Byla 2A-146-464/2017
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – UAB „Žvilgsnis iš arčiau“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės, Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2664-656/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. Z. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – UAB „Žvilgsnis iš arčiau“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. P. 2015-09-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-10), prašydamas pripažinti ieškovo 2008-06-02 išduotą atsakovui A. Z. vekselį negaliojančiu. Reikalavimus grindė šio vekselio pasirašymu apgaule (CK 1.91 str.), ieškovo, kaip vekselio davėjo, suklydimu(CK 1.90 str.) ir atsakovo, kaip vekselio gavėjo, nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.237 str.).
  2. Ieškovas nurodė, kad jis susitarė su atsakovu, tuo metu veiklą vykdžiusios UAB „AVSC Group“ vadovu, kad šis parengs dokumentus bei tarpininkaus gaunant kreditus įmonių UAB „Felikso statyba“, UAB „Hidija“ ir UAB meno galerijos „Siena“ vykdomų projektų finansavimui. Už šias paslaugas susitarė sumokėti atsakovui atlygį. Tačiau realių rezultatų dėl finansavimo projektams gavimo nepasiekta, nes bankas „Danske Bank“ atsisakė suteikti 400 000 Lt kreditą.
  3. Nepaisant to, atsakovas įtikino ieškovą, kad jau yra pasirašęs finansavimo sutartį 400 000 Lt dydžio sumai, todėl jam priklauso 400 000 Lt dydžio atlygis. Atsakovas taip pat pareiškė norą gauti iš ieškovo ir tokios pačios sumos garantiją, taigi ieškovas pasirašė atsakovo naudai paprastą neprotestuotiną vekselį 400 000 Lt dydžio sumai.
  4. Prašo pripažinti šį vekselį negaliojančiu, nes jo išdavimas neatitiko tikrosios ieškovo valios, juolab atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų – nei finansavimo minėtoms įmonėms, nei 400 000 Lt sumos ieškovas asmeniškai negavo. Šis vekselis užtikrina neegzistuojančius ieškovo ir atsakovo sutartinius santykius, pagrindo šio vekselio išdavimui neatsirado.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2016-06-10 sprendimu už akių (b. l. 79-81) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2 317 Eur žyminį mokestį valstybei, kurio mokėjimas, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, jam buvo atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008-06-02 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 400 000 Lt skolą, o šios prievolės įvykdymo terminas iki 2008-12-02.
  3. Pagrindų pripažinti šį vekselį negaliojančiu teismas nenustatė, pažymėdamas, kad būtent ieškovui teko pareiga įrodyti tokią vekselio išdavimo paskirtį, kaip garantiją kitam teisiniam santykiui užtikrinti. Tačiau ieškovas jokių įrodymų, kurie patvirtintų buvusius kitokius teisinius santykius su atsakovu, lėmusius vekselio išrašymą, atsakovo tame teisiniame santykyje įsipareigojimų ieškovui turinį ir mastą, neįrodė.
  4. Teismo vertinimu, nebuvo įrodytas nei suklydimas, nei apgaulė, t. y. kad šis abstraktus vienašalis sandoris (vekselis) neatitiko tikrosios ieškovo valios. Aplinkybė, kad vekselį surašė atsakovas, nepagrindžia ieškovo valios trūkumo, nes jis yra ieškovo pasirašytas. Ieškovo argumentai, susiję su atsakovo nesąžiningumu, t. y. kad atsakovas, neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų gauti finansavimą ir dar neapsibaigus jų sutartiniams santykiams, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl vekselio priverstinio vykdymo, kad vekselis išrašytas 2008-06-02, tačiau, ieškovo teigimu, pasirašytas tik praėjus trims mėnesiams, nepagrindžiami jokiais kitais ieškovo patektais įrodymais.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas A. P. apeliaciniame skunde (b. l. 88-94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-10 sprendimą už akių, ieškinį patenkinti – pripažinti 2008-06-02 vekselį negaliojančiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo pareigą pateikti įrodymus, eliminuodamas teisingo teismo spendimo priėmimo tikslą. Ieškovas su atsakovu A. Z. nebuvo sudaręs jokios rašytinės paslaugų teikimo sutarties, nes atsakovas veikė ne kaip UAB „AVSC Gruop“ vadovas ar darbuotojas, o veikė asmeniškai, padėdamas ieškovui gauti finansavimą nurodytoms įmonėms. Todėl įrodymų pateikimas dėl egzistavusių kitų civilinių teisinių santykių yra neįmanomas.
    2. Vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Ieškovas nurodė visas aplinkybes, kurios pagrindžia ieškinio argumentus dėl atsakovo A. Z. nesąžiningų veiksmų, t. y. atsakovas, asmeniškai surašydamas vekselį bei darydamas įspūdį ieškovui dėl UAB meno galerijos „Siena“ gauto finansavimo, yra nesąžiningas vekselio įgijėjas.
    3. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali pateikti į apyvartą be jokio pagrindo. Ieškovas nurodė teisminę praktiką, kurioje pasisakoma, kad yra būtinas vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys – pirmiausia atsiranda atitinkama prievolė, vėliau prievolė gali būti užtikrinta pasirašant vekselį. Bet kuriuo atveju vekselis yra išrašomas kaip konkrečių civilinių sutartinių santykių rezultatas.
    4. Teismas visiškai nevertino ieškovo supratimo dėl vekselio pasekmių. Ieškovas suprato vekselyje nurodytą aplinkybę „be sąlygų“ kaip mokėjimą be atidėjimų, be palūkanų, t. y. būtent kaip visos sumos sumokėjimą atsakovui už jo atliktas sulygtas paslaugas. Ieškovas vekselį pasirašė dėl atsakovo panaudotos apgaulės, nesuprasdamas šio vekselio pasekmių.
    5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neužtikrino teisingo bylos išsprendimo. Išsamus civilinės bylos išnagrinėjimas buvo neįmanomas be atsakovo dalyvavimo arba be duomenų, susijusių su atsakovu, atsakovo veikla bei teiktomis paslaugomis, bendradarbiavimo su kredito įstaigomis, juolab kad ieškovo nurodytų aplinkybių (atsakovo apgaulės, psichinės prievartos ieškovo atžvilgiu, pasirašant vekselį) iš esmės nėra įmanoma įrodyti konkrečiais dokumentais.
    6. Teismas buvo pasyvus ir nepasinaudojo CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatyta teise rinkti įrodymus savo iniciatyva, nors teismui tokios iniciatyvos nesiėmus yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir interesai. Remiantis asmens duomenų apsaugos principu, ieškovui yra ribojama teisė rinkti duomenis, susijusius su atsakovo asmeniu, o teismas nesiėmė atsakovo paieškos per policiją paskelbimo (CPK 132 str.) bei atsakovo dalyvavimo, nagrinėjant bylą, užtikrinimo veiksmų, apsiribodamas vien dokumentų išsiuntimu ieškovo nurodytu atsakovo registruotos gyvenamosios vietos adresu bei jo darbovietės adresu, kur šie nebuvo įteikti.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdamas į tuos argumentus, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo apeliantas (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas netinkama šios bylos išnagrinėjimo procesine forma, paties teismo neaktyvumu, siekiant apginti apelianto teises, taip pat netinkamu įrodinėjimo instituto taikymu, kas, apelianto vertinimu, lėmė ir neteisingas teismo išvadas dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.

6Dėl sprendimo už akių priėmimo sąlygų

  1. Sprendimo už akių priėmimo sąlygas nustato CPK 285 straipsnio 1dalis. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai į parengiamąjį ar teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai.
  2. CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyti ir sprendimo už akių priėmimo ribojimai. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
  3. Taigi, sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kuris taikomas pasyviosios šalies atžvilgiu. Tokia įstatymo leidėjo nustatyta procesinė priemonė leidžia užtikrinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkerta kelią šalių piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis ar nepagrįstam proceso vilkinimui, taip pat riboja pasyviosios šalies teisę iš karto inicijuoti apeliacinį procesą, jeigu ginčas išnagrinėjamas ne jos naudai (CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.).
  4. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, būtinoji ir pati pirmoji sprendimo už akių priėmimo sąlyga, kartu reiškianti ir laisvo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis – dispozityvumo principo įgyvendinimą (CPK 13 str.), yra iš anksto teismui deklaruota pačių bylos šalių valia dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės. Ieškovas savo valią, t. y. ar dėl jo inicijuoto teisminio ginčo galėtų būti priimamas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba paruošiamasis procesinis dokumentas, ar tokio ginčo sprendimo būdo jis nepageidauja ir siekia bylos išnagrinėjimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, pareiškia ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 5 p.).
  5. Kaip matyti iš ieškinio turinio, jame yra aiškiai užfiksuota apelianto nuomonė (jo valia), kad sprendimas už akių gali būti priimtas, jeigu atsakovas nepateiktų atsiliepimo ar kitų procesinių dokumentų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė atsiliepimo, taigi įvyko ir antroji sąlyga teismo sprendimui jam už akių priimti. Nors kartu su apelianto nuomone įrašytas ir pageidavimas, kad sprendimas atsakovui už akių turėtų būti priimamas dėl ieškovo naudai priteistinos skolos ir palūkanų, jis vertintinas kaip rašymo apsirikimas (spausdinimo klaida), nes konkrečiai šioje byloje reikalavimai dėl skolos priteisimo nėra pareikšti.
  6. Kita vertus, toks prašymas ir negalėtų turėti jokios įtakos ginčo baigčiai, nes sprendimo už akių priėmimas negali būti interpretuojamas kaip visiškas ieškinio reikalavimų juo patenkinimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovui už akių priimamu teismo sprendimu ieškinys gali būti tiek patenkintas (visiškai ar iš dalies), tiek ir atmestas, o bylos išnagrinėjimo rezultatą lemia reikalavimų pagrįstumas arba nepagrįstumas, bet ne kurios nors šalies aktyvumas / pasyvumas procese ir sprendimo priėmimo procesinė tvarka.
  7. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad šalies prašymas (sutikimas) dėl sprendimo už akių priėmimo teismui nėra besąlygiškai privalomas ir ši procesinė priemonė taikytina tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Šiuo konkrečiu atveju teismo pozicija, priimant sprendimą už akių, reiškia, kad pirmosios instancijos teismui pakako duomenų baigiamajam byloje aktui priimti.
  8. Apeliaciniame skunde tinkamas bylos išnagrinėjimas nepagrįstai yra sutapatinamas su teismo veikimu išimtinai tik vienos bylos šalies, t. y. apelianto, naudai, renkant už jį įrodymus, kurių pakaktų ieškinio reikalavimų patenkinimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas kilo tarp dviejų privačių subjektų, dviejų fizinių asmenų, iš jų tarpusavio asmeninių santykių. Todėl aiškus bylos dispozityvumas bei aplinkybė, kad apeliantas buvo atstovaujamas advokato, lemia tokį teisėjų kolegijos vertinimą, jog apeliantui tenkanti pareiga rinkti ir teikti įrodymus, pagrindžiančius atitinkamus jo argumentus, buvo arba turėjo būti suprantama (CPK 12 str., 178 str.).
  9. Kaip minėta, pats apeliantas sutiko su tuo, kad bylą galima užbaigti ir be žodinio teismo proceso, kuriame teikiami šalių papildomi paaiškinimai, taip pat ieškinyje jis neprašė išreikalauti kurių nors įrodymų ar apeliantui neprieinamų duomenų, įskaitytinai ir apie atsakovą, neprašė išduoti liudijimą jiems gauti, kviesti į apklausą liudytojus, nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jis neturi rašytinių įrodymų apie šalių santykius iki ginčijamo vekselio pasirašymo ir apie jų susitarimų turinį.
  10. Dar daugiau, net ir nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovui jo gyvenamosios ir darbo vietos adresais, apeliantas pasirinko tokį jų įteikimo atsakovui būdą, kaip viešas paskelbimas (b. l. 67-68). Tokiu atveju net ir teorinių prielaidų vertinti, ar buvo susiklosčiusios CPK 132 straipsnyje nurodytos sąlygos skelbti atsakovo paiešką, neesama, o su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai pripažintini deklaratyviais ir akivaizdžiai nepagrįstais. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas siūlė įvairias dokumentų įteikimo atsakovui alternatyvas, pavyzdžiui, dokumentų įteikimą per antstolį ar kuratoriaus jam paskyrimą (b. l. 65-66). Pastaroji galimybė, jeigu apeliantas būtų ją pasinaudojęs, būtų, atitinkamai, lėmusi ir procesinių dokumentų atsakovo vardu (jo atsiliepimo į ieškinį) pateikimą į bylą bei eliminavusi sprendimo už akių priėmimą dėl CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyto ribojimo (kai pateikiami tik vienos šalies įrodymai).
  11. Nagrinėdamas privatų ginčą teismas negali būti aktyvesnis už pačią to ginčo šalį ar veikti tik vienos šalies naudai bei interesais, antraip pažeistų pamatinius šalių teisių lygybės įstatymui ir teismui, teismo nešališkumo, šalių rungimosi procese principus (CPK 6 str., 12 str., 17 str., 21 str.). Vadinasi, nei faktinių, nei teisinių prielaidų konstatuoti civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo bendradarbiavimo pareigos vykdymą (CPK 8 str.), bylos dokumentų įteikimą atsakovui, jo informavimą, atsakovo dalyvavimo procese užtikrinimą, teismo posėdžių formos ar teismo sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimą bei daryti išvadą apie tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimą, teisėjų kolegija nenustatė. Tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

7Dėl kitų skundo argumentų

8

  1. Pagal jau aptartą procesinį teisinį reglamentavimą sprendimas už akių gali būti priimamas, kai byloje yra pateikti tik vienos šalies įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, jog į ją buvo pateiktas ieškinys, kuriame išdėstyti apelianto paaiškinimai bei įvardijami sandorio ginčijimo motyvai, dokumentas, kuris yra ginčijamas ieškiniu – 2008-06-02 vekselis (b. l. 11), taip pat šio vekselio vykdymui 2009-11-30 notaro išduotas vykdomasis įrašas (b. l. 12) ir reikalavimo teisių į apeliantą perleidimo pagal šį vekselį 2009-11-30 sutartis (b. l. 13-14). Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis (įrodymus) ir įvertino, pripažinęs jų nepakankamumą vienašaliam apelianto įsipareigojimui – sumokėti atsakovui 400 000 Lt sumą iki 2008-12-02 – nuginčyti bet kuriuo iš ieškinyje išvardintų pagrindų.
  2. Apeliantas savo skunde pakartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo jo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Tačiau šie argumentai teismo buvo tinkamai ištirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime už akių. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas neteikė jokių naujų duomenų ar prašymų, susijusių su įrodinėjimo procesu, nenurodė svarių, leidžiančių pagrįstai suabejoti / paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas argumentų.
  3. Todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams svarstomu klausimu, pripažįsta, kad apeliantas nenurodo konkrečių teismo padarytų įrodinėjimo instituto taikymo ar įrodymų vertinimo klaidų, vien deklaratyviai nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų įvertinimu bei siekdamas tų pačių duomenų pagrindu jam palankių išvadų padarymo, nepagrįstai apeliuodamas ir į nepakankamą teismo aktyvumą, neveikimą ex officio (savo iniciatyva), siekiant surinkti kitų duomenų, kurie, kaip teigiama, būtų leidę patenkinti jo ieškinį.
  4. Tokiu atveju teisėjų kolegija trumpai pakartoja, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir juo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo tam tikro sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl to vekselio davėjas turi nuginčyti savo prievolę pagal vekselį įstatymų nustatyta tvarka, o apeliantui to padaryti, kaip minėta, nepavyko.
  5. Šiame kontekste nagrinėjamam ginčui aktualių duomenų (dėl šalių buvusių teisinių santykių turinio, dėl apelianto apsigavimo ar apgaulės) esama ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO, kuriuos teismas gali naudoti pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį.
  6. Antai Vilniaus miesto apylinkės teisme apeliantas 2013-02-07 paduotu ieškiniu jau buvo inicijavęs ginčą dėl 2009-11-30 notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, tačiau toks jo reikalavimas 2003-06-03 teismo sprendimu buvo atmestas (šio teismo civilinė byla Nr. 2 -10473-535/2013). Kaip matyti iš šio teismo sprendimo, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2014-01-07 nutarties Nr.2A-441-656/2014 turinio, vykdomojo įrašo galiojimas buvo ginčijamas tik procedūriniais jo išdavimo aspektais (notaras tokio prašymo negalėjo priimti dėl terminų pateikti vekselį apmokėjimui pasibaigimo, vykdomasis įrašas negalėjo būti atliktas, vykdymas ne ginčo tvarka pagal jį negalėjo būti pradėtas), bet paties vekselio (ne)galiojimo ir apelianto valios susiformavimo ydingumo klausimai nebuvo keliami.
  7. Be to, Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, nurodyta, kad „nagrinėjamoje byloje ieškovas (t. y. A. P.) neneigia savo įsipareigojimo pagal ginčo vekselį buvimo, vekselio dėl savo valios pasirašant vekselį ar vekselio formos trūkumų neginčija, vekselio turėtojas neatleido vekselio davėjo nuo skolos ir šių aplinkybių visuma leidžia preziumuoti, kad atsakovas žinojo apie besąlygišką savo prievolę iki 2008-12-02 sumokėti ieškovui 400 000 Lt“.
  8. Ir nors tokie faktai buvo konstatuoti kitoje civilinėje byloje, tačiau jos nagrinėjime dalyvavo ir visi šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyviai – šalys bei trečiasis asmuo. Vadinasi, atsižvelgiant į res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) bei faktų prejudicijos principus atsiranda prielaidos ir draudimo ginčyti kitoje byloje teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu jau nustatytus faktus bei teisinius santykius taikymui (CPK 18 str., 279 str. 4 d.)

    9

  9. Galiausiai apelianto ir atsakovo tarpininkavimo teisiniais santykiai, nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje ginčijamo vekselio pasirašymo aplinkybės, banke gautų piniginių lėšų pervedimas į UAB meno galerija „Siena“ sąskaitą bei paskesnis jos išgryninimas buvo analizuoti ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-108/2014, kurioje priimtu nuosprendžiu konstatuota A. P. kaltė, organizavus sukčiavimą ir apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą (banko) turtą.
  10. Baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-95-307/2015) teismuose nustatyta, kad UAB meno galerija „Siena“, su kurios vykdomų projektų finansavimo negavimu apeliantas ieškinyje sieja atsakovo A. Z. apgaulę ar savo paties apsigavimą, o apeliaciniame skunde grindžia A. Z. veiksmų nesąžiningumą, buvo realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdžiusi įmonė, kuri, suklastojant jos finansinius duomenis bei prognozinius balansus, tebuvo panaudota nusikalstamai veiklai nuslėpti, t. y. gauti iš banko 400 000 Lt. Šiame baudžiamojo persekiojimo procese apeliantas A. P. įrodinėjo negavęs iš banko piniginių lėšų ir jų nenaudojęs, tvirtino apie atsakovo A. Z. bei kitų asmenų prisidėjimą prie nusikalstamos veikos, užvaldant banko pinigines lėšas, tačiau jam paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-24 nutartyje akcentuojama, kad turtinės žalos atlyginimui UAB „Medicinos banko“ naudai iš A. P. pagrįstai priteista 374 877,78 Lt suma, nepaisant fakto, kad iš A. Z., kaip laiduotojo, taip pat vykdomas išieškojimas UAB „Medicinos bankas“ naudai pagal nesumokėtus vekselius; kad baudžiamojoje byloje ieškinys pareikštas ne A. Z., o A. P., t. y. kitam asmeniui, ir kitu pagrindu – dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
  11. Taigi pirmiau išnagrinėtose bylose analizuotos aplinkybės, susijusios su šalių santykiais bei susitarimais, tose bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai taip pat teikia pagrindą nesutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apelianto valios, pasirašant vekselį, formavimosi procesą (jo suklaidinimą, jo suklydimą) ar apelianto supratimą dėl vekselio pasekmių, t. y. šio vekselio turinio suvokimą.
  12. Teisėjų kolegija nenustatė procesinės ar materialinės teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, todėl pirmosios instancijos teismo atsakovui už akių priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteistinas nesumokėtas 2 317 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016-07-13 nutartimi (b. l. 95-96) iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (CPK 84 str., 96 str.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

13Priteisti iš A. P. 2 317 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai