Byla 2-2484/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-1123-232/2011 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kelrodis“ ieškinį visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ dėl 24 034 Lt skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos už suteiktas paslaugas.

5Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko VO „Vaikai – visuomenės dalis“ kreditoriaus BUAB „Kelrodis“ naudai 24 034 Lt skolą.

7Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 24 034 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui sumokėjus dalį skolos (4 034 Lt), ieškovas nuo šios dalies reikalavimo atsisakė ir prašė priteisti 20 000 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2009 m. birželio 19 d. šalių sudarytą keleivių pervežimo sutartį Nr.026 maršrutu Vilnius-Praha-Paryžius-Praha-Vilnius bei viešbučių paslaugų Prahoje, 2009 m. liepos 15 d. pervežimo sutartį Nr.033 maršrutu Vilnius-Dnepropetrovskas-Vilnius ieškovas suteikė atsakovui pervežimo paslaugas bei už atliktas pervežimo paslaugas išrašė sąskaitas-faktūras. Tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas sutartyse nustatytais terminais neatsiskaitė, likdamas skolingas 24 034 Lt. Atsižvelgęs į savo vykdomą veiklą bei siekdamas taikiai susitarti, 2010 m. birželio 23 d. atsakovas pateikė įsipareigojimą-garantinį raštą, kuriuo pripažino skolą bei nustatė skolos grąžinimo grafiką. Tačiau atsakovas paties nustatyto skolos grąžinimo grafiko nesilaikė.

8Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi 2010 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymas panaikintas.

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo VO „Vaikai-visuomenės dalis“ ieškovo BUAB „Kelrodis“ naudai 20 000 Lt skolos ir 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovo VO „Vaikai-visuomenės dalis“ prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė.

10Vilniaus apygardos teisme 2011 m. liepos 29 d. gautas atsakovo VO „Vaikai – visuomenės dalis“ apeliacinis (pavadintas atskiruoju) skundas.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi apeliacinį skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimas galėjo būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo, t.y. iki 2011 m. liepos 20 d, tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas įteiktas 2011 m. liepos 29 d., t.y. praleidus apskundimo terminą 9 dienomis. Atsakovas neprašė atnaujinti šio termino bei nenurodė svarbių apeliacinio skundo padavimo praleidimo priežasčių.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinį skundą priimti, išnagrinėti ir atidėti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo vykdymą. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovui sudėtinga gauti lėšų, nes tai savanoriško pobūdžio organizacija dirbanti su vaikais, o šiais metais finansavimo vaikų vasaros užimtumui organizacija visai negavo. Tačiau atsakovas planuoja gauti finansinę paramą iš Šveicarijos ir Norvegijos fondų, todėl galės visiškai atsiskaityti ir padengti skolą ieškovui.
  2. Atsakovas sprendimą gavo 2011 m. birželio 30 d. Jame buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per 30 d., tačiau nebuvo nurodyta, kad terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo datos, o ne nuo gavimo datos, kaip būdavo nurodoma anksčiau, dėl to atsakovas klaidingai suprato termino skaičiavimą. Apeliacinis skundas parašytas 2011 m. liepos 25 d., grįžus iš stovyklos Kryme, nes manyta, kad terminas nepraleistas.

15Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad remiasi 2011 m. vasario 9 d. dublike Vilniaus apygardos teismui ir atsakovui išsakytais argumentais. Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovo vienašaliai pareiškimai apie prievolės įvykdymo termino atidėjimą neturi teisinės galios, tuo labiau, kad atsakovas nesilaikė savo paties nustatyto skolos grąžinimo grafiko ir iki šiol pagal jį nėra sumokėjęs ieškovui nė dalies skolos. Atsakovo argumentai apie vėlavimo priežastis yra teisiškai nereikšmingi. Tačiau ieškovas nurodė, kad, siekdamas kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis išspręsti ginčą, sutinka, kad atsakovui būtų atidėtas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2011 m. gegužės 30 d.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

17Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, nes skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, turi būti atsižvelgta ne tik į apeliacijos esmę, bet ir į termino praleidimo priežastis. Jeigu apeliantas nenurodė skundo padavimo termino praleidimą pateisinančių priežasčių ir nepateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų bei neprašė atnaujinti praleisto termino, o iš bylos medžiagos negalima spręsti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas neturėtų priimti ir nagrinėti tokio skundo. Priešingu atveju proceso įstatyme įtvirtinti terminai netektų teisinės prasmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso tesės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

18Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką. Siekiant teisinio aiškumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo, proceso įstatyme nustatyta teismų pareiga bylas išnagrinėti ir sprendimus jose priimti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, kuo ekonomiškiau, taip pat nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens galimybė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ši galimybė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. Taigi apeliacijos teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, nėra absoliuti ir galimybė pasinaudoti ja yra ribojama laike. CPK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta šio termino praleidimo priežastis svarbiomis.

19Proceso įstatyme nėra įvardijama, kurios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl teismas šį klausimą sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į apeliacijos svarbą bei į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus apeliacinio apskundimo terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007, 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002). Kolegija pažymi, kad tuomet, kai apeliantas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti ir iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jo subjektinės teisės gali būti apgintos kitais proceso įstatyme numatytais būdais, teismas neturėtų priimti ir iš esmės nagrinėti tokio skundo.

20Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Kelrodis“ ieškinį atsakovui visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ dėl skolos priteisimo ir nutarė 14 dienų atidėti sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą. Posėdyje dalyvavo abi proceso šalys (b.l. 133-134). Vilniaus apygardos teismas, šalims nedalyvaujant, 2011 m. birželio 20 d. paskelbė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo visuomeninės organizacijos „Vaikai-visuomenės dalis“ ieškovo BUAB „Kelrodis“ naudai 20 000 Lt skolos bei 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bylos dalį dėl 4 034 Lt skolos priteisimo nutraukė, atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė (b.l. 135-137). Terminas apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti pasibaigė 2011 m. liepos 20 d., t. y. iki šios dienos dalyvaujantys byloje asmenys turėjo įgyventi apeliacijos teisę. Atsakovas visuomeninė organizacija „Vaikai-visuomenės dalis“ apeliacinį skundą padavė 2011 m. liepos 29 d., t. y. 9 dienomis praleidęs skundo padavimo terminą (b.l. 141-143). Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, o atskirajame skunde tik nurodė, kad nežinojo, jog 30 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 148-151). Kolegija pažymi, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir sukeliamų teisinių padarinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.). Minėta, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o tais atvejais, kai bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo abi proceso šalys, kurios neatvyko į sprendimo paskelbimą, teismo sprendimo nuorašai jiems neprivalėjo būti siunčiami (CPK 275 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas galėjo nesiųsti proceso šalims priimto sprendimo nuorašo, kadangi šalys dalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės. Nepaisant to, teismas išsiuntė sprendimo nuorašą atsakovui, kuris jį gavo 2011 m. birželio 30 d., t. y. turėjo pakankamai laiko nuspręsti, ar apeliacine tvarka skųsti teismo sprendimą ir išdėstyti skundo argumentus bei pateikti juos pagrindžiančius įrodymus. Todėl apelianto argumentas, kad sprendimo nuorašą jis gavo ne iš karto po sprendimo paskelbimo, neturi teisinės reikšmės, kadangi pats apeliantas neatvyko išklausyti sprendimo ir dėl to negavo priimto sprendimo nuorašo sprendimo paskelbimo dieną bei, kaip minėta, turėjo pakankamai laiko surašyti skundą. Be to, šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į tai, kad apeliantas yra juridinis asmuo, kuris turi žinoti proceso įstatymo reikalavimus ir tinkamai vykdyti savo pareigas. Tačiau šiuo atveju svarbiausia, kad atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ne teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl ginčo esmės, o įrodinėja, kad jam bus sudėtinga įvykdyti teismo sprendimą, todėl prašo atidėti sprendimo vykdymą (b.l. 141-143). Procesinis dokumentas turi būti vertinamas pagal jo turinį, o ne formą. Nors atsakovas ir padavė apeliacinį skundą, tačiau iš tiesų jis siekia išvengti nepalankaus sprendimo vykdymo priverstine tvarka iš karto po sprendimo įsiteisėjimo ir prašo atidėti jo vykdymą. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja CPK 284 straipsnio nuostatos. Jos nustato, kad tokį prašymą dalyvaujantis byloje asmuo gali paduoti tiek nagrinėjant bylą, tiek ir po bylos užbaigimo. Taigi dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę paduoti teismui ne tik apeliacinį skundą, adresuotą apeliacinės instancijos teismui, bet ir prašymą, kuris paduodamas bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vien tai, kad apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių dalyvaujančio byloje asmens teisių, kuria pasinaudoti dalyvaujantiems byloje asmenims paprastai turi būti suteikiama visais atvejais (CPK 303 str., Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir veiklos tobulinimo“), dar nereiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali ignoruoti įstatymų leidėjo nustatytą šios teisės įgyvendinimo procesinę tvarką. Priešingu atveju reikėtų padaryti išvadą, kad apeliacijos teisė civilinėse bylose yra absoliuti ir ji turi būti suteikiama net ir tiems asmenims, kurie patys netinkamai įgyvendina šią teisę. Tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimų, procesinių terminų laikymasis netektų teisinės prasmės (CPK 3 str. 1 d.). Kadangi apeliantas nesilaikė apeliacinio skundo padavimo termino, neprašė praleisto termino atnaujinti, nenurodė jo praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių, apeliantas yra juridinis asmuo, apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas ženkliai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva jį atnaujinti. Tačiau apeliantui išaiškintina, kad įgyvendinti procesinę teisę – prašyti atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti byloje, galima ir įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui.

21Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė apeliacinių skundų priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos už suteiktas paslaugas.... 5. Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. išdavė teismo įsakymą... 7. Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas kreipėsi į teismą su... 8. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi 2010 m. lapkričio... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį... 10. Vilniaus apygardos teisme 2011 m. liepos 29 d. gautas atsakovo VO „Vaikai –... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi apeliacinį... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 15. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad remiasi 2011 m.... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 17. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar pirmosios instancijos teismas... 18. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką. Siekiant teisinio... 19. Proceso įstatyme nėra įvardijama, kurios priežastys laikytinos svarbiomis,... 20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas... 21. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 23. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti...