Byla II-25-580/2012
Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2010-08-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 190 AM 067083 panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., jos atstovei J. M., institucijos atstovams Indrei Bernotaitei ir J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2010-08-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 190 AM 067083 panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3V. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros (toliau – Ukmergės rajono agentūros) 2010-08-23 nutarimą Nr. 190 AM 067083.

4Minėtu nutarimu V. B. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 55 straipsnio 1 dalies, 76 straipsnio 2 dalies pažeidimus, buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt dydžio bauda dėl to, kad 2010-06-18 patikrinus 2010-06-01 gautą Baltijos forumo pranešimą buvo nustatyta, jog Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio teritorijoje ( - ) k., Ukmergės r., V. B. nuosavame žemės sklype savavališkai iškasė Plaštakos upelio vagą ir šlaitus, sumažinant pakrantės augaliją ir pažeidžiant vietos kraštovaizdį 50 metrų ilgio ruože. Plaštakos upelio pakrantės apsaugos juostos plotis toje vietoje yra 20 metrų. Pažeistas teritorijos plotas 1 000 kv. m. Darbai atlikti V. ir D. B. nuosavos žemės sklype jų užsakymu. Tuo V. B. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 5 punktą, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1, 124.3, 126.4 punktų reikalavimus.

5Skunde V. B. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jai nepranešus apie nagrinėjimo laiką ir vietą, pareiškėjai nedalyvaujant bylos nagrinėjime bei nepasibaigus 2010-06-23 privalomojo nurodymo Nr. 13.2-7 vykdymo terminui. Pareiškėjai 2010-06-23 atvykus į Ukmergės rajono agentūrą, ji buvo supažindinta su patikrinimo aktu Nr. VR-13.10-107 bei administracinio teisės pažeidimo protokolu. V. B. prašė atidėti bylos nagrinėjimą dviem mėnesiams. Atidėdamas bylą, pareigūnas J. Č. nepaskyrė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiko ir vietos ir V. B. apie bylos nagrinėjimą neinformavo. Pareigūnas J. Č. 2010-08-23 telefonu V. B. informavo, kad bylą nagrinės jai nedalyvaujant. V. B. nurodė, kad buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio nuostatos. Inspektorius J. Č. nevertino aplinkybių, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negalimumu, nemotyvavo šių aplinkybių netaikymo skundžiamame nutarime. Teigia, kad nepagrįstai V. B. nebuvo taikytas ATPK 17 straipsnis, 250 straipsnio 1 ir 4 punktai.

6Nurodė, kad dėl 2010 m. pavasarį buvusio gausaus potvynio ir susidariusių didelių ledo grūsčių buvo išlaužytos dvi bebrų užtvankos ir buvo būtina sutvarkyti pievoje suneštas šiukšles, kitas sąnašas bei grąžinti kraštovaizdį į pirminę natūralią padėtį. Ledai Plaštakos upėje, ties V. B. priklausančiu žemės sklypu, išlaužė bebrų užtvankas, stipriai apgadino upės pakrantėje esančio malūno pamatus, potvynis apgadino kraštovaizdį, žolinę augmeniją. Bebrų pastatytų užtvankų neardė tik likvidavo ledų sangrūdos pralaužtų šių užtvankų elementus. Žolinės augmenijos atsėjimo darbus atliko iki pareigūnui atlikus patikrinimą. Kai pareigūnas atliko patikrinimą žolė jau buvo sudygusi, tačiau pareigūnas šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies ir aplinkos ministro 2003-05-29 įsakymo Nr. D1-378 „Dėl bebrų populiacijos gausos reguliavimo“ 3 punkto nuostatas.

7Inspektorius J. Č. nepagrįstai netaikė APK 30, 30-1, 30-2, 31 straipsnių. V. B. atsakomybės nevengė, atvyko nurodytu laiku, įsileido pareigūną į privačią teritoriją, padėjo atlikti patikrinimą. Pareigūnas, paskirdamas bylos nagrinėjimą likus 7 dienoms iki privalomo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, nesudarė sąlygų atsirasti ATPK 31 straipsnio 2 punkte nurodytai lengvinančiai aplinkybei ir pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 16 punktą, 18 straipsnio 4 ir 5 punktus, 20 straipsnio 4 punktą, 24 straipsnį.

8Nurodė, kad patikrinimo akte bei administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti pažeidimai neatitinka tikrovės, nepagrįsti jokiais skaičiavimais, kitais faktiniais bei teisiniais duomenimis ir įrodymais. Pareigūnas J. Č. nematavo ir nepateikė skaičiavimų, įrodančių upės vagos įgilinimo mastą, nematavo ir nepateikė skaičiavimų dėl upės vagos platinimo, keitimo ir kitų kasimo darbų rodiklių, kaip to reikalauja Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatos. J. Č. prie 2010-06-23 privalomojo nurodymo Nr. 13.2-7 surašytas Gamtai padarytų nuostolių paskaičiavimas įrodo, kad nebuvo atlikta kasimo, upės vagos keitimo, gilinimo, valymo ir kitų darbų. Pareigūnas J. Č. nenurodė pažeistos pakrantės pločio, todėl nepagrįstas žalos paskaičiavimas 1000 kv. m. Nurodytas 50 metrų pažeistos pakrantės ilgis yra netikslus ir neatitinka tikrovės, nes pievos atsėjimo darbai buvo vykdomi ne didesnėje nei 20 m. atkarpoje. V. B. neigia, kad visi darbai buvo atlikti jos ir jos sutuoktinio užsakymu, nes jokių sutarčių dėl darbų atlikimo nebuvo sudarę, o patys jokių darbų upės vagoje neatliko. Paskirtos baudos dydis neatitinka ATPK 30-2 straipsnio nuostatų.

9Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra prašė skundą atmesti. Atstovė I. Bernotaitė paaiškino, kad darbų vykdomo metu sklypas buvo valstybinė žemė. Sklypo riba nesiekė upės. Specialiosios sąlygos, kai buvo priimtas nutarimas, sklypui nebuvo nustatytos, dabar jau nustatytos. 2011 m. sausio mėn. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad sklypas padidėjęs 0,0854 ha. Sklypo riba šiuo metu siekia Plaštakos upės pakrantę. Nutarime pažymėta, kad 50 m. ilgio ruože buvo vykdyti kasybos darbai. Akivaizdžiai matyti vykdyti stumdymo darbai, matėsi sunkiosios technikos vėžės. Institucijos atstovas J. Č. paaiškino, kad buvo pamatuotas pažeistas žemės plotas, kuris sudarė 50 m. ilgio ruožą. Akivaizdžiai matėsi, kur yra pirminė augalija, o kur – atsėta. Pažeidimo užfiksavimui darė foto nuotraukas. Iškasant gruntą arba užpilant buvo pakeista kranto linija, dėl vykdytų darbų išplatėjo upės vaga.

10Skundas tenkintinas iš dalies.

11Baltijos aplinkos forumas 2010-05-31 raštu Nr. BEF-Map4-10341 „Dėl galimai nelegalaus upelio pakrantės išplatinimo“ Ukmergės rajono agentūrai pranešė apie registruotą aplinkosaugos problemą, kuri užfiksuota Ukmergės rajono teritorijoje. Nurodoma problema – upelio pakrantės platinimas ir gilinimas. Problema buvo užregistruota vykdomos akcijos „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ metu (b. l. 25). Pridėtas detalus problemos aprašymas, kuriame nurodyta, kad buvo gautas piliečio pranešimas, kad Plaštakos upelio pakrantė dirbtinai išplatinta ir gilinta ties žmonių sodyba (b. l. 26).

12Ukmergės rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. Č. 2010-06-18 surašė patikrinimo aktą Nr. VR.13.10-107, kuriame nurodė, kad patikrino V. ir D. B. nuosavos žemės sklype Ukmergės r., ( - ) k., vykdytus Plaštakos upelio vagos ir krantų kasimus. Patikrinimo tikslas – neplaninis specifinis patikrinimas pagal Baltijos aplinkos forumo 2010-06-01 pranešimą. Patikrinimo metu nustatė, kad Ukmergės r., ( - ) k., Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio teritorijoje, Plaštakos upelio vagoje ir pakrantėse, ties V. ir D. B. sodyba ir nuosavos žemės valda, 2010 metais savavališkai, neturint leidimo, vykdyti neteisėti kasimo darbai 50 m. ilgio pakrantės ruože. Plaštakos upelio pakrantės apsaugos juostos plotis toje vietoje yra 20 m (b. l. 27).

13Ukmergės rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. Č. 2010-06-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 053610, kuriame nurodė, kad 2010-06-01 gavus Baltijos aplinkos forumo pranešimą apie Plaštakos upelio pakrantės išplatinimą, 2010-06-18 pranešimas buvo patikrintas nurodytoje vietoje. Nustatė, kad Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio teritorijoje ( - ) k., Ukmergės r. savavališkai iškasta Plaštakos upelio vaga ir šlaitai, sunaikinant pakrantės augaliją 50 m. ilgio ruože. Plaštakos upelio pakrantės apsaugos juostos plotis toje vietoje yra 20 m. Darbai atlikti V. ir D. B. nuosavame žemės sklype jų užsakymu. Tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 5 punktą, Specialiųjų žemės iš miško naudojimo sąlygų 124.1, 124.3, 126.4 punktų reikalavimus. Protokole pateiktame paaiškinime V. B. nurodė, kad savo veiklą vertina kaip pievos atsėjimo darbus. Šių darbų atlikimo metu nebuvo vykdomi darbai upės vagoje. Šioje vietoje buvo bebrų užtvanka, kurią pavasarį ledai išlaužė, todėl pievoje liko labai daug šiukšlių ir sąnašų, kurias ir sutvarkė. Apgailestauja, kad vykdydama darbus, nesuderino su agentūra (b. l. 20-21).

14Ukmergės rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. Č. 2010-06-23 surašė privalomą nurodymą Nr. 13.2-7, kuriame nurodė iki 2010-09-01 atstatyti Plaštakos upelio ( - ) k., Ukmergės r., vagos ir krantų pradinę būklę, pašalinti neteisėtus kasimų padarinius (b. l. 29).

15V. B. 2010-06-23 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dviem mėnesiams, siekiant gauti specialistų išvadą (b. l. 23). Ukmergės rajono agentūros 2010-06-23 pažymoje „Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo“ nurodoma, kad vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, 282 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bei atsižvelgdamas į V. B. prašymą, atideda administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. VR-13.1-190 nagrinėjimą 2010-08-23 9.00 val. (b. l. 24).

16Ukmergės rajono agentūros 2010-08-23 nutarimu Nr. 190 AM 067083 V. B. už ATPK 55 straipsnio 1 dalies, 76 straipsnio 2 dalies pažeidimus, buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt dydžio bauda dėl to, kad 2010-06-18 patikrinus pranešimą, buvo nustatyta, kad Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio teritorijoje ( - ) k., Ukmergės r., V. B. nuosavame žemės sklype savavališkai iškasė Plaštakos upelio vagą ir šlaitus, sumažinant pakrantės augaliją 50 metrų ilgio ruože, o Plaštakos upelio pakrantės apsaugos juostos plotis toje vietoje yra 20 metrų. Pažeistas teritorijos plotas 1 000 kv. m. Darbai atlikti V. ir D. B. nuosavos žemės sklype jų užsakymu. Tuo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 5 punkto, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1, 124.3, 126.4 punktų reikalavimai.

17Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257-1, 260-1, 260-2 straipsniais, dvidešimt trečiuoju 1 ir dvidešimt trečiuoju 2 skirsniais įstatymo, įsigaliojusio 2011-01-01, 25 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taikytinos pažeidimo užfiksavimo metu galiojusios ATPK nuostatos.

18V. B. patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 55 straipsnio 1 dalies ir 76 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

19ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

20ATPK 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos rezervatų, jų buferinės apsaugos zonų režimo pažeidimas, kai padaroma žala aplinkai, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.

212011-05-24 įstatymu Nr. XI-1407 ATPK 76 straipsnis buvo pakeistas. Šiuo metu galiojančios ATPK 76 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, arba valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą - bauda piliečiams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų litų. ATPK 76 straipsnio 7 dalyje numatyta veika, kai padaroma žala aplinkai baudžiama bauda piliečiams nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų litų ir pareigūnams – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

22ATPK minėtų straipsnių normos yra blanketinės, nukreipiančios į specialiuosius teisės aktus, kurie turi būti įvardyti administracinio teisės pažeidimo protokole.

23Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad V. B. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 5 punktą, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1, 124.3, 126.4 punktų reikalavimus.

24Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

25Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti.

26Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šių sąlygų 124.1 punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį. Minėtų sąlygų 124.3. punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo. Šių sąlygų 126.4 punkte nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius;

27ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

28Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimo Nr. 1-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ 5 priedėlio 13 eilės numeriu įsteigtas valstybinis Plaštakos hidrografinis draustinis. Draustinio įsteigimo tikslas – išsaugoti gilaus slėnio, vingiuotą Plaštakos upelį. Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, jog hidrografinio draustinio steigimo tikslas - tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams išsaugoti.

29Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo 2004-12-23 pažymėjime nurodyta, kad V. B. ir D. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Ukmergės rajone, ( - ) kaime, sklypo unikalus numeris ( - ). Nurodytos specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (b. l. 93-94). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-11 išraše nėra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – hidrografiniai draustiniai. Prie specialiųjų naudojimo sąlygų nurodyta vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (b. l. 86). Iš 2012-02-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. ( - ) matyti, kad kadastro žymose nurodyta, kad sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – XXXIX (hidrografiniai draustiniai). Įrašas galioja nuo 2011-12-27 (b. l. 126-128).

30Plaštakos upelio pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje esančio V. B. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) visame plote galioja registruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas Žemės savininkas privalo laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų.

31Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Jeigu, formuojant naują žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), tam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, keičiami to žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir jų pakeitimai įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

32Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 12 dalyje yra nurodyta, kad apie saugomų teritorijų steigimą ir su tuo susijusius veiklos apribojimus žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir svarstymo su visuomene tvarka informuojami rengiant šių teritorijų ribų planus. Teisės norma nenumato rašytinio pranešimo apie kuriamą saugomą teritoriją būdo, tačiau ir nenurodo, kokiu būdu apie saugomos teritorijos statusą informuojami asmenys žemės sklypus įsigiję jau įsteigtoje saugomoje teritorijoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl baudimo pagal ATPK 76 straipsnį nėra kreipiamas dėmesys į tai, kaip asmuo buvo informuotas apie saugomos teritorijos buvimą. Tokia teismo pozicija suprantama kaip įpareigojanti asmenį domėtis teritorijos režimu bei nustatanti viešojo intereso prioritetą. Tuo remdamasis teismas nesutinka su V. B. argumentu, kad ji negali būti baudžiama už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, kadangi toks režimas nenurodytas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiama į tai, kad Plaštakos hidrografinis draustinis yra įsteigtas prieš dvidešimt metų, apie tai paskelbta viešai, apie draustinių buvimą įprastai praneša informacinės lentos, draustinio režimas turi įtakos vykdant statybos, remonto darbus, tad toje teritorijoje keletą metų gyvenantis žmogus turi galimybę sužinoti, kad jo turimas žemės sklypas priklauso draustinio teritorijai. Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 12 dalis, tiek kiek joje nenumatytas rašytinis pranešimas apie steigiamą saugomą teritoriją, laikoma specialiąja norma Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 daliai.

33Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad V. B. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 5 punktą. Šiame įstatymo straipsnyje nėra 5 punkto. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis suskirstytas į 7 dalis, o dalys - į punktus. Atsižvelgus į bylos kontekstą, V. B. galėjo būti nustatytas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimas, t. y. draudimo keisti upių vagas nesilaikymas. Nutarime yra nurodyta, kad upės vaga buvo iškasta, tačiau nėra konkrečiai nurodytas upės vagos iškasimo mastas, nepaaiškinta kaip upė pasikeitė dėl kasimo darbų vykdymo. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas J. Č., nurodė, kad jis negali tiksliai apibūdinti darbų pobūdžio, teigė, kad arba upė buvo iškasta, arba papildomai pripilta žemės. Jokių netiesioginių įrodymų, kad upės vaga buvo iškasta byloje nėra. Nerasta iškasta žemė, nenustatyti aiškūs kasimo požymiai ar technikos vėžės. Fotografijoje (b. l. 34) nufotografuota vėžė, J. Č. teigimu, eina kita upelio pakrante. Iš fotografijos nesimato, kad važiuojant vėže būtų pasiekta V. B. sklypo pakrantė ir iškasta žemė tuo pakeičiant upės vagą. Byloje nėra pateikta nuotraukų ar asmenų liudijimų, kokio pločio upė buvo iki 2010 metų. J. Č. negalėjo tiksliai atsakyti į klausimą, kada jis paskutinį kartą matė Plaštakos upę ties V. B. sklypu. Byloje esanti ankstesnio laikotarpio nuotrauka (b. l. 41) rodo, jog anksčiau Plaštakos upelis ties malūnu buvo gerokai platesnis nei kitoje dalyje, kaip tai matyti iš kitų Plaštakos upės nuotraukų.

34Netrukus po nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo buvo surašytas 2010-10-28 Plaštakos hidrografinio draustinio būklės vertinimo aktas Nr. VR-13.10-199, kuriame nurodoma, kad draustinyje saugomų objektų būklė gera, neigiama bebrų veiklos įtaka. Nenustatyta specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIX skyriaus reikalavimų ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 punkto pažeidimų (b. l. 109-110).

35Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad kasybos darbai atlikti V. ir D. B. užsakymu. Toks Ukmergės rajono agentūros teiginys nepagrįstas, nes agentūra teismui nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Tokius teiginius pagrįstų rašytiniai susitarimai su tokius darbus atliekančiomis įmonėmis, liudytojai, kurie matė darbų atlikimą.

36Atlikdamas Gamtai padarytų nuostolių paskaičiavimą inspektorius J. Č. į jį neįtraukė žalos padarytos dėl upelio vagos praplatinimo. Nei šiame dokumente, nei 2010-06-23 Privalomajame nurodyme Nr. 13.2-7 nenurodyta, kokiu būdu reikalinga pertvarkyti upės vagą, kad ji būtų tokia, kaip anksčiau. Taigi, iš bylos medžiagos neaišku, kokiu būdu buvo pakeista upės vaga. Nesant duomenų apie anksčiau buvusią upės vagą nėra su kuo sulyginti bei nustatyti upės pokytį. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškiant kaltinimą upės vagos pakeitimu turi būti konkrečiai nurodoma, kaip buvo pakeista upės vaga – kokiu būdu, kokiame ilgyje, kokiu gyliu ar pločiu metrais. Bylos atveju įvykį fiksavęs pareigūnas negali nurodyti, ar vaga buvo iškasta, ar užpilta žeme. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad upės vagos pakeitimo faktas nebuvo įrodytas. Upės vagos pakeitimas sudarė pagrindą pareiškėją pripažinti kalta pagal ATPK 76 straipsnio 2 dalį. Neįrodžius pažeidimo byla šioje dalyje nutraukiama. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu byla nurauktina nenustačius pažeidimo sudėties.

37Iš protokolo ir nutarimo matyti, kad pareiškėja kaltinama tuo, kad ji upelio šlaite sunaikino pakrantės augaliją 50 metrų ilgio ruože. Teismo posėdyje inspektorius J. Č. patvirtino, kad patikrinimo atlikimo metu buvo matyti pasikeitusi pakrantės augmenija, matėsi, kad žolė yra neseniai pasėta. Žolės sėjimo faktą protokole ir teismo posėdžio metu pripažino ir V. B..

38Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą (...). Toks pat draudimas numatytas ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4. punkte, kuri draudžia dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis) (...). Atsėjimas yra pakartotinas sėjimas, kai pirminė pieva nėra pakankamai gera. Kaip matyti iš byloje esančių Plaštakos upės nuotraukų upės pakrantėje nebuvo kultūrinės pievos, todėl kultūrinės pievos atsėjimas nebuvo galimas. Palei Plaštakos krantus auga natūrali laukinė augalija, kuri negali būti sutapatinama su kultūrine pieva. Nustačius kultūrinės pievos sėjimo darbus atsirado pagrindas bausti V. B. už šiuos veiksmus pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą.

39Tarp V. B. ir protokolą surašiusio inspektoriaus J. Č. kilo ginčas dėl užsėtos pakrantės ilgio. Procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ilgis yra 50 metrų. V. B. teigimu šis ilgis – 20 metrų. 2010-09-01 Patikrinimo akte Nr. VR-13.10-152 (b. l. 31) užfiksuota, kad 2010-09-01 patikrinus teritoriją vietoje nustatyta, kad vykdant savavališkus kasimo darbus atsėta kultūrine žole 20 m. ilgio ir 10 m. (plačiausioje vietoje) bei 8 m. (siauriausioje vietoje) 180 kv. m. plote. Už sukultūrinta žole apsėto ploto auga atsikurianti natūrali žolinė augalija. Kadangi skirtinguose Ukmergės rajono agentūros dokumentuose nurodytas skirtingas pažeistas plotas, tai vadovaujamasi pareiškėjai palankesniu dokumentu ir laikoma, kad augalija sunaikinat 20 metrų ruože, 180 kv. m. plote. Atsižvelgiama į tai, kad 2010-09-01 patikrinimas buvo atliktas praėjus neilgam laikui nuo pirminio patikrinimo, jo metu buvo tikrinamas 2010-06-23 Privalomojo nurodymo Nr. 13-2-7 vykdymas, antrosios komisijos nustatytas plotas sutampa su pareiškėjos nurodytu ilgiu.

40Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl bebrų veiklos padarinių žalos šalinimo įtakos pakrantės pasikeitimui nelaikomos teisiškai reikšmingomis, dėl to, kad draudimas vietoje lauko augmenijos sėti kultūrines žoles su tokios aplinkybėm nesiejamas. Tuo atveju, kai bebrų statiniai ar potvynis padaro žalą pakrantei reikia leisti atsikurti natūraliai augmenijai.

41ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

42ATPK 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, o 2 dalyje nustatyta, kad esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

43Skundžiamame nutarime nurodo, kad pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 30, 30-2, 31, 32, 286, 287 straipsnis, V. B. skyrė 300 Lt baudą. ATPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. V. B. nustatyti ATPK 55 straipsnio 1 dalies ir 76 straipsnio 2 dalies pažeidimai. V. B. už kiekvieną pažeidimą turėjo būti atskiria paskirta administracinė nuobaudą ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis paskirta galutinė nuobauda. Kaip matyti iš nutarimo šios nuostatos nebuvo laikomasi. Šis pažeidimas neturi reikšmės, kadangi V. B. dėl vieno pažeidimo padarymo yra išteisinama.

44Nutarime nurodyta, kad V. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismo vertinimu reikalinga atsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pareiškėja ėmėsi žalos pašalinimo veiksmų, pripažino savo kaltę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Apie žalos pašalinimą liudija 2010-10-28 Plaštakos hidrografinio draustinio būklės vertinimo aktas Nr. VR-13.10-199. Parenkant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad V. B. pašalino padarytą žalą, laukinė augmenija toje dalyje, kurioje buvo pasėta kultūrinė pieva, atsikuria, draudimas sėti kultūrinę žolę pakrantės apsaugos juostoje nėra visuotinai žinoma taisyklė, šiuo metu sukurta tiek daug taisyklių, kad su visomis taisyklėmis tapo sudėtinga susipažinti. Pareiškėjos žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nėra konkrečiai išskirta, kurioje vietoje yra pakrantės apsaugos juosta, o kurioje – paviršinio vandens telkinio apsaugos zona, kurioje galioja lengvesnis režimas ir nėra draudžiama sėti kultūrinę žolę. Įstatymų leidybos principai nustato, kad įstatymai turi būti trumpi, aiškūs ir suprantami. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, teismas laiko tinkamu vietoje piniginės baudos skirti įspėjimą.

45Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu,

Nutarė

46V. B. skundą tenkinti iš dalies.

47Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2010-08-23 nutarimą Nr. 190 AM 067083 dalyje dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 76 straipsnio 2 dalį panaikinti ir bylą nutraukti.

48Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2010-08-23 nutarimą Nr. 190 AM 067083 dalyje dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį pakeisti, už šį pažeidimą paskiriant įspėjimą.

49Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. V. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento... 4. Minėtu nutarimu V. B. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau... 5. Skunde V. B. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo... 6. Nurodė, kad dėl 2010 m. pavasarį buvusio gausaus potvynio ir susidariusių... 7. Inspektorius J. Č. nepagrįstai netaikė APK 30, 30-1, 30-2, 31 straipsnių.... 8. Nurodė, kad patikrinimo akte bei administracinio teisės pažeidimo protokole... 9. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra... 10. Skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Baltijos aplinkos forumas 2010-05-31 raštu Nr. BEF-Map4-10341 „Dėl galimai... 12. Ukmergės rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos... 13. Ukmergės rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos... 14. Ukmergės rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos... 15. V. B. 2010-06-23 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dviem... 16. Ukmergės rajono agentūros 2010-08-23 nutarimu Nr. 190 AM 067083 V. B. už... 17. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 239-3,... 18. V. B. patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 55 straipsnio 1 dalies... 19. ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių... 20. ATPK 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rezervatų, draustinių,... 21. 2011-05-24 įstatymu Nr. XI-1407 ATPK 76 straipsnis buvo pakeistas. Šiuo metu... 22. ATPK minėtų straipsnių normos yra blanketinės, nukreipiančios į... 23. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad V. B.... 24. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai,... 25. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draustinių... 26. Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir... 27. ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur... 28. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimo Nr. 1-2913 „Dėl... 29. Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo 2004-12-23 pažymėjime... 30. Plaštakos upelio pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje esančio V. B. žemės... 31. Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės... 32. Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 12 dalyje yra nurodyta, kad apie... 33. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad V. B.... 34. Netrukus po nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo buvo... 35. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad kasybos... 36. Atlikdamas Gamtai padarytų nuostolių paskaičiavimą inspektorius J. Č. į... 37. Iš protokolo ir nutarimo matyti, kad pareiškėja kaltinama tuo, kad ji upelio... 38. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad... 39. Tarp V. B. ir protokolą surašiusio inspektoriaus J. Č. kilo ginčas dėl... 40. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl bebrų veiklos padarinių žalos... 41. ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės... 42. ATPK 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas... 43. Skundžiamame nutarime nurodo, kad pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 30, 30-2,... 44. Nutarime nurodyta, kad V. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių... 45. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių... 46. V. B. skundą tenkinti iš dalies.... 47. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros... 48. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros... 49. Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama...