Byla 2S-671-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

3kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Henricho Jaglinskio,

4kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo. Tretysis asmuo – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

5Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

6Ieškovas T. K. 2009-12-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos 3 500 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, jog buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau buvo išteisintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Prokurorui nepagrįstai padavus apeliacinį skundą, ieškovas buvo išteisintas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Kadangi dėl pradėto proceso apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 3 500 Lt žalos, kurią sudarė išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ieškovas prašė priteisti šią sumą iš valstybės, kaip iš asmens atsakingo už nekompetentingo pareigūno veiksmus.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo T. K. ieškinį atsakovui, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

8Teismas konstatavo, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra procesinės išlaidos, kurių klausimas gali būti sprendžiamas tame procese, kuriame jos yra patiriamos, ir toje byloje, kurioje jos yra patiriamos. Šių išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja BPK ir jos išieškomos BPK nustatyta tvarka (BPK 103-106 str.). Teismo teigimu, įstatymai nenustato galimybės vieno proceso (šiuo atveju baudžiamojo) išlaidas išsiieškoti kito proceso (šiuo atveju civilinio) tvarka, naujoje, savarankiškoje byloje.

9Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau minėta nutartis negali būti laikoma precedentu šioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias asmuo patyrė ikiteisminio tyrimo metu. Minėtu atveju byla nebuvo nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka teisme. Ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad byla buvo nagrinėjama baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teismo teigimu, ieškovas, nors reikalavimą suformuluoja kaip žalos atlyginimą, tačiau faktiškai reikalauja baudžiamojo proceso išlaidų – išlaidų sumokėtų advokatui, atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme baudžiamojoje byloje, atlyginimo. Kadangi baudžiamajame procese patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas gali ir turi būti nagrinėjamas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka baudžiamojoje byloje ir civilinio proceso tvarka jų priteisimo klausimas negali būti nagrinėjamas, todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas ieškinį, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, atsisakė priimti.

10Atskiruoju skundu ieškovas T. K. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti.

11Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog jo reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo teisinis pagrindas yra CK 6.272 str. 1 d. Teigia, jog sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ieškinys iš esmės nėra nagrinėjamas, todėl, neteisingai nusprendęs dėl ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog teisme toks ieškinys nenagrinėtinas. Ieškovas patirtą turtinę žalą grindžia CK 6.272 str. 1 d. norma, t.y. ieškovas inicijavo civilinį ginčą, kuris yra priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantas, remdamasis teismų praktika teigia, jog jo reikalavimas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi jo nurodoma teismų praktika vienareikšmiškai liudija, jog teismai ne tik priima nagrinėti tokius ieškinius bei nagrinėja tokio pobūdžio bylas, tačiau ir tenkina analogiškus reikalavimus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

12Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

13Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-15 nutartis naikinama, o ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

15Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-15 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

17CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai yra susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą teigiamų prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Asmuo turi procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme, jeigu ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Tačiau jeigu ieškinys teisme nenagrinėtinas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti.

18Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog priskirtinumo teismo kompetencijai prielaida pripažintina egzistuojančia tik tada, kai ginčas nagrinėtinas būtent civilinio proceso tvarka, nes priskirtinumas teismo kompetencijai suprantamas ne tik kaip nustatymas, kokia institucija turėtų nagrinėti ginčą, bet ir kaip nurodymas, kokio proceso tvarka turi būti nagrinėjama konkreti byla. Taigi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu byla neturi būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tiek tais atvejais, kai byla priskirtina nagrinėti ne teismui, o kitai institucijai, tiek tais atvejais, kai ji iš principo priskirtina teismo kompetencijai, tačiau turi būti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiška proceso forma teisme (baudžiamąja ar administracine tvarka).

19Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui 2007-01-09 baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-505-06 buvo surašytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., 199 str. 2d. padarymo. Panevėžio apygardos teismas 2007-10-02 nuosprendžiu T. K. išteisino, nenustatęs, jog ieškovas dalyvavo padarant nurodytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Apeliacinis teismas 2008-12-17 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2007-10-02 nuosprendį paliko nepakeistą. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti žalą, kurią, kaip jis nurodo, patyrė dėl nekompetentingų pareigūnų (prokurorų) veiksmų. Žalos dydį grindė tuo, jog jis turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

20Sprendžiant klausimą, ar tokio pobūdžio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, aktualu nustatyti, iš kokių teisinių santykių kyla reikalavimas atlyginti žalą- iš baudžiamojo proceso, ar civilinių teisnių santykių. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis patyrė turtinę žalą dėl neteisėtų pareigūnų (prokurorų) veiksmų. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmais, atlyginimo klausimai reglamentuojami Civilinio kodekso 6.272 str., taigi, įstatymų leidėjas tokio pobūdžio ginčus priskiria prie civilinių teisnių ginčų, todėl, nepriklausomai nuo to, kuo pasireiškė turtinė žala, tokio pobūdžio ginčas vertintinas kaip civilinis ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

21Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos teismų praktika, nors ji ir nėra gausi: antai, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2005 m. gruodžio 29 nutartis, c.b. Nr. 2A-135/2005 patvirtina, kad visiškai analogiško pobūdžio klausimas buvo nagrinėtas civilinio proceso tvarka: teisėjų kolegija minimoje byloje konstatavo, kad sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, sulaikymo teisėtumas neturi esminės reikšmės, nes baudžiamasis procesas buvo užbaigtas išteisinamojo nuosprendžio priėmimu. Todėl gynybai nuo nepagrįsto kaltinimo panaudotos ieškovo išlaidos turi būti atlygintos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog LAT nagrinėjo civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. c.b. Nr. 3K-3-604/2005), kurioje ieškovei buvo dar pirmosios instancijos teismo priteistas 1500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas, kai ši turtinė žala buvo ieškovės grindžiama jos turėtomis išlaidomis advokato suteiktai teisinei pagalbai nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje ieškovė kasacinės instancijos teismo buvo išteisinta.

22Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo T. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.