Byla e2A-435-390/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ ir atsakovo E. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-454-652/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Akmuva“ ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gelsva“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. P. 13 037,34 Lt patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2012-10-22 buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovas buvo priimtas į darbą vairuotojo-ekspeditoriaus-autošaltkalvio pareigoms, 2012-10-23 su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovui buvo perduotas vilkikas Man TGA, valstybinis numeris ( - ) su papildoma įranga (puspriekabe, registracijos Nr. ( - ) su papildoma įranga), elektroninė banko kortelė, mobilus telefonas ir kita papildoma įranga (navigacija, žemėlapiai, dokumentai). 2013-02-11 įsakymu atsakovas buvo komandiruotas pristatyti krovinį trečiajam asmeniui. Tačiau atsakovas, kaip profesionalus vairuotojas, netinkamai paruošė automobilį iškrovimui, dėl to sprogo puspriekabės oro pagalvė, lūžo ašis, buvo sugadintos padangos. Kitam vairuotojui eksploatuojant automobilį ir atvykus į Alytaus miestą automobilis nustojo veikti ir jis buvo nutemptas į autoservisą ir buvo remontuojamas. Ieškovės įsitikinimu, dėl nurodytų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos ir prašė iš atsakovo priteisti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB ,,Akmuva“ iš atsakovo E. P. 3 581 Lt (1 037,12 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (1 037,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 096 Lt (317,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB ,,Akmuva“ atsakovo E. P. naudai 1 080 Lt (312,79) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB ,,Akmuva“ ir atsakovo E. P. po 19 Lt (5,50 Eur) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b. l. 105–109, t. 3).

8Teismas nustatė, kad atsakovas, grįžęs iš reiso, 2013-02-20 turėjo iškrauti krovinį trečiajam asmeniui UAB ,,Gelsva“ adresu ( - ), Vilniuje, tačiau prie trečiojo asmens sandėlių užklimpo. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus teismas konstatavo atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus ir sprendė, kad rašytiniais įrodymais ieškovė pagrindė 8 567,99 Lt (5 400+749,99+2 418) žalą. Nei šalys, nei liudytojai neginčijo fakto, kad 2013-02-20 buvo nepalankios oro sąlygos, prisnigta, prisnigta ir teritorija, kurioje atsakovas turėjo iškrauti krovinį. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas ne vienas priiminėjo sprendimus, atsidūręs sudėtingoje situacijoje, o jam nepavykus išvairuoti vilkiko iš teritorijos, panaudojus, jo teigimu, jam prieinamas priemones, kitos pagalbos darbdavys jam nepasiūlė. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas pasielgė nerūpestingai palikęs neužrakintą automobilį, tačiau, dėl šių veiksmų žalos ieškovė nepatyrė. Teismas sutiko, kad vilkiko ir puspriekabės pažeidimai nurodyti akte, nuotraukose buvo (b. l. 28–33, 147–160, t. 1), tačiau laikė, jog nėra pakankamai duomenų išvadai, kad visi pažeidimai atsirado dėl atsakovo E. P. veiksmų. Teismas nustatė, kad automobilio automatinės pavarų dėžės gedimas įvyko ieškovės vairuotojui K. P. nuvažiavus virš šimto kilometrų. Nesant eksperto, specialisto išvadų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad po 4 valandų atsakovo bandymų išvažiuoti, atsirado būtinybė pakeisti dvi padangas, nėra duomenų apie padangų būklę iki minėto įvykio. Teismas sprendė, kad iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad, atsakovui bandant iškrauti ir išvažiuoti iš teritorijos, sprogo viena oro pagalvė ir buvo apgadinta viena puspriekabės padanga, dvi vilkiko padangos, ir tai galimai įvyko dėl automobilio techninės būklės ir dėl atsakovo neprofesionalaus krovinio iškrovimo. Teismo nuomone, iš šalių paaiškinimų, ieškovės pateiktų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodyta žala atsirado tik dėl atsakovo veiksmų, o ne dėl automobilio nusidėvėjimo, jo techninės būklės, kurią patvirtino dažni remontai, ne laiku suteiktos darbdavio pagalbos. Teismas sprendė, kad atsakovas iš dalies yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovo priteisė 40 procentų nuo ieškovės realiai patirtos 8 952,36 Lt (8 567,99 Lt + 235 Lt kelių mokestis+149,37 Lt) žalos, kas sudaro 3 581 Lt.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.

10Ieškovė UAB „Akmuva“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2014 m. spalio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo E. P. ieškovės naudai priteisti 13 037,34 Lt nuostolių atlyginimo, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių motyvų:

11Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad neapmokėtos sąskaitos nepagrindžia ieškovės patirtos žalos dydžio, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėjo klaidingą ir nepagrįstą išvadą dėl ieškovės patirtos žalos dydžio. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie ieškovės turtui - transporto priemonei - padarytą žalą (sugadintas padangas, 2 vnt., sudaužytą lemputę, sulaužytą lingę, susprogdintą pagalvę, sugadintą sankabą). Ieškovės patirtą žalą patvirtina byloje esančios nuotraukos, Komisijos išvada-sprendimas, 2014 m. vasario 26 d. UAB „Auto ratai“ išduota pažyma apie padangų pažeidimą, liudytojų parodymai, kiti įrodymai. Ieškovės patirtos žalos dydį pagrindė tokie įrodymai, kaip 2013 m. kovo 7 d. sąmata, kurioje ieškovė nurodė visas patirtas išlaidas ir pateikė šių išlaidų apskaičiavimą, PVM sąskaitos faktūros, apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, pasiūlymas dėl padangų. Visuose šiuose dokumentuose yra nurodytos kainos detalių ir darbų, kurie buvo būtini įsigyti ar atlikti tam, kad ieškovės turtas būtų atstatytas į pradinę, iki turto sugadinimo, buvusią padėtį. Netgi tuo atveju, jeigu byloje nebuvo pateikti sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumentai, tai nereiškia, kad ieškovė patyrė mažiau žalos. Jeigu atitinkamos transporto detalės yra sugadintos, tai žala yra patirta, o žalos dydį pagrindžia pateiktos sąskaitos ar pasiūlymai įsigyti prekes, kuriose yra nurodytos tokių prekių (įrangos) kainos. Ieškovei išrašytos sąskaitos neabejotinai įpareigojo ieškovę atsiskaityti pagal jai išrašytas sąskaitas, todėl vien tik tai, kad byloje nėra sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, nereiškia, kad žalos ieškovė apskritai nepatyrė. Priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai neįtraukė išlaidų transportui į ieškovės patirtų nuostolių sumą.

12Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo kaltės dėl automobilio gedimų nebuvo. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė laiku nesuteikė atsakovui reikiamos pagalbos ir nevykdė įstatyme nustatytos pareigos.

13Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog po 4 valandų atsakovo bandymų išvažiuoti, atsirado būtinybė pakeisti dvi padangas, nėra duomenų apie padangų būklę iki minėto įvykio. Tokia teismo išvada absoliučiai neatitinka byloje esančių įrodymų. Ta aplinkybė, jog vilkiko pavarų dėžė sugedo Alytuje, yra atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė ir tai visiškai nesusiję su tuo, kad vilkiką iš Vilniaus į Alytų vairavo kitas vairuotojas. Vilkikas prieš perleidžiant jį atsakovui darbo funkcijoms vykdyti buvo visiškai techniškai tvarkingas, tai patvirtino galiojantis techninės apžiūros pažymėjimas bei atliekamos transporto priemonės nuolatinės periodinės specializuoto serviso diagnostikos/patikros, į kurias transporto priemonę nuvairuodavo pats atsakovas. Pats atsakovas niekuomet nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamos jam perduotos transporto priemonės techninės būklės ar jos komplektacijos.

14Teismas nurodo, jog liko neįrodyta aplinkybė dėl galinių žibintų keitimo būtinumo. Tačiau byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad galinis žibintas buvo sugadintas.

15Byloje visiškai įrodyta, kad atsakovas pažeidė nurodytas pareigas, todėl tokie atsakovo veiksmai yra laikytini neteisėtais, dėl kurių ieškovė patyrė 13 037,34 Lt žalą. Atsakovas buvo supažindintas su pareigybine instrukcija, kurioje nurodytos pareigos, teisės ir atsakomybė, ir kurios 3.2 punkte nurodyta, kad vairuotojas turi atsisakyti išvažiuoti, jei transporto priemonė netvarkinga, Darbo tvarkos taisyklių 13.3 punkte nustatyta, kad darbuotojai privalo laikytis mašinų, mechanizmų, prietaisų ir kitų įrankių eksploatavimo taisyklių, instrukcijų, nedirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis, apie pastebėtus trūkumus nedelsiant pranešti direktoriui. Darbo taisyklių 13.7. punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo saugoti darbe naudojamus įrenginius, įrankius, įrangą, inventorių, negadinti jų, palaikyti švarą darbo vietoje ir įmonės teritorijoje, baigus darbą išsivalyti, sutvarkyti darbo vietą ir priemones. Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.5 nustatyta, kad darbuotojas privalo saugoti ir racionaliai naudoti degalus, tepalus, transporto priemonės detales bei medžiagas, kitas jam perduotas materialines vertybes ir pinigines lėšas; 2.10 punkte - užtikrinti transporto priemonės, pristatomų krovinių, kito jam perduoto turto apskaitą, saugumą; 2.12 punkte - baigus reisą, transporto priemonę pristatyti į nurodytą vietą. Nakčiai palikti išjungtu varikliu, su įjungtomis apsaugos priemonėmis. Darbo sutarties 7.9. punkte nustatyta, kad į darbuotojo pareigas įeina darbe naudojamų transporto priemonių, techninių priemonių, inventoriaus ir įrangos priežiūros darbai. Visus šiuos teisės aktų punktus ieškovė nurodė teismo posėdžio metu. Ieškovė nurodė, kad būtent šių nuostatų pažeidimas, t. y. transporto priemonės nepriežiūra, nepristatymas į ieškovės buveinę, transporto priemonės sugadinimas, netgi jei tikėti atsakovo žodžiais, netvarkingos transporto priemonės vairavimas, yra laikytini atsakovo neteisėtais veiksmais, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, teismas skundžiamame sprendime teigia, kad ieškovė apskritai nenurodė, kokias pareigas ir teisės normas pažeidė atsakovas.

16Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas 40 proc. nuo ieškovės realiai patirtos žalos (8 952,36 Lt) kas sudaro 3 581 Lt, sprendimo visiškai nepagrindė nei faktiniais, nei teisiniais argumentas.

17Apeliantės įsitikinimu, byloje buvo įrodytos visos materialinės atsakomybės sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti. Ieškovė teismui pateikė sąmatą, pagal kurią yra nustatytas žalos padarymo faktas ir jos dydis - ieškovės patirtos žalos dydis yra 13 037,34 Lt bei dokumentus, pagrindžiančius sąmatoje nurodytų išlaidų faktinį patyrimą. Žala padaryta neteisėta atsakovo veikla, t. y. tuo, kad atsakovas nevykdė ieškovės nurodymų, apgadino jam patikėtą turtą bei paliko jam patikėtą didelės vertės turtą be priežiūros, nevykdė savo pareigos pagal darbo sutartį ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį tinkamai elgtis ir tinkamai prižiūrėti jam patikėtas darbo priemones. Ieškovės patirta žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys). Atsakovo kaltė - tyčinė, kadangi atsakovas suprato ir suvokė, kokios pasekmės dėl jo veiksmų gali kilti, ir leido toms pasekmės atsirasti. Žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, kadangi žala ieškovei atsirado atsakovui vykdant savo tiesiogines darbo funkcijas ir darbo metu. Atsakovo atsakomybė nėra ribojama, kadangi šalys buvo sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, materialinės atsakomybės žalą, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

18Apeliaciniu skundu atsakovas E. P., atstovaujamas advokato Vaido Jurčikonio, prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje dėl 3 581 Lt (1 037,12 Eur) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 3 581 Lt (1 037,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškovės UAB „Akmuva“ ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 113–115, t. 3).

19Apelianto nuomone, teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas ir išaiškindamas. Apeliantas iš esmės sutinka su visomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tik kaip teigia, kad turi pastabų dėl kai kurių aplinkybių tikslumo. Tvirtina, kad teismas sprendime nurodė: „Atsakovas sutiko, kad iškrovimo metu sprogo oro pagalvė, tačiau nesutiko, kad, būtent tuo metu sulūžo lingė.“ Iš tiesų atsakovas negalėjo nurodyti, ar tikrai būtent tuo metu, kada sprogo pagalvė, lūžo lingė. Tvirtinama, kad byloje nebuvo nustatyti jokie neleistini atsakovo veiksmai, dėl kurių sprogo oro pagalvė ir lūžo lingė, atsakovas nepažeidė jokios ieškovės instrukcijos ir neatliko jokių neleistinų veiksmų, kuriuos būtų konstatavęs teismas. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas: „Sutiko, kad buvo pažeista puspriekabės padanga.“ Puspriekabės padanga turėjo pažeidimų, ji buvo šone įtrūkusi, tačiau ji buvo įtrūkusi seniai nuo natūralaus susidėvėjimo. Automobilį aptarnaujant servise, serviso darbuotojai nešalino to trūkumo, o puspriekabė buvo tik velkama, ji niekaip nebuvo naudojama, siekiant išvažiuoti iš užklimpimo vietos ir nėra susijusi su įvykio aplinkybėmis. Teismas sprendime nurodė: „Ginčo dėl kelio mokesčio ir dėl papildomo darbo užmokesčio darbuotojams nėra.“ Atsakovas nesutinka, kad ieškovė patyrė šias išlaidas dėl atsakovo kaltės. Pagal komandiruotės įsakymą (b. l. 20, t. 1) atsakovo komandiruotė truko iki 2013-02-19. Vilkiką atsakovas buvo priverstas palikti užsakovo teritorijoje tik todėl, kad ieškovė atsisakė jam suteikti bet kokią pagalbą. Sutinkamai su DK 160 straipsnio 1 dalimi „kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės“, todėl ieškovė turėjo suteikti atsakovui bent 11 val. poilsio laiką, atsižvelgiant ir į tai, kad komandiruotė turėjo baigtis vasario mėn. 19 d., o realiai baigėsi 2013-02-20 23 val. 45 min., todėl ieškovės reikalavimas vykti kitos dienos 7 val. į Vilnių buvo nepagrįstas ir atsakovui neatsiranda prievolė atlyginti ieškovei nuostolius, kurie atsirado iš neteisėtų ieškovės reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė visiškai nesirūpino atsakovo poilsiu po transporto priemonės sugedimo. Kitos įmonės teritorijoje atsakovui nebuvo galimybės normaliai pailsėti. Būtent todėl atsakovas turėjo išvykti iš įvykio vietos savo lėšomis taksi automobiliu, už kurio paslaugas atsakovas galėjo apsimokėti tik parvykęs namo, nes neturėjo pakankamai pinigų. Teismas sprendime nurodė: „grandinių panaudojimas buvo neefektyvus, nors, kaip teigė liudytojas K. P., tokiu būdu yra grandinės naudojamos - paklojant jas po ratais.“ Teisme ši situacija nebuvo išsamiai ištirta. Grandines tinkamai patiesti po vilkiku ir tinkamai uždėti galima tik specialiai įrengtose ar pritaikytose vietose, kur yra švari asfalto danga ar specialiose aikštelėse.

20Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, jog žalos atsiradimas yra susijęs tik su atsakovo darbo veikla (DK 246 str.). Neteisėtas elgesys nėra preziumuojamas, todėl jį turėjo įrodyti ieškovė. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo nustatyti neteisėtą atsakovo elgesį, nes kokie konkrečiai buvo neteisėti atsakovo veiksmai dėl įvažiavimo, iškrovimo ieškovės atstovai nenurodė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas ėmėsi jam prieinamų priemonių, kad būtų iškrautas krovinys, kuris ir buvo iškrautas, kaip reikalavo vadovas, tačiau atsakovui nepavyko išvažiuoti iš teritorijos...“, todėl nesuprantama, kodėl vėliau teismas konstatavo, kad „atsakovas iš dalies yra kaltas dėl žalos atsiradimo“. Šiuo atveju nebuvo padaryta žala dėl jokios neteisėtos veikos, nėra nei atsakovo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo (DK 246 str.). Ieškovei nevykdant savo, kaip darbdavio, pareigų, atsakovas negalėjo vykdyti savo, kaip darbuotojo, pareigų.

21Skunde argumentuojama, kad pati ieškovė grubiai pažeidė DK 229 straipsnyje įtvirtintas jos pareigas tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Taip pat DK 275 straipsnis numato, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai.

22Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 128–129). Atsakovo nuomone, ieškovės pateiktoje komisijos išvadoje-sprendime yra tik konstatuoti per įvairų laiką, taip pat galimai ir iškrovimo metu, atsiradę defektai. Ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad tie defektai atsirado dėl atsakovo kaltės. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad tie defektai atsirado būtent dėl kokių nors kaltų ir tyčinių atsakovo veiksmų. Ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros taip pat konstatuoja tik detalių vertę, bet neįrodo kaltės. 2014-03-26 UAB „Auto ratai“ pažyma (iš tikrųjų 2013 m. sąskaita faktūra) taip pat tik konstatuoja atliktus padangų keitimo darbus, o ne atsakovo kokią nors kaltę. Ieškovė privalėjo suteikti pagalbą atsakovui dar 2013-02-20. Tą dieną atsakovas užklimpo 13 val. 30 min. (pagal byloje pateiktus tachografo duomenis) ir bandė išvažiuoti iki tos dienos 19 val., tačiau jokios pagalbos iš ieškovės per tokį ilgą laiko tarpą taip ir nesulaukė. Todėl, apsisprendusi tokiu būdu (vežtis žvyro mišinį, pasitelkti kitų darbuotojų pagalbą) vykti kitą dieną 7 val. (telefonų stenograma - 25 b. l., t. 1) ištraukti užklimpusį automobilį ir neskirdama įstatymu numatyto laiko tarpo atsakavo poilsiui (pagal bylos duomenis atsakovas į darbovietę grįžo 23 val. 45 min. (162 b. l., t. 1)), ieškovė realiai nepatyrė jokių papildomų sąnaudų, o tik gerokai pavėluotai vykdė savo pareigą, numatytą DK 229 str.

23Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Akmuva“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 3 581 Lt žalos iš atsakovo E. P. priteisimo ieškovės naudai nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 135–137). Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl lūžusios lingės. Nurodo, kad tiek oro pagalvė, tiek lingė buvo pažeistos dėl to, jog atsakovas nevykdė pareigos tinkamai iškrauti krovinį. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad lingė buvo sveika (lūžio vietoje matosi, kad lūžis yra naujas) ir dėl netinkamo iškrovimo buvo sulaužyta. Sprogusi oro pagalvė taip pat yra įrodymas, jog krovinio iškrovimas vyko nesilaikant reikalavimų, per daug iškeliant priekabą. Liudytojas UAB „Gelsva“ atstovas 2014-06-01 teismo posėdyje nurodė, kad neturėjo teisės traukti automobilio, bet žmogiškai stengėsi padėti atsakovui bei nurodė, kad traukiant galėjo atsirasti kai kurie automobilio pažeidimai, tačiau konkrečiai nenurodė. Daryti prielaidas, jog lingė galimai sulūžo dėl nusidėvėjimo, nėra jokio pagrindo. Atsakovas nurodo, kad jis neva nėra atsakingas už puspriekabės padangos pažeidimus, nes padanga buvo pažeista nuo natūralaus susidėvėjimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Atsakovas buvo atsakingas už perduotos transporto priemonės techninę būklę, todėl apie padangos nusidėvėjimą jis privalėjo nedelsiant informuoti ieškovę (Darbo sutarties 7.5. p., 7.7. p.), imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Tačiau atsakovas vyko į komandiruotę su jam perduota transporto priemone, jokių pretenzijų dėl sugadintos/nusidėvėjusios padangos ieškovei niekuomet nereiškė. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, darytina pagrįsta išvada, kad puspriekabės padanga buvo sugadinta dėl atsakovo netinkamo transporto priemonės eksploatavimo ar priežiūros. Atsakovas privalėjo rūpestingai elgtis su jam patikėtu turtu, tačiau taip nesielgė, todėl privalo atlyginti už savo elgesiu ieškovei padarytą žalą.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

25Apeliaciniai skundai atmestini.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

27Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

28Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su netinkamu byloje faktinių aplinkybių nustatymu ir byloje pateiktų įrodymų įvertinimu bei materialinės teisės normų neteisingu taikymu. Teisėjų kolegija tokią apeliantų apeliacinių skundų argumentaciją laiko nepagrįsta ir ją atmeta.

29Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę ir jos sąlygas, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo pareigą byloje, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

30Dėl ieškovės apeliacinio skundo

31UAB „Akmuva“ apeliaciniu skundu prašo jos naudai priteisti 13 037,34 Lt žalos atlyginimą, t. y. ieškinį patenkinti pilnai. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas 40 proc. nuo ieškovės realiai patirtos žalos (8 952,36 Lt) kas sudaro 3 581 Lt, sprendimo visiškai nepagrindė nei faktiniais, nei teisiniais argumentas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatkuria socialinės taikos tarp šalių, bet dar labiau gilina konfliktą tarp šalių, nes nei vienai iš šalių nėra aišku, kokiais motyvais remiantis būtent tokią sumą iš atsakovo ieškovės naudai priteisė. Apeliantė argumentuoja, kad byloje buvo įrodytos visos materialinės atsakomybės sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti. Ieškovė teismui pateikė sąmatą, pagal kurią yra nustatytas žalos padarymo faktas ir jos dydis - ieškovės patirtos žalos dydis yra 13 037,34 Lt bei dokumentus, pagrindžiančius sąmatoje nurodytų išlaidų faktinį patyrimą.

32Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė žalos dydį - tiesioginius nuostolius, įrodinėjo 2013-03-07 sąmata (b. l. 32–33, t. 1), bei sąmatą pagrindžiančiais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais, pasiūlymu (b. l. 34–44, t. 1)). Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės patirtą nuostolių dydį – 8 952,36 Lt, kuriuos sudarė 235 Lt kelių mokestis transporto priemonėms, 149,37 Lt darbo užmokestis darbuotojams, vykdžiusiems darbdavio įpareigojimus perimant transporto priemonę, bei 8 567,99 Lt sumą apmokėtą pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „Ivetro ir Ko“, UAB „Auto ratai“ ir UAB „Ligranta“. Teismas sprendė, kad atsakovas iš dalies kaltas dėl žalos atsiradimo, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais iš atsakovo priteisė 40 procentų nuo ieškovės realiai patirtos žalos, t. y. nuo 8 952,36 Lt 40 proc. sudaro 3 581 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus įvertino ir faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai.

33DK 257 straipsnio 5 dalis numato, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi šia teisės norma ir žalos dydį sumažino 40 proc. Pažymėtina, tai, kad DK 257 straipsnio 5 dalis nenumato kokia dalimi teismas turėtų mažinti žalos dydį, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas mažinti atsakovui priteistinos žalos dydį, remiantis DK 257 straipsnio 5 dalies norma. Visu pirma, byloje nenustatyta, kad žala padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais, antra, nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardijo aplinkybių, dėl kurių laikė atsakovą iš dalies kaltu dėl žalos atsiradimo, teisėjų kolegijos nuomone, žalos atsiradimą lėmė oro sąlygos – aikštelė buvo užsnigta ir nenuvalyta, ką patvirtino trečiojo asmens UAB „Gelsva“ atstovas teismo posėdžio metu ir liudytojas R. A. bei bylos aplinkybių visuma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis bei DK 257 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai priteistinos žalos dydį sumažino 40 proc. Teismo sumažintas ir priteistas žalos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams nustatytiems CK 1. 5 straipsnyje.

34Ieškovės teigimu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei už tuos gedimus, kurie atsirado nuo to momento, kada transporto priemonė buvo perduota atsakovui iki momento, kada transporto priemonę ieškovė pasiėmė iš UAB „Gelsva“ teritorijos. Patirtos žalos dydį ieškovė grindė pateiktomis sąskaitomis ar pasiūlymais įsigyti prekes. Ieškovės teigimu, vien tik tai, kad byloje nėra sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, nereiškia, kad žalos ieškovė apskritai nepatyrė.

35Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).

36Pagal ieškovės 2013-03-07 sąmatą pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis išlaidų: 1 747,11 Lt transporto išlaidų, 740,75 Lt dėl galinių žibintų ir atraminės gumos, 77,12 Lt dėl krovinio tvirtinimo diržų, 1 520 Lt puspriekabės padangos. Tokia išvada yra teisinga. Pažymėtina, kad ieškovės paskaičiavimams sąmatoje nurodytoms transporto išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2 kvitus už pirktą kurą 200,08 Lt ir 152,18 Lt sumai (b. l. 82–83, t. 3), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepagrindžia, jog kuras buvo panaudotas transporto priemonėms vykdant sąmatoje nurodytus maršrutus, o be to, tai tik dalis transporto išlaidų (352,26 Lt), nurodytų sąmatoje. Kitų įrodymų transporto išlaidoms pagrįsti ieškovė nepateikė. Nors ieškovė į sąmatą įtraukė 740,75 Lt sumą už galinių žibintų, atraminės gumos ir 77,12 Lt sumą už krovinio tvirtinimo diržus, šios išlaidos nepagrįstos apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais, taip pat nėra kitų įrodymų, patvirtinančių jog žibintai, krovinio tvirtinimo diržai buvo sugadinti būtent vykdant krovinio iškrovimą. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, jog apmokėjo 1 520 Lt už puspriekabės padangą.

37Dėl atsakovo apeliacinio skundo

38Byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau argumentuoja, kad keletas teismo nustatytų aplinkybių tikslintinos. Tai reiškia, kad apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Taip pat atsakovas iš esmės skundą grindžia argumentu, jog teismui nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtą atsakovo elgesį, nebuvo padaryta žala dėl jokios neteisėtos veikos, nėra atsakovo nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

39Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Taigi, materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Pagal DK 253 straipsnio 8 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei žala padaryta tyčia (DK 255 straipsnio 1 punktas), jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog yra įrodytos visos sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti: žala padaryta neteisėta veika, egzistuoja priežastinis ryšys ir kaltė, žala padaryta darbo santykių metu ir yra susijusi su darbo veikla (DK 246 straipsnis), pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 3 581 Lt žalos atlyginimas.

40Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodeksą, sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

41Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, grįžęs iš reiso, 2013-02-20 turėjo iškrauti krovinį trečiajam asmeniui UAB ,,Gelsva“ adresu ( - ), Vilniuje, tačiau prie trečiojo asmens sandėlių užklimpo. Atsakovas bandė išvairuoti vilkiką, panaudodamas grandines, tačiau išvažiuoti iš užsnigtos teritorijos nepavyko. Ieškovė pateikė 2013-02-21 aktą Nr. 2, kuriame užfiksuotas rastos transporto priemonės stovis (matosi buksavimo žymės, sniegas pajuodęs nuo gumos, po vilkiko vedančiais ratais paklotos grandinės, dėl buksavimo ant grandinių pažeistos vilkiko vedančios ašies padangos, nėra paberta smėlio po ratais, po priekiniais ratais nuo netolygaus transporto priemonės judėjimo buksuojant sustumti sniego volai neatkasti, vilkikas paliktas su įjungta automatine pavara, susprogusi puspriekabės galinio tilto kairio šono oro pagalvė, puspriekabės korpusas iškeltas iki maksimumo, oro kranas stovi ant kėlimo padėties) (b. l. 28-30, t. 1). 2013-02-21 faktinių aplinkybių fiksavimo akte Nr. 3 nurodyta, jog atsakovo paliktą transporto priemonę - vilkiką ir puspriekabę K. P. atvairavo į Alytų krovininių automobilių serviso UAB „Kelias“ padalinį diagnostikai ir remontui, tačiau po sustojimo automobilių stovėjimo aikštelėje prie serviso, bandant įvažiuoti į serviso patalpų vidų, įjungus automatinę pavarą, transporto priemonė nejudėjo iš vietos, dėl vilkiko greičių dėžės gedimo jis buvo nubuksyruotas į krovininių automobilių servisą AB „Iveko ir Ko“ Kauno r. (b. l. 31, t. 1).

42Apelianto apeliaciniu skundu keliamas ginčas dėl kelių esminių sąlygų egzistavimo - ar buvo atsakovo kaltė ir, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats atsakovas paaiškino, jog dėl to, kad teritorija buvo užsnigta, jam tinkamai uždėti grandinių nebuvo jokios galimybės, kitų priemonių - smėlio ar druskos po ratais nebėrė, nes jų neturėjo, atsakovui padėti galėjo tik specializuota techninė pagalba, kurią iškviesti buvo ieškovės pareiga. Atsakovas pripažino, jog paliko užklimpusį vilkiką UAB ,,Gelsva“ teritorijoje. Atsakovo nuomone, vilkikas nebuvo paliktas be priežiūros, kadangi liko kitos įmonės teritorijoje, be to pats vilkikas niekur nedingo, nedingo krovinys ar dokumentai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo veiksmai bandant išvažiuoti iš užklimpusios teritorijos vertintini kaip neatsargūs ir neapdairūs profesionalaus vairuotojo veiksmai, kurie lėmė vilkiko sugadinimą. Pažymėtina, kad atsakovas buvo įdarbintas vairuotojo-ekspeditoriaus-šaltkalvio pareigose, jo pagrindinės funkcijos – transporto priemonių vairavimas, vykimas į tolimuosius reisus. Atsakovas, kaip vairuotojas profesionalas, privalėjo žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, kaip panaudoti grandines, kokių veiksmų imtis automobiliui užklimpus sniege. Tuo atveju, jei atsakovas nežinojo kaip tinkamai panaudoti grandines, jis turėjo grandinių nenaudoti (atsakovas pats pripažino, jog grandinės nebuvo pilnai sukomplektuotos). Atsakovas tiek 2012-10-22 Darbo sutartimi Nr. 218, tiek 2012-10-23 Darbuotojo individualios ir visiškos materialinės atsakomybės sutartimi įsipareigojo tinkamai ir ekonomiškai eksploatuoti priskirtą transporto ir technines priemones, įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių apsaugant jam perduotas transporto ir technines priemones, saugoti jam perduotą transporto priemonę bei imtis priemonių, užkertant kelią žalai atsirasti (b. l. 15, 19, 1 t.). Be to, atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybės aprašymu, patvirtintu 2011-05-11 direktoriaus įsakymu, kuriuose numatyta, kad vairuotojas-ekspeditorius atsako už transporto priemonių eksploatavimą bei saugojimo taisyklių pažeidimą (120–122, t. 1). Dėl paminėtų priežasčių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, nes būtent atsakovas, kaip vairuotojas profesionalas, pasielgė neapdariai ir neatsakingai, panaudojo grandines ne pagal jų paskirtį, ne tokiu būdu, kokiu jos turi būti naudojamos ir dėl to nepataisomai sugadino transporto priemonės padangas, kurių pažeidimai yra užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose. Jeigu padangos būtų buvę pažeistos iki šio ginčo įvykio, atsakovas privalėjo apie tai informuoti ieškovę, nurodyti, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga ir netgi atsisakyti vairuoti tokią transporto priemonę, tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko, jokių pretenzijų nepareiškė, kas reiškia, kad padangos buvo sugadintos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

43Įvertinusi išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo visišką materialinę atsakomybę bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus nei ieškovės, nei atsakovo apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, šalims nepriteistinos.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

47Apeliacinius skundus atmesti.

48Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. P. 13 037,34 Lt patirtų... 5. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2012-10-22 buvo sudaryta... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas, grįžęs iš reiso, 2013-02-20 turėjo... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.... 10. Ieškovė UAB „Akmuva“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2014 m. spalio 15... 11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad neapmokėtos sąskaitos... 12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo kaltės... 13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog... 14. Teismas nurodo, jog liko neįrodyta aplinkybė dėl galinių žibintų keitimo... 15. Byloje visiškai įrodyta, kad atsakovas pažeidė nurodytas pareigas, todėl... 16. Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas 40 proc. nuo... 17. Apeliantės įsitikinimu, byloje buvo įrodytos visos materialinės... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P., atstovaujamas advokato Vaido Jurčikonio,... 19. Apelianto nuomone, teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialinės ir... 20. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas sprendime teisingai... 21. Skunde argumentuojama, kad pati ieškovė grubiai pažeidė DK 229 straipsnyje... 22. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. P. prašo ieškovės... 23. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Akmuva“ prašo... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliaciniai skundai atmestini.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų... 28. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra... 29. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes... 30. Dėl ieškovės apeliacinio skundo... 31. UAB „Akmuva“ apeliaciniu skundu prašo jos naudai priteisti 13 037,34 Lt... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė žalos dydį - tiesioginius... 33. DK 257 straipsnio 5 dalis numato, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali... 34. Ieškovės teigimu, atsakovas privalo atlyginti ieškovei už tuos gedimus,... 35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 36. Pagal ieškovės 2013-03-07 sąmatą pirmosios instancijos teismas nepripažino... 37. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 38. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 39. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga... 40. Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal... 41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, grįžęs iš reiso, 2013-02-20... 42. Apelianto apeliaciniu skundu keliamas ginčas dėl kelių esminių sąlygų... 43. Įvertinusi išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 47. Apeliacinius skundus atmesti.... 48. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti...