Byla AS-138-552/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Z. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 12-01-1891 ir priteisti iš Lietuvos valstybės dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui paduoti.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

6Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta dar 2010 m. vasario mėnesį, o į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs nustatytą 3 metų terminą.

7Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.).

8Teismas nustatė, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėnesio, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 4 metams ir 10 mėnesių nuo teisės kreiptis į teismą dėl sumažintos valstybinės pensijos priteisimo; daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir daugiau nei 2 metams nuo jo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d.; praėjus daugiau nei 1 metams ir 8 mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; daugiau nei metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 paskelbimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas per nurodytus laikotarpius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynimui, jo nurodytos priežastys yra išskirtinai subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina buvus kokias nors objektyvias kliūtis išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo perskaičiuota ir mokama jam sumažinta pensija, todėl toks nepateisinamai ilgas ir pasyvus delsimas, teismo vertinimu, negali būti pripažintinas svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, kuriam nėra numatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teismo tvarka, prašomas naikinti sprendimas (raštas) yra tik įrodymas, kad tarp šalių kilęs ginčas ir pats savaime teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti, teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl skundžiamo rašto teisėtumo. Netenkinęs prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

9II.

10Pareiškėjas Z. V. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

11Pareiškėjas paaiškina, kad 2014 m. lapkričio 12 d. skundu, nepraleisdamas 3 metų termino, kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pareiškėjas pažymi, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. balandžio mėnesį gavęs sumažintą pensiją, subjektyviai suvokė, jog tuo yra pažeidžiamos jo teisės, tačiau žinojo, jog yra priimtas Laikinasis įstatymas, kuriame nurodyta, jog jo nuostatos bus taikomos tik vienerius metus dėl sunkios ekonominės būklės. Pareiškėjas daro išvadą, kad subjektyvi nuomonė dėl jo teisių pažeidimo šiuo atveju buvo grindžiama teisiniu reguliavimu, todėl jis į teismą nesikreipė. Sužinojęs, jog teismui kilo abejonių dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio konstitucingumo, nuo 2014 m. vasario mėnesio gavęs jau atstatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir supratęs, kad nesikreipus į teismą susidaręs valstybinės pensijos skirtumas nebus išmokėtas, nusprendė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo pagal jo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti jo skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo bei bylą sustabdyti iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13III.

14Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

15Pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

17Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

18Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-66-502/2015).

19Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Kaip matyti, Z. V. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio Ministerijai nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

21Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, Z. V. kreipėsi 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti. Kita vertus, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog trejų metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2014 m. lapkričio 12 d. dar nebuvo pasibaigę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje Nr. AS143-847/2014).

22Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad ABTĮ prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų turtinių teisių į paskirtą valstybinę pensiją gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Įvertinant tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino prašant priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias priežastis, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

25Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti per 2010 m. sausio mėnesio – 2011 m. gruodžio mėnesio laikotarpį susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.

26Šiuo klausimu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, kurioje akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.

27Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėse bylose AS502-1144/2014, AS602-1145/2014, bei įvertinusi tai, kad į teismą pareiškėjas Z. V. kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 12 d. ir prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis tiek, kiek ja nepagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas pavėlavo kreiptis į teismą dėl 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išieškojimo ir jo skundą atsisakyta priimti, naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

29Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

30Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

31Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Z. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi... 6. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013... 7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija... 9. II.... 10. Pareiškėjas Z. V. atskiruoju skundu prašo pirmosios... 11. Pareiškėjas paaiškina, kad 2014 m. lapkričio 12 d. skundu, nepraleisdamas 3... 12. Teisėjų kolegija... 13. III.... 14. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014... 15. Pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi... 17. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo... 18. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo... 19. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 21. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo... 22. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamai bylai aktualiu... 25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti per... 26. Šiuo klausimu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą tenkinti iš... 30. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d.... 31. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d.... 32. Nutartis neskundžiama....