Byla e2A-930-163/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2013-08-23 Plungės r., kelyje Šiauliai–Palanga, eismo įvykio metu buvo apgadintas Vilijai Kučinskienei priklausantis automobilis „Opel“, valst. Nr. ( - ) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Pagal policijos pateiktus duomenis, automobilio sugadinimai atsirado dėl susidūrimo su į kelio važiuojamąją dalį išėjusiais gyvuliais (jaučiais), buvo nustatyta, jog gyvulių savininkas – V. M., kuris buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už gyvulių nepriežiūrą. Pagal CK 6.267 str. naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, taip pat ir iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 str.). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 15 240,50 Lt (4413,95 Eur) draudimo išmoką. Kadangi transporto priemonės remontas buvo ekonomiškai netikslingas, remonto kaina viršijo 75 proc. automobilio rinkos vertės, draudimo išmoka buvo apskaičiuota remiantis išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, iš automobilio rinkos vertės 19 000 Lt atėmus likutinę vertę – 4070 Lt, 300,81 Lt transportavimo išlaidas, 9,69 Lt saugojimo išlaidas už 3 dienas. Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Prašo iš atsakovo priteisti 15 240,50 Lt (4413,95 Eur) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog jam priklausantys galvijai buvo laikomi aptvare, esančiame nuo pagrindinio kelio Šiauliai–Palanga apie 750 metrų, prie miško. Galvijai buvo aptverti elektriniu piemeniu, kas įrodo, jog jie nebuvo palikti be priežiūros, o pabėgo kažkam nutraukus elektrinį piemenį, nes išvakarėse apie 20.30 val. jis buvo apžiūrėjęs galvijus ir elektrinio piemens pažeidimų nebuvo. Be to, turi būti atsižvelgiama į nukentėjusiojo veiksmus. Kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, yra pažymėtas įspėjamuoju kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“, todėl vairuotojai turi būti itin atidūs ir atsargūs, be to, kelio ruože yra ribojamas greitis 70 km/h, eismo įvykis buvo vos tik pasibaigus ženklo galiojimui, tikėtina, kad automobilio vairuotojas D. Š., kuriam buvo nustatytas 0,08 prom. girtumas, nebuvo pasirinkęs saugaus važiavimo greičio, todėl, pastebėjęs galvijus ant kelio, nesugebėjo išvengti susidūrimo, t. y. vairavo transporto priemonę neatsargiai. Be to, ieškovas nori taikyti subrogaciją civilinės atsakomybės draudimui, kas prieštarauja CK 6.1015 str. Kadangi dėl iš aptvaro pabėgusių galvijų padarytos turtinės žalos nėra jo tyčinių ir neteisėtų veiksmų, mano, jog ieškinys yra nepagrįstas. Be to, jo turtinė padėtis nėra gera, pragyvena tik iš žemės ūkio pajamų, išlaiko šeimą.

4Plungės rajono apylinkės teismas tenkino ieškinį iš dalies, motyvuodamas, kad atsakovas, ganydamas galvijus netoli magistralinio kelio, kuriuo vyksta intensyvus eismas, būdamas atsargus ir rūpestingas savininkas, turėjo imtis visų atsargumo priemonių, kad užtikrintų, kad galvijai neišeitų į kelią, šiuo atveju atsakovas apsiribojo vien elektriniu piemeniu, kuris, kaip nurodė pats atsakovas, buvo nutrauktas. Šiuo atveju netinkamas galvijų laikymas, t. y. netvarkingas aptvaras, sąlygojo galvijų išėjimą į magistralinį kelią, tai negali būti vertinama kaip neišvengiama, gyvūno savininko nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė, sudaranti sąlygas riboti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovui, tačiau pažymėta, jog transporto priemonę vairavęs asmuo nepasirinko saugaus greičio pagal meteorologines sąlygas, kelio ypatumus, t. y. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, toks elgesys neabejotinai turėjo įtakos įvykio pasekmėms – žalos dydžiui. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas iš atsakovo priteistinos žalos dydį mažinti 25 proc. (CK 6.248 str. 4 d.).

5Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis nesistengė išvengti galimų nuostolių, t. y. vairavo transporto priemonę neatsargiai. Todėl ieškovės ieškinys, pateiktas vien atsakovui, yra nepagrįstas, kadangi eismo įvykio metu dėl iš aptvaro pabėgusių gyvulių padarytos turtinės žalos nėra atsakovo tyčinių ir neteisėtų veiksmų, o vairuotojas transporto priemonę vairavo neatsargiai – nesilaikė visų atsargumo reikalavimų. Teismas atsakovo prašymu atsisakė subsidiariuoju atsakovu traukti vairuotoją, kadangi jis tuoj po eismo įvykio išvyko į užsienį, o jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, nors teismo proceso metu buvo nustatyta ir vairuotojo kaltė. Teismas taip pat, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnai neapklausė tiesioginių įvykio liudininkų, todėl nebuvo išaiškintos visos bylos aplinkybės. Be to, nei policijos pareigūnai, nei ieškovo atstovai po įvykio neapžiūrėjo galvijų ganyklos ir nesistengė nustatyti priežasties, dėl ko galvijai išėjo iš aptvaro.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į pateiktus naujus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9Byloje nagrinėjamas klausimas dėl naminių gyvūnų savininko atsakomybės LR CK 6.267 straipsnio kontekste. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą už sugadintą automobilį eismo įvykio metu, kai atsakovo naminiai gyvuliai išėjo į kelią. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.

10Kasacinis teismas, plėtodamas ir tikslindamas formuojamą teismų praktiką, vėliausiai išnagrinėtose bylose išaiškino, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostata dėl naminių gyvūnų savininkų atsakomybės be kaltės (t. y. griežtosios atsakomybės) yra specialioji norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). CK 6.267 straipsnio 1 dalis taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas.

11Atsakovas teigia, kad automobilio „Opel“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas D. Š., kuriam alkotesteriu nustatytas 0,08 promilės girtumas, šiame kelio ruože nebuvo pasirinkęs saugaus greičio, todėl pastebėjęs galvijus ant kelio, nesugebėjo išvengti su jais susidūrimo. Taigi nuketėjusysis nesistengė išvengti galimų nuostolių, o teismas, tinkamai neįvertinęs bylos aplinkybių, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo teismų praktika dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo.

12Nagrinėjamoje byloje ieškovas, draudikas, ieškinį pareiškė įgyvendindamas jam CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti draudėjui išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, kuri įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. įgyvendinama, minėta, pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Taigi byloje taikytinos subrogacijos taisyklės. Dėl šios priežasties, remiantis CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalimis, sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio ar pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės buvimo, turi būti tinkamai įvertinti nukentėjusio asmens veiksmai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo civilinei atsakomybei taikytinos CK 6.267 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios naminių gyvūnų savininkų atsakomybę be kaltės. Jeigu asmuo savo veikloje naudoja objektą, kuris kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimą – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir naminio gyvūno savininko (valdytojo) kalte. Todėl naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei. Tačiau pažymėtina, kad jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punktą (redakcija, galiojusi 2010 m. sausio 9 d.) vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-706/2015). Nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalos padariusiam asmeniui.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis, dėl kurio buvo apgadintas automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. ( - ) įvyko dėl į važiuojamąją kelio dalį išėjusių jaučių, kurie buvo partrenkti automobilio. Gyvulių savininkui atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas galvijų savininkas, palikdamas galvijus šalia kelio, nepasirūpino, jog jie neišeitų į važiuojamąją kelio dalį, galvijams išėjus į važiuojamąją kelio dalį, trys galvijai (jaučiai) buvo partrenkti pravažiuojančio automobilio, apgadintas automobilis, tuo atsakovas pažeidė KET 9, 77.1, 77.2 p. reikalavimus. Už pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d., padarymą jam administraciniu nurodymu skirta bauda, kuri yra sumokėta. Todėl netinkamas galvijų laikymas, t. y. netvarkingas aptvaras, sąlygojo galvijų išėjimą į magistralinį kelią, tai negali būti vertinama kaip neišvengiama, gyvūno savininko nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė, sudaranti sąlygas riboti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovui.

14Taip pat siekiant iki galo objektyviai įvertinti atsakovo atsakomybės klausimą, iš šioje byloje esančių duomenų – iš vairuotojo D. Š. rašytinio paaiškinimo, esančio administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, jog jis važiavo apie 90 km/h greičiu, buvo rūkas ir gyvulius pamatė likus tik 15 metrų iki susidūrimo. Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog eismo įvykis įvyko kelio ruože, pažymėtame įspėjamuoju ženklu „Laukiniai žvėrys“, kas taip pat įpareigojo vairuotoją būti atidesnį pasirenkant greitį. Remiantis kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad vairuotojo neatsargumas turėjo įtakos įvykio pasekmėms – žalos dydžiui. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes, atsakovo priteistinos žalos dydį sumažino 25 proc. (CK 6.248 str. 4 d.). Remiantis CK 6.267 str. 1 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis naminių gyvūnų savininkų atsakomybę be kaltės, ir tuo, kad vis dėlto esant nukentėjusiojo neatsargumui žalą padariusio asmens atsakomybė yra švelninama, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius byloje, motyvuotai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai