Byla e2-1971-213/2017
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,

3dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovui advokato padėjėjui V. N.,

4atsakovui A. J., jo atstovui advokatui A. B.,

5trečiajam asmeniui J. K.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui notarei J. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

7ieškovas V. T. pateiktu ieškiniu prašo panaikinti 2007-01-24 testamentą, išduotą notarės J. K., notarinio registro Nr. JK-369.

8Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Ieškovo mama V. T. mirė 2011-10-30. Ieškovas, nustatyta tvarka kreipėsi su pareiškimu priimti palikimą po motinos mirties 2017m. ieškovas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo į mirusiosios turtą. Paaiškėjo, kad mirusioji 2007-01-24 sudarė oficialųjį testamentą, registro Nr. JK-369, kuriuo padarė sekanti patvarkymą - žemės sklypą, turintį 5.000 ha ploto, esantį Bėčiakelnių km. Šalčininkų rajono sav., priklausantį pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 212-312, į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas palieka atsakovui A. J.. Taip pat paaiškėjo, kad tą pačią dieną, t.y. 2007-01-24 buvo sudaryta preliminarioji sutartis, registro Nr. JK- 372, pagal kurią mirusioji įsipareigojo parduoti atsakovui A. J. žemės sklypą, turintį 5.000 ha ploto, esantį Bėčiakelinių kaime, Šalčininkų r. sav., už 20 000 litų. Sutartyje nurodyta, kad ketinamas parduoti žemės sklypas priklauso V. T., pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 2.12-312. Valstybės išperkamos žemės 5,00 ha ploto vertė 6 801 Lt. M. V. T., gavo avansu iš A. J. 19 500 litų o likusius 500 litų, būsimasis pirkėjas įsipareigojo sumokėti būsimam pardavėjui pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu, t.y. iki 2017-01-24. Turto pardavėjas įsipareigojo surinkti visus nurodyto turto pardavimui reikalingus dokumentus ir parduoti nurodytą turtą iki 2017-01-24. Atsakovui tą pačią dieną buvo išduotas įgaliojimas tvarkyti nuosavybės dokumentus. Nurodė, kad Atsakovas, žinodamas apie tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas draudžia sudaryti išvadų perleidimo sandorius, ir norėdamas apeiti šį įstatymą sugalvojo schemą, pagal kurią sudarydavo preliminarias sutartis dėl neva ateityje parduodamo turto, kuris bus atkurtas pagal išvadą. Tuo tikslu buvo sudaroma preliminarioji sutartis dėl turto pardavimo, išduodamas įgaliojimas tvarkyti turtą, pasirinkti žemės sklypo vietovę savo nuožiūra, tame tarpe sklypus parduoti. Bet faktiškai pagal išduotą įgaliojimą atsakovas vykdė ne įgaliotinio valią, o pasirinkdavo žemės sklypus sau naudingoje ir priimtinoje vietoje. CK 1.81 str. 1 d. nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekinio sandorio teisinės pasekmės ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja exofficio (savo iniciatyva) CK 1.78 str. 5 d. Nurodė, kad šiuo atveju reikia įvertinti visus tris sudarytus sandorius, kurie buvo atlikti tą pačią dieną ir jų tarpusavio ryšį (preliminariąją sutartį, įgaliojimą, testamentą).Nurodė, kad Atsakovas sudarydamas žemės sklypo preliminariąją sutartį, pareikalavo, kad V. T. jo vardu sudarytų testamentą, nes V. T. buvo garbaus amžiaus, taip pat atsakovas paaiškino, kad testamentas sudaromas užtikrinti preliminariosios sutarties vykdymą. Nurodė, kad V. T. neketino palikti testamentu žemės sklypo atsakovui, šie veiksmai neatitiko jos valios, jos ketinimas buvo parduoti žemės sklypą, o nepalikti žemės sklypą testamentu atsakovui. Tai yra, jog testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sandoris, sudarytas dėl suklydimo. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str.) Nurodė, kad atsakovas yra privatus verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, bei galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir puikiai žinantis pasekmes. Atsakovas supirkinėja išvadas, ir tai yra ne pirma byla, kurioje atsakovas dalyvauja kaip išvadų įgijėjas. Atsakovas šiuo atveju nepagrįstai praturtėja dvigubai ir net gi daugiau: a) Atsakovas turi reikalavimo teisę pagal preliminariąją sutartį (kadangi pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta, ieškovas kaip mirusiojo asmens teisių perėmėjas turi grąžinti sumokėtą sumą pagal preliminariąja sutarti - 19 500 Lt). b) Atsakovas tai pat pagal testamentą įgis nuosavybę į 14,27 ha žemės sklypą o ne 5 ha žemės sklypą kaip buvo numatyta preliminariojoje sutartyje. Ši situacija susidarė dėl to, kad atsakovas įgyvendinamas V. T. teises pagal išvadą perkėlė sklypus į kitą kadastrinę vietovę ir sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 14,27 ha.

9Teismo posėdžio metu ieškovas V. T. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad apie motinos V. T. testamentą jis sužinojo neseniai. Jo motina žuvo 2011-10-30 autoavarijoje. Paveldėjimo dokumentai buvo sutvarkyti 2017 metų vasario mėnesį. Anksčiau jam teko girdėti, kad jo mama pardavė išvadą dėl 5 ha žemės sklypo, A. J.. Paaiškino, kad jo mama buvo suklaidinta, nes ji manė, kad A. J. parduoda 5 ha, todėl ir testamentas buvo sudarytas nežinant žemės vertės. Taip pat nurodė, kad jis A. J. neinformavo apie savo motinos mirtį. Nurodė, kad jis 2012-01-06 kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau su testamentu notarė jo nesupažindino. Nurodė, kad motinos V. T. mirties liudijimą A. J. jis davė po motinos mirties, kuomet atsakovas su juo susisiekė telefonu ir paprašė mirties liudijimo kopijos, kuri buvo reikalinga susitvarkyti teisinius reikalaus dėl 5,000 ha žemės sklypo.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. N. nurodė, kad 2007-01-24 preliminaria sutartimi šalys susitarė dėl 5 ha ploto žemės sklypo pardavimo, taip pat paaiškino, kad sutartyje šalys nesitarė dėl išvados pardavimo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad testamentas buvo sudarytas be jokio pagrindo. Nurodė, kad pagal piliečių nuosavybės atkūrimo įstatymo 2 str. iki 2001-12-31 išvados galėjo būti perleidžiamos, o nuo 2002-01-01 išvadų perleidimas buvo galimas tik artimiems žmonėms.Atsakovas šiuo atveju sugalvojo, kaip apeiti įstatymą, t.y. išvadą perleidžiant testamentu prieš tai parduodant preliminaria sutartimi. Nurodė, kad A. J. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir todėl atsakovas neturėjo teisės atkurti nuosavybės iš karto po V. T. mirties. Nurodė, kad A. J. turėjo reikšti reikalavimą dėl sumokėtų pinigų grąžinimo, tačiau to nepadarė, nes jam tai buvo nenaudinga. Be to, jis galėjo turėti teisę paveldėti 5 ha žemės, o ne daugiau, kaip yra dabar.

11Atsakovas A. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kad ginčijamo testamento turinys neatitiko testatorės valios, kuri yra ypač gerbtina ir to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Taip pat ieškovas nepaneigė fakto, jog testamentas buvo sudarytas laisva testatorės valia,be prievartos ir suklydimo. Ieškovo reikalavimas pripažinti testamentą niekiniu ir negaliojančiu, nes jis neva prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei yra visiškai nepagrįstas, nes pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovas ieškinyje nenurodė ir neįrodė jokių neteisėtų testatorės ir atsakovo nesąžiningų veiksmų pastarajam priimant ir paveldint jam paliktą palikimą. Ieškovo nurodyti samprotavimai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas ieškinyje samprotauja, kad neva atsakovas sugalvojo schemą kaip apeiti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas, neva draudžiančias išvadų perleidimo sandorius. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d. normos nenumato imperatyvaus draudimo perleisti išvadas kitiems asmenims, tik nurodo, kad jos gali būti perleistos artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Be to, nei šis nei kiti teisės aktai nedraudžia ir neriboja atkurtos nuosavybės perleisti kitiems asmenims. Todėl testatorės sudaryta preliminarioji sutartis ateityje parduoti turtą į kurį įgis nuosavybės teises, visiškai atitiko ir neprieštaravo jokiam įstatymui, tarp jų ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d. neprieštaravo ir testatorės 2007-01-24 sudarytas testamentas, kadangi asmuo yra laisvas ir joks įstatymas nevaržo palikti savo ne tik turimą, bet ir ateityje, po jo mirties jam priklausysiantį turtą ir turtines teises (CK 5.1 str. 2 d.). Todėl ieškovo teiginiai apie tariamai atsakovo sugalvotas schemas yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Taip pat nurodė, kad pagal CK 5.63 str. 4 d. jeigu kreditorius per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškia reikalavimo savo įpėdiniams, teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kadangi testatorė mirė 2011-10-30, o atsakovas niekaip negali ir negalės pareikšti CK 5.63 str. nustatyta tvarka reikalavimus įpėdiniams dėl sumokėtų sumų pagal preliminarias sutartis grąžinimo. Ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, būdamas sąžiningas to ir nedarytų, nes jis jau paveldėjo tai, už ką buvo sumokėjęs testatorei. Nurodė, kad testatorė testamentą sudarė tik atsižvelgdama į tai, kad tuo atveju, jei užsitęstų nuosavybės teisių atkūrimas užsitęstų ir ji mirtų anksčiau nei būtų atkurtos nuosavybės teisės, atsakovas paveldėtų turtą, už kurį jis buvo atsiskaitęs. Kadangi CK 6.70 str. 1 d. nedraudžia prievolę užtikrinti testamentu, todėl toks testatorės prievolės užtikrinimas yra visiškai teisėtas ir galimas bei neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei. Juk tik turto ar turtinių teisių savininko noras ir valia nuspręsti kaip po savo mirties pasielgti su jam priklausančiu ar priklausysiančiu turtu. Kadangi testamento sudarymas yra akivaizdžiai teisėtas civilinės teisės požiūriu, todėl nėra jokio faktinio pagrindo jį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Remiantis naikinamuoju 3 metų senaties terminu, atsakovas neturi galimybių, todėl jis nebeturi galiojančios reikalavimo teisės į pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą už būsimą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 24 punktą, jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą. Kas reiškia, jog nesant galimybės grąžinti turėto žemės sklypo, kitas žemės sklypas grąžinamas atsižvelgianti turėtojo žemės sklypo vertę (lygiavertis pinigine išraiška). Kadangi testatorė išdavė atsakovui įgaliojimą, kuriuo leido jam veikti savo nuožiūra atkuriant nuosavybės teises į testatorei priklausiusią žemę, kuri būtų atkurta pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 2.12.-312, atsakovas iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų pasirinko mažesnės vertės bet didesnio ploto žemės sklypus, tačiau bendroje sumoje pasirinktų žemės sklypų vertė yra lygiavertė 2005-03-23 išvadoje Nr. 2.12.-312 numato žemės sklypo vertei 6801 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui pasirinkus kitą kadastrinę vietovę ar rajoną, kur žemės vertė yra didesnė, atkurtos žemės plotas galėjo būti ir mažesnis nei 5 ha. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija įgaliojimo ir preliminariosios sutarties įvykdymo teisėtumo. Tad šiuo atveju aplinkybė, jog testatorei buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį turtą byloje nėra ginčo dalykas. Be to, akivaizdu, jog į didesnio ploto skirtumą ieškovas kaip įstatyminis įpėdinis ir negalėtų pretenduoti. Todėl jo samprotavimai apie tariamą atsakovo praturtėjimą yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą testamentui nuginčyti, nes apie preliminarios sutarties, testamento ir įgaliojimų sudarymą ieškovui buvo žinoma dar jų sudarymo metu, nes, kiek pamena atsakovas, jis kartu su testatore dalyvavo sudarant minėtus sandorius. Kad ieškovas žinojo apie testamentą, patvirtina faktas, jog būtent jis paskambino atsakovui ir pranešė apie savo motinos mirtį. Atsakovas kartu su ieškovu lygiagrečiai tvarkė paveldėjimo dokumentus ir ieškovas jokių pretenzijų iki šiol nereiškė. Todėl pagrįstai mano, kad ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, jog ieškovas praleido 10 metų senaties terminą.

12Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį, nes 2007 metais V. T. kartu su jai artimais žmonėmis dalyvavo sandoryje pas notarą. Nurodė, kad po V. T. mirties ieškovas su juo susisiekė ir jam pranešė apie motinos mirtį. Nurodė, kad jokio pažeidimo nepadarė, su V. T. jis buvo pilnai atsiskaitęs. Mano, kad ieškovas žinojo apie 2007 metais sudarytą testamentą. Nurodė, jog mirusiosios sūnus kalbėjo apie tai, kad jis neturi pretenzijų A. J.. Nurodė, kad V. T. nuosavybės teise priklausiusi žemė nebuvo atkurta natūra, nes toje vietoje jos nebuvo, todėl ir buvo išduota išvada tam, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos kitose vietose, tačiau gavosi didesnis žemės plotas, t.y. 14 ha. Pinigų iš V. T. įpėdinių nereikalavo susigrąžinti, nes žinojo, jog jie pinigų neturi.

13Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. B. prašė taikyti 10 metų ieškinio senatį, nes ieškovas apie testamentą žinojo nuo pat jo sudarymo momento (teisės pažeidimo), t.y. nuo 2007-01-24. Ieškovas teisę ginčyti testamentą perėmė 2011-10-30, ieškinio senatis suėjo 2017-01-24. Papildomai nurodė, kad ieškovas ieškinį pateikė 2017 metų balandžio mėnesį. Jeigu testamentas būtų ginčijamas kitais pagrindais, tai senaties terminas skaičiuotųsi nuo V. T. mirties, t.y. nuo 2011-10-30. Taip pat nurodė, kad ieškovas neginčija paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, nei preliminarios sutarties. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, nes žemės plotas neturi jokios reikšmės nagrinėjant šią bylą, kadangi pagal išvadą buvo atkurtos nuosavybės teisės į lygiavertį turtą.

14Trečiasis asmuo notarė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jos kontoroje buvo patvirtintas V. T. testamentas, kuriuo testatorė savo valią išreiškė aiškiai pareikšdama, kad atsakovui A. J. po savo mirties palieka 5,000 ha žemės sklypą, esantį Bėčiakelnių kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje, priklausantį pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 212-312, į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas. Testamentas buvo sudarytas teisėtai. Kartu su testamentu buvo sudaryti dar tu dokumentai – įgaliojimas ir preliminari sutartis. Įgaliojime buvo nurodyta, kad A. J. turi teisę perkelti žemės sklypus į kitą gyvenvietę. Ieškovas šioje situacijoje nenukentėjo, nes A. J. nepraturtėjo ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nei vienas sudarytas sandoris jos kontoroje neprieštaravo įstatymams. Nurodė, kad ieškovo teisė ginčyti testamentą atsirado nuo V. T. mirties momento. Nurodė, kad iki testatorės mirties oficialiai niekas negali sužinoti informacijos apie sudarytą testamentą. Nurodė, kad preliminari sutartis šiuo atveju buvo sudaryta tikslingai, nes nuosavybės atkūrimo klausimai buvo sprendžiami ilgą laiką.

15Ieškinys atmestinas.

16Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-24 V. T. ir atsakovas A. J. sudarė preliminarią sutartį, kuria V. T. įsipareigojo A. J. parduoti žemės sklypą turintį 5,000 ha ploto, esantį Bėčiakelinių kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje, už 20000 Lt, kuris priklausė V. T. pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr.2.12-312. A. J. sumokėjo V. T. 19500 Lt avansą, o likusius 500 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2017-01-24. V. T. įsipareigojo surinkti visus nurodyto turto pardavimui reikalingus dokumentus ir parduoti nurodytą turtą iki 2017-01-24. (1 t., b.l. 8)

18V. T. taip pat 2007-01-24 sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo A. J. atstovauti ją visose Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose bei organizacijose, archyvuose sprendžiant nuosavybės teisės atstatymo į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį Bėčiakelnių kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje, klausimus, priklausantį V. T. pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 212-312. (1 t., b.l. 60)

19Iš byloje esančios 2005-03-23 išvados Nr.2.12-312 matyti, kad V. T. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 5,00 ha žemės, esančios Bėčiakelnių kaime, Šalčininkų rajone, kurios vertė tuo metu buvo 6801 Lt (1 t., b.l. 10)

202007-01-24 V. T. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo nurodė, kad A. J. po savo mirties palieka 5,000 ha žemės sklypą, esantį Bėčiakelnių kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje, priklausantį pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 212-312, į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas. Testamentas buvo patvirtintas Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K.. (1 t., b.l. 12)

21Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007-03-24 atsakovas A. J. sumokėjo likusius 500 Lt V. T. pagal tarp šalių pasirašytą preliminarią sutartį (1 t., b.l. 79)

222011-10-30 V. T. mirė (2 t., b.l. 29).

232012-10-01 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 435-283 nusprendė V. T. vardu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį 4,67 ha žemės ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam, t.y. 4,27 ha (vertė 5987 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypus (1t., b.l. 13-14). Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad V. T. atkuriamos nuosavybės teisės į P. R. nuosavybės teise valdytą 5 ha ploto žemės sklypą, kurio vertė 6801 Lt.

24Iš byloje esančio 2015-12-09 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo matyti, kad A. J. iš testatorės V. T. paveldėjo žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį Šalčininkų r. sav., Skubėtų k., 2,6800 ha ploto (1 t., b.l. 46-49); pagal 2013-10-22 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, A. J. iš testatorės V. T. paveldėjo žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį Šalčininkų r. sav., Jundiliškių k., 1,5100 ha ploto (1 t., b.l. 50-53); pagal 2016-09-15 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą A. J. iš testatorės V. T. paveldėjo žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį Šalčininkų r. sav., Šalčininkėlių k., 1,4100 ha ploto ir 0,1235 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ) (1 t., b.l. 40-44)

25Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl ieškovo motinos V. T. sudaryto testamento teisėtumo. Ieškovo tvirtinimu sudarytas testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi jis buvo sudarytas prieštaraujant gerai moralei, nes V. T., sudarydama testamentą, nesuprato kylančių pasekmių, testamentu, taip pat atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį turtą nei buvo numatyta testamente. Ieškovas taip pat nurodo, kad tarp šalių buvo pasirašyta tik preliminari sutartis o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, o reikalavimo sudaryti preliminarią sutartį užtikrinti testamentu civilinis kodeksas nenumato, todėl yra pagrindas panaikinti 2017-01-24 testamentą, išduotą notarės J. K.. Atsakovas su tokiu atsakovu reikalavimu nesutinka ir prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįsta. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį.

26Dėl ieškinio senaties.

27Atsakovas A. J. prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip pareikštą praleidus tokiam reikalavimui taikytiną 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas pirmiausia sprendžia ieškinio senaties klausimą (CK 1.124 str., 1.126 str.).

28Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

29Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 126 str. 1 d., 2 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK1.125 str.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

30Atsakovas įrodinėja, kad ieškovui apie preliminarios sutarties, testamento ir įgaliojimų sudarymą buvo žinoma dar jų sudarymo metu, t.y. 2007-01-24, nes ieškovas kartu su V. T. dalyvavo sudarant minėtus sandorius, nurodė, kad ieškinio senaties terminas, ginčyti testamentą suėjo 2017-01-24. Atsakovas taip pat nurodė, kad kartu su ieškovu lygiagrečiai tvarkė paveldėjimo dokumentus ir ieškovas jokių pretenzijų nereiškė.

31Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad apie 2007-01-24 sudarytą testamentą sužinojo 2017 metų vasario mėnesį, kuomet su juo susisiekė atsakovas.

32CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam tikrais atvejais gali sutapti. Taigi ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatomapagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

33Pripažinus, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei susubjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą.

34Teismo posėdžio metu notarė J. K. paaiškino, kad ieškovas oficialiai sužinoti apie sudarytą testamentą neturėjo galimybių, nes testamento registre buvo išviešintas po V. T. mirties, t.y. 2011-10-30. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad ieškovas apie 2007-01-24 sudarytą V. T. testamentą žinojo dar jo sudarymo metu, todėl teismas konstatuoja, kad testamento sudarymo metu jam ši aplinkybė nebuvo žinoma.

35Pažymėtina, kad iki teisės pažeidimo ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Tol, kol asmens teisės nėra pažeistos, teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimas neprasideda. Byloje nustatyta, kad V. T. 2011-10-30, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas apie jos sudarytą testamentą galėjo sužinoti tik sekančią dieną po jos mirties, pasikreipiant į notarą. Įvertinus visą tai, atmetus ieškovo argumentus apie tai, kad jis apie savo motinos testamentą sužinojo tik 2017-02 kaip neįrodytus ir nepagrįstus jokiais leistinais įrodymais, atmetus atsakovo argumentus, kad ieškovas apie motinos testamentą sužinojo iš karto, kai tik jis buvo sudarytas kaip neįrodytus ir nepagrįstus jokiais leistinais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovas šiuo atveju nepraleido ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo 2011 m. spalio 31 dienos, kada ieškovui galėjo būti žinoma apie jo pažeistą teisę, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį yra atmetamas (CK 1.127 str. 1 d.).

36Tačiau teismas konstatuoja, kad net ir nepraleidus ieškinio senaties termino, vertinant ieškinio pagrindus matyti, kad tenkinti ieškovo reikalavimo nėra pagrindo.

37Dėl teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo.

38Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Vadinasi, tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas tas, kad ją įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, bet miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008)

39Pagal CK 5.19 str. 1 d. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei nustatyta forma sudarytas galiojantis testamentas, tai taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, ir netaikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos (CK 5.2 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurie asmenys laikomi įstatyminiais įpėdiniais, turtą paveldi įvardyti testamente konkretūs asmenys- testamentiniai įpėdiniai.

40Testatorės V. T. 2007-01-24 notaro patvirtintame testamente nurodyta, kad „aš, V. T., mergautinė pavardė R., gimusi Šalčininkų rajone, asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) būdama blaivaus ir sveiko proto, pilnai suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes, niekieno neverčiama ir išreikšdama savo laisvą valią, sudarau šį testamentą, kuriuo savo mirties atveju, darau tokį patvarkymą: žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį Bėčiakelnių kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje, priklausantį man pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą Nr. 212-312, į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas, palieku A. J., asmens kodas ( - ), gyv. Bedugnės kaime, S. Trakų seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje.“ Šis testamentas yra galiojantis.

41Esant testamentinių ir įstatyminių įpėdinių ginčui dėl palikimo dalies, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl testamente išreikštos testatorės V. T. valios, t.y. ar ji testamentu atsakovui paliko 5,000 ha žemės sklypą, esantį Bėčiakelnių kaime, Šalčininkų r. sav., pagal Vilniaus apskrities 2005-03-23 išvadą, į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas, kai į jį bus atkurtos nuosavybės teisės.

42Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus bei prie bylos prijungtos nuosavybės teisės atkūrimo bylos duomenimis (1 t., b.l. 82-175, 2 t., b.l. 1-29) 2012-10-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 435-283 V. T., pagal išduotą 2005-03-23 išvadą, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam (5,000 ha- vertė 6801 Lt) 14,27 ha (vertė 5987 Lt) žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypai (sklypai Nr. 816 - 1,41 ha, Nr. 816-2 - 1,80 ha, Nr. 816-3 - 4,60 ha, Nr. 816-4 - 2,68 ha, Nr. 816-5 - 1,51 ha, Nr. 816-6 - 2,27 ha) miškų ūkio paskirties, 0,53 ha konservacinės paskirties žemės sklypas, esantys Šalčininkų rajone, Šalčininkų seniūnijoje, Šalčininkėlių, Skubėtų, Jundiliškių ir Pavisinos kaimuose. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos įvertinus jų vertę (5987 Lt) ir turėto 5 ha ploto žemės sklypo vertę (6801 Lt). Ir kaip paaiškinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2017-09-28 rašte, pagrindinis kriterijus projektuojant grąžintinus žemės sklypus yra ne turėtos žemės plotas, o išvadoje apskaičiuota turėtos žemės vertė. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę. (1 tomas., b.l.81). Iš šių dokumentų matyti, kad testatorei V. T. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą Bėčiakelnių kaime, Šalčininkų r. sav., natūra iki jos mirties atkurtos nebuvo, dėl ko baigiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį plotą, nes tai atitiko turėto žemės sklypo vertę.

43Testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui (CK 5.18, 5.19 straipsniai). Jeigu testamente įvardytas konkretus daiktas paliekamas įpėdiniui, tai reiškia, kad paliekamas visas daiktas, bet ne jo dalis. Įpėdiniai pagal įstatymą paveldi, jeigu nėra testamento (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.22 straipsnio 1 dalį testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11–5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis priskirta testamentu, jeigu testamente nenustatyta kitaip (CK 5.22 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant testamentinių įpėdinių ir įpėdinių, kurie laikomi paveldėtojais pagal įstatymą, ginčui dėl palikimo dalies, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, t. y. paliktas testamentu įpėdiniui visas palikėjo turtas ar turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. Š. ir kt. v. V. V., byla Nr. 3K-3-157/2008).

44Atsakovas, kaip testamentinis įpėdinis, ir ieškovas, kaip įstatyminis įpėdinis skirtingai aiškina nurodytą testamento formuluotę. Ieškovas teigia, kad atsakovas negalėjo įgyti daugiau nei 5,000 ha žemės sklypo, taip pat nurodo, kad preliminarios žemės pirkimo – pardavimo sutarties, t.y. prievolės įvykdymo, negalėjo užtikrinti testamentu. Atsakovas nurodo, kad jis įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris yra lygiavertis 5,000 ha, taip pat nurodė, kad įstatymas nedraudžia užtikrinti prievolės testamentu. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo nebaigtos įgyvendinti teisės į nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjimo apimties ir jos padalijimo testamentiniam bei įstatyminiams įpėdiniams klausimas, kuris spręstinas aiškinant testamente išreikštos testatorės valios turinį.

45CPK178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų pateikti įrodymai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

46Nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės netaikytinos visa apimtimi, nes testamentas yra vienašalis sandoris, bet ne sutartis – dvišalis sandoris, kuriuo sutarties šalys suderina savo valią, pasiekia susitarimą dėl tarpusavio teisių ir pareigų bei susitaria dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo. Testamente išreikštai valiai aiškinti sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančios CK 6.193–6.195 straipsnių teisės normos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (mutatismutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatismutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).

47Vertinant testamento ginčytiną sąlygą, atsižvelgtina į byloje esančių įrodymų, šalių bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, pripažintina, kad paveldėjimo teisės liudijimas testamentiniam įpėdiniui išduotas pagrįstai, nes nėra jo išdavimo tvarkos pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti pačio testamento. Teismas konstatuoja, kad testamentu testatorė išreiškė savo valią perleisti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą testamentu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovui Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į didesnę dalį turto negu mirusiajai V. T. tuo metu priklausė. Be to, atsakovas neįrodė tos aplinkybės, jog mirusioji V. T. ginčijamą testamentą sudarė dėl suklydimo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49Pagal CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

50Atsakovo A. J. bylinėjimosi išlaidos: atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme pateikė įrodymus apie turėtas advokato išlaidas, t.y. 990Eur. Kadangi ieškinys atmestas iš ieškovo atsakovui priteistina 990 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

51Bylos nagrinėjimo metu susidarė 8,16Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos iš ieškovo V. T. valstybės naudai.

52Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarei N. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui A. J., a.k. ( - ) pagal Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. 2007 m. sausio 24d. patvirtintą V. T., a.k. ( - ) testamentą - paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

54ieškovo V. T., a.k. ( - )ieškinį atmesti.

55Priteisti iš V. T., a.k. ( - ) 990 Eur bylinėjimosi išlaidų A. J..

56Priteisti iš V. T., a.k. ( - )8,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

57Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarei N. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui A. J., a.k. ( - ) pagal Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. 2007 m. sausio 24d. patvirtintą V. T., a.k. ( - ) testamentą - palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovui advokato padėjėjui V. N.,... 4. atsakovui A. J., jo atstovui advokatui A. B.,... 5. trečiajam asmeniui J. K.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. ieškovas V. T. pateiktu ieškiniu prašo panaikinti 2007-01-24 testamentą,... 8. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Ieškovo mama V. T. mirė 2011-10-30.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas V. T. ieškinį palaikė ir prašė jį... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. N. nurodė,... 11. Atsakovas A. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti... 12. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu... 13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. B. prašė taikyti 10... 14. Trečiasis asmuo notarė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-24 V. T. ir atsakovas A. J. sudarė... 18. V. T. taip pat 2007-01-24 sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo A. J.... 19. Iš byloje esančios 2005-03-23 išvados Nr.2.12-312 matyti, kad V. T. turėjo... 20. 2007-01-24 V. T. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo nurodė, kad A. J. po... 21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007-03-24 atsakovas A. J. sumokėjo... 22. 2011-10-30 V. T. mirė (2 t., b.l. 29).... 23. 2012-10-01 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 24. Iš byloje esančio 2015-12-09 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo matyti,... 25. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl ieškovo motinos V. T.... 26. Dėl ieškinio senaties.... 27. Atsakovas A. J. prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip... 28. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui... 29. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to,... 30. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovui apie preliminarios sutarties, testamento... 31. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį,... 32. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam... 33. Pripažinus, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės... 34. Teismo posėdžio metu notarė J. K. paaiškino, kad ieškovas oficialiai... 35. Pažymėtina, kad iki teisės pažeidimo ieškinio senaties termino eiga... 36. Tačiau teismas konstatuoja, kad net ir nepraleidus ieškinio senaties termino,... 37. Dėl teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 38. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 39. Pagal CK 5.19 str. 1 d. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą... 40. Testatorės V. T. 2007-01-24 notaro patvirtintame testamente nurodyta, kad... 41. Esant testamentinių ir įstatyminių įpėdinių ginčui dėl palikimo dalies,... 42. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus bei prie bylos prijungtos... 43. Testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo... 44. Atsakovas, kaip testamentinis įpėdinis, ir ieškovas, kaip įstatyminis... 45. CPK178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 46. Nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus... 47. Vertinant testamento ginčytiną sąlygą, atsižvelgtina į byloje esančių... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 49. Pagal CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 50. Atsakovo A. J. bylinėjimosi išlaidos: atsakovas iki bylos išnagrinėjimo... 51. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 8,16Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 52. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-28 nutartimi taikytos laikinosios... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12,... 54. ieškovo V. T., a.k. ( - )ieškinį atmesti.... 55. Priteisti iš V. T., a.k. ( - ) 990 Eur bylinėjimosi išlaidų A. J..... 56. Priteisti iš V. T., a.k. ( - )8,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 57. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytas... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...