Byla 2A-155/2006
Dėl privatizavimo viešo konkurso budu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Danutes Milašienes, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešejo), sekretoriaujant Juratei Cesnulevicienei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. P., advokatui Stasiui Lileikiui, atsakovu atstovams V. G., advokatei Linai Darulienei, uždarame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Sofvila“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkricio 23 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 240-420/2005 pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Sofvila“ ieškini atsakovams akcinei bendrovei „Egles sanatorija“, valstybes imonei Valstybes turto fondas dalyvaujant treciajam asmeniui Valstybes saugumo departamentui del privatizavimo viešo konkurso budu.

2Teiseju kolegija, n u s t a t e :

3Ieškovas UAB „Sofvila“ kreipesi su ieškiniu i teisma ir praše: pirma, panaikinti 2002 m. liepos 11 d. viešo konkurso komisijos protokola Nr. 8, ta apimtimi, kuria nutarta atmesti UAB „Sofvila“ paraiška dalyvauti AB „Egles sanatorija“ privatizavimo viešame konkurse. Antra, ipareigoti atsakova VI „Valstybes turto fondas“ leisti UAB „Sofvila“ dalyvauti AB „Egles sanatorija“ privatizavimo viešame konkurse. Ieškovas nurode, kad 2002 m. kovo 28 d. pateike prašyma atitinkanti visus istatymu reikalavimus, siekdami dalyvauti AB „Egles sanatorija“ privatizavimo konkurse. Ieškovas 2002 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 02 pateike pirminio pasiulymo pagerinima. Atsakovas VI „Valstybes turto fondas“ 2002 m. balandžio 22 d. raštu informavo ieškova, kad vieša konkursa laimejo UAB „Baltijos investiciju grupe“ pasiuliusi didžiausia kaina. Atsakovas VI „Valstybes turto fondas“ 2002 m. liepos 11 d. raštu Nr. 25-2679 informavo ieškova, kad nutrauke derybas su geriausia pasiulyma pateikusiu potencialiu pirkeju UAB „Baltijos investiciju grupe“, taciau atsakovas VI „Valstybes turto fondas“ nepasiule ieškovui deretis del AB „Egles sanatorija“ privatizavimo, kadangi ieškovo pasiulymas buvo atmestas remiantis Valstybes saugumo departamento (toliau tekste – VSD) pažyma del ieškovo nepatikimumo. Ieškovas nurodo, kad nepatikimu potencialiu pirkeju buvo pripažintas nepagristai, nes atitinka visas konkurso salygas. Vyriausybes 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1502 patvirtintu „Nuostatu del valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo viešo konkurso budu“ (toliau tekste – Nuostatai) 28 ir 28.11 punktai suteikia teise viešo konkurso komisijai atmesti paraiška, jei VSD pateikia informacija apie potencialaus pirkejo nepatikimuma. VSD nurode, kad ju turima informacija leidžia abejoti ieškovo patikimumu, taciau, ieškovo nuomone, abejone nepagrista kitais irodymais, negali buti pakankamas pagrindas atmesti potencialaus pirkejo pasiulyma. Be to, VSD pažyma yra tik rekomendacinio pobudžio, galutini sprendima priima VI „Valstybes turto fondas“. Ieškovas yra patikima imone, laiku mokanti mokescius, darbuotojai nera bausti administracinemis nuobaudomis ir t.t. VSD turima informacija nera išslaptina, todel ieškovas negali gintis civilineje byloje ir negali paneigti pažymoje pateiktos informacijos. Be to, jokie teises aktai, reglamentuojantys VSD veikla, nesuteikia VSD teises rinkti informacijos apie imoniu patikimuma, todel VSD pažyma yra už VSD kompetencijos ribu ir negalejo buti pagrindu pripažinti ieškova nepatikimu.

4Ieškovas UAB „Sofvila“ pateike patikslinta ieškini, kuriame praše: panaikinti AB „Egles sanatorija“ viešo konkurso komisijos posedžio 2002 m. liepos 11 d. protokola Nr. 8, kuriuo buvo nutarta nesiulyti UAB „Sofvila“ deretis del AB „Egles sanatorija“ privatizavimo ir nutarta deretis del AB „Egles sanatorija“ privatizavimo su UAB „Judrija“.

5Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkricio 23 d. sprendimu ieškini atmete. Teismas sprendime nurode, kad ieškovas kreipesi i atsakova VI „Valstybes turto fondas“ su prašymu del dalyvavimo AB „Egles sanatorija“ viešame konkurse. VI „Valstybes turto fondas“ vadovaudamasis 2002 m. liepos 11 d. posedžio Nr. 8 protokolu, 2002 m. liepos 11 d. raštu Nr. 25-2679 praneše ieškovui, kad remiantis Valstybes saugumo departamento 2002 m. liepos 11 d. rašte Nr. 03-13KN-624s-150s pateikta informacija del UAB „Sofvila“ nepatikimumo, šiai ieškovui nebus pasiulyta deretis del AB „Egles sanatorija“ privatizavimo. Kadangi paskutinis likes potencialus pirkejas buvo UAB „Judrija“, todel VI „Valstybes turto fondas“ su UAB „Judrija“ 2002 m. rugpjucio 10 d. sudare AB „Egles sanatorija“ akciju pirkimo - pardavimo sutarti. UAB „Judrija“ nuo 2004 m. gegužes 13d. yra reorganizuota ir prijungta prie AB „Egles sanatorija“. UAB „Judrija“ buvo pripažinta laimejusia vieša konkursa, o ieškovas gincija konkurso rezultatus, taip pat viešo konkurso komisijos sprendima pasiulyti deretis del AB „Egles sanatorija“ privatizavimo UAB „Judrija“. Teismas nurode, kad jei butu tenkinamas ieškinys, neliktu UAB Judrija“ teises deretis del privatizavimo, o 2002 m. rugpjucio 10 d. akciju perleidimo sutartis butu neteiseta, t.y. iš esmes po teismo sprendimo priemimo pasikeistu šiuo metu AB „Egles sanatorija“ turimu teisiu ir pareigu apimtis.

6Del Valstybes saugumo kompetencijos pateikti pažymas apie asmenu patikimuma, teismas nurode, kad pagal Nuostatu 30 punkta yra nustatyta, kad VI „Valstybes turto fondas“ turi teise kreiptis i atitinkamas institucijas del duomenu apie pirkejo patikimuma, bei imperatyviai nustatyta, kad institucija privalo pateikti raštiška atsakyma. Pagal Valstybes saugumo departamento istatymo 8 straipsni Valstybes saugumo departamentas galejo tureti informacijos apie viešo konkurso dalyviu patikimuma, privalejo ja pateikti, todel kompetencijos ribu neperženge. Teismas atmete ieškovo argumentus, kad ieškovas yra patikimas, t.y. vykdo visas prievoles laiku, skolu neturi, motyvuodamas tuo, jog gebejimas vykdyti prievoles nepaneigia pateiktos informacijos apie ieškovo nepatikimuma. Teismo nuomone, VSD rašto turinys nors ir negali buti irodinejimo priemone (CPK 177 str. 5 d.), taciau reikšmingas pats informacijos apie potencialaus pirkeja pateikimo faktas. Teismas pažymejo, kad Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. 03-06-005-01 konstatavo, jog VSD raštas paremtas faktiniais duomenimis sudaranciais pagrinda teigti, kad potencialus pirkejas yra nepatikimas. Teismo nuomone šio sprendimo panaikinimas del teismingumo taisykliu pažeidimo, nereiškia, kad buvo pažeistos irodymu tyrimo ir vertinimo taisykles ir tuo paciu nepaneigia išvados del potencialaus pirkejo nepatikimumo. Viešo konkurso komisija, vadovaudamasi Nuostatu 28.11 punktu, gavusi informacija apie potencialaus pirkejo nepatikimuma, privalejo atmesti jo paraiška. Be to, teismo manymu VI „Valstybes turto fondas“ galejo spresti apie asmens nepatikimuma ir remdamasis kita informacija – vienas iš dvieju ieškovo akcininku V. L. (privatizavimo metu buvo ieškovo direktoriumi ir turejo 49 proc. akciju) buvo nubaustas laisves atemimo bausme pagal BK 234 straipsnio 1 dali. Be to, V. L. buvo pritaikyta kardomoji priemone suemimas itariant padarius nusikalstama veika numatyta BK 275 straipsnio 3 dalyje. VSD informavo, jog islaptinta informacija nesusijusi su V. L. itarimu padarius mineta nusikalstama veika. Juridiniai asmenys vykdydami savo veikla realizuoja savo akcininku, valdymo organu sprendimus. Juridiniai asmenys veikia per savo valdymo organus (CK 2.81 str.), todel ieškovo akcininkas ir vadovas gali realizuoti savo tikslus per jo kontroliuojama ir valdoma imone UAB „Sofvila“, del to nustacius, jog negalima laikyti patikimu šio asmens, negali buti patikimas ir jo kontroliuojamas juridinis asmuo. Papildomu ieškovo nepatikimumo irodymu teismas laike ir fakta, kad ieškovo akcininkai tiek steigdami UAB „Sofvila“, tiek didindami istatini kapitala, tiek pateikdami konkursui investiciju plana, finansavimo šaltiniais nurodydami akcininku asmenines lešas nedeklaravo savo pajamu ir neatskleide pajamu šaltiniu. Del minetu aplinkybiu VI „Valstybes turto fondas“, spresdamas apie ieškovo UAB „Sofvila“ patikimuma, pagristai remesi tiek VSD raštu, tiek kita turima informacija, ir pagristai viešo konkurso komisijos 2002 m. liepos 11 d. posedyje Nr. 8 prieme sprendimus: nesiulyti deretis del AB „Egles sanatorija“ privatizavimo su ieškovu, o pasiulyti deretis su UAB „Judrija“. Kadangi VI „Valstybes turto fondas“ viešo konkurso komisijos sprendimai yra teiseti, todel ieškinys atmestas kaip nepagristas.

7UAB „Sofvila“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkricio 23 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini patenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagristas del šiu argumentu:

  1. Del netinkamo materialines teises normu aiškinimo. VSD neturejo teises teikti išvadu del asmens patikimumo. AB „Egles sanatorija“ niekaip negalejo atsiliepti valstybes saugumui del privatizuojamo objekto paskirties ir svarbos. Teismas negalejo remtis Nuostatu 30 punktu, nes šis punktas nereglamentuoja VSD veiklos, o VSD veikla reglamentuojantys teises aktai nesuteike kompetencijos rinkti mineta informacija ir ja pateikti VI „Valstybes turto fondas“. Be to, teismas neteisingai išaiškino Nuostatu 30 punkta, nes ši norma suteikia teise VI „Valstybes turto fondas“ kreiptis i institucijas, turincias teise rinkti duomenis apie potencialaus pirkejo patikimuma. Taciau atitinkamos institucijos rinkdamos ir pateikdamos informacija turi vadovautis ne Nuostatais, bet konkrecios institucijos veikla reglamentuojanciais teises aktais. Tokia teise turi Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnyba, Valstybine mokesciu inspekcija, Policijos departamentas. Taigi, teismo išvada, kad VSD turejo teise rinkti ir pateikti duomenis apie potencialaus pirkejo patikimuma, yra nepagrista. Todel darytina išvada, kad VSD pateikdama gincijama pažyma viršijo savo kompetencija, o pažyma neteiseta ir naikintina.

8Taip pat teismas neatsižvelge i esmine aplinkybe, kad VSD 2002 m. liepos 11 d. pažyma yra antroji. Pagal pirma pažyma apeliantas buvo laikomas patikimu potencialiu pirkeju ir jam buvo leista dalyvauti privatizavime. Veliau pateikta priešinga informacija parodo pateiktos pažymos neobjektyvuma ir tendencinguma, nes nuo 2002 m. kovo menesio iki 2002 m. liepos 11 d. objektyviai neatsirado juridiniu faktu pakeicianciu apelianto patikimuma. Šia aplinkybe atsakovas slepe, o teismas to visiškai neivertino.

9Nepagristas ir teismo Nuostatu 28.11 punkto vertinimas. Ši teises norma tik suteikia teise, bet neipareigoja atmesti potencialaus pirkejo paraiška, todel atsakovas pateikta paraiška turejo vertinti su kitomis konkurso salygomis ir privalejo teikto prioriteta sandorio pasiulytai kainai ir investiciniams pasiulymams. Be to privatizuojant gydymo objekta ydinga siekti politiniu tikslu, todel teismo politinis motyvas tik patvirtina teismo šališkuma.

  1. Del procesines teises normu pažeidimo (CPK 329 str. 1 d.). Teismas negalejo remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, nes šis sprendimas yra panaikintas ir objektyviai nebeegzistuoja. Informatikos ir ryšiu departamento 2004 m. spalio 5 d. pažyma nepagrista, nes: pirma, nepatikimumas turejo buti vertinamas privatizavimo konkurso metu, o ne 2004 m. spalio 5 d. kai buvo išduota pažyma. Šios pažymos nebuvo konkurso metu, todel VI „Valstybes turto fondas“ konkurso metu šios informacijos neturejo, todel ji negali buti tinkamas irodymas šioje byloje. Antra, akcininko V. L. teistumas galetu tureti formalia reikšme, jei jis butu teistas už nusikaltimus finansams ar kitus turtinius nusikaltimus, taciau negali buti pagrindu BK 234 straipsnio 1 dalis. Atkreiptinas demesys, kad dalyvavimo viešame konkurse momentu V. Labucio teistumas buvo išnykes, todel jis negalejo buti laikomas teistu. Taip pat negalejo tureti itakos suemimo skyrimas V. L., nes skirtoji kardomoji priemone panaikinta, be to VSD pateiktos islaptintos informacijos turinys nesusijes su V. L. suemimu 2002 m. lapkricio 7 d. ir pradetu ikiteisminiu tyrimu. Taigi, teismas nepagristai ivertino Informatikos ir ryšiu departamento 2004 m. spalio 5 d. pažyma kaip irodyma patvirtinanti ieškovo nepatikimuma.

10Teismo padaryta išvada, kad ieškovo akcininkai nera deklarave pajamu yra išgalvota ir prieštarauja tikrovei, nes ieškovo akcininkai yra deklarave pajamas istatymu nustatyt tvarka. Be to, šios aplinkybes neirodinejo atsakovas, todel teismas padarydamas šia išvada, pradejo pats irodineti ieškinio nepagristuma, t.y. pažeide rungtyniškumo principa.

11Ieškovo nepatikimumo vienintelis irodymas yra gincijama VSD pažyma, taciau tai nera irodymas civilineje byloje (CPK 177 str. 5 d.). Neišslaptinus minetos pažymos byloje daugiau nera irodymu del apelianto nepatikimumo. Todel esant šioms aplinkybems, teismo sprendimas atmesti ieškini yra nepagristas. Šie procesiniai pažeidimai leme neteisetos ir nepagristos nutarties priemima, todel sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d.).

12Atsakovas AB „Egles sanatorija“ atsiliepime i apeliacini skunda prašo apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad skundas nepagristas del šiu motyvu:

  1. Del VSD kompetencijos ribu. VSD turi teise rinkti informacija del žalos valstybes saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams, o Nuostatai numato pareiga teikti šia informacija VI „Valstybes turto fondas“. Byloje nera irodymu patvirtinanciu, kad VSD turima informacija surinkta ne vykdant istatyme numatytas funkcijas. Todel VSD kompetencijos ribos nebuvo peržengtos.
  2. Del Nuostatu 28.11 punkto aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika, pagristai laike, kad siuloma kaina nera esminis kriterijus privatizavime, bet turi atsižvelgti ir i kitus kriterijus, padedancius pasiekti Privatizavimo istatyme nustatytu tikslu. Valstybe negali patiketi turto nepatikimam asmeniui, nes nera aišku ar pastarasis vykdys ukine veikla nepažeisdamas istatymu.
  3. Del Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo laikymo tinkamu irodymu. Šis teismo sprendimas buvo panaikintas del teisminguma reglamentuojanciu teises normu pažeidimo, todel pirmosios instancijos teismas pagristai juo remesi vertindamas irodymu visumoje.
  4. Del Informatikos ir ryšiu departamento 2004 m. spalio 5 d. pažymos. Nors ši pažyma pateikta velesne data, nei vyko konkursas, taciau jame ivardyti faktai buvo ivyke konkurso metu, todel nepagristas apelianto teiginys, kad šie faktai VI „Valstybes turto fondas“ paaiškejo po konkurso pasiulymu vertinimo.
  5. Del AB „Egles sanatorija“ procesinio statuso. Ieškinys laikytinas nepagristu ta dalimi, kuria jis pareikštas AB „Egles sanatorija“, nes AB „Egles sanatorija“ negali atsakyti del skundžiamo posedžio protokolo. Atsakovas gali buti tik asmuo, kuris yra gincijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, todel tik jis yra bylos dalyvis. Gincijama sprendima prieme VI „Valstybes turto fondas“, todel tik jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

13Atsakovas VI „Valstybes turto fondas“ atsiliepime i apeliacini skunda prašo apeliacini skunda atmesti. Taip pat praše byla nagrineti uždarame teismo posedyje. Nurodo, kad skundas nepagristas del šiu motyvu:

  1. Valstybes turto perleidimas siejamas su viešo intereso apsauga ir tarnauja visuomenes poreikiams, jos gerovei. Gerove suprantama ne tik materialiaja prasme, todel valstybes turto privatizavimu siekiama ne tik gauti maksimalia kaina, bet ir siekiama užtikrinti socialinius, ekonominius, strateginius ir kitus interesus. Privatizavimas kaip viena iš valstybes funkciju yra neatsiejamai susije su kitomis valstybes funkcijomis, tame tarpe ir politine. Apeliantas neteisingai naudoja savoka „politika“, nes ši savoka, atsižvelgiant i konkretu valstybes ukio sektoriu, suprantama kaip valstybes tikslines veiklos budai ir priemones. Todel apelianto argumentai, kad privatizavimo procese esmine aplinkybe yra pardavimo kaina, yra nepagristi. Valstybes viešasis interesas reikalauja, kad turto privatizavimu nepasinaudotu nesažiningi asmenys, todel viešo intereso apsauga yra VSD kompetencijos objektas ir VSD turejo teise rinkti informacija apie potencialius pirkejus. Be to Valstybes saugumo departamento istatymo 8 straipsnio 10 punktas nustato, kad VSD valstybes interesais teikia valstybes saugumo klausimais informacija valstybes institucijoms. Pagal Valstybes saugumo departamento istatymo 3 straipsni VSD vadovaujasi kitais teises aktais, tame tarpe ir Nuostatais. Todel VSD pagristai rinko ir teike informacija apie potencialiu pirkeju patikimuma.
  2. Nuostatu 28.11 punktas leidžia atmesti potencialaus pirkejo pasiulyma, jei gaunama informacija, jog potencialus pirkejas yra nepatikimas. Atsakovas neprivalo priimant sprendimus taikyti CPK, todel jam negali buti taikomos irodinejimo taisykles nustatytos CPK. VI „Valstybes turto fondas“ Nuostatu nustatyta tvarka nustacius, kad ieškovas yra nepatikimas, viešo konkurso komisijos pareiga apsaugoti vieša interesa ir atmesti tokio potencialaus pirkejo pasiulyma.
  3. Atsakovas nebuvo ipareigotas pateikti informacijos apie pirmaja VSD pažyma apie ieškovo nepatikimuma, byloje nera gincijami kiti atsakovo sprendimai, kurie nebutu pagristi VSD 2002m. liepos 11 d. pažyma. Todel nepagristai apeliantas nurodo, kad atsakovas slepe informacija apie pirmaja VSD pažyma. Atsakovas priimdamas gincijama sprendima remesi VSD pažyma, kuri nera išslaptinta, taciau vien ši aplinkybe, kad gincijamas sprendimas yra priimtas remiantis dokumentu sudaranciu valstybes paslapti ir kuris nera išslaptintas, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisetu ar nepagristu.
  4. Atsakovui nedraudžiama istatymu nustatyta tvarka rinkti ir pateikti irodymus pagrindžiancius savus atsikirtimus, todel atsakovas galejo ir pateike Informatikos ir ryšiu departamento 2004 m. spalio 5 d. pažyma patvirtinancia ieškovo nepatikimuma.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas byla, privalo patikrinti teismo sprendimo negaliojimo absoliucius pagrindus, o ju nesant, apeliacinio skundo apibrežtose ribose privalo patikrinti tiek faktini, tiek teisini šio skundo pagrinda (CPK 320 str. 1 d.). Teiseju kolegija, išnagrinejusi apeliacini skunda, daro išvada, kad CPK 320 straipsnio antroje dalyje nurodytu absoliuciu šio sprendimo negaliojimo pagrindu nera, todel apeliacinis teismas šioje nutartyje pasisakys ir nagrines tik tuos klausimus, kuriuos apeliantas gincija savo apeliaciniame skunde.

16Pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taike materialines ir procesines teises normas ir prieme teisinga ir pagrista sprendima. Naikinti ši sprendima apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

17Apeliantas nepagristai teigia, kad teismas neteisingai ivertino Nuostatu 28.11 punkto reikalavimus, kadangi ši teises norma tik suteikia teise, bet neipareigoja atmesti potencialaus pirkejo paraiška ir del to atsakovas pateikta paraiška turejo vertinti su kitomis konkurso salygomis ir privalejo teikti prioriteta sandorio pasiulytai kainai ir investiciniams pasiulymams.

18Nuostatu 31 punktas, vertinant ji kartu su Nuostatu 28.11 punktu, suteikia viešo konkurso komisijai teise prašyti ir gauti bet kokia su potencialaus pirkejo patikimumu susijusia informacija. Konkurso komisijos pareiga užtikrinti privatizavimo proceso teisetuma bei skaidruma negali buti aiškinama, apibrežiama bei ribojama vien formaliomis jos galimybemis. Toki minetu nuostatu aiškinima suformavo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartyje pateiktas privatizavimo procesa reguliuojanciu teises normu aiškinimas (LAT CBS 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-56/2005).

19Lietuvos Aukšciausiasis Teismas minetoje nutartyje išaiškino, valstybes turto privatizavimas nera savaiminis tikslas paversti šia nuosavybe privacia. Juo siekiama ivairiu tikslu, pavyzdžiui, politiniu, instituciniu, makro- ir mikroekonominiu, valdymo, socialiniu ir kt. Vienas iš privatizavimo tikslu yra valstybinio turto pardavimas gaunant pacia didžiausia nauda. Kartu ši nauda vertinama ne vien pinigais. Kasacines instancijos teismas išaiškino Vyriausybes 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintu Valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu 28.11 punkto prasme. Nurode, jog pagal ši punkta viešo konkurso komisija gali atmesti gauta potencialaus pirkejo paraiška, jeigu nustato, jog VI Valstybes turto fondas iš atitinkamu Lietuvos ar užsienio valstybes instituciju gauna raštiška informacija apie potencialaus pirkejo nepatikimuma. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teigimu, vien gramatinis nuostatos teksto aiškinimas neatitinka privatizavimo procesa reglamentuojanciu teises aktu sisteminio aiškinimo. Privatizavima vykdanciai institucijai atsiranda ne tik teise, bet ir pareiga išsiaiškinti, ar potencialus pirkejas yra patikimas subjektas.

20Apelianto argumentas, kad VSD viršijo savo kompetencijos ribas, pateikdamas medžiaga apie ieškova VI „Valstybes turto fondas“, yra nepagristas.

21Pirmosios instancijos teismas sprendime nurode, kad pagal Nuostatu 30 punkta VI „Valstybes turto fondas“ turi teise kreiptis i atitinkamas institucijas del duomenu apie pirkejo patikimuma, bei imperatyviai nustatyta, kad institucija privalo pateikti raštiška atsakyma. Pagal Valstybes saugumo departamento istatymo 8 straipsni Valstybes saugumo departamentas galejo tureti informacijos apie viešo konkurso dalyviu patikimuma, privalejo ja pateikti, todel kompetencijos ribu neperženge.

22Šie argumentai teisingi. Be to, kolegija pažymi, kad dideles vertes valstybes turto privatizavimas yra valstybines svarbos reikalas. Valstybe privatizuodama savo turta turi ne tik materialini interesa parduoti turta už kuo didesne kaina, bet ir socialinius bei politinius interesus - kad turtas butu nupirktas asmenu, galinciu ta turta tinkamai valdyti, kad butu išsaugotos darbo vietos, nenutruktu paslaugu teikimas, o taip pat, kad parduodant turta valstybe nesudarytu sandorio su nusikalstamomis strukturomis, kad nebutu „plaunami“ pinigai ir pan., t.y. valstybe turi sudaryti sandori su patikimu asmeniu. Šias aplinkybes placiai nagrinejo ir teisingai argumentavo pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Nagrinejamoje byloje parduotas brangus ir socialiai reikšmingas turtas, todel apelianto teiginys, kad AB „Egles sanatorija“ niekaip negalejo atsiliepti valstybes saugumui del privatizuojamo objekto paskirties ir svarbos ir del to VSD neturejo teises teikti išvadu del asmens patikimumo nepagristas.

23Ta aplinkybe, kad VSD 2002 m. liepos 11 d. pažyma yra antroji, nekeicia klausimo esmes. Teisiškai reikšminga veliau pateikta informacija, kurios pakako atsakovui VI „Valstybes turto fondas“ padaryti išvadai apie pirkejo nepatikimuma.

24Privatizavimo sandorio išdava – pirkimo pardavimo sutarties sudarymas, todel sutarties šaliu tinkamumas (nagrinejamoje byloje – ieškovo) butina pradine salyga tolesnei derybu eigai. Potencialaus pirkejo nepatikimumas yra besalygiškas pagrindas atmesti pateikta pasiulyma, todel padarius tokia išvada kitu ieškovo pasiulymo detaliu atsakovas - VI „Valstybes turto fondas“ neturejo teises svarstyti.

25Atkreiptinas demesys, kad mineti apelianto argumentai nepaneigia jo, kaip potencialaus pirkejo, nepatikimumo.

26Apeliantas taip pat savo skunda grindžia procesines teises normu pažeidimu (CPK 329 str. 1 d.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remesi panaikintu administracinio teismo sprendimu. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra panaikintas, todel jis neturi teismo spendimui budingos teisines galios. Taciau pirmosios instancijos teismas šio sprendimo nelaike turinciu prejudicine galia ir vertinio tik kaip viena iš bylos aplinkybiu, todel apelianto argumentai atmestini.

27Apeliantas nurode, kad viešo konkurso komisija negalejo remtis valstybes saugumo departamento pažyma, kurioje esanti informacija sudaro valstybes paslapti.

28Viešo privatizavimo komisija yra specialus organas, sudarytas atlikti specifines funkcijas privatizavimo procese ir del šio proceso svarbos ir ypatumu, kurie jau buvo nurodyti, istatymas komisijai leidžia remtis slapta medžiaga. Taigi komisija turejo teise susipažinti ir vertinti dokumentus, kuriuose pateikta informacija sudaro valstybes paslapti ir viešosios komisijos nariai, susipažino su VSD slapta pažyma (II T., b.l.117). Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teismui nepateike argumentu, paneigianciu išvadas del jo nepatikimumo (CPK 178 str.).

29Vertinant VSD pažymos reikšme nagrinejamoje byloje, kolegija pažymi, kad sutinkamai su Valstybes saugumo departamento istatymo 7 straipsniu Saugumo departamento uždaviniai yra laiku atskleisti veikas, keliancias gresme valstybes saugumui, jos suverenitetui, teritorijos nelieciamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybes interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelia šioms veikoms atsirasti, šalinti ju atsiradimo priežastis bei salygas ir kovoti su jomis istatymu nustatyta tvarka. Šie uždaviniai nukreipti viešejam interesui apsaugoti. Todel vykdymas šiuos uždavinius valstybes saugumo departamentas gali ir turi tureti valstybines reikšmes paslapciu nuo kitu asmenu. Tai tiesiogiai itvirtinta istatyme. Informacija, kuri yra valstybes, profesine ar komercine paslaptis, taip pat žinios, kurios apribotu konstitucines žmogaus teises bei laisves, neskelbiamos, išskyrus istatymu numatytus atvejus (Valstybes saugumo departamento istatymo 4 str.).

30Asmens teise reikalauti, kad butu atskleisti irodymai, sudarantys valstybes paslapti, nera absoliuti. Konkuruoja du interesai – viešieji interesai (šiuo atveju valstybes saugumo) ir privatus interesai. Ieškovas byloje dalyvauja kaip privatus asmuo. Viešasis interesas turi prioriteta prieš privatu. Todel, saugant viešaji interesa (informacija, kuri yra valstybes paslaptis) VSD turi teise nagrinejamoje byloje atsisakyti išslaptinti turima informacija. Tai riboja asmens teises i teismine gynyba, taciau atsižvelgiant i tokio ribojimo tikslus (saugoti vieša interesa) ribojimas yra pateisinamas. Galiojantys istatymai nesuteikia teismui teises civilineje byloje reikalauti iš VSD suteikti informacija kuri yra valstybes, profesine ar komercine paslaptis. Tuo labiau, teismas neturi teises paviešinti tokia informacija, jeigu ji nustatyta tvarka neišslaptinta. Atitinkamai, tokia informacija negali disponuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys.

31Papildomi byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo VI „Valstybes turto fondas“ išvada del ieškovo nepatikimumo. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturejo teises remtis duomenimis surinktais po VI „Valstybes turto fondas“ sprendimo del ieškovo nepatikimumo priemimo, yra nepagristas. Butent rungtyniškumo principas, kuri apelianto teigimu neva pažeide teismas, suteikia teise atsakovui rinkti ir pateikti teismui informacija civilineje byloje pagrindžiancia vienas ar kitas faktines bylos aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.), todel atsakovas VI „Valstybes turto fondas“ turejo teise rinkti ir pateikti teismui bet kokia informacija pagrindžiancia ieškovo nepatikimuma. Ta aplinkybe, kad papildoma informacija, patvirtinanti ieškovo nepatikimuma, buvo pateikta po sprendimo del ieškovo nepatikimumo priemimo, nepaneigia VI „Valstybes turto fondas“ išvados del ieškovo nepatikimumo.

32Pirmosios instancijos teismas prieme teiseta ir pagrista sprendima ir naikinti ji apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

33Atmetus apeliacini skunda iš apelianto UAB „Sofvila“ priteistinos 15 Lt (II T., b.l. 97) išlaidos valstybei susije su procesiniu dokumentu iteikimu (CPK 92 str. 1 d.).

34Teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkricio 23 d. sprendima palikti nepakeista.

36Priteisti iš ieškovo UAB „Sofvila“ valstybei 15 Lt (penkiolika litu) išlaidu susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija, n u s t a t e :... 3. Ieškovas UAB „Sofvila“ kreipesi su ieškiniu i teisma ir praše: pirma,... 4. Ieškovas UAB „Sofvila“ pateike patikslinta ieškini, kuriame praše:... 5. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkricio 23 d. sprendimu ieškini atmete.... 6. Del Valstybes saugumo kompetencijos pateikti pažymas apie asmenu patikimuma,... 7. UAB „Sofvila“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 8. Taip pat teismas neatsižvelge i esmine aplinkybe, kad VSD 2002 m. liepos 11 d.... 9. Nepagristas ir teismo Nuostatu 28.11 punkto vertinimas. Ši teises norma tik... 10. Teismo padaryta išvada, kad ieškovo akcininkai nera deklarave pajamu yra... 11. Ieškovo nepatikimumo vienintelis irodymas yra gincijama VSD pažyma, taciau... 12. Atsakovas AB „Egles sanatorija“ atsiliepime i apeliacini skunda prašo... 13. Atsakovas VI „Valstybes turto fondas“ atsiliepime i apeliacini skunda... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas byla, privalo patikrinti teismo... 16. Pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes,... 17. Apeliantas nepagristai teigia, kad teismas neteisingai ivertino Nuostatu 28.11... 18. Nuostatu 31 punktas, vertinant ji kartu su Nuostatu 28.11 punktu, suteikia... 19. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas minetoje nutartyje išaiškino, valstybes... 20. Apelianto argumentas, kad VSD viršijo savo kompetencijos ribas, pateikdamas... 21. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurode, kad pagal Nuostatu 30 punkta VI... 22. Šie argumentai teisingi. Be to, kolegija pažymi, kad dideles vertes valstybes... 23. Ta aplinkybe, kad VSD 2002 m. liepos 11 d. pažyma yra antroji, nekeicia... 24. Privatizavimo sandorio išdava – pirkimo pardavimo sutarties sudarymas, todel... 25. Atkreiptinas demesys, kad mineti apelianto argumentai nepaneigia jo, kaip... 26. Apeliantas taip pat savo skunda grindžia procesines teises normu pažeidimu... 27. Apeliantas nurode, kad viešo konkurso komisija negalejo remtis valstybes... 28. Viešo privatizavimo komisija yra specialus organas, sudarytas atlikti... 29. Vertinant VSD pažymos reikšme nagrinejamoje byloje, kolegija pažymi, kad... 30. Asmens teise reikalauti, kad butu atskleisti irodymai, sudarantys valstybes... 31. Papildomi byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo VI „Valstybes turto... 32. Pirmosios instancijos teismas prieme teiseta ir pagrista sprendima ir naikinti... 33. Atmetus apeliacini skunda iš apelianto UAB „Sofvila“ priteistinos 15 Lt... 34. Teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkricio 23 d. sprendima palikti nepakeista.... 36. Priteisti iš ieškovo UAB „Sofvila“ valstybei 15 Lt (penkiolika litu)...