Byla 2-320/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria nepatvirtintas kreditinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,LL Haus“ bankroto byloje Nr. B2-1618-560/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria nepatvirtintas kreditinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,LL Haus“ bankroto byloje Nr. B2-1618-560/2011,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „LL HAUS“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė A. Č. . Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris buvo patikslintas 2011 m. vasario 7 d., 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. balandžio 15 d. nutartimis. 2010 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi B UAB „LL Haus“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „LL HAUS“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

4Kreditorius V. B. pateikė prašymą patvirtinti jo 730 000 Lt dydžio kreditinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „LL HAUS“. Vėliau patikslinęs savo reikalavimą, prašė patvirtinti jo 740 971,25 Lt dydžio kreditinį reikalavimą. Nurodė, kad tokia suma susidarė dėl negauto atlyginimo ir kompensacijų pagal priskaitymus. Nurodė, kad pagal užimamas pareigas bendrovėje jis turėjo vykdyti bendrovės veiklą, apmokėti už bendrovės paslaugas, įgyjamas prekes ir pan. Dalį įmonės išlaidų jis padengė savo lėšomis, kas buvo fiksuojama avansinėse apyskaitose, kurios pagrįstos finansiniais dokumentais. 2008 m. gruodžio 31 d. surašytas UAB „LL HAUS“ buhalterės avansinė apyskaita Nr. 8-12-02 patvirtina, kad įmonės skola jam sudaro 740 971,25 Lt.

5BUAB „LL HAUS“ bankroto administratorius A. Č. nesutiko su pareikštu kreditoriniu reikalavimu. Nurodė, kad V. B. reiškiamas kreditorinis reikalavimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra jokių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos čekių, kvitų ir kt.), kurie patvirtintų, jog V. B. būtų mokėjęs už įmonę savo asmeniniais pinigais ar pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos, todėl administratorius prašė V. B. pareikšto kreditorinio reikalavimo netvirtinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi kreditoriaus V. B. finansinio reikalavimo 740 971,25 Lt sumai netvirtino. Nurodė, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. B. 740 971,25 Lt dydžio kreditinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „LL Haus“. V. B. pareikštą kreditorinį reikalavimą pagrinde grindžia į bylą pateiktomis avanso apyskaitų kopijomis, BUAB „LL Haus“ banko sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke, išrašu bei mokėjimo nurodymu. Tačiau, teismo nuomone, šie dokumentai nepatvirtina V. B. pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų (dokumentų), kad V. B. būtų skolinęs lėšas UAB „LL Haus“. Nei V. B. , nei UAB „LL Haus“ įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo, jog įmonei per metus buvo paskolintos 740 971,25 dydžio piniginės lėšos. Taip pat ginčo nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad kreditoriaus nurodomas PVM sąskaitas – faktūras, kasos čekius, kvitus ir kitus avanso apyskaitose nurodomus dokumentus V. B. būtų apmokėjęs savo asmeninėmis lėšomis. Be to, kreditoriaus pateiktose avansinėse apyskaitose nenurodytas asmuo (vardas, pavardė, pareigos), pasirašęs šias apyskaitas, nenurodyta, kada šis asmuo priėmė ir pasirašė avanso apyskaitas. Šių apyskaitų nėra pasirašę nei atskaitingas asmuo, nei įmonės vadovas, nėra nurodyti kiti duomenys, todėl, teismo vertinimu, šios avanso apyskaitos negali būti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais įmonės įsiskolinimą V. B. . Kreditoriaus teiginiai, kad pateiktas avanso apyskaitas pasirašė buhalterė R. L. , su kuria buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nepaneigia aukščiau padarytos išvados dėl avanso apyskaitų, nes avanso apyskaitos nėra tinkamai pasirašytos, jose nėra nurodyti kiti svarbūs duomenys, nėra nurodyta, kad šias avanso apyskaitas pasirašė būtent R. L. ir būtent kada šias apyskaitas ji pasirašė. Taip pat V. B. kreditinio reikalavimo bankrutavusiai įmonei nepatvirtina ir teismui pateikti išrašas iš įmonės banko sąskaitos bei mokėjimo nurodymas. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių realių, objektyvių duomenų, kad V. B. būtų paskolinęs UAB „LL Haus“ 350 000 Lt ar šiuo pinigus tiesiogiai iš savo lėšų pervedęs UAB „Namesta“. Teismas pažymėjo, kad iš banko sąskaitos išrašo seka, kad 2008 m. lapkričio 19 d. į įmonės sąskaitą iš UAB „Namesta“ buvo įplaukę 350 000 Lt (nurodoma mokėjimo paskirtis: pinigų grąžinimas), o UAB „LL Haus“ tą pačią dieną šiuos pinigus vėl pervedė UAB „Namesta“ (nurodoma mokėjimo paskirtis: pagal pirkimo pardavimo sutartį spalio 3 dieną moka UAB „LL Haus“). Nors mokėjimo nurodymą pasirašė V. B. , tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios lėšos buvo V. B. , nes, kaip nustatyta bylos duomenimis, tuo laikotarpiu V. B. buvo paskirtas laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas, o taip pat ir pasirašyti įmonės vardu dokumentus bei vykdyti kitus įmonės įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje siekiant nustatyti, ar yra finansiniai įsipareigojimai tarp BUAB „LL Haus“ ir V. B. ir kokio dydžio, buvo paskirta B UAB „LL Haus“ buhalterinė ekspertizė (auditas); buhalterinės ekspertizės akte nurodoma, kad BUAB „LL Haus“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo, Finansinės atskaitomybės bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus. Konkrečiai buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostata numatanti privalomus apskaitos registrų rekvizitus. Didžioji dauguma bendrovės apskaitos dokumentų neturi visų privalomų rekvizitų, apskaitos dokumentų pasirašymo tvarka nenumatyta, dokumentai nepasirašyti arba pasirašyti asmenų neturinčių įgaliojimo apskaitos dokumentus pasirašyti. Pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimai, t. y. nesilaikoma nuostatos reikalaujančios, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Nebuvo įmanoma surinkti visų apskaitos registruose užfiksuotų operacijų pirminių dokumentų. Pažeisti Finansinės atskaitomybės 7 straipsnio nuostatos dėl įmonės finansinės atskaitomybės teikimo periodiškumo. 2009 m. gruodžio 31 d. metinė finansinė atskaitomybė nesudaryta ir nepateikta, 2008 m. gruodžio 31d. finansinės atskaitomybės duomenys nesutampa su apskaitos registrais, nepateikti Aiškinamojo rašto priedai. Pažeisti Finansinės atskaitomybės 8 straipsnio reikalavimai dėl finansinės atskaitomybės pastovumo. Nebuvo laikomasi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma fragmentiškai. Remiantis atliktu įmonės buhalterinės apskaitos tyrimu ekspertizės akte duota išvada, kad UAB „LL Haus“ tvarkyta buhalterinė apskaita neleidžia nustatyti kokio dydžio yra tarpusavio finansiniai įsipareigojimai tarp BUAB „LL Haus“ ir V. B. . Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti atliktos ekspertizės išsamumu, objektyvumu. Ekspertizės išvada kartu su kita bylos medžiaga patvirtina aukščiau teismo padarytas išvadas, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių, realių įrodymų, patvirtinančių V. B. nurodomą kreditorinį reikalavimą, todėl kreditoriaus V. B. prašymas patvirtinti jo 740 971,25 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą yra atmestinas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas bei 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patikslintas pirmos eilės kreditoriaus V. B. 25 092,81 Lt dydžio finansinis reikalavimas, kurį teismas, konstatavęs, kad kreditoriaus kreditorinis reikalavimas, kurį ginčijo administratorius, nepagrįstas, paliekamas nepakeistu.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. B. prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti V. B. prašymą patvirtinti kreditinius reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nutartyje lyg ir sutiko, kad pripažįsta, kad pateiktas avansinės apyskaitas pasirašė R. L. , tačiau nurodė, kad avansinės apyskaitos nėra tinkamai pasirašytos, iškėlė abejonės dėl R. L. parašo. Tačiau šie dokumentai perduoti administratoriui, kuris jais vadovaujasi, jų neginčijo ir vykdydamas bankroto procedūrą vadovaujasi R. L. , nors ir su trūkumais, pasirašytais dokumentais, ir administratoriui nekilo jokių abejonių, kad avansines apyskaitas pasirašė buhalterė R. L. . Todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad šias avansines apyskaitas pasirašė R. L. . Esant šioms aplinkybėms, teismas atsižvelgiant į viešą interesą bankroto bylose, privalėjo iškviesti ir apklausti R. L. dėl šių aplinkybių, o ne daryti nieko nepagrįstą išvadą dėl minėtų dokumentų.
  2. V. B. negali būti atsakingas už kitų asmenų (buhalterės, administratoriaus ir kt.) funkcijų netinkamą atlikimą. Teismo deklaratyvi išvada, jog nei V. B. , nei UAB ,,LL Haus“ įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo, jog įmonei per metus būtų paskolintos 740 971,25 Lt dydžio pinigines lėšas yra nepagrįsta, nes V. B. pateikė teismui įrodymus, kad Juridinių asmenų tvarkytojui nebuvo pateikta UAB ,,LL Haus“ metinė finansinė atskaitomybė už 2009 metus. Už atitinkamų dokumentų bei atskaitomybės pateikimą atsakingas ne V. B. , todėl netinkamas dokumentų forminimas bei pateikimas negali būti pagrindu atmesti V. B. buhalterės pasirašytas ir patvirtintas sumas.
  3. Teismo išvada, jog nėra objektyvių duomenų, kad V. B. būtų paskolinęs UAB ,,LL Haus“ 350 000 Lt ir šios pinigus tiesiogiai iš savo lėšų pervedęs UAB ,,Namesta“ yra nepagrįsta. Byloje yra pinigų mokėjimo nurodymas ir išrašas iš banko sąskaitos, kurie tiesiogiai įrodo, kad 350 000 Lt įmokėjo V. B. ir šie pinigai buvo pervesti per banką. Teismas be pagrindo laikė, kad būtina paskolos sutartis. Administratorius nepateikė duomenų, kad tokia pinigų sumą, t. y. 350 000 Lt, V. B. būtų gavęs iš UAB ,,LL Haus“, todėl esant oficialiems finansinėms dokumentams, įrodantiems, kad būtent V. B. sumokėjo 350 000 Lt, ir nesant jokių duomenų, kad šie pinigai buvo UAB ,,LL Haus“, neteisėtai atmesta ši kreditorinio reikalavimo suma. Teismo išvada, kad nors mokėjimo nurodymą 350 000 Lt sumoje pasirašė V. B. , tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios lėšos buvo V. B. , nes tuo laikotarpiu V. B. buvo paskirtas laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas ir pasirašyti įmonės vardu dokumentus, yra netinkama vien dėl tos priežasties, kad net jeigu V. B. ir turėtų teisę mokėjimo metu pasirašyti už įmonę, tačiau turėjo būti dokumentai, kad buvo mokėta įmonės lėšomis, o ne V. B. . Kaip tik tam ir yra avansinės apyskaitos.
  4. Tai, kad ekspertas dėl aplaidžios buhalterijos tvarkymo negalėjo nustatyti tarpusavio įsipareigojimų tarp UAB ,,LL Haus“ ir V. B. negali būti pagrindu atmesti V. B. reikalavimus, kuriuos patvirtina kiti oficialūs finansiniai duomenys. Pažymėtina, kad ekspertizės išvadoje nurodyta, kad remiantis 2009 m. birželio 30 d. UAB ,,LL Haus“ debitorinio įsiskolinimo, pasirašyta direktorės N. O. , V. B. šiais datai bendrovei skolingas nebuvo. Tai įrodo, kad V. B. mokėjimu pavedimu UAB ,,Namesta“ pervedė savo, o ne bendrovės pinigus, tad nepagrįstai atmestas kreditoriaus reikalavimas šiai sumai.

10Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

    1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kreditorius V. B. savo reikalavimo teisę į 740 971,25 Lt dydžio kreditinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „LL Haus“ grindžia 2008 m. sausio – 2008 m. gruodžio mėnesio avansinėmis apyskaitomis, 2008 m. lapkričio 19 d. AB DnB Nord banko sąskaitos išrašu bei to paties banko 2008 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu. Pagrįsta yra pirmosios instancijos išvada, jog minėti dokumentai nėra tinkami įrodymai ir negali pagrįsti atsakovo įmonės skolos trečiajam asmeniui V. B. .

13Apelianto teigimu, byloje yra pinigų mokėjimo nurodymas ir išrašas iš banko sąskaitos, kurie tiesiogiai įrodo, kad 350 000 Lt įmokėjo V. B. ir šie pinigai buvo pervesti per banką. Administratoriui nepateikus duomenų, kad 350 000 Lt, V. B. būtų gavęs iš UAB ,,LL Haus“, darytina išvada, kad būtent V. B. sumokėjo 350 000 Lt. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos duomenys patvirtina tokias aplinkybes - iš banko sąskaitos išrašo seka, kad 2008 m. lapkričio 19 d. į įmonės sąskaitą iš UAB „Namesta“ buvo įplaukę 350 000 Lt (nurodoma mokėjimo paskirtis - pinigų grąžinimas), o UAB „LL Haus“ tą pačią dieną šiuos pinigus vėl pervedė UAB „Namesta“ (nurodoma mokėjimo paskirtis: pagal pirkimo pardavimo sutartį spalio 3 dieną moka UAB „LL Haus“). Ginčo byloje dėl to, jog mokėjimo nurodymą pasirašė V. B. , nėra, tačiau vėlgi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios lėšos buvo V. B. , nes tuo laikotarpiu V. B. buvo paskirtas laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas, o taip pat ir pasirašyti įmonės vardu dokumentus bei vykdyti kitus įmonės įsipareigojimus. Abejonių apelianto teiginiais sukelia ir tai, kad iš paties apelianto pateiktų ir, apelianto tvirtinimu, pagrįstų 2008 m. spalio 31 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitų matyti, kad apeliantas dar 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. spalio 1 d. pagal kasos pajamų orderio kvitus Nr. KNS1576 bei Nr. KNS1577 sumokėjo UAB ,,Nemesta“ du kartus po 175 000 Lt, t. y. iš viso 350 000 Lt. Todėl nėra aišku, kodėl 2008 m. lapkričio 19 d. V. B. savo lėšomis UAB ,,Nemesta“ turėjo dar kartą sumokėti 350 000 Lt. Be to, 2009 m. sausio 31 d. avanso apyskaita patvirtina, kad įmonė trečiajam asmeniui V. B. tokių sumų, kaip nurodoma 2008 m. pabaigos avanso apyskaitose, jau nėra skolinga (5 t., 41 b. l.), o kodėl nėra užfiksuota skola 2009 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje, apeliantas nepaaiškino. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje iš viso nėra įrodymų, jog V. B. minėtomis 350 000 Lt, ar juo labiau – 740 971,25 Lt, sumomis būtų disponavęs, taip pat nėra duomenų, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad V. B. būtų deklaravęs faktą apie tam tikrų lėšų skolinimą UAB „LL Haus“ (CPK 178 str.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo yra sumokėjęs už atsakovą 350 000 Lt (CPK 178, 185 str.).

14Pasisakydama tiek dėl jau paminėtų 350 00 Lt sumos, tiek dėl kitų avanso apyskaitose užfiksuotų sumų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien sumos užfiksavimo avanso apyskaitoje nepakanka – joje užfiksuoti duomenys turi būti pagrįsti kitais finansinės atskaitomybės dokumentais, kasos knygos išrašais, išrašais iš banko sąskaitos, apyvartos žiniaraščiais, kitais avansų panaudojimą patvirtinančiais įrodymais. Byloje tokių duomenų nėra pateikta, tokį faktą patvirtino ir BUAB „LL Haus“ buhalterinė ekspertizė (auditas). Buhalterinės ekspertizės akte (4 t. 183-184 b. l.) nurodoma, kad UAB „LL Haus“ tvarkyta buhalterinė apskaita neleidžia nustatyti kokio dydžio yra tarpusavio finansiniai įsipareigojimai tarp B UAB „LL Haus“ ir V. B. . Tai reiškia, kad apeliantas, kuriam atsirado pareiga pagrįsti savo reikalavimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.).

15Apeliantas skunde pažymėjo, kad turėjo būti apklausta buhalterė R. L. , pasirašiusi avanso apyskaitas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apklausus R. L. ir nustačius, jog ji pasirašė avanso apyskaitas, nebūtų galima daryti išvados, jog apeliantas avanso apyskaitose užfiksuotas sumas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų (CPK 185 str.). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje esantį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo nesiremti nėra pagrindo ir kuriame užfiksuota, jog apklausus liudytoją R. L. , pastaroji parodė, jog dirbdama buhaltere ji vedė įmonės apskaitą direktorės N. O. ar statybų direktoriaus V. B. nurodymu, pagal jų pateiktus dokumentus, tačiau už bendrovės kasą ji nebuvo atsakinga, tiesiog jei N. O. ar V. B. pasakydavo, kad reikia tam tikrai sumai atspausdinti kasos pajamų orderį, ji atspausdindavo orderį ir pasirašydavo jį kaip buhalterė, tačiau grynųjų pinigų įnešamų pagal šiuos orderius ji nematydavo, niekas jai jų nepateikdavo. R. L. teigimu, UAB „LL HAUS“ yra priimtas direktorės N. O. įsakymas, kad įmonės kasininkė yra N. O. , o jai nesant kasininko pareigas eina V. B. (5 t., 13 b. l.). Pažymėtina, kad byloje esantys įsakymai patvirtina, jog periodiškai nuo 2008 m. kovo 16 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d. V. B. ėjo UAB ,,LL Haus“ direktoriaus ir kasininko pareigas (5 t., 42-46), ir ši aplinkybė patvirtina minėtame baudžiamajame įsakyme nurodytus R. L. parodymus. Taigi, kaip jau minėta, net nustačius, jog R. L. pasirašė avanso apyskaitas, nebūtų galima daryti išvados, jog apeliantas avanso apyskaitose užfiksuotas sumas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų (CPK 185 str.).

16Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, tame tarpe ir argumentai, susiję su atsakomybe dėl netvarkingos UAB ,,LL Haus“ buhalterinės apskaitos, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

17Remdamasi tuo kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai