Byla 1-114-654/2018
Dėl jo smūgių kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, padarė poodines kraujosruvas krūtinėje, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje, visumoje sunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą, dėl ko, nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų edema, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, V. Š. mirė

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

2sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,

3dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,

4kaltinamajam G. V. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

5vertėjai Jelenai Kondrašovai,

6nukentėjusiosioms S. P. ir T. F.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., gimęs ( - ), Vilniaus rajone, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neįgalus (nustatytas pirmos grupės neįgalumas), gyvenantis ( - ), Vilniaus r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.

8Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9G. V. nužudė žmogų, o būtent:

10jis, 2017 m. rugpjūčio 27 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 13.00 val., V. Š. buto ( - ), virtuvėje ir koridoriuje, kilusio asmeninio konflikto su ja metu, apsvaigęs nuo alkoholio tyčia sudavė rankomis ir kojomis V. Š. ne mažiau aštuonių smūgių į galvą, krūtinę, kairę ranką ir dešinę koja ir taip sumušė jos galvą, joje nubrozdino kaktą ir viršutinę lūpą su kraujosruva lūpos gleivinėje, padarė kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos, dešinio smilkinio bei kairio smilkinio projekcijose, dėl jo smūgių kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, padarė poodines kraujosruvas krūtinėje, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje, visumoje sunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą, dėl ko, nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų edema, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, V. Š. mirė.

11Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

12Apklaustas teisme G. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d., šeštadienį jis grįžo iš dializės procedūrų. Jam paskambino sesuo ir pasakė, kad susibarė su savo meilužiu bei atėjo pas jį su buteliu. Apie 12.30 val. jis išgirdo, kad V. Š. beldžiasi į duris. Kai ji užėjo, nukrito prie stalo, tą matė net trys žmonės. Jis su sesers dukros sugyventiniu vedė V. Š. namo, bet koridoriuje ji išslydo iš jų rankų ir griuvo. Grįžusi namo mirusioji daužė tai į sieną, tai į langus. Šeštadienį jie penkiese išgėrė du butelius po puse litro. Kitos dienos rytą, sekmadienį, apie 11.30 val. jis nuėjo pas V. Š.. Ji paklausė ar jis turi išgerti bei liepė pakviesti S. Š. ir ateiti išgerti. Trise išgėrė butelį ir S. Š. apie 12 val. nuėjo namo. V. Š. prašė atnešti dar alkoholio. Išėjus S. Š. jie susiginčijo dėl pinigų ir V. Š. naktinio beldimo. V. Š. buvo paskolinęs 30 eurų, visą dieną išgėrinėjo ir pats pamatė, kad pinigų pas jį nebuvo. Ji porą kartų buvo pavogusi jo pensiją. Jis nukentėjusiajai jos namų virtuvėje sudavė ranka 1 – 2 smūgius į krūtinę, po šių smūgių ji nenukrito. Triukšmo gal ir buvo, nes V. Š. girta rėkavo. Į galvą nesudavė. Sužalojimai galvoje ir akyse atsirado dėl to, kad ji šeštadienį atėjusi krito ir susižeidė į knygų stalą. Jam išeinant ji ėjo iš paskos ir nukrito koridoriuje, o jis užnešė ją atgal į vidų. S. Š. išėjus jis su nukentėjusiąja bendravo gal 10 minučių. Po šių įvykių tą dieną gėrė dar du kartus, bet nebuvo labai girtas.

13Apklausta teisme nukentėjusioji T. F. paaiškino, kad dėl įvykio nieko nežino. Šeštadienį prieš pietus viskas buvo gerai, mama nebuvo sumušta. Paskui pirmadienį ryte jai paskambino ir pranešė, kad mama mirė. Jai atvykus, kaimynė L. Š. sakė, kad G. V. sumušė jos mamą. Mama gėrimo metu niekada nebuvo susižalojusi. Jos kaimynystėje negalėjo būti kitų asmenų, kurie ją būtų sumušę. Anksčiau sumušta ir sužalota nebuvo. Jos mama Maišiagaloje gyveno viena. Mama vartojo alkoholį, bet ne po daug ir dažnai negerdavo. Jos santykiai su mama buvo geri, kiekvieną rytą pas ją užsukdavo, nes gyvena šalia Maišiagaloje. Padėdavo buityje, atlikti ūkio darbus. Mamos mokėjimo kortelė buvo pas ją, nes mama norėjo turėti grynus pinigus. Vaistus ar produktus V. Š. kartais pirkdavo pati. Pirmadienį ruošėsi su mama vykti pas gydytoją. Skundėsi širdies sutrikimu ir spaudimu. Kaltinamąjį G. V. nukentėjusioji pažįsta. Žino, kad mamos santykiai su kaltinamuoju buvo geri. Yra pareiškusi civilinį ieškinį bei pateikusi dokumentus dėl 1 440,15 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos.

14Apklausta teisme nukentėjusioji S. P. paaiškino, kad jos su G. V. nesieja jokie santykiai, pasisveikindavo su juo, kai jis būdavo pas mamą. Su mama santykiai buvo geri. Ji gyveno netoliese ir lankydavo mamą kiekvieną dieną. mama daug negerdavo, kartą per mėnesį išgerdavo. Mama turėjo problemų su širdimi, kraujospūdžiu. Sekmadienį jai paskambino L. Š. ir pranešė, kad mamai blogai. Ji atvažiavo pas mamą, kai pastaroji jau buvo sumušta. Ją sumušė sekmadienį po pietų apie 12.30-13.30 val. Atvažiavusi koridoriuje pamatė gulinčią mamos šlepetę. Vėliau pamatė mamą su L. Š.. Mama papasakojo, kad G. V. ją tampė už plaukų, koridoriuje spardė kojomis. Mama sakė, kad skauda šonus, ranką, o galvą skaudėjo gal nuo to, kad vaistų negėrė. Greitosios pagalvos nekvietė, nes mama sakė, kad pirmadienį vis tiek turės važiuoti pas gydytojus. Ji su L. Š. padarė kavos, mama paverkė ir viskas. Dėl ko kilo konfliktas, neaišku. Geriant kavą ji pamatė iš parduotuvės su alkoholiu einantį G. V.. Ji paklausė kaltinamojo, kodėl jis taip sumušė jos mamą. Šis atsakė, kad ji pati atėjo pas jį girta ir nukrito koridoriuje, o paskui ji dar nukrito savo bute. Po pokalbio G. V. toliau sėdėjo ir su S. Š. sūnumi gėrė degtinę, o ji išvažiavo namo. Kai vakare 20.30 val. ji nuvažiavo pas mamą, ši sakė, kad eis miegoti, nes blogai jaučiasi. S. P. žadėjo vėl atvykti ryte. Išvyko apie 21.10 val. mamai užmigus ir užrakino duris. Pati V. Š. durų negalėjo atsidaryti, niekas kitas pas ją negalėjo užeiti. Ryte užėjus į mamos butą rado ją gulinčią ant žemės. Akys buvo raudonos, mėlynės aplink visą akį. Kitų sužalojimų ant mamos kūno nematė. Iš mamos pasakojimų žino, kad G. V. jau ne pirmą kartą taip elgėsi. Minėjo, kad kartą ją G. V. į lovą tempė. Yra pateikusi 3000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos.

15Apklausta teisme liudytoja L. Š. parodė, kad su G. V. buvo kaimynai. Vasarą jie buvo kaime ir atvyko padėti dengti stogą. V. Š. buvo kieme ant suoliuko. Liudytojos vyras pakvietė ją pas save, jie išgėrė butelį, bet V. Š. gėrė nedaug, gal pora stikliukų ir nuėjo namo. Po to pas jos vyrą atėjo G. V., jie išgėrė ir išsiskyrė. Jos vyras pasiliko namie. Po to G. V. atėjo apie 14 val. ir pasikvietė jos vyrą pas V. Š.. L. Š. su jais negėrė ir norėjo sutvarkyti namus, o abu vyrai išėjo. Jos vyras grįžo už 30 minučių. Nieko nesakydamas atsigulė ir užmigo. Ji tvarkė namus ir išgirdo, galimai V. Š., kuri gyveno aukštu žemiau, šauksmą. Jai pasirodė kažkas lyg ir šaukė „padėkite“. Turėjo nuojautą nubėgti ir pažiūrėti, bet pagalvojo, kad gal pas ją atėjo sesuo, todėl nenuėjo. Po poros valandų atėjo V. Š., susivėlusiais plaukais, verkdama, sumušta po akimis, iš nosies jai bėgo kraujas ir pasakė, kad ją primušė G. V.. Sakė, kad jis tampė ją už plaukų, spardė kojomis. Dėl ko kilo konfliktas neklausė. Ji siūlė kviesti greitąją pagalbą, nes V. Š. labai skaudėjo galvą ir nugarą, kaulus, bet ji niekur nevyko, nes ruošėsi pirmadienį vykti pas gydytojus. Paskambino S. P. ir ji atvažiavo. Pastaroji davė V. Š. vaistų nuo skausmo. Vakare užėjo pas V. Š., jos dukra dar buvo pas ją. Kitos dienos rytą sužinojo, kad V. Š. mirė. Kai ji V. Š. matė paskutinį kartą, jos veidas buvo sutinęs, buvo daug mėlynių. Iki įvykio galvojo, kad G. V. draugiškas, išgerdavo nedažnai, mažai kada išeidavo iš namų. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teigė, kad G. V. ūmaus būdo, konfliktiškas, pačių įvykių nematė, bet girdėjo tokias kalbas, kad naudoja smurtą. Posėdžio metu liudytoja patvirtino šiuos parodymus.

16Apklaustas teisme liudytojas Z. R., paaiškino, kad 2017 rugpjūčio mėn. dirbo Vilniaus rajono policijos komisariate, tą dieną buvo paskirtas reaguoti į įvykius, tai gavęs budėtojo nurodymą atvyko į Maišiagalą dėl mirties fakto. Bute buvo giminės ir mirusi moteris, kuri gulėjo ant žemės kambaryje prie lovos. Nukentėjusioji pasakė, kad įtaria, jog mirtis smurtinė, išvakarėse nukentėjusioji bendravo su kaimynu, galimai vartojo alkoholinius gėrimus ir galimai prieš ją buvo smurtaujama. Apie įvykį informavo budėtoją, jis papildomai atsiuntė nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnus, smurtinių nusikaltimų tyrimo pareigūnus ir ekspertus. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl nužudymo įtaria kaimyną G. V., kadangi išvakarėse buvo pas jį girtaujama. Liudytojas su G. V. nekalbėjo. Jo ieškojo bute, durys buvo užrakintos, paskui pareigūnus įsileido, bet bendravo kiti pareigūnai. Kambarys, kuriame buvo rasta mirusioji, buvo tvarkingas, griuvimo požymių nebuvo.

172017 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad BPC paskambinusi ir J. O. prisistačiusi moteris pranešė apie tai, jog G. V. mirtinai sumušė kaimynę ir padaryta šio įrašo stenograma (t. 1, b. l. 15).

182017 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ), bei V. Š. lavonas. Kambarį buto kairėje pusėje iš dešinės yra lova, šalia lovos ant grindų patiesto kilimo guli moteriškos lyties lavonas. Lavonas guli kniūbsčias, veidu į grindis. Ant grindų numestas drėgnas skudurėlis, šlepetės, šlapias raudonos spalvos rankšluostis, be matomų sutepimų. Atvertus lavoną matyti nosies kairėje šnervėje rausvo glitaus skysčio. Kaktos priekyje kiek dešiniau yra paviršinis odos nubrozdinimas, kurios dalis rausvu šlapiuojančiu paviršiumi, kita dalis pasidengusi rusva sausa plėvele, nubrozdinimo fone yra skiriami skersiniai dinaminiai juostelių pavidalo pėdsakai. Kairės akies vokuose yra murzinai violetinė kraujosruva, kuri dalinai apima ir dalį skruosto viršutinės dalies. Kairio peties išorinėje viršutinėje dalyje melsva netaisyklingos formos kraujosruva. Viršutinėje lūpoje yra murzinai violetinės spalvos kraujosruva (sena) su sugijusiu senu randu. Dešinio žasto vidiniame trečdalyje įstriža su gelsvais pakraščiais pailga kraujosruva (t. 1, b. l. 21-40).

19Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta:

20V. Š. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai kaktoje, viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos, dešinio smilkinio, bei kairio smilkinio projekcijose, 105 g kraujo krešulių po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų edema, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimų.

21Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2017 m. rugpjūčio 28 d. 10:00 val. rodo, kad nuo V. Š. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 6~12 val. laiko.

22V. Š. lavone nustatyta:

23Odos nubrozdinimai kaktoje, viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos, dešinio smilkinio, bei kairio smilkinio projekcijose, 105 g kraujo krešulių po kietuoju galvos smegenų dangalu, pagal mikro-makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), paros laikotarpyje iki mirties.

24Poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, dešinėje blauzdoje pagal mikro-makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), paros laikotarpyje iki mirties.

25V. Š. kūne nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose kūno vietose, visumoje nėra būdingi griuvimui.

26Išvados 3.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Išvados 3.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 44-50).

27Teismo medicinos specialistas S. C. paaiškinimuose nurodė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Odos nubrozdinimai kaktoje, viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos, dešinio smilkinio, bei kairio smilkinio projekcijose padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kaktoje ir kraujosruva dešiniame smilkinyje galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikiu pasėkoje. V. Š. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos. Nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu, tai yra per trumpą laiko tarpą. Neatmetama galimybė, kad V. Š. galėjo būti sužalota 27 d. 12:00-13.00 val. (t. 1, b. l. 52-53).

28Priimdamas sprendimą teismas remiasi nukentėjusiųjų T. F. ir S. P. parodymais, taip pat liudytojos L. Š. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir vienodi palyginus jų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, jie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojos L. Š., kaip ir liudytojo S. Š., parodymus teismas vertina kaip labai patikimus. Šie parodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Teismas taip pat remiasi specialisto išvada, kuri yra aiški ir gauta laikantis BPK nuostatų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas S. Š., kuris bylą nagrinėjant teisme buvo ligoninėje ir atvykti į teismo posėdį negalėjo, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti teismo posėdyje buvo pagarsinti jo parodymai. Priimdamas sprendimą teismas iš dalies remiasi kaltinamojo G. V. parodymais, kiek jie sutampa su liudytojų ir nukentėjusiųjų patikimais parodymais, tačiau teismas nesivadovauja kaltinamojo parodymais, kad jis prieš mirusiąją nesmurtavo, smūgių jai nesudavė, o ji pati nukrito ir susižeidė, nes tokie kaltinamojo parodymais yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

29Įvertinęs surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas nustatė, kad V. Š. gyveno ( - ). Tame pat name gyveno G. V., taip pat L. Š. ir S. Š.. Nukentėjusioji T. F. paaiškino, kad buvo pas mirusiąją rugpjūčio 26 d. ryte, mama buvo sveika, sužalojimų nebuvo. Liudytoja L. Š. paaiškino, kad įvykio dieną apie 14 val. pas ją į butą atėjo G. V. ir pakvietė nueiti pas V. Š. išgerti. Ji atsisakė, o jos vyras S. Š. išėjo, o po pusvalandžio grįžo ir nuėjo miegoti. Kiek vėliau ji girdėjo galimai V. Š. šauksmą, lyg ir šaukė „padėkite“. Po poros valandų atėjo V. Š., susivėlusiais plaukais, verkdama, po akimis mėlynės, iš nosies bėgo kraujas. Ji pasakė, kad ją primušė G. V., tampė ją už plaukų, spardė kojomis. V. Š. labai skaudėjo galvą ir nugarą, kaulus. Teisme apklausta S. P. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. vakare jai atvažiavus pas mamą ji papasakojo, kad ją sumušė G. V., jis tampė ją už plaukų, koridoriuje spardė kojomis. Mama sakė, kad skauda šonus, ranką.

30L. Š. parodymams patikrinti teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad gyvena ( - ). Jo kaimynai yra V. Š., G. V.. Sekmadienį apie pietus jis kieme sutiko V. Š.. Ji sėdėjo ant suoliuko. Jis pasakė, kad jam po šeštadienio vestuvinės degtinės bloga ir pasiūlė jai su juo išgerti. V. Š. iš pradžių atsisakė, bet vėliau su juo nuėjo. Jis su V. Š. išgėrė šiek tiek, ir pas juos atėjo G. V.. Jie toliau nuėjo gerti pas ją į butą. Tai galėjo būti apie 12.00-12.30 val. Ji namie turėjo 0.7 l talpos degtinės butelį. S. Š. išgėrė kelis stikliukus, po to nuėjo namo ir užmigo. V. Š. pasiliko bute su G. V., buvo nesumušta, skausmais nesiskundė. Ji šiaip negeriantis žmogus, jai problemos su spaudimu, lankėsi pas gydytojus, gėrė vaistus. Kai S. Š. matė V. Š. prieš jam išeinant namo, ji negriuvinėjo, nesvyravo. Po kažkiek laiko pas juos į butą atėjo V. Š., kuri labai verkė. S. Š. pamatė, kad ji buvo stipriai sumušta, buvo sumuštas jos veidas, labiausiai buvo ištinusi kairė akis, po akimi ant skruosto buvo iššokęs gumbas. V. Š. buvo labai susijaudinusi, visą laiką labai verkė, sakė, kad jai sunku kvėpuoti, kad skauda galvą, kad sunku pasisukti. Jis paklausė, kas gi ją taip sumušė, ji pasakė, kad ją sumušė G. V.. Ji sakė, kad jis trenkė jai į veidą, nuo smūgio ji parkrito, ir tada Genadijus ją spardė kojomis. Jis ją suspardė ir paliko. Vėliau ji atsikėlė ir atėjo guostis pas juos. Tuo metu V. Š. girta nebuvo, nesvyravo, tik labai verkė, kad ją sumušė. Jo žmona nuvedė V. Š. namo, kad ji pagulėtų. Apie 16.00-17.00 val. pas jį su buteliu atėjo G. V.. S. Š. jo pradėjo klausti, „ką tu pridarei, kam sumušei ( - )?“. Šis sakė, kad jos nemušė. G. V. linkęs meluoti, kai girtas būna labai agresyvus, kažkada seniai buvo užpuolęs savo motiną, buvo stipriai ją sužeidęs, už tai sėdėjo kalėjime. Jiems sėdint į jo butą užėjo V. Š. dukra S. P., kuri pradėjo ant G. V. šaukti, kodėl jis sumušė jos motiną. G. V. pasiuntė S. P. necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad jos mamos nemušė. V. Š. daugiau pas juos užėjusi nebebuvo. S. Š. niekada nėra matęs V. Š. tokios girtos, kad kur nors kristų ar voliotųsi, kad ją kas nors temptų namo, kad ji negalėtų paeiti. Ji išgerdavo ir kai jausdavo, kad jau apgirtusi, sakydavo jai daugiau nebepilti, nes jai užtenka. Minėtą sekmadienį jis irgi nematė jos kritinėjančios ar svyruojančios (t. 1, b. l. 123-124). S. Š. parodymų dalis dėl V. Š. atėjimo pas juos į butą, kad tuo metu ji buvo sumušta ir sakė, kad ją sumušė G. V., sutampa su L. Š. parodymais bei patvirtina S. P. parodymus, kad V. Š. jai sakė, kad ją sumušė G. V.. Be paties kaltinamojo, prieš mirtį V. Š. matė tik S. Š. ir svarbi jo parodymų dalis, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d., apie 12:30-13:00 val. V. Š. buvo nesumušta, skausmais nesiskundė. Tokie parodymai paneigia kaltinamojo parodymus, kad V. Š. susižeidė anksčiau dieną prieš įvykį pati nukritusi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 2017 m. rugpjūčio 26 d. kartu su kaltinamuoju pas jį gėrę J. C., D. C. ir A. P., kurie apklausti patvirtino, kad V. Š. gėrė kartu su jais ir buvo nukritusi, tačiau jokių sužalojimų, tame tarpe ir ant veido, nepatyrė, skausmais nesiskundė. A. P. paaiškino, kad kartu su G. V. nuvedė V. Š. namo, kur dar gėrė, tačiau nenurodė, kad vedant ji būtų nukritusi. Taip šių liudytojų parodymai paneigė G. V. versiją, kad V. Š. susižalojo 2017 m. rugpjūčio 26 d. pas jį namuose ir vedama namo.

31Nukentėjusioji S. P., liudytojai L. Š. ir S. Š. paaiškino, kad V. Š. jiems sakė, kad ją sumušė G. V.. Ji sakė, kad kaltinamasis ją tampė už plaukų, spardė kojomis, ji skundėsi, kad jai skauda galvą, sunku kvėpuoti, sunku pasisukti. V. Š. atėjus pas L. Š. ir S. Š. pastarieji matė jos sumuštą veiką, mėlynę po kaire akimi. Taigi iš karto po įvykio V. Š. pasakė trims žmonėms, kad ją sumušė G. V.. Svarbu ir tai, kad nėra nustatyta, jog nuo laiko, kai S. Š. išėjo ir paliko V. Š. su G. V., kas nors kitas bendrautų su mirusiąja ir galėtų ją sumušti. V. Š. nukentėjusiajai ir liudytojams nurodytos vietos, kur ją mušė G. V., iš dalies sutapo su specialisto išvadoje nustatytais ir jo paaiškinime nurodytais sužalojimais – tai kraujosruvos veide, krūtinėje, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje.

32Specialisto išvada nustatyta, kad V. Š. mirė nuo galvos sumušimo. Jai nustatyti šie sumušimai galvoje: odos nubrozdinimai kaktoje, viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos, dešinio smilkinio bei kairio smilkinio projekcijose. Nuo smūgių po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarė 105 g kraujo krešulių, kas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų edema, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Teismui nustačius, kad smūgius į galvą V. Š. sudavė G. V., specialisto išvada patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp G. V. suduotų smūgių ir V. Š. mirties.

33Nustačius, kad G. V. sudavė smūgius V. Š. į galvą, nuo sužalojimų galvoje V. Š. mirė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 129 straipsnio 1 dalies sudėtį.

34Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

35Kaltinamajame akte G. V. yra kaltinamas, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir prokuroras siūlo pripažinti tai turėjus įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apklaustas teisme kaltinamasis paaiškino, kad iki įvykio ir po jo vartojo alkoholį. Dieną prieš įvykį buvo išgėręs, o įvykio dieną taip pat, kartu su S. Š. ir V. Š., išgėrė butelį degtinės. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. Š.. Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra nustatytos V. Š. sumušimo priežastys ir jų nustatyti nėra galimybės, nes kaltinamasis jų nenurodė, teismas mano, kad pagrindinė jo veiksmų priežastis yra alkoholio vartojimas. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad mirusioji su kaltinamuoju sutarė gerai, konfliktų tarp jų nebuvo. Tiek įvykio dieną, tiek dieną prieš tai abu vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną mirusioji pakvietė kaltinamąjį pas save, kur, kartu su S. Š., vartojo alkoholį. S. Š. išėjus, V. Š. su kaltinamuoju toliau vartojo alkoholį ir tuo metu G. V. sudavė smūgius mirusiajai. Tokį kaltinamojo elgesį galėjo nulemti tik alkoholis. Remdamasis šiais motyvais teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

36Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.

37Skirdamas bausmę G. V. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: G. V. yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi pirmos grupės neįgalumą, nevedęs, vaikų neturi, administracine tvarka nebaustas, į psichiatrinio gydymo ir priklausomybės lygų gydymo įskaitas neįrašytas.

38Nustatydamas bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena G. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad G. V. skirtina didesnė nei sankcijoje nustatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

39Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

40Į bausmės laiką įskaitytinas G. V. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

41Nukentėjusioji S. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl mamos mirties patyrė stiprią moralinę žalą.

42Nukentėjusioji T. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 440,15 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė duomenis susijusius su mamos laidojimo išlaidomis iš viso 1 440,15 eurų. Teismas pripažįsta išlaidas motinos laidotuvėms kaip turtinę žalą, prašoma suma yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo G. V..

43Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

44Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

45Be to, nustatant civilinio ieškinio dydį, teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad abi nukentėjusiosios yra mirusiosios dukros, visos gyveno viename miestelyje, labai dažnai lankydavo mamą, jų santykiai buvo labai artimi. Dėl mamos netekties, kuomet ji buvo sumušta, abi nukentėjusiosios patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Nukentėjusios S. P. ieškinys dėl 3 000 eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai, o nukentėjusios T. F. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 3 000 eurų.

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

Nutarė

47G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

48Kardomąją priemonę suėmimą G. V. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

49Į bausmės laiką įskaityti G. V. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

50Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iš G. V. 3 000 eurų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

51Nukentėjusiosios T. F. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti T. F. iš G. V. 1 440,15 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti T. F. iš G. V. 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

52Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas... 2. sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,... 4. kaltinamajam G. V. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,... 5. vertėjai Jelenai Kondrašovai,... 6. nukentėjusiosioms S. P. ir T. F.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 8. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 9. G. V. nužudė žmogų, o būtent:... 10. jis, 2017 m. rugpjūčio 27 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 13.00 val., V.... 11. Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 12. Apklaustas teisme G. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m.... 13. Apklausta teisme nukentėjusioji T. F. paaiškino, kad dėl įvykio nieko... 14. Apklausta teisme nukentėjusioji S. P. paaiškino, kad jos su G. V. nesieja... 15. Apklausta teisme liudytoja L. Š. parodė, kad su G. V. buvo kaimynai. Vasarą... 16. Apklaustas teisme liudytojas Z. R., paaiškino, kad 2017 rugpjūčio mėn.... 17. 2017 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas,... 18. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta... 19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 20. V. Š. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai kaktoje,... 21. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje... 22. V. Š. lavone nustatyta:... 23. Odos nubrozdinimai kaktoje, viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos... 24. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, dešinėje blauzdoje pagal... 25. V. Š. kūne nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose... 26. Išvados 3.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturių... 27. Teismo medicinos specialistas S. C. paaiškinimuose nurodė, kad nustatyti... 28. Priimdamas sprendimą teismas remiasi nukentėjusiųjų T. F. ir S. P.... 29. Įvertinęs surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas... 30. L. Š. parodymams patikrinti teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo... 31. Nukentėjusioji S. P., liudytojai L. Š. ir S. Š. paaiškino, kad V. Š. jiems... 32. Specialisto išvada nustatyta, kad V. Š. mirė nuo galvos sumušimo. Jai... 33. Nustačius, kad G. V. sudavė smūgius V. Š. į galvą, nuo sužalojimų... 34. Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.... 35. Kaltinamajame akte G. V. yra kaltinamas, kad nusikalstamą veiką padarė... 36. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik... 37. Skirdamas bausmę G. V. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta viena labai... 38. Nustatydamas bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK... 39. Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki... 40. Į bausmės laiką įskaitytinas G. V. laikiname sulaikyme ir suėmime... 41. Nukentėjusioji S. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų... 42. Nukentėjusioji T. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 440,15 eurų... 43. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir... 44. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 45. Be to, nustatant civilinio ieškinio dydį, teismas taip pat turi įvertinti ir... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu,... 47. G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 48. Kardomąją priemonę suėmimą G. V. pratęsti iki nuosprendžio... 49. Į bausmės laiką įskaityti G. V. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą... 50. Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai... 51. Nukentėjusiosios T. F. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos... 52. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos...