Byla N-62-3733-09
Dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarties D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarties D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros (toliau – ir Institucija, agentūra) pareigūnas 2007 m. birželio 14 d. surašė D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2007 m. birželio 14 d. patikrinimo metu nustatyta, jog individuali D. A. įmonė laiku (per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos) Institucijai nepateikė mokesčio už taršą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos ir pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-477/1K-292 reikalavimus. Minėta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 86 straipsnį.

5Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 14 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 86 straipsniu, nutarė asmenį nubausti 300 litų administracine bauda.

6II.

7D. A. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti ir jam neskirti administracinės nuobaudos. Nurodė, kad faktinių nutarime nurodytų aplinkybių neneigia, tačiau jis, būdamas individualios įmonės savininkas, laiku Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo mokestį už taršą iš mobilių taršos šaltinių. Kad mokesčio deklaracijos nuorašą reikia nusiųsti ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūrai, jis nežinojo. Mano, kad agentūra gali mokesčių inspekcijos duomenų bazėje pasitikrinti, ar toks mokestis yra sumokėtas.

8Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūra prašė asmens skundo netenkinti. Nurodė, kad D. A. nubaustas pagrįstai, nes nepristatė agentūrai pavedimo nuorašo apie sumokėtą mokestį, kaip tai nurodyta 2005 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-477/1K-292 11.1 punkte. Neprieštaravo, kad bauda būtų sumažinta iki sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytos minimalios baudos.

9Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pakeitė 2007 m. birželio 14 d. Institucijos nutarimą, kuriuo D. A. pagal ATPK 86 str. paskirta 300 (trijų šimtų) litų bauda, ir sumažino baudą iki 200 (dviejų šimtų) litų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažino nesilaikęs nustatyto reikalavimo, įtvirtinto LR aplinkos ministro ir LR finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. D1-477/1K-292. Pažymėjo, kad nors asmuo teigia apie tokį reikalavimą nežinojęs, tačiau pagal bendrą taisyklę įstatymo nežinojimas ir iš to atsirandančios teisinės pasekmės neatleidžia nuo atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių duomenų, jog D. A. būtų baustas administracine tvarka, teismas padarė išvadą, kad yra galimybė paskirtą baudą sumažinti iki ATPK 86 straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos.

10III.

11Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi D. A. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad laiku Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo mokestį už taršą iš mobilių taršos šaltinių. Mano, kad jo veika netinkamai kvalifikuota, nes už mokestinių deklaracijų nepateikimą nėra numatyta administracinė atsakomybė.

12Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad D. A. laiku (per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos) ir iki šiol nėra pateikęs Institucijai deklaracijos mokesčio už taršą iš mobilių taršos šaltinių.

13Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15D. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 86 straipsnį už tai, kad nustatytu laiku nepateikė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) Kelmės rajono agentūrai mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos bei tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-477/1K-292 reikalavimus.

16Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-477/1K-292 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409a „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ buvo padaryti atitinkami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409a „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ pakeitimai. Po šių pakeitimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663/409a patvirtintos Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 11.1 papunktyje buvo nustatyta:

17„11.1. Mokesčio mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos bei mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos užpildymo taisykles (toliau - Taisyklės) užpildo Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijų FR0521 formas ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijų FR0522 formas ir ne vėliau, kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kaip nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme [2.1], jas pateikia paštu, elektroniniu paštu arba pristato apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - AVMI), kurioje yra registruotas mokesčio mokėtojas, ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau - AM RAAD):

18<...>

1911.1.2. kai teršiama iš mobilių taršos šaltinių, - mokesčio mokėtojas deklaraciją pateikia tam AM RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra registruotas mokesčio mokėtojas, kuris naudoja (eksploatuoja) mobilius taršos šaltinius. Jei mokesčio mokėtojas turi filialus ar padalinius kelių AM RAAD teritorijose, kurie eksploatuoja (naudoja) mobilius taršos šaltinius, tai po vieną šios deklaracijos egzempliorių turi būti pateikiama ir tiems AM RAAD, kurių teritorijose yra įmonės filialas ar padalinys, eksploatuojantis šiuos mobilius taršos šaltinius“.

20Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įmonė (individuali D. A. įmonė) 2007 m. nustatytu laiku nepateikė Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūrai mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, buvo pažeistas tuo metu galiojusios Tvarkos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1‑477/1K‑292 redakcija) 11.1 papunktis, šio papunkčio antras punktas (11.1.2). Taigi, skirtingai nei nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais buvo pažeisti ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1‑477/1K‑292 reikalavimai, bet Tvarkos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-477/1K-292 redakcija) reikalavimai. Tačiau tai nėra esminis procesinis pažeidimas, nes nagrinėjamos Tvarkos nuostatos buvo pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija būtent tuo teisės aktu, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tad toks formalus protokolo trūkumas negalėjo apriboti asmens teisės į gynybą ir jos faktiškai neapribojo, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, kad D. A. suvokė, kuo jis yra kaltinimas bei pateikė su šiuo kaltinimu susijusius argumentus.

21V.

22Minėta, kad D. A. veika (mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos nepateikimas Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūrai), kuri, kaip nustatyta, pažeidė jos padarymo metu galiojusias teisės normas, buvo kvalifikuota pagal ATPK 86 straipsnį. ATPK 86 straipsnyje nustatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Numatyta, kad šie veiksmai užtraukia baudą pareigūnams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Taigi, norint asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 86 straipsnį, be kita ko, turi būti nustatyta, kad buvo: (i) pažeisti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai; arba (ii) aplinkos apsaugos reikalavimai. Pastebėtina, kad sprendžiant pagal ATPK 86 straipsnio pavadinimą, atsakomybę pagal šią teisės normą turėtų užtraukti pareigos aplinkai saugoti nevykdymas.

23Išplėstinei teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos nepateikimas Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūrai negali būti vertinamas kaip gamtos išteklių naudojimo reikalavimo pažeidimas. Gamtos išteklių išgavimas (naudojimas) – tai medžiojimas, naudingųjų iškasenų kasimas ar gamtos išteklių paėmimas iš aplinkos kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 3 str. 1 d.). Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas yra išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes (Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3 str. 10 d.). Taigi deklaracijos nepateikimas niekaip nesusijęs su reikalavimais, keliamais gamtos išteklių naudojimui.

24Tačiau minėta, kad atsakomybę pagal ATPK 86 straipsnį gali užtraukti ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas. Aplinka – tai gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 1 str. 1 p.). Aplinkos apsauga – tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 2 p.). Taigi iš pateiktų apibrėžimų akivaizdu, kad mokesčio deklaracijos nepateikimas nėra tiesiogiai susijęs su aplinka ar jos apsauga, kaip tai suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. Deklaracijos nepateikimas aplinkai jokio neigiamo poveikio tiesiogiai nedaro ir neigiamų pasekmių jai betarpiškai nesukelia. Vertinant objektyviuoju požiūriu, reikalavimas pateikti nagrinėjamą deklaraciją regiono aplinkos apsaugos departamentui tiesiogiai ir betarpiškai aplinkos apsaugoti negali. Juolab kad, teisiniu požiūriu, šiuo atveju pažeista tuo metu galiojusi Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kas liudija, jog ši veika visų pirma susijusi su mokesčių administravimu, o ne su aplinkos apsauga.

25Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad duomenys, kurie yra nurodomi mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijoje, apskritai gali būti reikšmingi aplinkos apsaugos institucijoms, pavyzdžiui, statistikos tikslais, aplinkos apsaugos politikos formavimo ir vykdymo, aplinkos apsaugos reikalavimų planavimo ir nustatymo ar kitais panašiais tikslais. Mokestis už aplinkos teršimą yra aplinkos apsaugos ekonominė priemonė (Aplinkos apsaugos įstatymo 28 str. 2 p.). Taigi nagrinėjamo mokesčio deklaracijos nepateikimas tik netiesiogiai, vertinant šį reikalavimą nevisiškai įprastu ir visuotinai priimtinu būdu, bet platesniame socialinių reiškinių kontekste, gali būti laikomas susijusiu su aplinkos apsaugos reikalavimais. Tačiau vien tik to nepakanka, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti kaip aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą, vertinti kaip pareigos aplinkai saugoti nevykdymą.

26Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1004/2006). Teisinis reguliavimas, ypač nustatantis griežtą, iš esmės baudžiamojo pobūdžio atsakomybę, turi būti perregimas, suvokiamas ir aiškus bei nedviprasmiškas. Tik esant aiškiai apibrėžtam atsakomybės pagrindui asmuo gali būti patraukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaudžiamas. Priešingu atveju būtų pažeistas fundamentalus demokratinės visuomenės principas – nėra nusikaltimo ir bausmės be įstatymo (lot. nullum crimine, nulla poena sine lege). Šie principai ne kartą buvo akcentuoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pažymint, jog baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios Kolegijos 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Cantoni prieš Prancūziją). Pabrėžtina ir tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (lot. in dubio pro reo).

27Tad, atsižvelgdama į aukščiau paminėtą bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos nepateikimas negalėjo užtraukti atsakomybės pagal ATPK 86 straipsnį, nes šios teisės normos sudėtis neapima aprašytos veikos. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos nepateikimas (pavėluotas pateikimas) negalėjo būti kvalifikuojamas nei kaip gamtos išteklių naudojimo, nei kaip aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas, kas yra būtina asmens atsakomybei pagal ATPK 86 straipsnį atsirasti. Priešingas aiškinimas reikštų administracinės atsakomybės plečiamąjį aiškinimą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 86 straipsnį, yra nepagrįsti ir neteisėti.

28VI.

29Išplėstinė teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nagrinėjama D. A. veika jos padarymo metu atitiko ATPK 1721 straipsnio 1 dalyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius. Šioje teisės normoje yra nustatyta atsakomybė už fizinių asmenų, įstaigų arba organizacijų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių), individualių įmonių savininkų, asmenų, įgaliotų tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių administracijos vadovų, žemės ūkio bendrovių valdybų pirmininkų ar administracijos vadovų, kooperatinių bendrovių valdybų pirmininkų ar valdytojų, valstybės bei savivaldybės įmonių administracijos vadovų, bankrutuojančių įmonių administratorių ar jų įgaliotų asmenų, įmonių likvidatorių ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą. Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

30Palyginus ATPK 86 straipsnio ir ATPK 1721 straipsnio 1 dalies sankcijas, matyti, kad vienareikšmiškai spręsti, jog ATPK 1721 straipsnio 1 dalis nustato griežtesnę atsakomybę negalima (ATPK 1721 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos maksimali riba yra didesnė už ATPK 86 straipsnyje nustatytos baudos maksimalią ribą, tačiau ATPK 1721 straipsnio 1 dalyje numatyta ir alternatyvi švelnesnė nuobauda – įspėjimas). Dėl šios priežasties galėtų būti svarstoma galimybė perkvalifikuoti asmens veiką iš ATPK 86 straipsnio į 1721 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Tačiau dėl žemiau išdėstytų priežasčių asmens veikos perkvalifikavimas šiuo atveju yra negalimas.

31Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663/409a, neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d. (žr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1‑370/1K‑230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ 2 ir 3 punktus). Šią Tvarką, kiek tai susiję su mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimu ir mokėjimu, pakeitė Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“. Tvarkos apraše pareiga pateikti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją ir atitinkamam regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir RAAD) nėra numatyta. Tokia pareiga nenustatyta ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA‑61/D1-658. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje (2008 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. X-1438 redakcija) taip pat nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčių mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre. Taigi mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių mokėtojai nebeturi pareigos pateikti šio mokesčio deklaracijos atitinkamam RAAD, nes ši pareiga buvo panaikinta.

32Konstitucinio Teismo praktikoje (pvz., 2007 m. lapkričio 29 d., 2007 m. kovo 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimai) nurodoma, jog iš Konstitucijos kylantis principas lex retro non agit, draudžiantis atgalinį teisės aktų galiojimą, netaikomas, kai naujuoju teisės aktu yra palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitų teisės subjektų interesams (principas lex benignor retro agit). Minėtą išimtį nustatantis principas lex benignor retro agit, be kita ko, yra įtvirtintas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 8 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos; 250 straipsnio 6 punkte, kuriame numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Šio principo taikymas pripažintas ir gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63‑2367/2008, N444-328/2008 ir kt.).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai kuriais atvejais veikos nusikalstamumui, baudžiamumui arba veiką padariusiojo asmens teisinei padėčiai įtakos gali turėti pakeitimai įstatymuose bei kituose teisės norminiuose aktuose, kurie nepriskiriami prie baudžiamųjų įstatymų, kaip antai: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Buhalterinės apskaitos įstatymas, Kelių eismo taisyklės, Kūno sužalojimo sunkumo nustatymo taisyklės, narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai ir pan. Teismai, nagrinėdami bylas, turi kruopščiai išsiaiškinti, kaip dėl tokių teisės norminių aktų pasikeitimo pakito baudžiamajame įstatyme numatytų veikų nusikalstamumas, jų baudžiamumas ar veiką padariusiojo asmens teisinė padėtis, ir atsižvelgdami į pakitimus, reikiamais atvejais pritaikyti Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laike (1961 m. BK 7 str., 2000 m. BK 3 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-830/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 6 punktą). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos (be jau paminėto, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2007), kad blanketinio teisinio reguliavimo, t. y. tokio teisinio reguliavimo, į kurį nukreipia atitinkama Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies norma, pasikeitimai tam tikrais atvejais gali reikšti, kad yra panaikinamas atitinkamos veikos nusikalstamumas ar baudžiamumas. Pastebėtina, kad sprendžiant dėl to, ar tam tikri aktai švelnina arba panaikina atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, paminėtų principų iš esmės laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N63-2367/2008).

34Minėta, kad mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių mokėtojai nebeturi pareigos pateikti šio mokesčio deklaracijos atitinkamam RAAD. Taigi dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo individualių įmonių savininkų ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimu, galinčiu užtraukti administracinę atsakomybę pagal ATPK 1721 straipsnį, šiuo metu nebegali būti laikomas mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos nepateikimas atitinkamam RAAD. Atsižvelgiant į paminėtą, gali būti daroma išvada, kad administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 1721 straipsnyje, yra panaikinta ATPK 8 straipsnio 2 dalies ir 250 straipsnio 6 punkto taikymo prasme ta apimtimi, kiek tai yra susiję su mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos (ne)pateikimu per nustatytus terminus atitinkamam RAAD. Tad kadangi D. A. buvo kaltinamas būtent tuo, kad per nustatytą terminą nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūrai ir taip pažeidė Tvarkos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1‑477/1K‑292 redakcija) reikalavimus, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1721 straipsnį jis, vadovaujantis ATPK 8 straipsnio 2 dalimi ir 250 straipsnio 6 punktu, jau nebegali būti traukiamas.

35Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta aukščiau, Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini. Administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos pagal ATPK 86 straipsnį, teisena nutraukiama, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

37Apeliacinį skundą tenkinti.

38Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros pareigūno 2007 m. birželio 14 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti.

39Administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos D. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 straipsnį, teiseną nutraukti.

40Nutarimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros... 5. Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 14 d. nutarimu,... 6. II.... 7. D. A. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą,... 8. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūra... 9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi... 10. III.... 11. Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio... 12. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūra... 13. Išplėstinė teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. D. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos... 16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų... 17. „11.1. Mokesčio mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą iš... 18. <...>... 19. 11.1.2. kai teršiama iš mobilių taršos šaltinių, - mokesčio mokėtojas... 20. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įmonė... 21. V.... 22. Minėta, kad D. A. veika (mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos... 23. Išplėstinei teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad mokesčio už aplinkos... 24. Tačiau minėta, kad atsakomybę pagal ATPK 86 straipsnį gali užtraukti ir... 25. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad duomenys, kurie yra... 26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 27. Tad, atsižvelgdama į aukščiau paminėtą bei įvertinusi byloje surinktus... 28. VI.... 29. Išplėstinė teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nagrinėjama D. A. veika... 30. Palyginus ATPK 86 straipsnio ir ATPK 1721 straipsnio 1 dalies sankcijas,... 31. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka,... 32. Konstitucinio Teismo praktikoje (pvz., 2007 m. lapkričio 29 d., 2007 m. kovo... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai kuriais atvejais... 34. Minėta, kad mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių... 35. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta aukščiau, Institucijos nutarimas... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Apeliacinį skundą tenkinti.... 38. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros... 39. Administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos D. A. pagal Lietuvos... 40. Nutarimas neskundžiamas....