Byla 2A-1035-601/2019
Dėl ieškovo kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. M., patikslinęs reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą 1971 m. gegužės 15 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę pavardę „M.“, o atsakovei – pavardę jos pasirinkimu; 3) po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti sodo namelį, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kalvarijos seniūnijoje; 4) jam iš atsakovės priteisti 667,50 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį; 5) kreditorinius įsipareigojimus pagal 2016 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1623533/96, pagal 2018 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C805059437 ir pagal 2018 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. PS-009944 palikti solidariomis jo ir atsakovės prievolėmis; 6) atsakovės priešieškinį jam atmesti; 7) priteisti jam iš atsakovės visas jo patirtas šios bylos vedimo išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad 1971 m. gegužės 15 d. jis sudarė santuoką su atsakove. Santuokoje gimė trys vaikai. Visi jie yra pilnamečiai. Santuokiniai ryšiai nutrūko prieš dvidešimt metų. Pripažįsta, kad jis kurį laiką buvo palikęs šeimą, turėjo kitą moterį. Santuokiniai ryšiai su atsakove nutrūko dėl to, kad jie nesutarė. Jis ateityje norėtų apsivesti ir gyventi su ta moterimi, dėl kurios buvo palikęs šeimą. Šalys gyvena bendrame name. Jų santykiai yra labai konfliktiški, todėl nori, kad kuo greičiau būtų nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Su priešieškinyje atsakovės nurodytomis šeimos iširimo aplinkybėmis jis nesutinka. Nemano, jog tai, kad jis retkarčiais išgeria alaus reikia laikyti, jog jis piktnaudžiauja alkoholiu. Tvirtina, yra pensininkas, tačiau gali save išlaikyti pats. Išlaikymo iš atsakovės sau nereikalauja. Pripažįsta, kad nutrūkus darbiniams santykiams iki pensijos gavimo jis nedirbo apie tris metus laiko, todėl jam reikėjo pinigų pragyvenimui, dėl to jis yra paėmęs tris paskolas, kurias panaudojo savo reikmėms. Su atsakove šių paskolų ėmimo nederino, jos sutikimo imti paskolas neturėjo. Ieškovas taip pat pripažino, kad sodas ir jame esantis namelis priklausė jo uošviams. Jis prie jo sukūrimo ar žymaus pagerinimo neprisidėjo, bet mano, kad jeigu šis turtas buvo perduotas jų šeimai, todėl turi teisę į dalį šio turto. Priteisti turto natūra jis neprašo, tačiau mano, kad jam turėtų būti priteista už šį turtą 667,50 Eur piniginė kompensacija. Su priešieškinio dalimi dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei už bendro turto išlaikymą nesutiko, nes manė, kad jis didesne dalimi prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, kurį jie yra pasidalinę, jis atsakovei yra padovanojęs dalį gyvenamųjų patalpų, todėl atsakovė turėtų prisidėti prie turto išlaikymo. Be to, jie buvo susitarę kaip turėtų kiekvienas prisidėti prie bendro turto išlaikymo, t. y. atsakovė turėjo mokėti už elektrą ir dujas, o jis turėjo mokėti visus kitus mokesčius.

103.

11Ieškovas savo 2017 m. gruodžio 12 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 097,88 Eur išlaidų už komunalinius mokesčius, tačiau nagrinėjant bylą iš esmės tvirtino, kad niekada šios pinigų sumos priteisti neprašė, o baigiant bylą nagrinėti iš esmės, jis prašė bylą nagrinėti pagal jo paskutinį patikslintą ieškinį.

124.

13Atsakovė V. M. prašė: 1) ieškovo ieškinį patenkinti dalinai, t. y. nutraukti santuoką, pripažįstant, kad ji iširo išimtinai tik dėl ieškovo kaltės; 2) atmesti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo; 3) atmesti reikalavimą pripažinti ieškovo prievoles pagal vartojimo sutartis solidariomis; 4) iš ieškovo priteisti 6 794,09 Eur kompensaciją už atsakovės sumokėtus mokesčius už elektrą ir patalpų šildymą; 5) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 6) nutraukus santuoką jai palikti santuokinę pavardę; 7) laikyti, kad jos ir ieškovo santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2000 metų; 8) laikyti, kad sodo žemės sklypas su jame esančiu nameliu yra jos asmeninis turtas, paveldėtas po tėvų mirties ir nutraukiant santuoką nedalijamas.

145.

15Atsakovė nurodė, kad santuoka faktiškai nutrūko 2000 metais dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo jai neištikimas, susirado kitą moterį, su kuria kurį laiką gyveno, vėliau grįžo į jų bendrus namus, tačiau atkurti normalių šeimos santykių nepavyko. Ieškovas ir šiuo metu su ta pačia moterimi palaiko santykius, teisme nurodė, kad nori su ja susituokti. Teigė, kad sodą ir jame esantį namelį ji paveldėjo po savo tėvų mirties, todėl šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką negali būti dalinamas. Juolab, kad ieškovas niekuo neprisidėjo nei prie šio turto įgijimo, nei prie jo pagerinimo. Tai, kad sodo namas buvo įregistruotas atsakovės santuokos su ieškovu metu nereiškia, kad šis turtas buvo įgytas jų santuokos metu. Atsakovė taip pat nesutiko, kad ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai trims kredito įstaigoms yra jos ir ieškovo bendra prievolė. Tik bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjant teisme ji atsitiktinai sužinojo apie ieškovo skolas. Ieškovas su ja klausimų imti paskolas nederino, ji jų gavimui sutikimo nedavė. Gautas paskolas ieškovas panaudojo išimtinai tik savo reikmėms, todėl ji negali atsakyti solidariai už ieškovo skolas.

166.

17Atsakovė mano, jog visiškai turėtų būti patenkintas jos priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 6 794,09 Eur kompensacijos, nes ji su ieškovu jau aštuoniolika metų nebeveda bendro šeimos ūkio, tačiau mokesčius už sunaudotas dujas bei elektros energiją mokėjo viena. Pažymėjo, kad ji ir ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio V. P. g. 25, Kaune bendraturčiai. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys, o atsakovei 17/100 dalių šio gyvenamojo namo, t. y. šalims priklausančios gyvenamosios patalpos sudaro atskirą butą, kuris turi bendrą šildymą, elektros instaliaciją bei nuo kitų bendraturčių atskirus apskaitos prietaisus. Viso už sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 rugsėjo 13 d. imtinai atsakovė sumokėjo 2 514,89 Eur. Papildomai per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. liepos 13 sumokėjo 229,83 Eur. Viso už sunaudotas dujas laikotarpiu nuo 2010 iki 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovė sumokėjo 7 636,24 Eur, o papildomai per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. liepos 13 d. sumokėjo 855,39 Eur. Turimai atsakovės daliai – 17/100 priklausanti mokėti suma už sunaudotą elektros energiją ir dujas laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2017 m. rugsėjo 13 d. imtinai sudarytų atitinkamai 994,25 Eur ir 3 018,97 Eur. Atsakovui priklausanti mokėti dalis už nurodytą laikotarpį sudarytų iš viso 6 137,91 Eur. Papildomai už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. liepos 13 d. ieškovui priklausanti mokėti dalis sudarytų bendrą 656,18 Eur sumą arba iš viso iš jo priteistina 6 794,09 Eur suma.

187.

19Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. Iš UAB „Lateko lizingas“ gautas atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 8 d. sudarė su ieškovu vartojimo kredito sutartį Nr. PS-009944. Jo sutuoktinė V. M. davė sutikimą asmens duomenų tvarkymui. Ieškovas 2018 m. spalio 12 d. kreditoriui pagal šią sutartį buvo skolingas 610,57 Eur. Kreditorius sutinka su ieškiniu, mano, kad prievolės, panaudotos šeimos ūkiui, turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, kad prievolė pagal ieškovo sudarytą sutartį yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė. Trečiasis asmuo „Bigbank“, AS, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal prievolę, kylančią iš vartojimo kredito sutarties Nr. 1623533/96ta, šalys turi atsakyti solidariai. Trečiasis asmuo UAB „SB lizingas“ atsiliepimo nei į ieškinį, nei į priešieškinį nepateikė.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

218.

22Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį, priešieškinį bei patikslintą priešieškinį patenkino dalinai: 1) A. M. ir V. M. santuoką, sudarytą 1971 m. gegužės 15 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), nutraukė, pripažįstant, kad ji iširo dėl A. M. kaltės; 2) išregistruojant santuoką šalims paliko santuokines pavardes: „M.“ ir „M.“; 3) pripažino, kad šalių santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko nuo 2000 metų; 4) prievoles kreditoriams pagal 2016 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1623533/96ta, pagal 2018 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C805059437 ir pagal 2018 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. PS-009944 pripažino asmeninėmis ieškovo A. M. prievolėmis; 5) atmetė ieškovo A. M. prašymą priteisti jam iš atsakovės V. M. 667,50 Eur piniginę kompensaciją už sodo namelį; 6) priteisė atsakovei V. M. iš ieškovo A. M. 3 626,61 Eur kompensaciją už jos sumokėtą komunalinių mokesčių dalį; 7) priteisė atsakovei V. M. iš ieškovo A. M. 624,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 8) priteisė iš ieškovo A. M. valstybei 30,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

239.

24Teismas nustatė, kad šalių santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę nuo 2000 metų, tačiau ne dėl abiejų kaltės, kaip prašė pripažinti ieškovas, bet dėl ieškovo kaltės, nes jis pats neneigė, jog dar nenutraukus santuokos su atsakove, jis turėjo ir turi kitą moterį, su ja ketina sudaryti santuoką. O, kadangi šalių santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę nuo 2000 metų, teismo vertinimu, ieškovo 2016–2018 metų kreditoriniai įsipareigojimai kredito įstaigoms turi būti laikomi asmeninėmis ieškovo prievolėmis ir tarp sutuoktinių nedalinamos. Juolab, kad tuo metu ieškovas niekur nedirbo ir pats pripažino, jog vartojimo kreditai jam buvo reikalingi pragyvenimui. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės sutikimą dėl kreditų ėmimo, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad juos ieškovas panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismas pripažino, kad sodo namelis, esantis ( - ), Kalvarijos seniūnijoje, yra atsakovės asmeninė nuosavybė, perėjęs jai po tėvų mirties, ir atmetė ieškovo prašymą priteisti jam iš atsakovės 667,50 Eur piniginę kompensaciją už šį turtą. Nesant patikimų įrodymų apie tai, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas mokės už vandenį, telekomunikacijų suteiktas paslaugas bei kitus mokėjimus, o atsakovė mokės už elektrą ir dujas, nustatęs, kad šalių santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko nuo 2000 metų, teismas iš atsakovės sumokėtos 11 126,35 Eur mokesčių dalies išminusavo ieškovo sumokėtų 5 128,98 Eur mokesčių dalį, o 5 997,37 Eur skirtumą paskirstė pagal valdomo turto dalių proporcijas.

2510.

26Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė, kad ieškovas sumokėjo 25,60 Eur žyminį mokestį, be to, jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 485,06 Eur. Tuo tarpu atsakovė už priešieškinį sumokėjo 138,55 Eur, už patikslintą priešieškinį 15,00 Eur žyminį mokestį, o jos atstovavimo išlaidos sudarė 500 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad iš viso ieškovas buvo pareiškęs aštuonis ieškinio reikalavimus (pradinis ieškinys ir du patikslinti ieškiniai), o atsakovė – dešimt priešieškinio reikalavimų (priešieškinys ir patikslintas priešieškinys). Šių aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad tik dalinai iš ieškovo buvo priteistos išlaidos už atsakovės sumokėtus mokesčius už elektrą ir šildymą, teismas dalinai iš ieškovo priteisė už šį reikalavimą apmokėtą žyminį mokestį, t. y. skaičiavo ne 138,55 Eur, o 109,00 Eur (3 626,61 Eur x 3 proc.). Iš viso atsakovei iš ieškovo teismas nusprendė priteisti 624 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur ir 109,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 500,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidos. Teismo vertinimu, kadangi atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui bei jos nagrinėjimo trukmei, todėl nemažintinos. Teismas taip pat nusprendė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančias 30,99 Eur, priteisti iš ieškovo.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2811.

29Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, susijusią su vieno sutuoktinio kalte, reikalavimą dėl piniginės kompensacijos nepriteisimo už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį atmetimo, kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų, bei priimti naują sprendimą – tenkinti apelianto A. M. ieškinio reikalavimus. Apeliantas taip pat prašo priteisti iš atsakovės V. M. visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3011.1.

31išnagrinėtoje byloje neteisingai buvo konstatuota, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Priešingai, nors byloje nustatyta, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, šalys nuo 2000 metų neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau, apelianto A. M. teigimu, atsakovė V. M. dar iki 2000 metų ir po to tinkamai nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų, tai yra namuose nedarė nei sutuoktiniui, nei vaikams valgyti nesitvarkė, nepalaikė apelianto A. M. morališkai, nuolat jam priekaištavo, skundėsi. Kita vertus, atsakovė apelianto kaltę dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių neginčytinų įrodymų į bylą nepateikė. Be to, konstatavus, kad sutuoktinių santuoka nutrūko 2000 metais, akivaizdu, kad nuo šio laikotarpiu nė vienas iš sutuoktinių nebeturėjo pareigos vykdyti savo santuokines pareigas. Taigi apeliantui pripažinus, kad po realaus, faktinio santuokos nutrūkimo, jis buvo neištikimas žmonai, turi moterį, su kuria planuoja kurti šeimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo 2000 metais yra kaltas būtent jis. Apelianto įsitikinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu;

3211.2.

33nekilnojamas turtas – sodo namelis, kurio unikalus numeris ( - ), esantis ( - ) Kalvarijos seniūnijoje, turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą, kadangi jis buvo statomas abiejų šalių iki faktinio santuokos iširimo, tik įregistruotas registre 2012 m. gegužės 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Šios aplinkybės paneigia Kauno apylinkės teismo padarytas išvadas apie atsakovės V. M. paveldėtą turtą;

3411.3.

35civilinėje byloje esant rašytiniams įrodymams, kad apeliantas A. M. visą laikotarpį tiek iki faktinio santuokos nutrūkimo, tiek po 2000 metų mokėjo už vandenį ir telekomunikacijų suteiktas paslaugas, o atsakovė V. M. mokėjo už elektrą ir dujas, laikytina, kad ilgalaikiai šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina šalių buvusį žodinį susitarimą dėl mokesčių mokėjimo. Be to, apelianto teigimu, šalys iki šiol gyvena viename name, veda bendrą ūkį, netaisant to, kad santuokiniai ryšiai yra nutrūkę nuo 2000 metų. T. y. iki šiol apeliantas A. M. ir atsakovė V. M. bendrai naudojasi visomis abiem priklausančiomis patalpomis. Nagrinėjant civilinę bylą nebuvo nustatyta, kad šalys yra nusistatę naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką ar yra atsidalinę nekilnojamąjį turtą pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendime padarytos išvados dėl kompensacijos už komunalinių mokesčių sumokėjimą yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos;

3611.4.

37pirmosios instancijos teismo sprendime yra neteisingai nurodyta, kad apeliantas A. M. yra pareiškęs aštuonis ieškinio reikalavimus, o atsakovė – dešimt priešieškinio reikalavimų. Teismas, tenkindamas iš dalies tiek patikslintą apelianto ieškinį, tiek atsakovės patikslintą priešieškinį, nepaskaičiavo ir nenurodė kokiomis dalimis reikalavimai buvo patenkinti, tokiu būdu nepagrįsdamas teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų.

3812.

39Atsiliepime atsakovė V. M. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

4012.1.

41bendras gyvenimas su ieškovu nutrūko dėl to, kad ieškovas 2000 metais buvo susiradęs kitą moterį, su kuria kartu gyveno apie keturis metus Švenčionėliuose ir Pakruojyje, ir su kuria santykius palaiko iki šiol. Ieškovas neištikimybės fakto neneigia, todėl atsakovei nereikia įrodinėti faktų, kuriuos kita šalis pripažino. Tuo tarpu atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau to nepavyko padaryti būtent dėl ieškovo kaltės, jam nedėjus pastangų susitaikyti;

4212.2.

43ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl sodo namelio įtraukimo į dalintino turto balansą atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria konstatuotas faktas dėl faktiškai nutrūkusių santuokinių ryšių nuo 2000 metų. Be to, nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad sodo namelio statyba buvo pradėta ir baigta 1989 metais. Tuo tarpu žemės sklypas atsakovės tėvui S. N. buvo suteiktas 1992 m. rugsėjo 9 d. valdybos potvarkiu Nr. 18-10 ir nupirktas 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi. Būtent į šį sklypą buvo atkelta gyvenamojo namo dalis iš ( - ), Marijampolės, kuri priklausė S. N. nuosavybės teise. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis statė sodo namelį kitiems asmenims, t. y. S. N. ir D. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, ir kokiu pagrindu jis galėjo statyti šį sodo namelį. Kita vertus, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šį sodo namelį statė ne ieškovas, bet atsakovės tėvas. Nepaisant to, ieškovo nurodytas dalintinas turtas realiai neegzistuoja, nes prašomo ieškovo dalinti sodo namelio natūroje nėra, todėl ieškinio reikalavimas kaip nepagrįstas atmestinas;

4412.3.

45kadangi kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, todėl visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo nurodyto susitarimo patvirtinimu atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

4612.4.

47apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5013.

51Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje).

5214.

53Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

54Dėl santuokos nutraukimo

5515.

56Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl apelianto (ieškovo) kaltės (CK 3.60 str. 3 d. – buvo neištikimas).

5716.

58Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Šalys nuo 2000 m. negyveno kartu (santuoka faktiškai buvo nutrūkusi), todėl šalys neturėjo pareigos vykdyti savo santuokines pareigas (apeliantas būti ištikimu). Prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nebuvo tolerantiški vienas kitam, abiem trūko savitarpio supratimo ir moralinės pagarbos, abu pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą.

5917.

60Atsakovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nurodo, kad santuoka iširo dėl apelianto kaltės, nes jis 2000 metais susirado moterį ir gyveno su ja apie keturis metus Švenčionėliuose ir Pakruojyje. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra.

6118.

62Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

6319.

64Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

6520.

66Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2000 m. (šalys bendrai negyveno, nevedė bendro ūkio, vienas kitu nesirūpino), tą pripažino pirmosios instancijos teismas, dėl to tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė nuo bylos iškėlimo teisme nuosekliais paaiškinimais nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl apelianto neištikimybės (apeliantas susirado kitą moterį S. L.), alkoholio vartojimo ir agresyvaus elgesio. Apeliantas neneigia šio fakto, tačiau prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šio fakto taip pat neneigė ir neginčijo to, kad kitą moterį jis susirado 2000 m., kaip nurodo atsakovė ir įvardiją tai pagrindine santuokos iširimo priežastimi. Taip pat apeliantas, prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta tai, kad jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas numatytas CK 3.60, 3.26-3.28 straipsniuose. Nors apeliantas teigia, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, tačiau įrodymų, kad dėl santuokos iširimo yra atsakovės kaltė, byloje nėra pateikta. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog neištikimybės faktas atsirado jau šalių santuokai faktiškai iširus, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (dėl jo neištikimybės).

67Dėl kompensacijos priteisimo už santuokoje įgytą turtą

6821.

69Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti 667,50 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą turtą – sodo namelį (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) Kalvarijos sen. Nurodo, jog šis turtas buvo įregistruotas atsakovės vardu 2012 m. gegužės 25 d. (deklaracija apie statybos užbaigimą), todėl jis dalintinas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

7022.

71Atsakovė nurodo, kad šalių santuoka iširo 2000 m., todėl 2012 m. įregistruotas jos vardu sodo namelis, nelaikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai atsakovės asmeninis turtas, kuris buvo pastatytas jos tėvo 1989 m., o įregistruotas tik 2012 m.

7223.

73CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2000 m. (nuo faktiško santuokos iširimo) šalių įgytas turtas laikytinas jų asmenine nuosavybe, todėl atmetė apelianto reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už šį sodo namelį, pripažindamas jį asmenine atsakovės nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes byloje nustatyta, kad šalys nuo 2000 m. nevedė bendro ūkio, neturėjo bendro biudžeto, kartu negyveno kaip sutuoktiniai (tą pripažino ir apeliantas). Kad šis turtas negali būti laikomas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe (įgytas santuokoje) patvirtina ir tai, kad, bylos nagrinėjimo metu apeliantas pripažino, kad jis nestatė šio sodo namelio, o duomenų apie šio turto pagerinimą apelianto lėšomis, taip pat nėra pateikta.

74Dėl kompensacijos už komunalinius mokesčius priteisimo

7524.

76Nustatyta, kad apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys, o atsakovei 17/100 dalių gyvenamojo namo, esančio V. P. g. 25, Kaune (kas sudaro atskirą butą). Atsakovė mokėjo už bute sunaudotą elektros energiją ir dujas (sumokėta - 11 126,35 Eur), o apeliantas mokėjo kitus komunalinius mokesčius (sumokėta - 5 128,98 Eur).

7725.

78Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant patikimų įrodymų apie tai, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas mokės už vandenį, telekomunikacijų suteiktas paslaugas bei kitus mokėjimus, o atsakovė mokės už elektrą ir dujas bei nustačius, kad šalių santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko nuo 2000 metų, iš atsakovės sumokėtos 11 126,35 Eur mokesčių dalies išminusuotina ieškovo sumokėtų 5 128,98 Eur mokesčių dalis, o 5 997,37 Eur skirtumas paskirstytinas pagal valdomo turto dalių proporcijas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto 3 262,61 Eur jam tenkančių išlaidų, atsakovės patirtų išlaikant bendrąją dalinę šalių nuosavybę.

7926.

80Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista suma, nes mano, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas (kurį patvirtina jų konkliudentiniai veiksmai – eilę metų mokėjimas už tam tikras komunalines paslaugas) dėl mokesčių mokėjimo pasiskirstymo, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius.

8127.

82CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad „kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą“.

8328.

84Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kuris leidžia apeliantui nevykdyti savo įstatyminės pareigos išlaikyti savo turtą. Pirma, pažymėtina, kad atsakovė nepatvirtina tokio (žodinio) susitarimo buvimo tarp šalių. Antra, šalių eilę metų nusistovėję komunaliniai mokėjimai už bendrąją dalinę nuosavybę nėra pakankami patvirtinti buvus žodinį susitarimą, jog atsakovė prisiėmė įsipareigojimus mokėti komunalinius mokesčius už apelianto asmeninį turtą ir atsisakė teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Trečia, šalys nuo 2000 m. neveda bendro ūkio, negyvena kartu kaip sutuoktiniai, todėl apelianto nurodomam žodiniam susitarimui dėl komunalinių mokesčių mokėjimo nėra jokių prielaidų, toks susitarimas būtų nelogiškas, visiškai neatitiktų atsakovės interesų. Ketvirta, apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovė įsipareigojo iš dalies išlaikyti apelianto asmeninį turtą.

8529.

86Apeliantas nepagrįstai savo skunde remiasi CK 4.86 straipsnio nuostatomis, nes šiame straipsnyje aptariamos bendraturčių teisės ir pareigos dėl jų bendrosios jungtinės nuosavybės, kai šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl bendraturčių turto išlaikymo, kuris jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 4.76 str.).

8730.

88Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė iš apelianto atsakovei jos patirtus nuostolius (kompensaciją), kurie susidarė apmokant komunalinius mokesčius už šalių bendrąją dalinę nuosavybę.

89Dėl bylinėjimosi išlaidų

9031.

91Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, nepaskaičiavo ir nenurodė, kokiomis dalimis reikalavimai buvo patenkinti.

9232.

93Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo ir nemotyvuoto paskirstymo, todėl šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas perskaičiuoja ir šioje dalyje teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas perskaičiuoja (keičia) bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, naikintinas 2019 m. kovo 20 d. papildomas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

9433.

95Nustatyta, kad: 1) apeliantas pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs 25,60 Eur žyminio mokesčio. Jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų). Šios pagalbos išlaidos sudaro 485,06 Eur; 2) atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 138,55 Eur, už patikslintą priešieškinį 15 Eur žyminio mokesčio (bendrai 153,55 Eur žyminio mokesčio). Advokatės atstovavimo išlaidos sudaro 500 Eur.

9634.

97Apeliantas byloje pareiškė 4 reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo – kompensacijos priteisimo, dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo ir dėl išlaidų už komunalinius mokesčius priteisimo), iš kurių vienas buvo patenkintas iš dalies (dėl santuokos nutraukimo), kitas visiškai (dėl išlaidų už komunalinius mokesčius priteisimo ), o du reikalavimai atmesti. Atsakovė priešieškiniu pareiškė 1 reikalavimą, (priteisti kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius), kuris buvo patenkintas iš dalies. Taip pat pažymėtina, kad buvo patenkintas atsakovės prašymas santuoką nutraukti dėl apelianto kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto pareikštų reikalavimų apimtį, jų patenkinimo/atmetimo apimtį, į atsakovės patenkinto reikalavimo apimtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme apelianto reikalavimai patenkinti 20 proc. dalyje, o atsakovės reikalavimai patenkinti 80 proc. dalyje.

9835.

99Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, į apeliantui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme paskirstytinos taip: 1) valstybei (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliantui) iš atsakovės priteistina 49 Eur (485,06 Eur / 2 x 20 %), 2) atsakovei iš apelianto priteistina 400 Eur (500 Eur x 80 %). Atsakovės sumokėtas žyminis mokestis (153,55 Eur) už priešieškinio reikalavimą priteistinas iš apelianto atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dalį (patenkinta 53,38 %), t. y. 82 Eur. Taip pat iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (30,99 Eur), valstybei proporcingai patenkintai/atmestai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovės - 6 Eur (30,99 x 20 %), iš apelianto – 12 Eur (30,99 / 2 x 80 %).

10036.

101Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė prašymą priteisti 300 Eur išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 20 proc. dalyje (tik dėl bylinėjimosi išlaidų), todėl atsakovei iš apelianto priteistina 240 Eur (300 Eur x 80 %) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

10237.

103Susumavus visas byloje atsakovei priteistinas išlaidas iš apelianto, bendra priteistina suma yra 722 Eur (400 + 240 + 82).

104Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

105Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

106Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje ir 2019 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

107-

108Priteisti atsakovei V. M., a. k. ( - ), iš ieškovo A. M., a. k. ( - ), 722 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

109-

110Priteisti iš ieškovo A. M., a. k. ( - ), valstybei 12 Eur (dvylika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5660).

111-

112Priteisti iš atsakovės V. M., a. k. ( - ), valstybei 6 Eur (šešis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5660).

113-

114Priteisti iš atsakovės V. M., a. k. ( - ), valstybei 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630).

115Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

116Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. M., patikslinęs reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė: 1)... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad 1971 m. gegužės 15 d. jis sudarė santuoką su... 10. 3.... 11. Ieškovas savo 2017 m. gruodžio 12 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 12. 4.... 13. Atsakovė V. M. prašė: 1) ieškovo ieškinį patenkinti dalinai, t. y.... 14. 5.... 15. Atsakovė nurodė, kad santuoka faktiškai nutrūko 2000 metais dėl ieškovo... 16. 6.... 17. Atsakovė mano, jog visiškai turėtų būti patenkintas jos priešieškinio ir... 18. 7.... 19. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. Iš UAB „Lateko lizingas“... 20. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 21. 8.... 22. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu patikslintą... 23. 9.... 24. Teismas nustatė, kad šalių santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę nuo... 25. 10.... 26. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė,... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 28. 11.... 29. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti... 30. 11.1.... 31. išnagrinėtoje byloje neteisingai buvo konstatuota, kad išimtinai vienas iš... 32. 11.2.... 33. nekilnojamas turtas – sodo namelis, kurio unikalus numeris ( - ), esantis ( -... 34. 11.3.... 35. civilinėje byloje esant rašytiniams įrodymams, kad apeliantas A. M. visą... 36. 11.4.... 37. pirmosios instancijos teismo sprendime yra neteisingai nurodyta, kad apeliantas... 38. 12.... 39. Atsiliepime atsakovė V. M. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir... 40. 12.1.... 41. bendras gyvenimas su ieškovu nutrūko dėl to, kad ieškovas 2000 metais buvo... 42. 12.2.... 43. ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl sodo namelio įtraukimo į... 44. 12.3.... 45. kadangi kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į... 46. 12.4.... 47. apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų yra deklaratyvaus... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 50. 13.... 51. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 52. 14.... 53. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 54. Dėl santuokos nutraukimo ... 55. 15.... 56. Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl apelianto... 57. 16.... 58. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje... 59. 17.... 60. Atsakovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą,... 61. 18.... 62. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio... 63. 19.... 64. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 65. 20.... 66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2000 m.... 67. Dėl kompensacijos priteisimo už santuokoje įgytą turtą... 68. 21.... 69. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 70. 22.... 71. Atsakovė nurodo, kad šalių santuoka iširo 2000 m., todėl 2012 m.... 72. 23.... 73. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių... 74. Dėl kompensacijos už komunalinius mokesčius priteisimo... 75. 24.... 76. Nustatyta, kad apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys,... 77. 25.... 78. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant patikimų įrodymų apie... 79. 26.... 80. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista suma, nes mano,... 81. 27.... 82. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad „kiekvienas iš bendraturčių proporcingai... 83. 28.... 84. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad tarp šalių buvo... 85. 29.... 86. Apeliantas nepagrįstai savo skunde remiasi CK 4.86 straipsnio nuostatomis, nes... 87. 30.... 88. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 90. 31.... 91. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė teismo... 92. 32.... 93. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl... 94. 33.... 95. Nustatyta, kad: 1) apeliantas pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs... 96. 34.... 97. Apeliantas byloje pareiškė 4 reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl... 98. 35.... 99. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, į apeliantui suteiktą... 100. 36.... 101. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė prašymą priteisti 300 Eur... 102. 37.... 103. Susumavus visas byloje atsakovei priteistinas išlaidas iš apelianto, bendra... 104. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 105. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.... 106. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą... 107. -... 108. Priteisti atsakovei V. M., a. k. ( - ), iš ieškovo A. M., a. k. ( - ), 722... 109. -... 110. Priteisti iš ieškovo A. M., a. k. ( - ), valstybei 12 Eur (dvylika eurų)... 111. -... 112. Priteisti iš atsakovės V. M., a. k. ( - ), valstybei 6 Eur (šešis eurus)... 113. -... 114. Priteisti iš atsakovės V. M., a. k. ( - ), valstybei 49 Eur (keturiasdešimt... 115. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 116. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....