Byla 2A-1566-460/2015
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., ir ieškovo T. N. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-5992-991/2015 pagal ieškovų T. N. ir I. N. ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., ir ieškovo T. N. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai 2015-03-31 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo pripažinti negaliojančiu nuo atlikimo momento vienašališką 2007-07-10 kredito sutarties Nr. 07-069629-FA/07-069650-FA, sudarytos tarp šalių, nutraukimą ir panaikinti 2014-08-12 vykdomąjį įrašą, pakeisti

42007-07-10 kredito sutarties Nr. 07-069629-FA/07-069650-FA sąlygas, nustatant pirmą kredito grąžinimo datą – teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, galutinį kredito grąžinimo terminą – 2047-07-10, nustatant, kad kreditas ir palūkanos mokamos kas mėnesį anuiteto metodu iki einamojo mėnesio 30 dienos, ir padidinant kredito sumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priskaičiuotomis ir nesumokėtomis palūkanomis bei delspinigiais, paskaičiuotais senaties termino ribose. Ieškovai nurodė, kad 2007-07-10 sudarė su atsakove kredito sutartį 07-069629-FA/07-069650-FA, pagal kurią atsakovė ieškovams suteikė 116190 Lt dydžio kreditą AB SEB banko išduotam kreditui buto, esančio ( - ), pirkimui refinansuoti (sutarties dalis Nr. 07-069629-FA) ir 65400 Lt kreditą buto, esančio ( - ), remontui (sutarties dalis Nr. 07-069650-FA). Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, kuria įkeistas butas, esantis ( - ). Vėliau 2011-05-12 susitarimu kredito Nr. 07-069629-FA suma buvo pakeista į 32635,57 Eur, o kredito Nr. 07-069650-FA suma buvo pakeista į 18464,16 Eur. Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M. 2014-08-12 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 50511,56 Eur skolos ir 365,51 Lt išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo išdavimu išieškojimo iš ieškovų atsakovo naudai. Ieškovai apie kredito sutarties nutraukimą informuoti nebuvo. Ieškovai pažymėjo, kad tarp šalių sudaryta sutartis priskirtina prie vartojimo sutarčių, todėl ieškovų kaip vartotojų ir silpnesnės sutarties šalies teisės turi būti ypač saugomos ir ginamos. Ieškovai nurodė ir tai, kad net ir prasidėjus finansinėms problemoms toliau pagal galimybes vykdė mokėjimus atsakovei pagal kredito sutartį, o dabar abu ieškovai gauna darbo užmokestį ir turi galimybę kredito sutartį vykdyti toliau. Ieškovai paaiškino, kad sudarant sutartį jie negalėjo numatyti, jog atsiras aplinkybės, kurių ieškovai negalės kontroliuoti, tai yra finansinė krizė, ir kurios ieškovams tapo žinomos po sutarties sudarymo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnyje. Dėl to atsakovas taip pat turėtų prisiimti dalį rizikos. Ieškovai į teismo posėdį neatvyko.

5Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovai ilgą laiką nevykdė savo įsipareigojimų atsakovui, todėl susidarė įsiskolinimas. Apie susidariusį įsiskolinimą ieškovai buvo nuolat informuojami, jiems buvo siunčiami raginimai apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovai savo įsipareigojimų nevykdė. Atsakovė paaiškino, kad ieškovai 2011 metais pateikė prašymą atsakovei dėl susikaupusių įsiskolinimų atidėjimo, kurį bankas tenkino ir 2011-05-12 atliko kredito sutarties sąlygų pakeitimus. Ieškovams ir toliau nevykdant įsipareigojimų nuo 2011-09-19 atsakovė teikė ieškovams pretenzijas, kuriomis ieškovai buvo raginami susimokėti įsiskolinimą, 2013-03-05 atsakovės atstovas, tai yra banko vadybininkas, pasiūlė ieškovams dar kartą restruktūrizuoti kredito sutartį ir atidėti mokėjimus, tačiau 2013-04-15 ieškovas T. N. raštu atsisakė kredito sutarties pertvarkymo. Atsakovė 2014-03-03 skolininkus informavo, kad, jei iki 2014-04-07 nebus sumokėtas įsiskolinimas, atsakovė nutrauks kredito sutartį, 2014-04-07 ieškovas T. N. pateikė atsakovei prašymą, kuriuo įsipareigojo iki kitų metų balandžio mėnesio padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau savo įsipareigojimo nesilaikė, todėl atsakovė 2014-07-11 kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir 2014-07-17 kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo bei priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas T. N. po to, kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, 2014-10-22 pateikė atsakovei prašymą sustabdyti išieškojimą ir įsipareigojo iki spalio mėnesio sumokėti 4500 Lt įsiskolinimo dengimui bei toliau kiekvieną mėnesį mokėti po 800 Lt, taip pat prašė atnaujinti sutartį. Banko vadybininkė susitikime su ieškovu T. N. sutiko su ieškovo prašymu ir patvirtino, kad po to, kai ieškovas įneš 4500 Lt, bus sprendžiamas klausimas dėl skolos grąžinimo sutarties sudarymo, tačiau šių įsipareigojimų ieškovai taip pat nevykdė. Atsakovė pažymėjo, kad visi dokumentai ieškovams buvo siunčiami jų pačių nurodytu gyvenamosios vietos adresu ( - ). Atsakovė pažymėjo, kad šalys sudarydamos sutartį susitarė, jog ieškovų pradelsimas sumokėti įmoką atsakovei daugiau nei 30 dienų bus laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu. Kadangi ieškovų mokėjimai buvo pradelsti 142 dienas, ieškovai sistemiškai nemokėjo pagal sutartį numatytų įmokų, atsakovė pasinaudojo kredito sutarties 11.2.1. punkte suteikta teise vienašališkai nutraukti kredito sutartį.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi ieškinį atmetė. Nusprendė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Nurodė, jog atsakovė geranoriškai bandė spręsti susidariusią ieškovams nepalankią situaciją ir sutartis vienašališkai buvo nutraukta tik po to, kai atsakovė pagrįstai įsitikino, kad ieškovai toliau tinkamai nevykdys sutartyje numatytais terminais savo sutartinių įsipareigojimų. Konstatavo, kad ieškovai pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, atsakovė nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus kaip vartotojus nutraukiant sutartį, nes formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio. Padarė išvadą, jog kredito sutartyje 11.2.1. punkte numatyta teisė vienašališkai nutraukti kredito sutartį negali būti laikoma nesąžininga ir nėra pagrindo šią sąlygą pripažinti negaliojančia; atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė kredito sutartį vadovaudamasis kredito sutarties 11.2.1. punktu. Ieškovai apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir priverstinio išieškojimo pradžią buvo informuoti tinkamai. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė kredito sutartį, ieškovai apie visus atsakovės veiksmus buvo tinkamai informuoti, pripažino, jog nėra pagrindo panaikinti 2014-08-12 išduotą vykdomąjį įrašą. Pabrėžė, kad nors ieškovai teigia, kad turi finansinę galimybę tinkamai vykdyti įsipareigojimus atsakovei, bylos medžiaga patvirtina, jog jie įsipareigojimų nevykdo, skolos nedengia net dalimis, dėl to ieškovų reikalavimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo atmetė kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog ieškovai apie posėdį buvo informuoti tinkamai. Teigia, kad apeliantas nepateikė jokių teisinių argumentų dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovės 2007-07-10 sudaryta kredito sutartis Nr. 07-069629-FA/07-069650-FA, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovams suteikti 116190 Lt dydžio kreditą AB SEB banko išduotam kreditui buto, esančio ( - ), pirkimui refinansuoti (sutarties dalis Nr. 07-069629-FA) ir 65400 Lt kreditą buto, esančio ( - ), remontui (sutarties dalis Nr. 07-069650-FA), o ieškovai įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, galutinė kredito grąžinimo data 2047-07-10, nustatyta prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti priemonė – nekilnojamojo turto, esančio ( - ), hipoteka. Tarp šalių 2007-10-10 sudarytas susitarimas Nr. 07-069629-FA/07-069650-FA-1 dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, pagal kurį nustatytas naujas kredito Nr. 07-069650-FA grąžinimo grafikas, tai yra naujos dalinių grąžinimų sumos ir jų mokėjimo terminai. Tarp šalių 2011-05-12 sudarytas susitarimas Nr. 07-069629-FA/07-069650-FA-3 dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, pagal kurį kredito Nr. 07-069629-FA suma buvo pakeista į 32635,57 Eur, o kredito Nr. 07-069650-FA suma buvo pakeista į 18464,16 Eur, ieškovams buvo iki 2011-05-12 atidėtas susitarimo pasirašymo dieną pradelstų mokėti palūkanų sumoje 866 Eur mokėjimas, padidinant ieškovų negrąžintą kredito sumą nuo 51099,73 Eur iki 51965,73 Eur. Atsakovas 2013-03-05 ir 2014-01-20 raginimais informavo ieškovus apie susidariusį įsiskolinimą, 2014-03-03 raštu įpareigojo ieškovus iki 2014-04-07 sumokėti įsiskolinimą, priešingu atveju nuo 2014-04-07 kredito sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta. Ieškovas T. N. 2014-04-15 pateikė atsakovui prašymą nenutraukti kredito sutarties ir įsipareigojo iki balandžio mėnesio pabaigos sumokėti įsiskolinimą bei toliau vykdyti sutartį. Ieškovas T. N. 2014-04-15 pateikė atsakovui prašymą nenutraukti kredito sutarties ir įsipareigojo per keturis mėnesius padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat atsisakė kredito sutarties pertvarkymo. Atsakovas 2014-06-06 raštu įpareigojo ieškovus iki 2014-07-11 sumokėti įsiskolinimą, priešingu atveju nuo 2014-07-11 kredito sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta. Atsakovas 2014-07-17 kreipėsi į Klaipėdos miesto 4-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M. 2014-08-12 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 50511,56 Eur skolos ir 365,51 Lt notaro išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo išdavimu, bei 5 procentų metinių palūkanų už skolos sumą nuo 2014-07-18 iki visiško skolos išieškojimo iš ieškovų atsakovui „Swedbank“, AB, parduodant hipoteka įkeistą ieškovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vykdomasis įrašas 2014-10-03 pateiktas antstolei Vidau Daugirdienei vykdyti. Ieškovas T. N. 2014-10-22 pateikė atsakovui prašymą sustabdyti išieškojimą ir įsipareigojo iki spalio mėnesio sumokėti 4500 Lt įsiskolinimo dengimui bei toliau kiekvieną mėnesį mokėti po 800 Lt. Pagal ieškovų patiektus duomenis, ieškovės I. N. vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį yra 525 Eur, ieškovo Rolando Norgilo vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį yra 136,50 Eur.

11Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų ieškinį, į teismo posėdį neatvyko ieškovai, kuriems apie šį posėdį buvo pranešta tinkamai. Pažymėtina, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės nedalyvaujant ieškovams, jų teisė į teisingą teismo procesą yra užtikrinta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai, nes, teigdamas apie geresnę finansinę padėtį, su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, jokių naujų rašytinių paaiškinimų, paskaičiavimų, kurie pagrįstų jų teiginius, kad ieškovų galimybės mokėti paskolą šiuo metu yra realios, o tik pakartojo argumentus, išdėstytus ieškinyje. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo manyti, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovai būtų pateikę svarių rašytinių įrodymų, kurie iš esmės keistų bylos baigtį (CPK 12, 185, 314 straipsniai) .

12Antra, kaip žinia, apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta,: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo atveju apeliantas jokių argumentų, patvirtinančių pirmosios instancijos sprendimo ar jo dalies neteisėtumą nenurodo, teisinių argumentų nepateikia. Apeliantas skunde aprašo tam tikrus savo gyvenimo epizodus, tačiau nenurodo jokių nesutikimo su teismo išvadomis motyvų (CPK 12, 178 straipsniai).

13Trečia, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvardijo šalių tarpusavio teisinius santykius kaip paskolinius (CK 6.1 – 6.4, 6.881 straipsniai), teisingai pažymėjo, kad ieškovams, kaip vartotojams, suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą; tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Apylinkės teismas faktinių aplinkybių kontekste teisingai nustatė, kad atsakovė pagrįstai įsitikino, kad ieškovai toliau tinkamai nevykdys sutartyje numatytais terminais savo sutartinių įsipareigojimų, kad ieškovai pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, taip pat kad atsakovė nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus kaip vartotojus nutraukiant sutartį, nes formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius, todėl teisėtai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio. Pirmosios instancijos teismas vertino kredito sutarties sąlygas sąžiningumo kontekste, aiškinosi apie vienašalio sutarties nutraukimo procedūrinius aspektus, ir tik įsitikinęs, kad ieškovai ilgą laiką pažeidė sutarties sąlygas, o atsakovė visais įmanomais būdais bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, geranoriškai siūlė problemų sprendimo būdus, kad ekonominė krizė abiem proceso šalims turėjo įtakos, konstatavo, kad atsakovė vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.

14Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.

15Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai