus su bylos medžiaga teismas konstatuoja, jog... 12. Nagrinėjamoje byloje R. K. ir A. P. nurodė tą pačią ir vienintelę... 13. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad R. K. ir A.... 14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas... 15. pareiškėjos A. B. pareiškimą tenkinti iš dalies.... 16. Suinteresuoto asmens Z. F. pareiškimą tenktinti visiškai.... 17. Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad Z. F., asmens kodas ( - )... 18. Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.... 19. Suinteresuotų asmenų R. K. ir A. P. pareiškimą dėl termino palikimui... 20. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...