Byla A2-1119-173/2010
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutuojanti UAB „ECH Baltics“, restruktūrizuojama UAB „Linkmena“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant V. T., dalyvaujant pareiškėjai G. V.-Autukienei, ieškovui R. A., jų atstovui advokato padėjėjui J. Z., atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ atstovui advokatei Iraidai Žogaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas pareiškėjos G. V.-Autukienės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutuojanti UAB „ECH Baltics“, restruktūrizuojama UAB „Linkmena“,

Nustatė

2pareiškėja G. V.-Autukienė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį dėl 636 000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo atsakovams UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“. Nurodo, kad 2008 m. spalio 14 d. sprendimu Kauno apygardos teismas R. A. ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovo R. A. atsakovui UAB „Čilija“ 4080 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei 52 Lt išlaidų,susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo, 2009 m. kovo 31 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y.ieškovo R. A. sutuoktinė G. V.-Autukienė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, o priimtas teismo sprendimas turi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Nurodo, kad R. A. ir G. V.-Autukienė susituokė 2007 m. kovo 22 d. Jie 2007 m. birželio 28 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė, jog sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, ir sutuoktinių prievolės, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus turtą, kuris pagal Civilinį kodeksą kiekvienam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise bei turtą ir/ar prievoles, išvardintą šios sutarties antrajame skirsnyje(povedybinės sutarties 1.1p.). Ieškinį atsakovams R. A. pareiškė 2008 m. vasario 12 d., bylinėjimasis tęsėsi iki 2009 m. liepos 27 d., todėl ieškinį patenkinus, R. A. būtų gavės turto jau santuokoje, kuris būtų laikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, kadangi, atsižvelgiant į minėtą povedybinės sutarties nuostatą, tai iš laiduotojų gautina pinigų suma pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, ši gautina pinigų suma nepatenka į povedybinės sutarties antrame skirsnyje išvardintą turtą. Todėl teismų priimti sprendimai turėjo įtakos G. V.-Autukienės teisėms ir pareigoms, kadangi ji praktiškai neteko teisės į pusę R. A. ieškiniu prašytos priteisti sumos. Dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria atmetė R. A. ieškinį priėmė 2009 m. liepos 27 d.Ją paskelbus, G. V.-Autukienė ir sužinojo apie jos buvimą ir paie tai, kad ši nutartis turi įtakos jos teisėms ir pareigoms, nors ji pati į nagrinėtą bylą įtraukta nebuvo. Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti sueina 2009 m. spalio 27 d., todėl terminas nėra praleistas. Byloje, kuri buvo nagrinėjama pagal R. A. ieškinį, ginčas yra kilęs dėl 2001 m. vasario 16 d. sutartyje ir jos pakeitimuose įtvirtinto atsakovų laidavimo už prievolių tinkamą įvykdymą ieškovui R. A.. Šio sutartyje buvo nurodyta, kad „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad toks susitarimas reiškia neterminuotą laidavimą. Su tokia pozicija negalima sutikti, kadangi formuluotė „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“ pati savaime nereiškia ir negali reikšti neterminuoto laidavimo, kadangi neterminuotas laidavimas yra tuomet, kai buvo laiduota nenustatytam laikui; kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas; kai prievolės įvykdymo terminas apibūdintas pareikalavimo momentu, ir visais šiais atvejais nėra kitokio susitarimo(CK 6. 89 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas(toliau-LAT), priskirdamas atsakovų laidavimą neterminuotam laidavimui, rėmėsi tuo, kad neva visos prievolės įvykdymo terminas yra apibūdintas pareikalavimo momentu. Tokia išvada yra klaidinga, nes kaip nurodo ir pats LAT, šalys susitarė tik dėl to, kad „jeigu skolininkas pradelsia atlikti mokėjimus, nustatytus sutartyje, ilgiau kaip trisdešimt dienų, tai tokiu atveju, R. A. pareikalavus, skolininkas įsipareigoja nedelsdamas sumokėti visą nesumokėtą pinigų sumą iš karto, neatsižvelgdamas į sutartyje numatytus terminus. Pati skolininko prievolė mokėti šiuo atveju yra terminuota, nes buvo nustatytas grafikas, iki kada kokie mokėjimai turi būti atlikti. Dėl šios priežasties atsakovų laidavimui už minėtos prievolės tinkamą įvykdymą negalima taikyti CK 6. 89 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių neterminuoto laidavimo pabaigą, taip pat negalima teigti, jog atsakovų laidavimas buvo neterminuotas. LAT neteisingai išaiškino, kad sutarčių sąlyga „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“ reiškia vien susitarimą dėl neterminuoto laidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad laiduota buvo už „visų įsipareigojimų tinkamą ir savalaikį įvykdymą“, susitariant, jog „laiduotojo atsakomybė neribojama jokiais terminais“. Laidavimas už „visų įsipareigojimų tinkamą ir savalaikį įvykdymą“ buvo numatytas dar 2001 m. vasario 16 d. sutartyje. Joje buvo nustatytas ir grafikas, kaip turi būti vykdoma prievolė, t.y kada turi būti atliekami mokėjimai. Paskutinis mokėjimas turėjo būti atkliktas 2004 m. vasario 15 d., t.y.po trejų metų nuo sutarties, taigi ir susitarimo dėl laidavimo, sudarymo. LAT pripažinus, kad susitarta buvo dėl neterminuoto laidavimo, jis turėjo baigtis po dviejų metų nuo laidavimo sutarties sudarymo, t.y. 2003 m. vasario 16 d. Akivaizdu, kad nė viena iš šalių, sudarydamos minėtą sutartį, tokio ketinimo neturėjo ir negalėjo turėti. Atsakovų laidavimas yra nepasibaigęs, kadangi nėra pasibaigusi ir prievolė, už kurią laiduota, nes ji tebėra neįvykdyta.

3Atsakovai UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ prašo G. V.-Autukienės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Pareiškėja prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje neturi materialinio pobūdžio teisinio intereso, nėra materialinio teisinio santykio, susiklosčiusio tarp ieškovo ir atsakovų dalyvė, atitinkamai neturi ir procesinių teisių. Pareiškėja praleidusi trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą. Pareiškėja yra ieškovo R. A. sutuoktinė, todėl akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie jos sutuoktinio inicijuotą teisminį ginčą ieškinio padavimo metui bylos nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo R. A. ieškinys buvo atmestas, buvo priimtas 2008 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismui priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, pareiškėja jau žinojo ar pagrįstai galėjo numatyti sprendimo įtaką jos teisėms ir pareigoms. Laikytina , kad pareiškėja apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2008 m. spalio 14 d. Taip pat nurodo, kad atsakovai nepasisako dėl pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų argumentų dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. liepos 27 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi tai nesusiję su pateikto prašymo dalyku ir teismo neturi būti vertinami. Atsakovai, vadovaudamiesi CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo skirti pareiškėjai 10 000 Lt baudą. Nurodo, kad siekiant užkirsti kelią reikšti nepagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo, bauda yra adekvati ir protinga sankcija. G. V.-Autukienės prašymas atmestinas.

4Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus(CPK 365 straipsnio 1 dalis).

5Pareiškėja G. V.-Autukienė su ieškovu R. A. susituokė 2007 m. kovo 22 d. ieškovas R. A. 2008 m. vasario 12 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Netikėtina, kad pareiškėja apie šiuos sprendimus nežinojusi, ir apie ieškovo R. A. inicijuotą bylą sužinojusi 2009 m. liepos 27 d., t.y. kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Teismas sutinka su atsakovų išdėstyta nuomone, kad pareiškėja apie tarimą savo teisių pažeidimą sužinojusi vėliausiai 2008 m. spalio 14 d., t.y Kauno apygardos teismui atmetus ieškovo R. A. ieškinį. Ieškovas viso proceso metu buvo atstovaujamas advokatų, todėl jiems turėjo, ir privalėjo, būti žinoma apie ieškovo sutuoktinę, bet tik dėl jiems žinomų priežasčių nebuvo siekiama įtraukti ją į bylos nagrinėjimą. Pareiškėja nepateikė ir tiesioginių įrodymų, kad apie tariamai pažeistas teises ji sužinojusi tik 2009m. liepos 27 d. Pareiškėja apsiribojo konkrečia nutarties priėmimo data ir nesiekė įrodyti, kad buvo būtent taip. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pareiškėjos teisių ir įstatymų saugomų interesų nepažeidė. 2000 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovo R. A. perleistos akcijos buvo jo asmeninė nuosavybė, įgyta ir perleista kitiems asmenims iki santuokos sudarymo. Todėl teismas sutinka su atsakovų argumentacija, kad piniginės lėšos, gautinos už realizuotas asmeninės nuosavybės teise valdytas akcijas, jei būtų gautos po santuokos sudarymo, yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Teismas nepasisako dėl Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai nesusiję su pareiškėjos G. V.-Autukienės pateikto prašymo dalyku, t.y. procesą siekiama atnaujinti dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, dėl kurių sprendime teismas nusprendė.

6Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad teismas turėtų pareiškėjai skirti 10 000 Lt baudą, kadangi ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis(CPK 95 straipsnis). Teismas yra tos nuomonės, kad toks atsakovų prašymas negali būti tenkintinas, kadangi nenustatyta, jog pareiškėja nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą byloje.

7Atsakovo UAB „Čili Bistro“ atstovė prašo priteisti iš pareiškėjos 6655 Lt atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą JBB Nr. 007079. Teismas sprendžia, kad nurodytoji pinigų suma neatitinka Lietuvos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinė pagalbą(paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš pareiškėjos atsakovui UAB „Čili Bistro“ priteistina 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio 3 dalimi

Nutarė

8pareiškėjos G. V.-Autukienės prašymą atmesti. Iš pareiškėjos G. V.-Autukienės atsakovui UAB „Čili Bistro“, įmonės kodas 121948358, priteisti 4000 Lt(keturis tūkstančius litų), turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai