Byla 2A-695-265/2010
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, suinteresuoto asmens Nemuno deltos regioninio parko direkcijos atstovui Ramūnui Dulinskiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), XX a. pirmoje pusėje buvo dviejų pastatų sodyba. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas norint atkurti buvusią sodybą su visais buvusiais statiniais bei statybos dokumentacijai parengti.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-12-22 sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti faktiniai duomenys prieštarauja vieni kitiems, įrodymai nėra nuoseklūs ir pakankami, jog galima būtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pareiškėjui priklausančiame sklype XX a. pirmoje pusėje buvusios dviejų pastatų sodybos.

5Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Paaiškino, kad istorinės pažymos, kurią parengė UAB „Klaipėdos projektas“, išvados, žemės sklypo apžiūrėjimo vietoje akto, sudaryto Rusnės kadastrinės vietovės projekto autoriaus A. Guntarskio, duomenys bei liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypas buvo su dvejais pastatais – ūkiniu pastatu ir gyvenamuoju namu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė abejones dėl nepakankamų įrodymų, jog būtent minėtame žemės ūkio paskirties sklype, o ne gretutiniame žemės sklype stovėjo sodyba. Apeliantas pažymi, kad visuose byloje esančiuose įrodymuose kalbama būtent apie jam priklausančiame sklype buvusius statinius, o apie gretutinius žemės sklypus.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, jog istorinė pažyma ir liudytojų parodymai neįrodo, kad pareiškėjo žemės sklype buvo sodybos gyvenamasis namas, o tai yra esminė sąlyga suteikiant teisę atstatyti buvusią sodybą. Be to, iš bylos duomenų darytina prielaida, kad galimai buvusios sodybos gyvenamais namas ir jo priklausiniai galėjo stovėti arba pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, arba gretimame sklype. Kritiškai vertintinas A.Guntarskio surašytas žemės sklypo apžiūrėjimo vietoje aktas su prie jo pridedamu nubraižytu planu, nes jį parengė valstybės neįgaliotas tam asmuo. Taip pat kritiškai vertintinas ir antstolio K. Košio 2009-04-03 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes liudytojai parodymus davė kartu.

7Suinteresuotas asmuo Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiliepimu teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, nes UAB „Klaipėdos projektas“ istorinėje pažymoje nėra pakankamai įrodymų, kad būtent minimame žemės ūkio paskirties sklype, o ne gretutiniame žemės sklype stovėjo sodyba.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui A. S. nuosavybės teise pagal 2006-12-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ) priklauso 1,0600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ). Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra Pakalnės kaimo šiaurės vakarų dalyje, Nemuno deltos regioninio parko Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinyje.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

11Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, todėl teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame Nemuno deltos regioninio parko Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinyje, buvo dviejų pastatų sodyba, sieja su teisės atstatyti sodybos statinius įgijimu, t. y. prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LR CPK 444 str., 445 str.). Nagrinėjamu atveju prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę suteikia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodyta, kad pareiškėjui priklauso 1,0600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, šiame dokumente nenurodyta, kad sklype būtų kokių nors statinių (b.l. 33). Klaipėdos apskrities archyve nėra dokumentų apie pareiškėjo žemės sklype buvusios sodybos pastatus, nes archyve ūkinės knygos saugomos nuo 1945 m. (b.l. 13). Lietuvos centrinis valstybės archyvas taip pat negali pateikti duomenų dėl prašomo fakto, nes nežinoma iki 1940 m. buvusio nekilnojamo turto savininko pavardė (b.l. 12). Įvertinant šis aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad LR CPK 444 str., 445 str. nurodytos aplinkybės dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo teisme egzistuoja, pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą dėl sodybos buvimo pareiškėjo turimame žemės sklype.

13Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinyje, todėl šiam sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu bei Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.421. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietose, nustatytose draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamento 7 p. nustatyta, kad buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais ir archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis faktas, jog dviejų pastatų sodyba buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.). Įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., LR CK 4.12 str., 4.13 str. 2 d., 4.19 str.).

15Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo dviejų pastatų sodyba, kaip įrodymu rėmėsi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nurodytomis aplinkybėmis buvusiai sodybai patvirtinti: istorine pažyma, liudytojų parodymais, žemės sklypo apžiūrėjimo vietoje aktu ir prie jo esančiu planu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais.

16Byloje esančioje istorinėje pažymoje (b.l. 23-28) nurodoma, kad tiriamo sklypo teritorijoje sodyba schematiškai pažymėta 1910 m. žemėlapyje, o 1936 m. vokiškame kariniame topografiniame žemėlapyje, kuris laikomas gana tiksliu kartografiniu dokumentu, matoma tikslesnė sodybos struktūra – sodybos kiemo šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose vienas priešais kitą stovėjo du pastatai: kiemo šiauriniame gale mažesnis, pietiniame – didesnis. Pagal žmonių prisiminimus, abu pastatai buvo mediniai, nendriniais stogais, gyvenamasis namas stovėjo kiemo pietiniame pakraštyje. 1938 m. lietuviškame kariniame topografiniame žemėlapyje bei 1941 m. sovietinio karinio jūrlapio 1945 m. pakoreguotame leidime patvirtinamas istorinis faktas, kad sklype stovėjusi sodyba. Dėl pastarųjų dokumentų didelio mastelio sodyba žymima tik schematiškai – kvadratėliu, todėl nustatyti, ar po 1936 m. sodybos struktūroje būta pokyčių, neįmanoma. Istorinėje pažymoje prieinama išvados, kad XX a. I p. kartografinių dokumentų ir dabartinės kartografijos lyginamosios analizės būdų nustatyta, kad tiriamajame sklype XX a. I p. stovėjo dviejų pastatų sodyba. Tikėtina, kad sodyba įsikūrė iki XX a. pradžios, nugriauta apie 1960 m. Jos liekanos, požymiai XX a. II p. dėl intensyvios ūkinės veiklos toje kaimo dalyje visiškai sunaikinti.

17Įvertinus aptartas istorinės pažymos išvadas, prielaidą dėl pareiškėjo sklype stovėjusios sodybos galima patvirtinti, remiantis ne sodyboje išlikusių buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų egzistavimu, bet sodybos pažymėjimo vietovės ar kituose planuose aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b.l. 16) nurodytos aplinkybės apie sklype augančius vaismedžius ir vaiskrūmius bei ant šalia sklypo esančio žvyro kelio senų raudonų plytų ir čerpių duženų liekanas vertintinos kritiškai. Tuo tarpu istorinėje pažymoje kartografiniais dokumentais nustatytą aplinkybę, kad sklype buvo dviejų pastatų sodyba patvirtina kiti byloje esantys duomenys: A. Guntarskio surašytas žemės sklypo apžiūrėjimo vietoje aktas su prie jo pridedamu nubraižytu planu (b.l. 14,15) bei liudytojų parodymai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad liudytojai V. V. ir M. R. patvirtino, kad pareiškėjo sklype yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu. Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus dėl galimai buvusios sodybos pastatų dislokacijos vietos vertino kritiškai, nes abu liudytojai teismo posėdžio metu pateikė skirtingą pastatų išdėstymo planą, be to, jis skyrėsi nuo ankstesnių jų parodymų apžiūrint žemės sklypą vietoje ir antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nustatinėjamas daugiau nei prieš penkiasdešimt metų buvęs faktas bei į liudytojų amžių, vertinant liudytojų parodymus yra ne tiek svarbus sodyboje buvusių pastatų išsidėstymo vienas kito atžvilgiu tikslumas, bet pati sodybos su dvejais pastatais (iš kurių vienas – gyvenamasis namas) pareiškėjo sklype buvimo patvirtinimo aplinkybė. Teisėjų kolegijos nuomone, visų bylos duomenų kontekste vertinimas ir A. Guntarskio surašytas žemės sklypo apžiūrėjimo vietoje aktas su prie jo pridedamu planu, nubraižytu remiantis aukščiau nurodytų liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad plane nubraižyta buvusio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato lokalizacijos sklype vieta iš esmės atitinka istorinėje pažymoje nurodytą pastatų išsidėstymą.

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad sodyba stovėjo ne pareiškėjui priklausančiame sklype, o gretutiniame sklype.

19Atkreiptinas dėmesys, jog bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, taigi prielaidų darymas yra neišvengiamas. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Teisėjų kolegijos manymu, byloje esantys duomenys yra pakankami padaryti išvadą, kad pareiškėjui priklausančiame sklype XX a. I pusėje buvo dviejų pastatų (gyvenamasis namas ir jo priklausinys) sodyba.

20Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo (LR CPK 329 str. 1 d.), todėl priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo prašymas tenkintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

Nutarė

23panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimą.

24Priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodyba.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam... 4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-12-22 sprendimu pareiškimą atmetė.... 5. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės... 6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos... 7. Suinteresuotas asmuo Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiliepimu... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui A. S. nuosavybės teise pagal... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 11. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 12. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas... 13. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis faktas, jog dviejų pastatų sodyba... 15. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jam nuosavybės... 16. Byloje esančioje istorinėje pažymoje (b.l. 23-28) nurodoma, kad tiriamo... 17. Įvertinus aptartas istorinės pažymos išvadas, prielaidą dėl pareiškėjo... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių... 19. Atkreiptinas dėmesys, jog bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę,... 20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pagrįsti apeliacinio skundo argumentai... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimą.... 24. Priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti: nustatyti juridinę reikšmę...