Byla ATP-173-380/2014
Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. atstovo advokato L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties, ir

Nustatė

2B. K. Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 621 str. 1 d., jam paskirta 300 Lt bauda; pagal ATPK 622 str. 1 d. – 300 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos, galutinė paskirta 300 Lt bauda. B. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 22 d., ( - ) miškų urėdijos, ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame V. K. ir B. K., organizavo medžių kirtimą, tačiau nekontroliavo šių darbų, kurių metu savavališkai – be nustatyta tvarka išduoto leidimo bei nepateikus pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, neplynais kirtimais buvo iškirsta ir išvežta iš miško 11 žalių medžių: 5 beržai, tūris -1,512 ktm, 4 drebulės, tūris 3,411 ktm, 1 juodalksnis, tūris 0,471 ktm, bendras medienos tūris – 6,196 ktm, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto ir Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvalios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus. Šį nutarimą B. K. atstovas advokatas L. S. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi B. K. atstovo advokato L. S. skundas atmestas.

4B. K. atstovas advokatas L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad neaišku kokį pažeidimą padarė B. K., ar jis buvo nubaustas už tai, kad kirto mišką be leidimo, ar buvo nubaustas už tai, kad neturėjo kompetentingų institucijų pareigūnų pritarimo, ar už tai, kad neišsiuntė kompetentingiems pareigūnams pranešimą apie planuojamą kirtimą. Įstatymų leidėjas savavališku kirtimu, už kurį numatyta administracinė atsakomybė įvardija tik kirtimą miško, kai miškas kertamas neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, t. y. neužtraukia administracinės atsakomybės miško kirtimas, tokiais atvejais kai miškas kertamas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.1.-20.8. punktuose nustatytais atvejais, nes šie atvejai nereikalauja išduoti leidimą kirsti mišką. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nors B. K. turėjo konkrečiam sklypui patvirtintą miškotvarkos projektą, kuriame buvo numatytas planinis kirtimas, tačiau nebuvo atlikęs teisinės pasirengimo kirtimui procedūros iki galo, t. y. nebuvo nustatyta tvarka kreipęsis ir gavęs rašytinio valstybinio miškų pareigūno pritarimo kirsti būtent toje vietoje ir būtent tuos medžius, už kurių iškirtimą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su tokia teismo nuomone nesutinka, nes asmeniui, kuris kerta mišką nėra būtinas rašytinis kompetentingos institucijos pritarimas, nėra būtinas leidimas mišką kirsti.

5Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad privataus miško savininkas, norėdamas vykdyti miško kirtimą, privalėjo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privataus miško savininkas tik per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavęs neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavęs suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus. Nepateikus pranešimo apie ketinimą kirsti mišką įvykdytas savavališkas kirtimas. Teigia, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, konstatuodamas, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad B. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 621 str., bei 622 str. 1 d.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7ATPK 621 str. 1 d. numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų. ATPK 622 str. 1 d. numatyta atsakomybė už savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama arba išvežama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų.

8Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. K. surašytas už tai, kad sklype, priklausančiame bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. K. ir B. K., organizavo medžių kirtimą, tačiau nekontroliavo šių darbų, kurių metu savavališkai – be nustatyta tvarka išduoto leidimo bei nepateikus pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, neplynais kirtimais buvo iškirsta ir išvežta iš miško 11 žalių medžių, bendras medienos tūris – 6,196 ktm.

9ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

10Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl B. K. kaltės.

11Buvo nustatyta, jog B. K. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. ir Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvalios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 p. reikalavimus. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 15-16), Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 3 (b. l. 19), S. V. paaiškinimas (b. l. 25), iš dalies B. K. paaiškinimas (b. l. 26), neteisėtų kirtimų kelmų matavimo ir medžių taksavimo lapas (b. l. 27) bei institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus atstovo A. R. parodymai (b. l. 42-43) patvirtina, kad 2013 m. balandžio 22 d. apeliantui priklausančiame sklype, ( - ), buvo iškirsta ir išvežta iš miško 11 žalių medžių: 5 beržai, tūris -1,512 ktm, 4 drebulės, tūris 3,411 ktm, 1 juodalksnis, tūris 0,471 ktm, bendras medienos tūris – 6,196 ktm. Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. K. sutiko, jog iškirto keletą menkaverčių medžių, paprašė kaimyno pagalbos (b. l. 26). S. V. paaiškino, kad kartu su I. B. ir kitu vyriškiu, nuvažiavo B. K. prašymu į pastarajam priklausantį mišką ir nupjovė 7 žalias drebules, 7 žalius beržus ir 1 žalią ąžuolą, kuriuos nuvežė į daržinę (b. l. 25). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad B. K. organizavo medžių kirtimą ir išvežimą.

12Apeliaciniame skunde teigiama, kad B. K. turėjo konkrečiam sklypui patvirtintą miškotvarkos projektą, kuriame buvo numatytas planinis kirtimas, todėl, jam nebuvo būtinas kompetentingos institucijos pritarimas kirsti mišką. Tuo tarpu Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

13Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. numatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šiame punkte numatytiems, t. y. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos; atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus. Šių nuostatų 21 p. numatyta, jog privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, o 20.1, 20.2 ir 20.6 punktuose nurodytus kirtimus <...> privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.

14Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad B. K. pranešimo apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui nepateikė. To neneigia ir pats B. K.. Todėl B. K. pagrįstai buvo nubaustas už savavališką miško kirtimą. Nors B. K. teigia, kad toks leidimas jam nebuvo reikalingas, nes turėjo patvirtintą miškotvarkos projektą konkrečiam sklypui, kuriame net buvo numatytas planinis kirtimas, tačiau, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad jis nebuvo atlikęs teisinės pasirengimo kirtimui procedūros iki galo, t. y., nebuvo nustatyta tvarka kreipęsis ir gavęs rašytinio valstybinio miškų pareigūno pritarimo kirsti būtent toje vietoje ir būtent tuos medžius, už kurių iškirtimą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 21 p. aiškiai nurodyta, kad ir tokiais atvejais jis kaip miško sklypo savininkas privalėjo derinti savo veiksmus su valstybinės miškų priežiūros pareigūnais, raštu pateikdamas jiems pranešimą dėl planuojamų kirtimų. Miškotvarkos projekto – bendro strateginio dešimtmečiui sudaryto dokumento – turėjimas neatleidžia miško savininko nuo pareigos derinti konkrečius kirtimus, gaunat jiems leidimą ar supaprastintą jo formą – suderinimą, kadangi šis projektas turi būti įgyvendinamas laikantis kitų miškininkystę reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų (dėl dešimtmečio kirtimų normos neviršijimo, medynų skalsumo palaikymo ir kt.).

15Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17B. K. atstovo advokato L. S. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą.

18Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai