Byla eA-745-143/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. V. S. ir D. S. skundą atsakovui Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai S. V. S. ir D. S. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) kreipėsi su skundu

5(I t., b. l. 1–5) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos (toliau – ir atsakovas, Direkcija) 2015 m. liepos 8 d. atsisakymą Nr. (7.3.4)-V2-146 derinti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus (toliau – ir NŽT Prienų ir Birštono skyrius) prašymą derinti UAB „Žemės sklypas“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį numatoma į atskirus septynis žemės sklypus padalyti projekto iniciatoriams – pareiškėjams – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (VI t., b. l. 21–22, 71–72).

6Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamas atsisakymas derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepagrįstas. Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiajame plane ( - ) kaimo gyvenamojoje teritorijoje (GI), kurioje yra projektuojamas žemės sklypas, nėra sprendinio, kuris rekomenduotų naujai formuojamų žemės sklypų dydį – apie 40 arų ploto. Paminėtame teritorijų planavimo dokumente ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose niekuomet nebuvo nurodyti imperatyvūs reikalavimai dėl žemės sklypų plotų. Atsakovo nurodyto sprendinio apskritai nėra. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyta, jog vidutinis sodybinio užstatymo sklypas mieste sieks 10 arų, kaime 15 arų (Bendrojo plano konkretizuoti sprendiniai 3.5.7 p.). Projekte numatytų žemės sklypų plotai nuo 0,1050 ha iki 0,1927 ha, sklypams esant teritorijoje, kurią ketinama prijungti prie ( - ) miesto, neprieštarauja paminėtai bendrojo plano prielaidai. Skundžiamame sprendime atsakovas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog projektas parengtas neatsižvelgiant į specialiojo plano rekomendacijas, ir šios išvados pagrindu skundžiamu sprendimu atsisakė derinti žemės sklypo padalijimo projektą. Skundžiamame sprendime atsakovas visiškai nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų 10 punktu, kuris ginčo atveju netaikytinas. Gamtinio karkaso nuostatų 10 punkto formuluotė nukreipia į kompleksinių ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų nuostatų įgyvendinimą. Pareiškėjų nuomone, parengtas žemės sklypo padalijimo projektas neprieštarauja Birštono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, kaip kompleksiniam teritorijų planavimo dokumentui, bei Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiajam planui. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant individualiam administraciniam aktui Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Skundžiamame sprendime jo apskundimo tvarka nenurodyta, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1–7) prašė atmesti skundą.

8Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės projektu planuojama 0,8824 ha ploto žemės sklypą padalyti į septynis kitos paskirties žemės sklypus, suformuojant kaimui nebūdingo dydžio nuo 0,1050 ha iki 0,1927 ha ploto atskiras namų valdas. Tokio dydžio namų valdų sklypai yra būdingi miesto tipo užstatymui ir nebūdingi susiformavusiam ( - ) kaimo užstatymo pobūdžiui bei urbanistinei struktūrai. Kaimo teritorijoje projektu formuojamas miesto tipo užstatymas radikaliai pakeičia susiformavusią ( - ) kaimo urbanistinę struktūrą, ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186 patvirtintai Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemai. Statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, planavimo dokumentai rengiami, tik įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Dzūkijos (Panemunių Dzūkija) etnografinio regiono, nustatyto Etninės kultūros globos tarybos 2003 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių regionų ribų nustatymo“, planavimo ir architektūros savitumus, siekiant išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą bei raiškius reljefo ir hidrografinio tinklo elementus, taip išlaikant gamtinių, kultūrinių kompleksų ir objektų vertę, išsaugojant išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių planinę struktūrą. Planuojamas 0,8824 ha ploto žemės sklypo padalijimas prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-518 redakcija) patvirtinto Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 10 punkto reikalavimams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyta, kad planuojamas žemės sklypas patenka į aglomeruotų kaimo gyvenviečių su miestu ( - ) kaimo gyvenamąją zoną G2 (įvardyta brėžiniuose) ir G3 (įvardyta tekstinėje dalyje). Tiek planavimo schemoje, tiek ir bendrajame plane numatyta galimybė nagrinėjamoje teritorijoje plėsti gyvenamąją zoną, tačiau ši plėtra gali būti vykdoma tik parengus bendrajame plane numatytų gyvenviečių plėtros detalųjį (ar specialųjį) planą, kaip nurodyta bendrojo plano sprendiniuose. Birštono savivaldybė yra parengusi ir patvirtinusi Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialųjį planą. Specialiojo plano brėžinyje „( - ) gyvenamosios teritorijos plėtros ribos, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas“ (brėžinio Nr. 6819-02-STP-SKS. B-01.2) planuojamas žemės sklypas yra ( - ) kaimo kitos paskirties gyvenamosiose teritorijose (G) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos (GI) teritorijoje. Šio brėžinio pastabose nurodyta, kad ši teritorija pagal Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos tvarkymo planą yra ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, rekomenduojamas naujai formuojamų žemės sklypų dydis apie 40 arų ploto ir nurodyta, kad sklypai gali būti mažesni, jeigu juos riboja infrastruktūros teritorijos (6 ir 7 pastabos). Nustatytas žemės sklypų dydžio reikalavimas taikomas tik naujai formuojamiems žemės sklypams. Taigi nagrinėjamu atveju žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas neatsižvelgiant į Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano rekomendacijas ir reikalavimus. Parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja Birštono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, kuriame nurodyta, kad planuojamas žemės sklypas patenka į gamtinio karkaso teritoriją, į nacionalinės svarbos migracijos koridorių teritoriją, kurioje grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, ir neatitinka gamtinio karkaso teritorijų planavimo reikalavimų.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu

11(VI t., b. l. 97–103) atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

12Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo padalytas pareiškėjų nuosavybės teise valdomas 0,8824 ha

13kitos paskirties žemės sklypas į septynis nuo 0,1050 ha iki 0,1927 ha ploto žemės sklypus, esančius ( - ). Atsisakymą atsakovas grindė tuo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas neatsižvelgiant į Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano rekomendacijas ir reikalavimus, prieštarauja Birštono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, neatitinka gamtinio karkaso teritorijų planavimo principinių nuostatų.

14Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų žemės sklypas patenka į ( - ) kaimo teritoriją. (Duomenys neskelbtini) kaimas yra regioniniame parke, t. y. Nemuno kilpų regioninio parko ribose. Todėl šiai teritorijai galioja Nemuno kilpų regioninio parko teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonių reikalavimai, numatyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos grafinės dalies brėžiniuose ir aiškinamojo rašto sprendiniuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 244, Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423. (Duomenys neskelbtini) kaimo teritorija suplanuota Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Birštono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. TS-98. Šis planas apibrėžia Birštono savivaldybės gyvenviečių, tarp jų ir ( - ) kaimo, kuriame yra ginčo sklypas, plėtros ribas, jų planavimą, veiklų teritorijoje naudojimą, tvarkymą, apsaugos priemones. Ginčo sklypui galioja ir Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, kurie patvirtinti Birštono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. TS-72. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane įtvirtintos Birštono savivaldybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos. Šios bendrojo plano nuostatos detalizuotos žemesnio lygmens specialaus teritorijos planavimo dokumente, pirmiau paminėtame Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiajame plane.

15Teismas nurodė, kad regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Regioniniai parkai steigiami istoriškai vertingiausiems regioniniams kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 12 str. 2 d. 2 p.). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 4 d.). Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus, veiklą nustato šis Saugomų teritorijų įstatymas bei kiti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad veiklą (ūkinę ir kitą žmogaus veiklą, turinčią poveikį aplinkai), įskaitant miestų, miestelių bei kaimų teritorijų tvarkymą, teritorijų planavimą saugomose teritorijose, reglamentuoja įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, kiti saugomų teritorijų planavimo dokumentai bei detalizuoja teritorijų planavimo sprendiniai.

16Teismas nustatė, kad Nemuno kilpų regioniniame parke (planavimo schemos ribų plano brėžinyje) ginčo žemės sklypas yra pažymėtas Nemuno kilpų regioninio parko gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje bei patenka į bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo zonos ribas, pažymėtas parko tvarkymo plane – GŪe. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 28 punkto nuostatas, ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, todėl, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis. Vadinasi, ginčo žemės sklypo tvarkymas kokybiškai nesikeičia, yra galimi nežymūs, neintensyvūs kiekybiniai pokyčiai.

17Teismas nurodė, kad Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-518 redakcija) 10 punkte apibrėžti reikalavimai funkcinio prioriteto zonai reglamentuoti, kuriuose nurodyta, jog regioniniame parke planavimo dokumentai rengiami ir statiniai projektuojami, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus, tradicinį Dzūkijos etnografinio regiono planavimo ir architektūros savitumą. Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 30–30.3 punktuose nurodyta, kad, formuojant gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros politiką regioniniame parke, pagrindinės nuostatos, kuriomis turi būti vadovaujamasi formuojant gyvenamųjų vietovių, užstatytų teritorijų infrastruktūrą, yra išsaugoti istoriškai susiklosčiusias urbanistines struktūras ir jų elementus, turinčius kultūros paveldo reikšmę, renovuoti gyvenamuosius namus ir tobulinti infrastruktūrą, siekiant patenkinti regioninio parko gyventojų ir lankytojų reikmes, riboti užstatymą gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingose regioninio parko dalyse.

18Teismo nuomone, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad padalijus ginčo žemės sklypą į septynis atskirus kitos paskirties žemės sklypus, kuomet ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, regioninio parko gyvenamosios teritorijos plėtra žymiai suintensyvėtų, neatitiktų ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo zonos reikalavimų. Todėl, rengiant ginčo žemės sklypo planą, įvertinus tai, kad regioninio parko gyvenamųjų vietovių vertė, poveikis aplinkai ir plėtros perspektyvos labai nevienodos, užstatymo plėtros kryptys skirtingos, buvo būtina atsižvelgti į gyvenamųjų vietovių, nagrinėjamo ginčo atveju – į ( - ) kaimo, gyvenamosios teritorijos plėtros kryptis, kurios apibrėžtos Nemuno kilpų regioninio parko Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose ir detalizuotos Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiajame plane (Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 31 p.). Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane buvo numatytos savivaldybės teritorijos naudojimo funkcinės prioritetinės vystymo kryptys. (Duomenys neskelbtini) kaimo teritorija pagal Birštono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą patenka į gyvenamojo funkcinio prioriteto – GI ir apsauginio funkcinio prioriteto – A9 zonas (Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies 2.10.1, 2.11.2 p.). Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta plėsti gyvenamąją zoną ginčo teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, tačiau akcentuota, kad ši plėtra turi būti vykdoma tik pagal parengtus gyvenviečių plėtros detaliuosius (ar specialiuosius) planus (Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies 2.10.3 p.). Taigi savivaldybės konkrečių teritorijų vystymo kryptys detalizuojamos detaliajame ar specialiajame teritorijos plane.

19Teismas pažymėjo, jog, pagal Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialųjį planą, ginčo žemės sklypas patenka į ( - ) kaimo kitos paskirties gyvenamąją vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos teritoriją – GI (plano brėžinyje

20Nr. 6819-02-STP-SKS. B-01.2 „( - ) gyvenamosios teritorijos plėtros ribos, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas“). Tačiau šiai teritorijai numatyti apribojimai konkretizuoti brėžinio 6 ir 7 pastabose. Nurodytose pastabose numatyta, kad ginčo teritorija pagal Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos tvarkymo planą yra ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, rekomenduojamas naujai formuojamų žemės sklypų dydis apie 40 arų ploto, ir nurodyta, kad sklypai gali būti mažesni, jeigu juos riboja infrastruktūros teritorijos (6 ir 7 pastabos). Nurodyti ginčo teritorijos naudojimo sprendiniai paminėtame specialiajame plane reiškia, kad ( - ) kaimo kitos paskirties gyvenamojoje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje – GI apibrėžtas rekomenduojamas žemės sklypų dydis, kuris gali būti mažesnis, jeigu juos riboja infrastruktūros teritorijos. Ginčo sklypą riboja (padalija) susisiekimo komunikacija – kelias. Vadinasi, ginčo sklypas galėtų būti dalijamas į du sklypus, tačiau sklypų padalijimas į mažesnius nei 40 arų ploto, ginčo atveju planuojamus septynis nuo 0,1050 ha iki 0,1927 ha ploto žemės sklypus, nėra rekomenduojamas. Ginčo teritorijos naudojimo specialiojo teritorinio planavimo sprendiniai reiškia, kad ribojama gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros politika, ribojant užstatymą gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingose Nemuno kilpų regioninio parko dalyse. Būtent ši nuostata konkretizuota Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.6.1.3 punkte, kuriame numatyta, kad ( - ) kaimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ribojamas statinių sutankinimas. Ginčo atveju tai reikštų, jog, padalijus sklypą į septynis sklypus, kurių naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, sutankėtų teritorijos užstatymas, ir tai prieštarautų paminėtiems specialiojo plano sprendiniams. Atkreipė dėmesį, kad ( - ) kaimo teritorija patenka į apsauginio funkcinio prioriteto zoną A9, kuri reiškia, kad ginčo teritorijoje vyrauja miškų ūkio paskirties žemė ir ši zona atlieka svarbiausias geoekologines, pirmiausia vandenų, ir Birštono kurorto apsaugos funkcijas, šioje teritorijoje specialiai reguliuojama statybų plėtra, t. y. daugiausia dėmesio skiriant kraštovaizdžio apsaugos interesams (Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2.7.1, 2.7.7 p.).

21Teismas pažymėjo, jog paminėtos Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano rekomendacijos, nurodytos paminėto plano brėžinio 6 ir 7 pastabose, yra privalomi specialiojo plano sprendiniai, kurie atitinka saugomos teritorijos – Nemuno kilpų regioninio parko ir Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių planavimo tikslus, ir tai yra pagrindinės nuostatos, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi planuojant žemės sklypus ginčo teritorijoje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte numatyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taigi ginčo atveju paminėti specialiojo plano sprendiniai, plano brėžinio 6 ir 7 pastabos, privalomos pareiškėjams rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

22Teismas konstatavo, kad pareiškėjų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte naujai projektuojamų septynių žemės sklypų dydis, nuo 0,1050 ha iki 0,1927 ha ploto, prieštaravo specialiajame teritorijos planavimo dokumente ( - ) kaimo teritorijoje rekomenduojamam sklypų dydžiui (apie 40 arų), todėl atsakovas pagrįstai atsisakė derinti ginčo žemės sklypo projektą.

23Teismas pažymėjo, jog, pagal Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano konkretizuotus sprendinius, ( - ) kaimo teritorija patenka į gamtinį karkasą. Tai patvirtina Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies 3.4.8 punkto konkretizuotų sprendinių lentelės duomenys, Gamtinio karkaso ir kraštovaizdžio apsaugos plano brėžinys. Tai, kad ( - ) kaimas yra gamtiniame karkase, taip pat patvirtina Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurortų plėtros specialiojo plano ( - ) gyvenamosios teritorijos plėtros ribų, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymo brėžinys bei Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.6.1.3 punkto tekstinė dalis. Šią aplinkybę byloje paneigiančių įrodymų nenustatyta.

24Teismas vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 16, 21 dalimis, 22 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų 10, 20–20.2 punktais. Pažymėjo, jog, pagal aptartas teisės normas, gamtinio karkaso teritorijose yra skatinama veikla, kuria būtų užtikrinamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, ekologinė pusiausvyra, gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies 4.1 dalis „Gamtinio karkaso formavimas“). Kadangi ginčo teritorija priskiriama gamtinio karkaso teritorijai, ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui taikomi visi teisės aktų reikalavimai, į kuriuos, rengiant ginčo žemės sklypo padalijimo projektą, nebuvo atsižvelgta. Ginčo sklypo padalijimas

25į septynis naujus sklypus akivaizdžiai prieštaravo gamtinio karkaso teritorijos tvarkymo kryptims, neatitiko gamtinio karkaso teritorijos planavimo pagrindinių reikalavimų, susijusių su kraštovaizdžio natūralumo apsauga. Be to, projektuojamų septynių žemės sklypų dydžiai prieštaravo specialiame teritorinio planavimo dokumente nurodytam rekomenduojamam sklypų plotui, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė derinti ginčo žemės sklypo padalijimo projektą.

26Teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, todėl užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Konstitucinės vertybės negali būti paneigiamos privatiems interesams įgyvendinti.

27Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, todėl iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Nors pareiškėjai nurodė, kad skundžiamame administraciniame akte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau tai nesutrukdė jiems kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių.

28Teismas nurodė, kad, priešingai, nei pareiškėjų pateiktame Ekspertiniame nagrinėjime, teismas nenustatė Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano sprendinių tarpusavio prieštaravimų ar šių sprendinių neatitikimo bendrajam planui (Ekspertinio nagrinėjimo 10 psl.). Tiek specialusis planas, tiek bendrasis planas yra galiojantys bei privalomi teritorijų planavimo dokumentai. Todėl, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo privalu atsižvelgti į ginčo teritorijoje galiojančius kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių teismas nesivadovavo Ekspertinio nagrinėjimo išvadomis, kadangi nagrinėjamoje byloje nevertintas bendrojo ar specialiojo plano – Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano – sprendinių teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčas byloje kilo ne dėl šių planų sprendinių teisėtumo, o dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

29Teismas nustatytų aplinkybių ir nurodytų teisės aktų pagrindu konstatavo, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas neatsižvelgiant į pirmiau paminėtus Nemuno kilpų regioninio parko, Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano sprendinius ir reikalavimus. Todėl pareiškėjų skundas nepagrįstas ir netenkintinas. Naikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovą atlikti skunde nurodytus veiksmus nebuvo teisinio pagrindo.

30III.

31Pareiškėjai apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 108–116) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjo S. V. S. naudai turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme: 11 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 616 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

321. Teismo nurodytas Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano brėžinys Nr. 6819-02-STP-SKS. B-01.2 „( - ) gyvenamosios teritorijos plėtros ribos, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas“ negaliojo atsakovui priimant skundžiamą aktą. Teismas nepagrįstai taikė ne skundžiamo akto priėmimo metu galiojusius teisės aktus (teritorijų planavimo dokumentus), bet teisės aktą, kuris įsigaliojo po jo priėmimo. Teismas teigė, kad specialiojo plano brėžinio pastabose nurodytas rekomenduojamas žemės sklypų dydis apie 40 arų yra rekomendacija, tačiau kartu visiškai nepagrįstai teigė, jog ši rekomendacija yra privaloma, t. y. yra imperatyvus teisės akto reikalavimas. Tokią išvadą patvirtina ir teismo eksperto G. T. ekspertinis nagrinėjimas, kuriuo teismas nesirėmė. Paminėta specialiojo plano brėžinio rekomendacija nesuderinta su 8 pastabos reikalavimu, numatančiu, kad gyvenamuoju namu užimamas žemės plotas negali viršyti 150 kv. m. Pastaboje nurodytas apytikslis rekomenduojamas plotas, t. y. apie 40 arų, dar kartą patvirtina, kad ši pastaba yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma bei yra neracionali. Žemės sklypą riboja susisiekimo komunikacija – kelias, t. y. infrastruktūros teritorija. Žemės sklypui taikytina paminėtoje rekomendacijoje numatyta išimtis ir jis gali būti dalijamas į mažesnius nei 40 arų ploto sklypus. Šią išvadą patvirtina ir teismo eksperto G. T. ekspertinis nagrinėjimas. Rekomendacijos neatitinka saugomos teritorijos – Nemuno kilpų regioninio parko ir Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių planavimo tikslų. (Duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją planuojama urbanizuoti, prijungti prie ( - ) miesto ir joje vystyti mažaaukštę statybą. Teritorijų planavimo dokumentai turi būti taikomi įvertinus jų tikslus.

332. Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos plano teritorijoje, kuri taip pat apima ( - ) miestus, t. y. tankiai apgyvendintas ir intensyviai užstatytas teritorijas, apskritai nėra numatytas intensyvus kraštovaizdžio tvarkymas. Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo zonos ribas, pažymėtas parko tvarkymo plane – GŪe. Ekstensyvaus kraštovaizdžio tvarkymo (GŪe) zonos yra mažiausio griežtumo. Vadovaujantis nepagrįsta teismo išvada, ( - ) miestų teritorijose negalimas naujas užstatymas, o tai akivaizdžiai prieštarauja Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniams. Šio teisės akto 31.5 punkte ( - ) kaimas net nėra atskirai išskirtas, tai atitinka planavimo tikslą – prijungti ( - ) kaimą prie ( - ) miesto teritorijos.

343. Nepagrįsta išvada, kad ( - ) kaimo teritorija, kurioje yra pareiškėjų žemės sklypas, patenka į gamtinį karkasą. Birštono savivaldybės teritorijos gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano brėžinio ir aiškinamojo rašto 3.6.1.3 punkto sprendiniai prieštarauja vieni kitiems. Žemės sklypo padalijimas neprieštarauja nei Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano sprendiniams, nei Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentui. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai patvirtina, jog Žemės sklypas į gamtinį karkasą nepatenka, todėl jo padalijimo projektui netaikytini Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai. Teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai neatsižvelgė į teismui pateiktame G. T. ekspertiniame nagrinėjime padarytą išvadą. NŽT Prienų ir Birštono skyrius nenustatė jokių Žemės sklypo padalijimo projekto prieštaravimų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir suderino šį projektą. Teritorijai taikytini teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, bet ne Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai. Net ir laikantis pozicijos, kad šiuo atveju taikytini Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai (su tokia pozicija nesutinka), Žemės sklypo padalijimas šių nuostatų reikalavimų nepažeidžia.

354. Teismas privalėjo vertinti paminėtą ekspertinį nagrinėjimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o nusprendęs juo nesivadovauti – nurodyti konkrečius argumentus. Byloje nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ekspertiniame nagrinėjime padarytas išvadas, ir teismas nenurodė argumentų, kodėl neatsižvelgė į ekspertinio nagrinėjimo išvadas. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

36Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 125–131) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

371. Parengtas Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano dokumentas buvo suderintas visos sudėties 2014 m. balandžio 8 d. Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos spaudu pažymint visus specialiojo plano brėžinius, tarp jų ir ginčijamą brėžinį „( - ) gyvenamosios teritorijos plėtros ribos, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas“ (brėžinio Nr. 6819-02-STP-SKS. B-01.2). Pareiškėjas klaidingai pritaikė Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje išdėstytas nuorodas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai nėra priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams.

382. Specialiojo plano brėžinio pastabose (6 ir 7 pastabos) nustatytas žemės sklypų dydžio reikalavimas taikomas tik naujai formuojamiems žemės sklypams. Rekomenduojamas naujai formuojamų žemės sklypų dydis neriboja galimybės suformuoti didesnius nei 40 arų žemės sklypus, tačiau nurodytas labai aiškus reikalavimas mažesniems sklypams, t. y. išimtis, kada gali būti naujai formuojami mažesni nei 40 arų žemės sklypai. Pareiškėjų žemės sklypą pagal specialiojo plano sprendinius kerta bendro naudojimo kelias, sugretintas su projektuojama inžinerinių tinklų teritorija, ir šiuo atveju viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė nei 40 arų. Tokiu atveju specialiojo plano sprendiniuose numatyta galimybė pareiškėjams suformuoti vieną žemės sklypą, mažesnį nei 40 arų, tačiau kita žemės sklypo dalis turėtų būti skaidoma į žemės sklypus, kurių dydis ne mažesnis nei 40 arų. Tai atitinka teismo padarytą išvadą. Tiek specialiojo plano brėžinyje, tiek aiškinamajame rašte labai aiškiai išdėstyti ( - ) kaimo gyvenvietės plėtros apribojimai, kurie atitinka Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos sprendinius. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad specialiojo plano brėžinio rekomendacija ir reikalavimas dėl naujai formuojamų žemės sklypų dydžių nesuderintas su šio brėžinio 8 pastabos reikalavimu, jog gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 kv. m, ir padaro klaidingą išvadą dėl leidžiamo bendro žemės sklypo užstatymo tankio, t. y. leidžiamo užstatyti žemės sklypo ploto, kuris sudarytų tik 6 proc.

393. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte planuojama 0,8824 ha ploto žemės sklypą padalyti į septynis kitos paskirties žemės sklypus, suformuojant kaimui nebūdingo dydžio nuo 0,1050 ha iki 0,1927 ha ploto septynias atskiras namų valdas. Tokio dydžio namų valdų sklypai yra būdingi miesto tipo užstatymui ir nebūdingi susiformavusiam ( - ) kaimo užstatymo pobūdžiui bei urbanistinei struktūrai. Kaimo teritorijoje formuojamas miesto tipo užstatymas radikaliai pakeičia susiformavusią ( - ) kaimo urbanistinę struktūrą, ir tai prieštarauja Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemai. Planuojamas žemės sklypo padalijimas suardo ( - ) kaimo bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir sugriauna esamą kaimo planinę struktūrą. Tai prieštarauja Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 10 punkto reikalavimams. Tiek planavimo schemoje, tiek ir bendrajame plane numatyta galimybė nagrinėjamoje teritorijoje plėsti gyvenamąją zoną, tačiau ši plėtra gali būti vykdoma tik parengus bendrajame plane numatytų gyvenviečių plėtros detalųjį (ar specialųjį) planą, kaip nurodyta bendrojo plano sprendiniuose.

404. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatyta, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjų planuojamas žemės sklypas, patenka į gamtinio karkaso teritoriją, į nacionalinės svarbos migracijos koridorių teritoriją, kurioje grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Rengiant Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialųjį planą, buvo įvertinti Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai, ir specialiajame plane nurodytas naujai formuojamų žemės sklypų dydžių apribojimas atitinka Gamtinio karkaso nuostatus. Pareiškėjai apeliaciniame skunde klaidingai aiškina su šia byla susietų teritorijų planavimo dokumentų lygmenis.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Apeliacinis skundas atmestinas.

44Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2015 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (7.3.4)-V2-146 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir Atsisakymas), kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas).

45Prieš pasisakydama dėl ginčo esmės teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pareiškėjų apeliacinį skundą byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio

462 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d.

47Atsakovas sprendimą nederinti jam pateikto Projekto iš esmės grindė aplinkybe, kad šio sprendiniai neatitinka Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos, patvirtintos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186 (toliau – ir Planavimo schema), Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423 (toliau – ir Apsaugos reglamentas), Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (toliau – ir Gamtinio karkaso nuostatai), Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Birštono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. TS-72 (toliau – ir Birštono bendrasis planas), ir Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros specialiojo plano, patvirtinto Birštono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. TS-98 (toliau – ir Birštono specialusis planas), nuostatomis. Be to, Atsisakyme atsakovas taip pat nurodė, kad Projektas neatitiko ir Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu

48Nr. 244, sprendinių bei pridėjo tokį vertinimą pagrindžiantį Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2014 m. sausio 10 d. raštą Nr. (7.2)-V3-003 „Dėl Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 13 d. sutarties Nr. (11.18)-IS-279 nevykdymo“.

49Konkrečiai Atsisakyme atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra Nemuno kilpų regioninio parko, t. y. saugomos teritorijos – valstybinio parko, dalyje, kuri pagal Planavimo schemą yra bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių ekstensyvaus pritaikymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ir veiklai šioje zonoje taikomi Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (toliau – ir Tipiniai apsaugos reglamentai), 28.1 punkto reikalavimai: palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra; vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis. Atitinkamai atsakovas vertino, kad Projekto tikslai (0,8824 ha žemės sklypo dalinimas į septynis namų valdų sklypus) yra būdingi miesto tipo užstatymui, toks žemės sklypų formavimo būdas suardo bendrą ginčo vietovės kraštovaizdžio bei esamą kaimo planinę struktūrą, o tai prieštarauja minėtai schemai ir Apsaugos reglamento 10 punktui. Akcentavo, kad pagal Birštono specialųjį planą ginčo teritorijoje rekomenduojamas naujai formuojamų žemės sklypų dydis yra 40 arų ploto (jis gali būti mažesnis tik, jei jas riboja infrastruktūros teritorijos). Galiausiai nurodė, kad pagal Birštono bendrąjį planą pareiškėjų žemės sklypai patenka į gamtinio karkaso teritoriją, tačiau pateikto Projekto tikslai neatitinka Gamtinio karkaso nuostatų 10 punkto reikalavimų.

50Pasisakant dėl skundžiamo atsakovo sprendimo pagrįstumo, pirmiausia akcentuotina, jog byloje nėra ginčo tarp šalių, kad aptariamas žemės sklypas, kurį siekia padalinti pareiškėjai, patenka į Nemuno kilpų regioninio parko, t. y. valstybinio parko, teritoriją. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija), valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai bei kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai, įskaitant saugomų teritorijų planavimo dokumentus, tipinius ir (ar) individualius apsaugos reglamentus (Saugomų teritorijų įstatymo 5 str. 1 d. 3 ir 4 p. (2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628 redakcija)).

51Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjų galimybės valstybiniame parke esantį ir jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą skaidyti (dalinti) Projekte nurodomu būdu, akcentuotinas ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-413 redakcija). Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad aptariamose saugomose teritorijose esantys žemės sklypai į mažesnius nei 7 ha ploto, kaip pareiškėjai siekia nagrinėjamu atveju, gali būti atidalinami atvejais, kai „žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose“. Pažymėtina, kad proceso šalys sutaria, jog tiek pagal Birštono bendrąjį planą, tiek pagal Planavimo schemą (nauja) statyba ginčo teritorijoje iš esmės yra galima (su tokiu vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija). Tačiau svarbu akcentuoti ir tai, kad, kaip minėta, tokia aptariama veikla saugomose teritorijose galima tik paisant, be kita ko, minėtame Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje įvardytuose teisės aktuose bei dokumentuose nustatytų reikalavimų.

52Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas bei sprendė pirmosios instancijos teismas, Projekte nurodytas žemės sklypas pagal Planavimo schemą patenka į Nemuno kilpų regioninio parko gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zoną bei bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos ribas (pareiškėjai šios faktinės aplinkybės iš esmės neneigia). Pagal Tipinių apsaugos reglamentų 28.1 punktą, aptariamoje zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra (28.1.1 p.), o, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis (28.1.2 p.). Nekartodama tų pačių argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo bei pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Projekto tikslai akivaizdžiai neatitinka šių reikalavimų, ginčo žemės sklypo skaidymas (dalinimas) į septynis nedidelius (miestams būdingo dydžio) sklypus, skirtus mažaaukštei gyvenamųjų namų statybai, keistų užstatymo pobūdį bei urbanistinę aplinką. Tai lemia išvadą, kad Projekto sprendiniai neatitinka specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Planavimo schemos – sprendinių.

53Tokio vertinimo negali paneigti ir pareiškėjų nurodomos Planavimo schemos nuostatos, jog gyvenamųjų vietovių plėtra, esamo užstatymo sutankinimas galimas visose gyvenamosios paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose (Aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 32 p.), o naujų sodybų kūrimas, be kita ko, galimas gyvenamosios paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose (Aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 33.1 p.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad šios Planavimo schemos nuostatos, be kita ko, numato naujų statybų galimybę, tačiau nepaneigia asmenų pareigos gyvenamųjų vietovių plėtrą vykdyti nepaisant tame pačiame dokumente nustatyto tvarkymo reikalavimų – teisėkūros subjektas eksplicitiškai nurodė, kad ginčo teritorijai taikomi ekstensyvaus pritaikymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonai nustatyti reikalavimai. Pareiškėjų Projekto tikslai iš esmės atitiktų intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (Tipinių apsaugos reglamentų 28.2 p.), t. y. Planavimo schemoje nenumatytos, požymius.

54Pabrėžtina, kad Birštono bendrajame plane ginčo teritorijai nėra nustatyta jokių specialių nuostatų (reikalavimų), kurios konkuruotų su ginčo santykiams aktualiais Planavimo schemos sprendiniais, kiti proceso šalių nurodomi planavimo dokumentai nepaneigia šio specialiojo planavimo dokumento privalomumo. Atkreiptinas dėmesys ir į Apsaugos reglamento 10.1 punktą, be kita ko, įtvirtinantį reikalavimą, kad statiniai aptariamame regioniniame parke projektuojami, statomi ar planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus, siekiant: išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus.

55Žemės sklypų planavimo ir pertvarkymo projektai privalo atitikti įstatymų, juos lydinčių teisės aktų bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus (Žemės įstatymo 21 str. 2 p. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija); Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2 p. (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), o veikla saugomose teritorijose – Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje išvardytų bei šiame baigiamajame teismo akte paminėtų teisės aktų bei dokumentų reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė šioje byloje, pripažinimas, jog Projektas neatitiko aptartų Planavimo schemos reikalavimų, nagrinėjamu atveju sudarė pakankamą ir savarankišką pagrindą atsakovui atsisakyti derinti jam pateiktą Projektą.

56Tokia išvada eliminuoja teismo pareigą atskirai vertinti ir pasisakyti dėl kitų pareiškėjų argumentų, susijusių su Birštono bendrojo plano, Birštono specialiojo plano, Gamtinio karkaso nuostatų ir kitų nuostatų aiškinimo bei taikymo. Atsižvelgiant į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, svarbu atskirai akcentuoti, jog ginčo teisinių santykių kvalifikavimas, aktualių nacionalinės teisės normų aiškinimas bei taikymas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl pateikto vertinimo negali paneigti ir apeliantų pirmosios instancijos teisme pateiktas G. T. 2015 m. gruodžio 17 d. ekspertinis nagrinėjimas. Šis dokumentas vertintinas tik kaip pareiškėjų argumentai, pateikti grindžiant keliamą reikalavimą, tačiau jie teismo nesaisto ir, atsižvelgiant į šio dokumento turinį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.), nesudaro prielaidų kitaip spręsti dėl skundžiamo Atsisakymo teisėtumo bei pagrįstumo.

57Pabrėžtina ir tai, kad pareiga derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su atsakovu (valstybinio parko direkcija) yra imperatyviai numatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 62.1 punkte (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) ir nėra siejama su reikalavimų rengiamam projektui (ne)teikimu. Todėl nereikšmingais pripažintini pareiškėjų argumentai, susiję su aplinkybe, kad atsakovas buvo nekompetentingas priimti ginčijamą Atsisakymą, nes (galbūt) nustatytais terminais nepateikė reikalavimų rengiamam Projektui.

58Galiausiai nurodytina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas vien dėl tos aplinkybės, jog jame nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis. Šiuo aspektu pakanka pažymėti, kad, pirma, tikrinamas Atsisakymas nebuvo adresuotas tiesiogiai pareiškėjams ir, antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė (apskundimo tvarkos nenurodymas) ginčo atveju nesukliudė pareiškėjams tinkamai ir nustatytais terminais realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisėtų ir (ar) teistų interesų teisminę gynybą.

59Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti pareiškėjų skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 p.). Tokia bylos procesinė baigtis taip pat sudaro pagrindą atmesti apeliantų prašymą priteisti jų patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias (bylinėjimosi), išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

60Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61Pareiškėjų S. V. S. ir D. S. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

62Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai S. V. S. ir D. S. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai)... 5. (I t., b. l. 1–5) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami... 6. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamas atsisakymas derinti Žemės sklypo... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1–7) prašė atmesti skundą.... 8. Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės projektu planuojama 0,8824 ha ploto... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu... 11. (VI t., b. l. 97–103) atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.... 12. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo derinti žemės... 13. kitos paskirties žemės sklypas į septynis nuo 0,1050 ha iki 0,1927 ha ploto... 14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų žemės sklypas patenka į ( - ) kaimo... 15. Teismas nurodė, kad regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos... 16. Teismas nustatė, kad Nemuno kilpų regioniniame parke (planavimo schemos ribų... 17. Teismas nurodė, kad Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento... 18. Teismo nuomone, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad... 19. Teismas pažymėjo, jog, pagal Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto... 20. Nr. 6819-02-STP-SKS. B-01.2 „( - ) gyvenamosios teritorijos plėtros ribos,... 21. Teismas pažymėjo, jog paminėtos Birštono savivaldybės gyvenviečių ir... 22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo... 23. Teismas pažymėjo, jog, pagal Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo... 24. Teismas vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 16, 21 dalimis,... 25. į septynis naujus sklypus akivaizdžiai prieštaravo gamtinio karkaso... 26. Teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal Konstituciją, natūrali gamtinė... 27. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas motyvuotas ir pagrįstas objektyviais... 28. Teismas nurodė, kad, priešingai, nei pareiškėjų pateiktame Ekspertiniame... 29. Teismas nustatytų aplinkybių ir nurodytų teisės aktų pagrindu konstatavo,... 30. III.... 31. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 108–116) prašo panaikinti... 32. 1. Teismo nurodytas Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros... 33. 2. Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos plano teritorijoje, kuri... 34. 3. Nepagrįsta išvada, kad ( - ) kaimo teritorija, kurioje yra pareiškėjų... 35. 4. Teismas privalėjo vertinti paminėtą ekspertinį nagrinėjimą kartu su... 36. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 125–131) prašo... 37. 1. Parengtas Birštono savivaldybės gyvenviečių ir kurorto plėtros... 38. 2. Specialiojo plano brėžinio pastabose (6 ir 7 pastabos) nustatytas žemės... 39. 3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte planuojama 0,8824 ha ploto... 40. 4. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatyta, kad... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nemuno kilpų regioninio parko... 45. Prieš pasisakydama dėl ginčo esmės teisėjų kolegija pažymi, kad pagal... 46. 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki... 47. Atsakovas sprendimą nederinti jam pateikto Projekto iš esmės grindė... 48. Nr. 244, sprendinių bei pridėjo tokį vertinimą pagrindžiantį Nemuno... 49. Konkrečiai Atsisakyme atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra Nemuno... 50. Pasisakant dėl skundžiamo atsakovo sprendimo pagrįstumo, pirmiausia... 51. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjų... 52. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas... 53. Tokio vertinimo negali paneigti ir pareiškėjų nurodomos Planavimo schemos... 54. Pabrėžtina, kad Birštono bendrajame plane ginčo teritorijai nėra nustatyta... 55. Žemės sklypų planavimo ir pertvarkymo projektai privalo atitikti įstatymų,... 56. Tokia išvada eliminuoja teismo pareigą atskirai vertinti ir pasisakyti dėl... 57. Pabrėžtina ir tai, kad pareiga derinti žemės sklypo formavimo ir... 58. Galiausiai nurodytina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas negali būti... 59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 60. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 61. Pareiškėjų S. V. S. ir D. S. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos... 62. Nutartis neskundžiama....