Byla A-525-889-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,

4atsakovų Marijampolės savivaldybės tarybos ir Marijampolės savivaldybės administracijos atstove Jolantai Petruškauskienei,

5trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Marijampolės savivaldybės tarybos ir Marijampolės savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hakonlita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės tarybai, Marijampolės savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hakonlita“ dėl aktų panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas UAB „Baltisches Haus“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b.l. 9–11), kurį patikslino (t. I, b.l. 124–125), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

101) panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. I-968 „Dėl žemės sklypo Marijampolė, ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą;

112) panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. sausio 22 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ŪL-142-(12.4) (toliau – ir Sąvadas).

12Nurodė, kad 2009 m. spalio 26 d. Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas kitos tikslinės žemės naudojimo paskirties sklypo 0,6856 ha Marijampolė, ( - ), detalusis planas ir pripažintas netekusiu galios Marijampolės savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 143 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ 1 punktas. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 24.3 punkto nuostatą, kad planavimo organizatorius privalo apie rengiamąjį detalųjį planą informuoti planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnį detaliojo plano organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius, o Bendrovė yra kaimyninių žemės sklypų savininkas ir nurodė, kad jam apie detalųjį planą nebuvo pranešta, tokiu būdu iš Bendrovės atimant galimybę dalyvauti teritorijų planavimo procese. Pažymėjo, jog apie rengiamą detalųjį planą buvo informuotas tik UAB „Palink“ parduotuvės „IKI“ (( - ), Marijampolė) vadovas, tačiau nors Bendrovė nuomoja UAB „Palink“ dalį patalpų jai priklausančiame pastate, esančiame ( - ), Marijampolė, tačiau UAB „Palink“ paties žemės sklypo nenuomoja ir kitaip jo nevaldo. Teigė, kad pagal Nuostatų 24.3 punktą, Administracijos direktorius (ar kitas pagal jo įgaliojimą veikiantis asmuo) privalėjo pranešti Bendrovei, kaip kaimyninių žemės sklypų valdytojui ir naudotojui, apie rengiamą detalųjį planą, tačiau tokia pareiga nebuvo įgyvendinta. Remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.133 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, jog viešumo procedūrų užtikrinimas detaliojo planavimo metu yra viešojo administravimo veikla, o tuo atveju, jeigu Administracijos direktorius buvo suteikęs įgaliojimus atlikti tokias procedūras kitam asmeniui, jis atsakingas už įgaliotinio veiksmus. Pabrėžė, jog pažeidimą padarė Administracijos direktorius, kuriam įstatymu pavesta užtikrinti detaliojo planavimo procedūrų viešumą (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., 30 str. 2 d.). Viešumą užtikrinančios procedūros detaliajame planavime priskirtinos esminėms procedūroms, turėjusioms užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kadangi tokios procedūros buvo pažeistos, Sprendimo 1 punktas naikintinas. Nurodė, kad 2010 m. kovo 27 d. sužinojo, jog Administracija 2010 m. sausio 22 d. išdavė Sąvadą. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 30 dalį ir pabrėžė, jog projektavimo sąlygų sąvadas gali būti išduotas tik esant sklypo detaliajam planui. Kadangi Sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo yra neteisėtas, neteisėtas ir jo pagrindu išduotas Sąvadas.

13Atsakovas Taryba atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 40–43) prašė skunde nurodytus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

14Nurodė, kad UAB „Hakonlita“ Administracijos direktoriui 2008 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė pavesti eiti detaliojo plano organizatoriaus pareigas, rengiant žemės sklypo, esančio ( - ) gatvėje, Marijampolėje, detalųjį planą prekybinės paskirties pastato statybai. Atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas ir pažymėjo, jog kadangi UAB „Hakonlita“ buvo nurodytas sklypo savininku, Administracijos direktorius 2009 m. kovo 9 d. sudarė su trečiuoju suinteresuotu asmeniu detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. AS-161 (toliau – ir Sutartis). Sutarties 3.4 punktas nustatė, jog planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmėjas įsipareigoja pasirašius sutartį per 10 dienų paskelbti vietinėje spaudoje apie detaliojo plano pradžią ir planavimo tikslus, taip pat raštu informuoti greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų valdytojus ir naudotojus. Teigė, jog kadangi Sutartimi visos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Hakonlita“, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog Administracijos direktorius, neužtikrindamas viešumo, padarė pažeidimą. Kadangi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras atlieka planavimo organizatorius, būtent šiuo pagrindu, sudarius sutartį, planavimo organizatoriui atsiranda teisės, pareigos ir atsakomybė, rengiant detalųjį planą. Todėl Administracijos direktorius neprivalo atsakyti pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jose pateikiama bendroji atstovavimo samprata ir padariniai, susiję su sandorio sudarymu per atstovą. Pabrėžė, jog Administracijos direktorius su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pasirašė Sutartį ir kiekviena iš šalių už Sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (4 p.). Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje, Nuostatų 24.3 punkte numatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius turi informuoti gretimų sklypų valdytojus arba naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu apie vykdomas teritorijų planavimo procedūras. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog iš jo buvo atimta galimybė dalyvauti teritorijų planavimo procese, nes apie detaliojo plano rengimą buvo pranešta UAB „Palink“ parduotuvės „IKI“ vadovui. Pažymėjo, jog UAB „Palink“, 2003 m. balandžio 24 d. pateikdama atsakovui prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kartu pateikė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 4194/03-0.1 (sudaryta 2003-04-10), sudarytą su pareiškėju 5 metams. Tokios sutarties nuostatos leido nuomininkui naudotis automobilių stovėjimo aikštele, privažiavimais prie patalpų ir žeme prie nuomojamų patalpų. Be to, pareiškėjas su UAB „Palink“ 2008 m. vasario 29 d. sudarė dėl tų pačių patalpų nuomos sutartį, kurioje įtvirtintos nuostatos leido nuomininkui naudotis automobilių stovėjimo aikštele ir žeme prie nuomojamų patalpų. Kadangi UAB „Palink“ nuomojamas pastatas yra įvardintas kaip prekybos centras, tokia bendrovė yra pagrindiniu automobilių stovėjimo aikštelės bei žemės prie nuomojamų patalpų naudotoju. Todėl detaliojo plano rengėjas UAB „Travėja“ 2009 m. birželio 19 d. registruotu raštu informavo ne pareiškėją, o UAB „Palink“ apie detaliojo plano rengimą. Be to, Marijampolės apskrities viršininkas 2009 m. spalio 16 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pateikė teigiamą išvadą ir siūlė planavimo organizatoriui teikti ginčo detalųjį planą tvirtinti Tarybai.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlinta“ pateikė rašytinius paaiškinimus (t. I, b.l. 135–142), kuriuose prašė nutraukti bylą pagal pareiškėjo skundą dėl praleisto skundo padavimo termino, o nusprendus, kad terminas nepraleistas, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalis įtvirtino privalomą Sprendimo viešo paskelbimo procedūrą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. AS63-212/2009) nurodytą taisyklę, jog sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas skundo padavimo teismui terminas, yra sprendimo, kuriuo patvirtinti tokie dokumentai, viešo paskelbimo momentas ir pabrėžė, jog Sprendimo tekstas buvo viešai paskelbtas spaudoje 2009 m. lapkričio 3 d. Padarė išvadą, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį terminas skundui dėl Sprendimo paduoti

17teismui suėjo 2009 m. gruodžio 3 d. Tuo tarpu pareiškėjas skundą teismui pateikė 2010 m. sausio 5 d., praleidęs skundo padavimo teismui terminą, todėl byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 d.). Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A14-1240/2006, A2-675/2005), pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė vienintelį Sprendimo panaikinimo pagrindą – padaryti pareiškėjo informavimo apie rengiamą detalųjį planą procedūrinių taisyklių pažeidimai. Tačiau visuomenės informavimo apie teritorijų planavimą procedūros yra tik būdas užtikrinti, kad teritorijų planavimo dokumentas būtų parengtas, nepažeidžiant suinteresuotų asmenų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų. Todėl besikreipiančio į administracinį teismą asmens nuoroda vien į visuomenės informavimo procedūrinius pažeidimus negali būti pagrindu tenkinti skundą ir panaikinti Sprendimą, jeigu nenustatyta, kokios pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti. Pareiškėjas nenurodė, kuo Sprendimas pažeidė jo teises, kokiu būdu jo teisės ir įstatymu saugomi interesai būtų apginti, panaikinus Sprendimą. Pareiškėjo subjektyvus nepasitenkinimas detaliojo plano sprendiniais negali būti laikomas teisėtu pagrindu naikinti Sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjo sklypai yra už detaliojo plano galiojimo ribų, o pareiškėjo teisinė padėtis Sprendimu nėra pakeista. Pažymėjo, jog kompetentingos institucijos patikrino detalųjį planą ir davė teigiamą išvadą jo tvirtinimui. Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, Aprašo 2, 3, 7.6, 12.2 punktus, pabrėžė, jog žemės valdytoju ir naudotoju laikomas asmuo, kuris faktiškai vykdo veiklą konkrečioje teritorijoje. Tuo tarpu pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 – 33 straipsniu, Nuostatus, planavimo organizatorius turi pareigą informuoti žemės valdytojus ir naudotojus. Pats pareiškėjas pripažįsta ir savo internetiniame puslapyje skelbia, kad jo žemės sklype ( - ), Marijampolėje, jau nuo 1997 m. balandžio 23 d. veikia parduotuvė „IKI-Marijampolė“. Kadangi prekybos tinklo „IKI“ operatorius yra UAB „Palink“, apie rengiamą žemės sklypo detalųjį planą buvo informuotas tinkamas subjektas – UAB „Palink“, kuris faktiškai vykdo savo veiklą kaimyniniame žemės sklype ir todėl yra kaimyninio žemės sklypo valdytojas ir naudotojas. Teigė, jog teritorijų planavimo ir visuomenės informavimo tikslais tai, kad UAB „Palink“ iš pareiškėjo nuomoja tik patalpas, o žemės sklypo nenuomoja, neturi teisinės reikšmės, pripažįstant UAB „Palink“ žemės sklypo valdytoju ir naudotoju. Žemės sklypo valdytoju ir naudotoju pripažintinas subjektas, tokiame žemės sklype vykdantis veiklą, o nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype veikia UAB „Palink“ parduotuvė su automobilių stovėjimo aikštele. Nurodė, kad prekybos tinklas „IKI“, kurio operatoriumi yra UAB „Palink“, yra pagrindinis pareiškėjo verslo partneris, jie yra tiesiogiai susiję, glaudžiai bendradarbiauja. Tuo tarpu UAB „Hakonlita“ yra prekybos tinklo „RIMI“ nekilnojamojo turto operatorius (nuomotojas), ginčo žemės sklype numatyta „RIMI“ parduotuvės veikla. Kadangi prekybos tinklai „RIMI“ ir „IKI“ yra konkurentai, o pareiškėjas skunde nenurodė jokių savo subjektinių teisių, kurias pažeistų Sprendimas, galima spėti, kad vienintelis pareiškėjo interesas, dėl kurio jis inicijavo ginčą, yra trukdyti prekybos tinklo „IKI“ konkurentui pradėti veiklą gretimame žemės sklype. Pažymėjo, jog, rengiant ginčo detalųjį planą, visuomenė apie rengiamą planą buvo informuojama nuolat ir įvairiais būdais. Teigė, kad buvo tinkamai atliktos visos visuomenės informavimo procedūros. Be to, Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamentas patikrino žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūrinius dokumentus ir jokių pažeidimų nenustatė. Pabrėžė, jog, pareiškėjui nenurodžius nė vieno argumento, kurie patvirtintų, kad žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai dėl susisiekimo sistemos pažeidžia teisės aktų reikalavimus, net ir iš naujo pakartojus viešojo svarstymo procedūras, atsakovas neturėtų pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei skundžiamas Sprendimas. Kadangi Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Administracijos direktorius teisėtai ir pagrįstai išdavė Sąvadą. Nurodė, jog papildytas skundas atmestinas kaip nepagrįstas dar ir dėl to, kad pateiktas netinkamam atsakovui – Administracijai, kuri nepriėmė nė vieno skundžiamo administracinio akto.

18II.

19Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu (t. I, b.l. 186–190) skundą patenkino ir panaikino Sprendimo 1 punktą bei Sąvadą.

20Nustatė, jog Tarybos 2009 m. spalio 26 d. Sprendimu buvo patvirtintas kitos tikslinės žemės naudojimo paskirties sklypo 0,6856 ha Marijampolėje, ( - ) (sklypo kadastrinis Nr. ( - )), detalusis planas, nustatant komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį, privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, numatant prekybinės paskirties pastato statybą, t. y. apsispręsta teisės aktu įtvirtinti tokios teritorijos ribas, tos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 30, 31 straipsnius, 2 straipsnio 55 dalį, Nuostatų 27.2 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 27.1.1 punktą, pabrėžė, jog įstatymų leidėjas, įgyvendindamas viešumo principą, teisės aktuose nustatė privalomąjį reikalavimą – rengiant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo teritorijos planavimo dokumento rengimo pradžią bei planavimo tikslus turi raštu informuoti kaimyninių (besiribojančių) su planuojamu žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Tokia norma priskirtina imperatyvių administracinės teisės normų grupei ir tai reiškia, jog planavimo organizatoriui suponuojamas privalomas elgesio modelis – apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus raštu būtinai informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Padarė išvadą, kad, priešingai nei teigė trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ir jo ginčijama subjektinė teisė. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A3-64/2007, A556-440/2009), pažymėjo, jog asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės. Nurodė, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad du žemės sklypai – 0,5791 ha ploto sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir 0,2829 ha ploto sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Marijampolės mieste, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Byloje nėra ginčo, kad abu sklypai ribojasi su planuojamu 0,6856 ha sklypu ( - ), Marijampolėje, ir yra kaimyniniai. Nustatė, jog detaliojo planavimo rengėjas UAB „Travėja“ pranešė UAB „Palink“ parduotuvės „Iki“ vadovui apie pradedamą rengti teritorijos, esančios ( - ), Marijampolėje, detalųjį planą, tačiau UAB „Palink“ parduotuvė „IKI“ tėra tik dalies pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių ( - ), Marijampolėje, nuomotojas. UAB „Palink“ žemės sklypo nenuomoja ir nevaldo, jam tik suteikta teisė naudotis automobilių stovėjimo aikštele, privažiavimais bei žeme, esančia prie pastato, kuriame yra patalpos. Pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas besiribojančių su detaliai planuojama teritorija sklypų savininku, neabejotinai yra suinteresuotas, jog rengiamo detaliojo plano sprendiniai atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepažeistų ir nepablogintų su sklypų valdymu susijusių sąlygų. Pabrėžė, jog jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų pranešta apie jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimą į planuojamą teritoriją, nepateikta, tokias aplinkybes patvirtino ir atsakovas. Pareiškėjas, negavęs informacijos apie gretimos teritorijos detalųjį planavimą, neturėjo galimybės pasinaudoti jam, kaip gretimų žemės sklypų savininkui, suteikta teise dalyvauti detaliojo planavimo procese: teikti detaliojo planavimo organizatoriui pasiūlymus ir pretenzijas dėl planavimo, juos atmetus – skundus, dalyvauti detaliojo plano viešajame svarstyme su visuomene ir panašiai. Tokiu būdu pareiškėjui buvo užkirsta reali galimybė dalyvauti specialiojo planavimo procedūroje. Teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistos pareiškėjo, kaip gretimų su planuojama teritorija žemės sklypų savininko, teisės, o Administracija pažeidė pagrindines procedūras, kurios privalomos, sprendžiant rajono lygmens teritorijų planavimo klausimus, tuo suvaržė pareiškėjo subjektines teises dalyvauti teritorijų planavimo procese. Atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį ir pažymėjo, jog detaliojo plano tvirtinimas, kaip viešojo administravimo veikla, nėra vien tik formalus veiksmas. Jo metu privalu išsamiai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti visą detaliojo planavimo procesą, t. y. įvertinti, ar detaliojo planavimo organizatorius įvykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar teikiamas tvirtinti detalusis planas nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas ir panašiai. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A502-585/2008, A556-440/2009), nurodė, kad planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Hakonlita“ Sutartimi įsipareigojo raštu informuoti greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų valdytojus ir naudotojus (3.4 p.), tačiau tokios pareigos neįvykdė. Akivaizdu, kad Taryba, priimdama Sprendimą, nepatikrino ir visiškai nevertino šiuo aspektu Sutartyje numatyto įsipareigojimo vykdymo detaliojo planavimo proceso metu, neužtikrino viešumo procedūrų detaliojo planavimo metu, todėl priėmė neteisėtą administracinį aktą. Nesutiko su teiginiu, kad įstatymų leidėjas žemės valdytojo ir naudotojo nesutapatina su žemės savininku. Pažymėjo, jog nuosavybės teisės turinio pagrindas yra turto valdymas, naudojimas ir disponavimas, o šios trys teisės kartu sudaro juridinį nuosavybės teisės turinį. Valdymas – tai turto turėjimas savininko žinioje, išimtinė teisė daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį, naudojimas – turto naudingųjų savybių eksploatavimas, asmeninė teisė pritaikyti jo savybes savininko poreikiams tenkinti ir gauti turto duodamus vaisius. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjo turtas, naudojantis savininko išimtine teise, yra perduotas naudotis kitam, nekeičiant jo juridinės padėties, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas tokio turto nevaldo, juo nedisponuoja. Nors UAB „Palink“ vykdo veiklą kaimyniniame žemės sklype ir yra tokio sklypo naudotoju, tačiau visiškai akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas dviejų žemės sklypų, esančių ( - ), Marijampolėje, savininku, yra tokio nekilnojamojo turto valdytojas ir naudotojas. Teismas nurodė, kad teiginiai, jog UAB „Palink“ ir pareiškėją sieja ypatingi ir glaudūs verslo, bendradarbiavimo santykiai bei kad kitos įstatyme numatytos visuomenės informavimo bei viešumo procedūros buvo tinkamai įgyvendintos, todėl pareiškėjas turėjo galimybę savo teises realizuoti ir per šias procedūras, nešalina pareigos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriui apie pradedamą detalųjį planavimą šio proceso parengiamojo etapo metu raštu informuoti tikruosius kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip užtikrinant jų teisę dalyvauti specialiojo planavimo procedūroje. Aplinkybės, jog žemės sklypui nėra nustatyta kelio servitutų pareiškėjo žemės sklypų naudai ir pareiškėjo, kaip žemės sklypų savininko, teisinė padėtis Sprendimu nėra pakeista, nešalina Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Taip pat teismas nepagrįstu pripažino argumentą, kad pareiškėjas neteisėtais būdais bando trukdyti ūkinę veiklą tik dėl to, kad prekybos centras „RIMI“, kurio operatorius yra UAB „Hakonlita“, ir „IKI“ yra konkurentai. Konstatavo, kad Sprendimo 1 punktas dėl padarytų esminių procedūros pažeidimų pažeidžia pareiškėjo, kaip gretimų su planuojama teritorija žemės sklypų savininko, teises dalyvauti teritorijų planavimo procese, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Kadangi Sąvadas gali būti išduotas tik esant sklypo detaliajam planui, o Sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo pripažintas neteisėtu, neteisėtas ir naikintinas jo pagrindu išduotas Sąvadas.

21III.

22Atsakovas Taryba pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 25–27), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Sprendimo 1 punktą ir Sąvadą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

231. Nurodo, kad pareiškėjo papildytas skundas atsakovui buvo įteiktas teismo posėdžio metu (2010-05-04) ir neatsižvelgta į jo prašymą duoti laiko susipažinti su pateiktais dokumentais, nes tokiame skunde įtrauktas dar vienas atsakovas – Administracija, ir iškeltas naujas reikalavimas – panaikinti Sąvadą. Be to, teismo posėdyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. įgaliojimu Nr. TĮ-6 įgaliotas asmuo D. B., kuri nebuvo įgaliota ir neturėjo teisės atstovauti Administraciją. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, buvo šiurkščiai pažeistos procesinės teisės normos. Administracija negalėjo susipažinti ir įvertinti naują reikalavimą bei paaiškinti, kad Administracija 2010 m. balandžio 1 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-41-100401-00048 (toliau – ir Statybos leidimas), todėl panaikinus Sprendimo 1 punktą ir Sąvadą, liks galioti Statybos leidimas. Tokiu būdu skundžiamų aktų panaikinimas nepasiektų pareiškėjo siekiamų tikslų dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo. Be to, bylos nagrinėjimui teisme pasibaigus, iki kol buvo priimtas ir paskelbtas skundžiamas sprendimas, UAB „Hakonlita“ 2010 m. gegužės 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu įregistravo žemės sklypą su statiniais VĮ Registrų centre.

242. Teigia, jog šiuo atveju detaliojo plano rengimo stadijoje buvo išlaikytos visos esminės procedūros, tai patvirtina ir Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. spalio 16 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPS 16-77/01-09-35, kuriame pateikta teigiama išvada ir pasiūlyta planavimo organizatoriui teikti ginčo detalųjį planą tvirtinti Tarybai. Todėl įstatyme numatytos visuomenės informavimo bei viešumo procedūros buvo ne tik išlaikytos, bet ir patikrintos valstybinę priežiūrą teritorijų planavime vykdančios institucijos. Teigia, jog net ir pakartojus viešo svarstymo procedūras, Taryba neturėtų teisinio pagrindo priimti kitokį sprendimą.

253. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių detaliojo plano ir Sąvado prieštaravimų kokiai nors konkrečiai teritorijų planavimą reguliuojančiai teisės normai, todėl galima teigti, kad ginčijamais aktais nepažeistos materialinės teisės normos.

26Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 29–31), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Sprendimo 1 punktą ir Sąvadą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir Tarybos apeliacinis skundas.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlita“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 69–74), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą ir bylą nutraukti dėl praleisto skundo padavimo termino, o nusprendus, kad terminas nebuvo praleistas, panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

281. Teismas nepagrįstai nevertino argumentų ir nepasisakė dėl to, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus ir priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pakartotinai pabrėžia, jo Teritorijų planavimo įstatymas nenumato privalomos skundžiamo Sprendimo įteikimo suinteresuotoms šalims procedūros. Nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį suėjo 2009 m. gruodžio 3 d., o pareiškėjas skundą teismui pateikė 2010 m. sausio 5 d., todėl byla nutrauktina.

292. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo teisę kreiptis teisminės gynybos. Atsižvelgia į ABTĮ 89 straipsnio nuostatas ir teigia, jog skundžiamas aktas (jo dalis) pripažįstamas nepagrįstu, jeigu dėl procedūrų pažeidimo nebuvo objektyviai įvertintos visos faktinės aplinkybės ir jeigu, tinkamai atlikus procedūras ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes, būtų priimtas skirtingas aktas. Nagrinėjamu atveju nei teismas, nei pareiškėjas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri nebūtų buvusi įvertinta, priimant Sprendimą, ir kuri būtų galėjusi lemti kitokį sprendimą nei priimtasis. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A2-675/2005, A14-1240/2006, A525-588/2010), ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pabrėžia, jog būtina sąlyga skundą pripažinti pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Pakartotinai nurodo, kad besikreipiančio į administracinį teismą asmens nuoroda vien į visuomenės informavimo procedūrinius pažeidimus negali būti pagrindu tenkinti skundą ir panaikinti Sprendimą, jeigu nenustatyta, kokios pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kaip Sprendimas pažeidė jo teises. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta praktika skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį net jeigu asmuo ir nedalyvavo teritorijų planavimo dokumento viešumo procedūrose, jis gali kreiptis į teismą, jeigu neturėjo galimybės pateikti savo pasiūlymų ir pastabų dėl rengiamo detaliojo plano, tačiau turi būti nurodomi konkretūs materialinės teisės normų pažeidimai, lėmę jo teisių pažeidimus. Daro išvadą, jog ne procedūriniai pažeidimai gali lemti savivaldybės sprendimo neteisėtumą, o tai, kad nebuvo įvertintos svarbios aplinkybės, tačiau nei vienos tokios aplinkybės pareiškėjas šiuo atveju nenurodė.

303. Teigia, jog Sprendimas nepakeitė pareiškėjo teisinės padėties, nes pareiškėjo žemės sklypui nenustatyti kelio servitutai, ginčo žemės sklypo ribos patvirtintos anksčiau. Pabrėžia, jog iki detaliojo planavimo procedūros pradžios pareiškėjo turėtos teisės dėl Sprendimo priėmimo nepasikeitė.

314. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas turėjo būti individualiai informuotas apie rengiamą detalųjį planą. Pažymi, jog aplinkybė, kad UAB „Palink“ nuomoja tik patalpas, o ne žemės sklypą, teritorijų planavimo ir visuomenės informavimo tikslais neturi reikšmės, pripažįstant UAB „Palink“ žemės sklypų valdytoju ir naudotoju. Teigia, jog UAB „Palink“ yra faktinis kaimyninių žemės sklypų valdytojas ir naudotojas teritorijų planavimo viešumo procedūrų tikslais.

325. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino reikšminga bylai aplinkybės, kad UAB „Palink“ ir pareiškėjas priklauso susijusių asmenų grupei. Taip pat nepagrįstai nepripažinta reikšminga bylai tai, kad šiuo atveju buvo tinkamai atliktos visos visuomenės informavimo procedūros.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlita“ atsiliepime į atsakovo Tarybos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 80) nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, ir mano, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlita“ atsiliepime į atsakovo Administracijos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 81) nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, ir mano, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

35Pareiškėjas UAB „Baltisches Haus“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. II, b.l. 87–88) prašo apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

361. Nesutinka su atsakovo Tarybos argumentais, kad nebuvo skirta pakankamai laiko susipažinti su papildytu skundu, nes teismo posėdžio metu atsakovo atstovė sutiko bylą nagrinėti pagal papildytą skundą. Be to, papildyto skundo argumentai iš esmės išliko tie patys, buvo tik papildyti skundo reikalavimai. Pažymi, jog atsakovas Taryba buvo atstovaujama Administracijos darbuotojos, todėl bylos nagrinėjime dalyvavo abu atsakovai.

372. Pažymi, jog dėl teismo sprendimo turės būti rengiamas naujas detalusis planas, tinkamai atliekant visuomenės informavimo procedūrą ir išnagrinėjant Bendrovės pretenzijas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Detaliuoju planu ir statybos darbais buvo panaikinta galimybė apsisukti sunkiajam transportui Bendrovės lėšomis įrengtoje aikštelėje, o tokie transporto infrastruktūros sprendiniai buvo suderinti detaliaisiais planais. Todėl nesutinka, kad nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisių pažeidimą.

383. Teigia, jog nepraleido termino skundui paduoti, nes tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. posėdyje (byla Nr. A-1465/2009) Administracijos atstovė pateikė Sprendimo kopiją. Pažymi, jog asmuo, negavęs pranešimo apie tai, kad atliekamos kaimyninio žemės sklypo detaliojo planavimo procedūros, neseks pranešimų apie detaliojo plano patvirtinimą.

394. Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, pabrėžia, jog įstatymų leidėjas visiems gretimo žemės sklypo valdytojams ir naudotojams suteikia lygias teises detaliajame teritorijų planavime, todėl apie detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus tinkamai informuoti privalo būti visi gretimų žemės sklypų valdytojai ir naudotojai. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartimi UAB „Palink“ nebuvo suteiktos jokios žemės sklypo valdymo teisės, todėl daro išvadą, kad detaliojo teritorijų planavimo parengiamojo etapo metu nebuvo informuoti jokie žemės valdytojai. Minėtai įmonei taip pat nebuvo suteikta teisė naudotis žeme po pastatu, todėl konstatuoja, kad vienintelis tokios žemės naudotojas yra Bendrovė. Be to, UAB „Palink“ nėra vienintelis nuomininkas, todėl neaišku, kodėl tokiu atveju nebuvo informuoti kiti nuomininkai. Bendrovei priklauso du žemės sklypai, kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu, o ( - ) esantys statiniai UAB „Palink“ nėra perduoti.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV.

42Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

43ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, jog sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

44Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2010 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė papildytą skundą, kuriame nurodė papildomą atsakovą – Marijampolės savivaldybės administraciją, bei naują reikalavimą – panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos išduotą Sąvadą (t. I, b.l. 124–125). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje patikslintą skundą priėmė nagrinėti, bylą išnagrinėjo iš esmės (t. I, b.l. 175–180), o 2010 m. gegužės 14 d. priėmė ir paskelbė sprendimą.

45Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nei pirminio, nei patikslinto skundo vienam iš atsakovų - Administracijai - neišsiuntė, taip pat šiam atsakovui nepranešė apie teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2010 m. gegužės 4 d., protokole nurodyta, kad teismo posėdyje dalyvavo Administracijos ir Tarybos atstovė D. B. (2010-04-30 įgaliojimas Nr. TĮ-6). Tačiau byloje pateikta Marijampolės savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. įgaliojimo Nr. TĮ-6 kopija (t. II, b.l. 48) patvirtina, kad Marijampolės savivaldybės meras įgaliojo D. B. atstovauti Marijampolės savivaldybei, tačiau jai nebuvo suteikta teisė atstovauti Administraciją.

46Nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad vienam iš bylos atsakovų - Administracijai – nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

47Kadangi aptartais argumentai atsakovas – Administracija – grindžia savo apeliacinį skundą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, sudarantį besąlyginį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 straipsnio 4 dalimi, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 7 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

49atsakovų Marijampolės savivaldybės tarybos ir Marijampolės savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hakonlita“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

50Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,... 4. atsakovų Marijampolės savivaldybės tarybos ir Marijampolės savivaldybės... 5. trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas UAB „Baltisches Haus“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I,... 10. 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2009... 11. 2) panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir... 12. Nurodė, kad 2009 m. spalio 26 d. Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo buvo... 13. Atsakovas Taryba atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 40–43) prašė skunde... 14. Nurodė, kad UAB „Hakonlita“ Administracijos direktoriui 2008 m. gruodžio... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlinta“ pateikė rašytinius... 16. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 17. teismui suėjo 2009 m. gruodžio 3 d. Tuo tarpu pareiškėjas skundą teismui... 18. II.... 19. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu (t.... 20. Nustatė, jog Tarybos 2009 m. spalio 26 d. Sprendimu buvo patvirtintas kitos... 21. III.... 22. Atsakovas Taryba pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 25–27), kuriuo... 23. 1. Nurodo, kad pareiškėjo papildytas skundas atsakovui buvo įteiktas teismo... 24. 2. Teigia, jog šiuo atveju detaliojo plano rengimo stadijoje buvo išlaikytos... 25. 3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių detaliojo plano ir Sąvado... 26. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 29–31),... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlita“ pateikė apeliacinį... 28. 1. Teismas nepagrįstai nevertino argumentų ir nepasisakė dėl to, kad... 29. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo teisę... 30. 3. Teigia, jog Sprendimas nepakeitė pareiškėjo teisinės padėties, nes... 31. 4. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas turėjo būti individualiai... 32. 5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino reikšminga bylai... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlita“ atsiliepime į atsakovo... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Hakonlita“ atsiliepime į atsakovo... 35. Pareiškėjas UAB „Baltisches Haus“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t.... 36. 1. Nesutinka su atsakovo Tarybos argumentais, kad nebuvo skirta pakankamai... 37. 2. Pažymi, jog dėl teismo sprendimo turės būti rengiamas naujas detalusis... 38. 3. Teigia, jog nepraleido termino skundui paduoti, nes tik Lietuvos vyriausiojo... 39. 4. Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį,... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV.... 42. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 43. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, jog sprendimo negaliojimo... 44. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2010 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos... 45. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos... 46. Nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad vienam iš bylos... 47. Kadangi aptartais argumentai atsakovas – Administracija – grindžia savo... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. atsakovų Marijampolės savivaldybės tarybos ir Marijampolės savivaldybės... 50. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....