Byla 2S-598-544/2017
Dėl VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. B. baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, skolininkas – V. B., išieškotoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto VŠĮ „(duomenys neskelbtini “ vadovo V. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4641-837/2017 pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl VŠĮ „( - )“ vadovui V. B. baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, skolininkas – V. B., išieškotoja – UAB „( - )“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. 2017 m. sausio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas antstolio A. B. pareiškimas, kuriuo prašoma dėl antstolio veiksmų nevykdymo skirti VŠĮ „( - )“ vadovui baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  2. Antstolis nurodė, kad, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. ( - ) dėl 1896,15 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B., yra užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ). 2013 m. sausio 18 d. vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas Nr. ( - ) nukreipti skolos išieškojimą į skolininko V. B. darbo užmokestį, gaunamą VŠĮ „( - )“. Nustačius, kad išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio nėra atliekamos, 2016 m. rugsėjo 19 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą dėl informacijos per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo pateikimo, kuriuo VŠĮ „( - )“ kartu buvo įspėta dėl galinčių kilti neigiamų pasekmių už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nustatytu terminu atsakymas negautas.
  3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino ir už jo 2013 m. sausio 18 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymą VšĮ „( - )“ vadovui V. B. skyrė 5 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį ir perdavė klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog byloje esantys duomenys sudaro pagrindą CPK 585 straipsnio nuostatų taikymui ir baudos juridinio asmens vadovui skyrimui, tačiau sprendė, jog baudos skyrimas nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, kai byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog įmonės vadovas V. B. nevykdė antstolio patvarkymo pakankamai ilgą laiką praeityje, neatitinka baudos skyrimo tikslų, nes bauda atlieka nubaudimo už padarytą procesinį pažeidimą (antstolio reikalavimo neįvykdymą) funkciją ir skiriama už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną nuo tokios pareigos atsiradimo dienos.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5

  1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas antstolio A. B. pareiškimą tenkino ir už jo 2013 m. sausio 18 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymą VšĮ „( - )“ vadovui V. B. skyrė 5 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, skaičiuojant baudos terminą nuo 2017 m. sausio 5 d.
  2. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių skolininko darbdaviui įvykdyti antstolio patvarkymą, o byloje esantys duomenys rodo, kad skolininkas ir VŠĮ „( - )“ vadovas V. B. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. kaip darbuotojas iš darbovietės VŠĮ „( - )“ gavo darbo užmokestį. Dėl to už antstolio patvarkymo nevykdymą VšĮ „( - )“ vadovui turi būti skiriama bauda, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad antstoliui nebuvo pranešta apie priežastis, sutrukdžiusias įvykdyti patvarkymą, buvo vilkinimas išieškojimas. Kartu teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, tęstinumą, pažeidimo laiką bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais VšĮ „( - )“ vadovui skyrė 5 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, kurios mokėjimo terminą nustatė nuo 2017 m. sausio 5 d. (bylos gavimo teisme dienos).
  3. Papildomai teismas pažymėjo, kad bauda skaičiuojama nuo 2017 m. sausio 5 d. atsižvelgiant į tai, kad, kai buvo priimtas antstolio 2013 m. sausio 18 d. patvarkymas, VšĮ „( - )“ vadovas pradžioje vykdė antstolio reikalavimus, nes 2014 metais iš skolininko buvo išieškoti 245,72 Eur, kurie paskirstyti išieškotojams ir vykdymo išlaidoms apmokėti. Taip pat atsižvelgė į tai, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. antstolis priėmė patvarkymą pateikti informaciją, kodėl nevykdomi išieškojimai iš skolininko darbo užmokesčio, tačiau negavus informacijos, pareiškimą dėl baudos skyrimo antstolis priėmė 2016 m. gruodžio 22 d.

6III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu VŠĮ „( - )“ vadovas V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam paskirta bauda už antstolio nurodymo nevykdymą.
  2. Nurodo, kad VŠĮ „( - )“ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki atskirojo skundo pateikimo nė karto neišmokėjo atlyginimo V. B., dėl ko neturėjo pagrindo išskaičiuoti atlyginimo dalies antstolio naudai pagal vykdomąjį raštą. Be to, nuo 2015 m. lapkričio 20 d. įmonės sąskaita yra užblokuota, dėl ko įmonė negali pervesti darbuotojams atlyginimų, juo labiau, kad įmonė jokių pajamų negauna.
  3. Kartu apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų ir padarė nepagrįstą išvadą dėl objektyvių priežasčių, trukdžiusių darbdaviui įvykdyti antstolio vykdomąjį raštą, nebuvimą. Be to, atskirajame skunde nurodoma, jog iš „Sodros“ duomenų bazės gauti duomenys patvirtina atlyginimo V. B. priskaitymą, o ne jo išmokėjimą. Įmonės skola „Sodrai“ nuolatos didėja, o, kadangi įmonė neturi pajamų, darbo užmokestis taip pat nemokamas, skola darbuotojams auga. Kad V. B. atlyginimas nebuvo išmokėtas, patvirtina banko išrašai.
  4. Papildomai atskirajame skunde pažymima, kad skirta bauda yra neadekvačiai didelė priskaitytam įmonės vadovo atlyginimui, ką patvirtina pateikiami žiniaraščiai. Šiuo metu įmonės vadovas deda visas pastangas, kad būtų realizuota susikaupusi produkcija ir gaunamos pajamas, iš kurų būtų galima vykdyti įsipareigojimus valstybei, darbuotojams ir antstoliui.
  5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
  3. CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, yra privalomi visiems asmenims, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jei šiuos veiksmus atlieka juridinis asmuo, bauda skirtina jo vadovui arba kitam atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).
  4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis A. B. vykdo išieškojimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. vykdomąjį raštą Nr. ( - ) dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos UAB „( - )“ naudai. 2013 m. sausio 18 d. antstolis A. B. patvarkymu Nr. ( - ) nukreipė išieškojimą į skolininko V. B. darbo užmokestį, gaunamą VšĮ „( - )“ (vykdomosios bylos Nr. ( - ) 27, 30 lapai). Be to, antstolis A. B. 2014 m. balandžio 30 d. bei 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė patvarkymus dėl informacijos pateikimo, kuriais VŠĮ „( - )“ nurodė nustatytu terminu pateikti duomenis, kodėl nėra vykdomos išskaitos iš skolininko V. B. darbo užmokesčio. Kartu buvo informuojama, jog už antstolio reikalavimų nevykdymą kalti asmenys gali būti baudžiami (vykdomosios bylos Nr. ( - ) 27, 34, 41 lapai). Be to, iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) (39 – 40 lapai) matyti, jog 2014 metais iš skolininko buvo išieškoti 245,72 Eur, kurie paskirstyti išieškotojams ir vykdymo išlaidoms apmokėti. Iš Sodros pažymos apie skolininko V. B. užmokesčio sumas ir įmokas už 2013 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpį duomenų nustatyta, kad skolininkas ir VŠĮ „( - )“ vadovas V. B. šiuo laikotarpiu kaip darbuotojas iš darbovietės VŠĮ „( - )“ gavo darbo užmokestį, kurio dydis atitinkamais laikotarpiais kito nuo kelių šimtų iki keleto eurų (67 – 73 b. l.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 15 punkte išdėstytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog 2013 m. sausio 18 d. antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio buvo nevykdytas dėl objektyvių priežasčių, kad skolininkui V. B. šiuo laikotarpiu buvo mokamas atlyginimas, dėl ko antstolio nurodymas nevykdytas nepagrįstai ir tai yra pagrindas taikyti CPK 585 straipsnio nuostatas bei skirti baudą V. B.. Šių išvadų nekeičia ir atskirajame skunde V. B. išdėstyti argumentai dėl įmonės banko sąskaitų arešto bei aplinkybės, kad nurodomas atlyginimas jam realiai mokėtas nebuvo, nes apeliantui niekas netrukdė bendradarbiauti su antstoliu ir pagal jo reikalavimus pateikti informaciją apie patvarkymo nevykdymo galimai svarbias ar objektyvias priežastis.
  6. Pažymėtina, kad apelianto į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nepatvirtina fakto, jog atlyginimas V. B. nebuvo mokamas, o įmonė negavo jokių pajamų, kadangi banko sąskaitoje esančių lėšų apyvarta ar draudimas jomis disponuoti savaime nereiškia, kad įmonė neatlieka veiksmų grynaisiais pinigais. Kartu ši aplinkybė leidžia atmesti kaip nepagrįstą ir apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti antstolio nurodymą, nebuvimo neatsižvelgė į V. B. pateiktus banko sąskaitos išrašus, juo labiau, kad iš šių duomenų matyti, kad iš įmonės banko sąskaitos buvo imami grynieji pinigai.
  7. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje esančios Sodros pažymos apie skolininko V. B. užmokesčio sumas ir įmokas už 2013 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpį rodo, kad darbo užmokestis buvo priskaitytas ir mokamas. Nors apeliantas tvirtina, kad šios pinigų sumos buvo tik priskaitytos, bet neišmokėtos, tačiau tam jokių objektyvių duomenų nepateikė ir minėtų aplinkybių nepaneigė. Tokio vertinimo nekeičia ir kartu su atskiruoju skundu pateikti 2016 m. rugsėjo bei 2017 m. vasario mėnesio žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad atlyginimas V. B. šiais mėnesiais buvo priskaitytas. Dokumentų, įrodančių, jog šios piniginės lėšos jam neišmokėtos, nepateikta (CPK 178 straipsnis).
  8. Pažymėtina, jog atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi, kadangi vienu atveju apeliantas tvirtina, jog atlyginimas jam nėra mokamas, o kitų atveju remiasi jam apskaičiuojamo atlyginimo dydžiu ir nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, susidarančiu per vieną mėnesį. Taigi nagrinėjamoje byloje esančios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiama nutartimi bauda už antstolio 2013 m. sausio 18 d. patvarkymo nevykdymą V. B., kaip VŠĮ „( - )“ direktoriui, yra skirta visiškai pagrįstai, o jos dydis taip pat nustatytas tinkamai.
  9. Atsižvelgus, į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas (CPK 585 straipsnis), tinkamai vertino įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  10. Kartu su atskiruoju skundu VŠĮ „( - )“ direktorius pateikė naujus įrodymus – VŠĮ „( - )“ 2016 m. rugsėjo mėnesio bei 2017 m. vasario mėnesio žiniaraščius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

11palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai