Byla e2A-1652-450/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Specialios įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. R. 505,50 Eur skolą už buto nuomą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2001 m. gegužės 10 d. butas, esantis ( - ), išnuomotas T. F. (1946-02-18 - 2006-10-02), buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 8. Sutartimi nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąsias patalpas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti Buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomininkė T. F. mirė 2006 m. spalio 2 d. Po nuomininkės mirties bute gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena atsakovas V. R.. Atsakovas nesudarė naujos buto nuomos sutarties, tačiau, ieškovo nuomone, tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, kilę iš konkliudentinių šalių veiksmų. Kadangi atsakovas naudojasi butu, jis privalo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, tačiau šios pareigos atsakovas nevykdė, todėl 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu susidarė 505,50 Eur įsiskolinimas (491,78 Eur skola ir 13,72 Eur delspinigių).

52014 m. birželio 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais iš atsakovo buvo priteista skola už būsto nuomą.

6Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jokių paslaugų iš ieškovo jis nėra gavęs, ieškinys fiktyvus, plotas, kuriuo jis naudojasi, negali būti ir nėra gyvenamoji patalpa, nes yra netinkamas gyventi, neprižiūrimas.

7Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė į bylą raštą Dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-44782-861/2015, ir nurodė, kad ieškovas nėra juridinis asmuo veikiantis savo verslo tikslais bei siekiantis gauti pelną, todėl neatitinka verslininko sąvokos, tad ginčas yra kilęs ne dėl vartojimo teisinių santykių.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovo V. R. 491,78 Eur skolos, 13,72 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 505,50 Eur sumą nuo 2015 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos nutartimi Nr. 8, kaip T. F. šeimos narys gyvena bute, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas V. R. nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. nemokėjo, todėl susidarė 491,78 Eur įsiskolinimas, taip pat už termino sumokėti nuomos mokestį praleidimą ieškovas paskaičiavo 13,72 Eur delspinigių. Atsakovas nesutinka su reikalavimu sumokėti skolą už buto nuomą dėl blogos nuomojamo buto būklės, nurodo, kad ieškovas reiškia fiktyvų ieškinį, nes neteikia jam jokių paslaugų.

10CK 6.583 str. 1 d., 2 d. numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. CK 6.589 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kai ir nuomininkas.

11Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip pagrindinės nuomininkės T. F. šeimos narys, bute, esančiame ( - ), gyvena pagal faktiškai susiklosčiusius nuomos teisinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą ir delspinigius, byloje nėra, pagrįstų prieštaravimų dėl skolos dydžio atsakovas nepareiškė, įrodymų apie tai, kad paslaugos atsakovui neteikiamos arba teikiamos nekokybiškos, byloje nėra, todėl ieškinį dėl skolos už buto nuomą (už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-08-31) ir 0,02 proc. dydžio delspinigių priteisimo iš atsakovo V. R. pripažino pagrįstu ir tenkino (CK 6.583 str., Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtas paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmens“) .

12Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimą priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo V. R. kaip pagrįstą tenkino.

13III. Apeliacinio skundo argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti.

15Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą nei atsakovui nei jo atstovui nebuvo pranešta. Byla buvo išnagrinėta atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Teismo sprendimas nebuvo viešai paskelbtas. Atsakovas neturėjo galimybės pareikšti nušalinimo teismo sudėčiai. Teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes ir anksčiau yra priėmęs niekuo nepagrįstus teismo sprendimus.
  2. Ieškovo reikalavimas mokėti nuomos mokestį yra neteisėtas, kadangi patalpa ( - ) yra negyvenamoji patalpa- tai negyvenamas ir neapšildytas plotas, nėra jokio šildymo ir kanalizacijos bei vandentiekio ir elektros. Tai sandėlio tipo patalpa.
  3. Dėl to, kad apeliantas nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datą, ji negalėjo pareikšti byloje priešieškinio dėl Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą.
  4. Buvo pažeisti proceso rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai, nes Vilniaus miesto savivaldybė turi teikti kokybiškas buto nuomos paslaugas, turi nuomoti tinkamą gyventi plotą.
  5. Teismas be pagrindo pašalino iš proceso Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

16Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

19Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nustatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

20Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilo ginčas, ar atsakovas V. R. turi pareigą mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., gyvendamas kaip T. F. (mirusi) šeimos narys bute, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

21Pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 5 d. parengiamajame teismo posėdyje, į kurį šalys neatvyko, bylą išnagrinėjo, sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2016 m. sausio 25 d. 8.55 val. Teismo sprendimu ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį patenkino.

22Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs apie teismo posėdžio vietą ir laiką nei jam, nei jo atstovui adv. A. R., todėl buvo apribota galimybė teikti prašymus (prašymą dėl nušalinimo teismo sudėčiai), pateikti priešieškinį dėl įpareigojimo atsakovui suteikti gyvenamąją patalpą, dalyvauti teismo procese.

23Vadovaujantis LR CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda civilinio proceso kodekse nustatytų procesinių teisinių padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą (LR CPK 247 straipsnis). Jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama LR CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. LR CPK 133 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas LR CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Pagal 1751 str. 10 d. įteikiant dalyvaujantiems byloje asmenims procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo asmeniui diena laikomas po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

24Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2007, 2014 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2014).

25LR CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimą bylos nagrinėjimui (parengiamojo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu) arba, jei mano, kad bylos nagrinėjimui iš esmės jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes bylą iš esmės galima išnagrinėti, gali skirti teismo posėdį be likusios pasirengimo stadijos dalies. Parengiamasis teismo posėdis skiriamas tuo atveju, jei teismas mato, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme (LR CPK 228 straipsnio 1 dalis).

26Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei atsakovui V. R., nei jo atstovui adv. A. R. apie parengiamąjį teismo posėdį vyksiantį 2015 m. sausio 5 d. nebuvo pranešta. Tai patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, papildomai užklausus informacijos apie teismo šaukimo įteikimą. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie parengiamojo posėdžio vietą turi būti pranešta kartu nurodant neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes (LR CPK 225 straipsnio 7 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. priėmęs nutartį skirti parengiamąjį posėdį 2016 m. sausio 5 d. 9 val. neišsiuntė atsakovui ir jo atstovui teismo šaukimų nei paštu, nei per EPP Liteko sistemą, todėl atsakovas pažeidžiant LR CPK 225 straipsnio 7 punkto nuostatas nebuvo informuotas ir apie neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes. Jam ir/ar jo atstovui neatvykus į parengiamąjį posėdį bylą išnagrinėjo iš esmės.

27Teismų praktikoje pripažinta, kad tokiu atveju konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Todėl teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

29Pagal LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžinamas apeliantui sumokėtas žyminis mokestis. Šiuo gi atveju, apeliantas 2015 m. lapkričio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

30Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. R. 505,50 Eur skolą už buto... 5. 2014 m. birželio 9 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės... 6. Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jokių paslaugų iš... 7. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė į bylą raštą Dėl... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį... 10. CK 6.583 str. 1 d., 2 d. numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą... 11. Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip pagrindinės nuomininkės T. F. šeimos... 12. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1... 13. III. Apeliacinio skundo argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo... 15. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Apie... 16. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas... 19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilo ginčas, ar atsakovas V. R. turi... 21. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 5 d. parengiamajame teismo... 22. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 23. Vadovaujantis LR CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas... 24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar byloje... 25. LR CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų... 26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei atsakovui V. R., nei jo atstovui... 27. Teismų praktikoje pripažinta, kad tokiu atveju konstatuojamas absoliutus... 28. Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kitų... 29. Pagal LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, panaikinus sprendimą dėl... 30. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir...