Byla 1S-100-315/2012
Dėl LR Generalinės prokuratūros prokuroro Sauliaus Versecko 2011-12-16 nutarimo atmesti skundą

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, teismo posėdyje išnagrinėjo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS) pirmininko V. B. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl LR Generalinės prokuratūros prokuroro Sauliaus Versecko 2011-12-16 nutarimo atmesti skundą,

Nustatė

22011 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau - STT) buvo gautas NPPSS 2011 m. spalio 21 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) pareigūnų veiksmų neteisėtai, neefektyviai ir neekonomiškai naudojant institucijai skirtus asignavimus. Prašyme buvo nurodyta, jog VSAT yra nesilaikoma Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų - pareigūnams nesuteikiamos kasmetinės atostogos einamaisiais metais arba per pirmą kitų kalendorinių metų ketvirtį, tokiu būdu VSAT prisiima nepagrįstus įsipareigojimus ateityje atleidžiamiems pareigūnams išmokėti kompensaciją už ilgiau nei už vienerius darbo metus nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokiomis aplinkybėmis, pareiškėjo teigimu, 2010 metais ir 2011 metais išmokėjus kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas dviem iš tarnybos atleidžiamiems pareigūnams, valstybei buvo padaryta didelė turtinė žala. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, žinodami, jog pagal patvirtintą naują VSAT struktūrą nuo 2011 m. liepos 1 d. bus panaikintas vienas iš trijų VSAT vado pavaduotojo etatų, VSAT vado pavaduotojo Štabo viršininko pareigas ėjęs G. K., kurio pareigybės institucijos struktūros pertvarka neturėjo paliesti, ir VSAT vado pavaduotojo pareigas ėjęs V. N., kurio (arba kito VSAT vado pavaduotojo S. V.) etatas turėjo būti naikinamas, susitarė ir paprašė būti sukeisti pareigomis. VSAT vadui V. B. patenkinus G. K. ir G. N. prašymus ir surašius teikimą, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui R. P. 2011 m. gegužės 25 d. įsakymais sukeitus G. K. ir G. N. pareigomis, vėliau iš tarnybos dėl struktūros pertvarkos atleidžiamam G. K. buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, kai tuo tarpu V. N. būtų priklausiusi tik 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija arba jos visai nebūtų reikėję mokėti, nes, pareiškėjo manymu, šis pareigūnas būtų sutikęs būti perkeltas į kitas pareigas VSAT. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjas teigė, jog už VSAT skirtu asignavimu panaudojimą, atsakingų VSAT pareigūnų, o taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro R. P. veiksmuose galimai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184, 228, 229 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių.

32011 m. lapkričio 4 d. STT buvo gautas iš Vilniaus apygardos prokuratūros persiųstas analogiškas aukščiau paminėtam NPPSS 2011 m. spalio 6 d. prašymas. Be to, 2011 m. lapkričio 14 d. STT buvo gautas pakartotinis NPPSS prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2011 m. spalio 21d. skunde nurodytų aplinkybių.

4STT Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Ragaišienė (toliau - ikiteisminio tyrimo pareigūnė), išnagrinėjusi 2011 m. spalio 6 d. ir 2011 m. spalio 21 d. prašymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti BK 184, 228 ar 229 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad kasmetinių atostogų nesuteikimas einamaisiais metais negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika, todėl einamaisiais metais nesuteikdama pareigūnams kasmetinių atostogų, VSAT nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, tad ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iš tarnybos atleidžiamiems pareigūnams buvo skirtos ir šių gautos teisėtai. Tai pat ikiteisminio tyrimo pareigūnė pažymėjo, jog VSAT pavaduotojų G. K. ir V. N. sukeitimas pareigomis buvo atliktas šių pareigūnų prašymu, laikantis teisės aktuose nustatytų atleidimo ir skyrimo procedūrų, o iš tarnybos atleidžiamam G. K. kompensacija buvo išmokėta teisėtai.

52011 m. gruodžio 2 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas iš Vilniaus apygardos prokuratūros persiųstas NPPSS 2011 m. lapkričio 29 d. skundas dėl 2011 m. lapkričio 21 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė NPPSS prašymą išnagrinėjo formaliai, neatlikusi BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatytų pareiškimo patikslinimo veiksmų (neapklausė kaip liudytojų G. K., V. N., V. B., R. P., neprašė pareiškėjo patikslinti prašyme nurodytų duomenų, neišreikalavo iš VSAT dokumentų), priimdama sprendimą apsiribojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-11-18 rašte Nr. 1D-7900(12) pateiktais išaiškinimais ir situacijos vertinimui aktualių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų analize. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) yra įtvirtinta darbuotojo pareiga kasmet pasinaudoti visomis jam priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis, todėl jos darbuotojui turi būti suteikiamos nepriklausomai nuo jo valios. 2011 m. gruodžio 7 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas NPPSS 2011 m. lapkričio 29 d. skundo papildymas, kuriame nurodoma, kad G. K., perkeltas į VSAT vado pavaduotojo pareigas, ir toliau iki pat atleidimo iš tarnybos dienos de facto vykdė VSAT vado pavaduotojo - Štabo viršininko pareigas: vadovavo Štabui pavaldiems struktūriniams padaliniams, vizavo jiems dokumentus, dirbo Štabo viršininko kabinete. Tuo tarpu V. N. iki G. K. atleidimo vykdė ne Štabo viršininko, o iki tol eitas už logistiką atsakingo VSAT vado pavaduotojo pareigas. Šios aplinkybės, pasak pareiškėjo, akivaizdžiai patvirtina, nusikalstamų veikų požymių buvimą VSAT vado V. B. ir Vidaus reikalų ministro R. P. elgesyje, fiktyviai sukeičiant V. N. ir G. K. pareigomis, siekiant pastarajam gauti išeitinę išmoką atleidžiant iš tarnybos.

6Prokuroras Saulius Verseckas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei jo papildymą, 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimu jį atmetė. Savo procesinį sprendimą prokuroras motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas.

7Nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir skunde prokuratūrai.

8Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-01-05 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

9Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-01-05 nutartį. Nurodo, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. NPPSS savo pareiškimuose informavo STT ir prokuratūrą, kad VSAT prie LR VRM nesilaikoma Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. reikalavimų: pareigūnams nesuteikiamos kasmetinės atostogos einamaisiais metais arba per pirmą kitų kalendorinių metų ketvirtį. Dėl šios priežasties VSAT skiriami asignavimai panaudojami ne pagal paskirtį, nes einamaisiais metais mokamas įprastas darbo užmokestis, o įstaigos įsipareigojimai perkeliami į ateitį. Pareigūnų, atsakingų už Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d. taikymą, veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str., 229 str., požymius. Tai, kad įgaliot asmenys netinkamai naudojo VSAT skiriamus asignavimus, leidžia daryti prielaidą, jog šiuose veiksmuose taip pat yra ir BK 184 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

10Pareiškėjo teigimu, NPPSS informavo tyrėjus, kad VSAT 2011-02-25 įsakymu Nr. 4-152 patvirtino naują struktūrą, dėl ko buvo panaikintas vienas VSAT vado pavaduotojo etatas, kurį iki tokios struktūros patvirtinimo ėjo pulkininkas V. N.. Siekdamas padėti G. K. jam palankiomis sąlygomis palikti vidaus tarnybą, VSAT vadas V. B., suderinęs su vidaus reikalų ministru R. P., parašė pastarajam teikimą V. N. sukeisti pareigomis su G. K., o pastarąjį atleisti iš vidaus tarnybos ir išmokėti jam 6 mėnesių išeitinę išmoką. Pareiškėjas pažymi, kad sukeičiant V. N. ir G. K. pareigomis VSAT vadas ir vidaus reikalų ministras galimai tyčia piktnaudžiavo savo įgaliojimais, taip iššvaistydami valstybės turtą – sumokėdami G. K. išeitinę išmoką, kuri buvo didesnė, nei būtų gavęs V. N.. Darbo kodekso 177 str. nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai su DK 164 ir 175 str., t.y. nepanaudos kasmetinės atostogos darbuotojo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Akivaizdu, kad tyrėja ir prokuroras neištyrė visų faktinių aplinkybių, kodėl VSAT vadovybė kai kuriems aukštas pareigas ėjusiems pareigūnams leido nesinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir vėliau jiems išmokėjo dideles kompensacijas, taip padarydama valstybei didelę žalą.

11Be to, prokuroras ir teismas neteisingai aiškino Vidaus tarnybos statuto 57 str. nuostatas, pagal kurias kompensacija pareigūnams, atleidžiant juos iš Vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p., ir nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. V. N. vidaus tarnyboje ištarnavo mažiau negu 20 metų, o G. K. daugiau kaip 20 metų, todėl jeigu jie nebūtų sukeisti pareigomis, tai V. N. būtų atleistas iš vidaus tarnybos panaikinus jo pareigybę ir išmokėjus 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžių kompensaciją, kai atleidžiant G. K. buvo išmokėta 6 vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka.

12Pareiškėjo skundas atmestinas.

13LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal LR BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad skundo ar pareiškimo apie nusikalstamą veiką padavimas bet kokiu atveju neįpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą, tai sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tam yra pagrindas.

14Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog iš esmės pareiškėjas teigia, kad VSAT vadovybė kai kuriems aukštas pareigas ėjusiems pareigūnams leido nesinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir vėliau jiems išmokėjo dideles kompensacijas, tokiu būdu padarydama valstybei didelę žalą. Kolegija pažymi, kad iš pateiktos medžiagos ir skundžiamų procesinių sprendimų analizės negalima teigti, kad galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184, 228, 229 str.

15Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog vadovaujantis LR darbo kodekso nuostatomis, darbuotojas gali pats apsispręsti, ar panaudoti, ir kaip panaudoti savo atostogas, taip pat pasirinkti, ar nutraukiant darbo santykius išnaudoti nesuteiktas kasmetines atostogas ar pasirinkti gauti už jas piniginę kompensaciją.

16Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme, tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjungą, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 229 str. kyla tuomet, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlieka savo pareigų ar jas netinkamai atlieka, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Pažymėtina, kad minėtų nusikalstamų veikų požymių, sukeitus VSAT vado pavaduotojus pareigomis ir vėliau atleidus iš tarnybos G. K., nebuvo nustatyta, o pareiškėjo skunde minimi atlikti veiksmai neprieštarauja jokiems galiojantiems teisės aktams.

17Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek Generalinės prokuratūros prokuroro Sauliaus Versecko 2011-12-16 nutarime, tiek STT Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Ragaišienės 2011 m. lapkričio 21 d. nutarime išsamiai išaiškintos tiek BK 184, 228, 229 str. nusikalstamų veikų sudėtys, tiek ir atostogų suteikimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo ir VSAT pavaduotojų skyrimo bei atleidimo tvarka. Teismas laiko netikslinga pasisakyti dėl tų pačių pareiškėjo skundo argumentų, kurie jau išsamiai ir pagrįstai išnagrinėti skundžiamuose procesiniuose sprendimuose.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas pažymi, kad pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išanalizavus pareiškėjo skundą bei pateiktą medžiagą, galima daryti išvadą, kad pateiktuose dokumentuose nėra nustatyta nusikalstamų veikų, dėl kurių prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, požymių, pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas subjektyviais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kurie jau išnagrinėti ir pagrįstai atmesti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. apylinkės teismo nutartimi.

19Dėl aukščiau išdėstyto, pareiškėjo skundas yra atmestinas.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko V. B. skundą atmesti.

22Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas... 2. 2011 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje... 3. 2011 m. lapkričio 4 d. STT buvo gautas iš Vilniaus apygardos prokuratūros... 4. STT Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji... 5. 2011 m. gruodžio 2 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas iš Vilniaus... 6. Prokuroras Saulius Verseckas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei jo... 7. Nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą... 8. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-01-05 nutartimi pareiškėjo skundą... 9. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo... 10. Pareiškėjo teigimu, NPPSS informavo tyrėjus, kad VSAT 2011-02-25 įsakymu... 11. Be to, prokuroras ir teismas neteisingai aiškino Vidaus tarnybos statuto 57... 12. Pareiškėjo skundas atmestinas.... 13. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti... 14. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog iš esmės pareiškėjas teigia,... 15. Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta,... 16. Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme, tai valstybės tarnautojo ar jam... 17. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek Generalinės prokuratūros prokuroro... 18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas pažymi, kad... 19. Dėl aukščiau išdėstyto, pareiškėjo skundas yra atmestinas.... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,... 21. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko V. B.... 22. Nutartis galutinė ir neskundžiama....