Byla 2A-650-619/2019
Dėl neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

72.

8Nurodė, kad 2016 m. sausio 3 d. savo namų teritorijoje ( - ) patyrė smurtinius sužalojimus ir 10.21 val. buvo pristatytas į ligoninę. Apie smurtinius sužalojimus ligoninės atstovai policijai pranešė 11.38 val., tačiau po pranešimų policijos atstovai į ligoninės administraciją dėl informacijos ar dokumentų nesikreipė. Ieškovas nurodė, kad jis kaip tiesioginis įvykio dalyvis apklaustas nebuvo, o 2016 m. sausio 11 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 13-AT-00061-16. Tyrimas dėl jo sužalojimo buvo pradėtas tik 2016 m. kovo 1 d. pagal atskirą, papildomą ieškovo pareiškimą. 2016 m. sausio 16 d. pakartotinai patyręs smurtinius sužalojimus 22.08 val. ieškovas buvo pristatytas į ligoninę, apie sužalojimus ligoninės atstovai policijai pranešė 23.33 val. Ieškovas paaiškino, kad policijos atstovai po pranešimų į ligoninės administraciją dėl informacijos ar dokumentų nesikreipė, taip pat ieškovas nebuvo apklaustas kaip tiesioginis dalyvis. Tyrimas dėl ieškovo 2016 m. sausio 16 d. patirtų sužalojimų buvo pradėtas tik 2016 m. balandžio 5 d. pagal ieškovo 2016 m. kovo 15 d. pareiškimą. Ieškovo teigimu, Lygių galimybių kontrolierius 2016 m. balandžio 28 d. pažymoje Nr. (16)SN-6)SP-40 padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai neužtikrino ieškovo teisių į teisingumą ir apaugą nuo smurto, nustatytų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam besigydant ligoninėje, 2018 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai atvyko į gydymo įstaigą, ieškovą neteisėtai filmavo ir jam surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Ieškovas paaiškino, kad dėl tokių veiksmų stipriai pablogėjo jo sveikata, dažnai pasireiškia priepuoliai, sutriko kraujo spaudimas. Visi ieškovo skundai buvo atmetami, dangstant policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Ieškovas serga sunkia epilepsijos forma, susinervinus, įtampos metu ištinka epilepsijos priepuolis, todėl ieškovui rekomenduojama vengti streso.

93.

10Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

114.

12Nurodė, kad ieškovas sąmoningai pateikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, taip ją suklaidindamas ir gaudamas jam palankią Lygių galimybių kontrolieriaus pažymą. Pažymoje konstatuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, o išvados joje padarytos visiškai neįsigilinus į faktų visumą ir esamą teisinį reglamentavimą. Dėl šių priežasčių, atsakovės atstovo vertinimu, pažyma neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Pareigūnai kreipėsi į ligoninę po gautų pranešimų; atitinkami sprendimai buvo priimti ir yra fiksuoti procesiniuose dokumentuose; buvo gautas žodinis leidimas telefonu iš ieškovą gydžiusio gydytojo aplankyti ieškovą ir su juo bendrauti, atlikti procesinius veiksmus, o daryti vaizdo įrašą pagal BPK normas nėra draudžiama. Atsiliepime pažymima, kad pareigūnai fiksavo patį protokolo surašymo veiksmą, kad nebūtų pažeistos kieno nors teisės, o vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnai jokio spaudimo ieškovui nedarė, elgėsi nepažeisdami pareigūnų etikos normų. Vaizdo įrašas eliminuoja ieškovui galimybę nepagrįstai persekioti pareigūnus dėl neva padarytų teisės pažeidimų jo atžvilgiu. Ieškovas neprieštaravo bendrauti su pareigūnais ir būti filmuojamas, pats filmavo ir fotografavo atvykusius pareigūnus. Abiem atvejais bendrauta tiek su ieškovu, tiek su ligoninės personalu, o iki priimant procesinį sprendimą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo apžiūrėta įvykio vieta, apklausti liudininkai. Ieškovo argumentai, dėl aplinkybių netyrimo, jo neapklausimo kaip tiesioginio dalyvio ir procesinių sprendimų nepriėmimo yra neatitinkantys tikrovės. Ieškovas pareikšdamas ieškinį neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Siekia atkeršyti visiems valstybės institucijų pareigūnams, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, eikvodamas teismo ir atsakovės atstovų laiką, todėl jam skirtina bauda.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą ieškovo R. K. naudai.

176.

18Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą atkreipė dėmesį, jog dėl 2016 m. sausio 3 d. įvykio buvo apklausti liudytojai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad liudytojų parodymai skyrėsi nuo nukentėjusio parodymų, kad pats tyrėjas pastebėjo, jog ant nukentėjusiojo kūno matėsi grumtynių požymiai, ir sprendė, kad šių prieštaravimų nepašalinus nebuvo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja BPK 168 straipsnyje nustatyti pagrindai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, operatyviai neatlikus papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nesurinkus papildomų įrodymų nukentėjo po ieškovo kreipimosi pradėto ikiteisminio tyrimo kokybė. Tai sudaro pagrindą teigti, kad 2016 m. sausio 11 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą padarytos išvados dėl akivaizdžiai melagingų R. K. parodymų, nebuvo pagrįstos išsamiu ir visapusišku situacijos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog įvykio vietos apžiūra truko labai trumpai, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šios apžiūros metu būtų buvę užfiksuotos kokios nors įvykio aplinkybės (padarytos nuotraukos, paimti kraujo pėdsakų mėginiai ir pan.). Teismo vertinimu į bylą nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta kruopščiai, kad buvo surinkti ir užfiksuoti bylai galimai reikšmingi įrodymai, kurių vėliau neliko (pvz., kraujo pėdsakai), taip pat įvertinus aplinkybę, jog nebuvo imtasi veiksmų nesutapimams tarp R. K. ir liudytojų parodymų pašalinti, konstatuota, kad pirminis tyrimas dėl 2016 m. sausio 3 d. įvykio neatitiko BPK 2 straipsnyje nustatytų ikiteisminio tyrimo atlikimo standartų.

197.

20Tokios pačios pozicijos pirmosios instancijos teismas laikėsi ir įvertinęs bylos medžiagą, susijusią su 2016 m. sausio 16 d. įvykio tyrimu. Pažymėjo, jog šiuo atveju apskritai nėra duomenų, kad pas R. K. į ligoninę būtų nedelsdama išvykusi operatyvinė tardymo grupė, kad R. K. būtų buvęs apklaustas ir būtų buvusios nustatytos tikslios įvykio aplinkybės. Atkreipė dėmesį, jog ir šiuo atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada buvo gauta tik praėjus keliems mėnesiams, todėl specialistas tyrimą galėjo atlikti ne apžiūrėdamas nukentėjusį asmenį tiesiogiai ir įvertindamas jam padarytus sužalojimus, o tik iš medicininių dokumentų.

218.

22Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tiek 2016 m. sausio 3 d., tiek 2016 m. sausio 16 d. įvykiai susiję su galimai padarytais smurtiniais nusikaltimais, kurių metu buvo sužalota ieškovo sveikata ir tokių veikų tyrimui keliami aukštesni pareigingumo standartai. Teismo vertinimu, nors negalima vienareikšmiškai teigti, kad 2016 m. sausio 3 d. nusikalstamą veiką padarę asmenys nebuvo nustatyti, o ikiteisminis tyrimas dėl 2016 m. sausio 16 d. įvykio buvo nutrauktas dėl pirmiau nurodytų tyrimo trūkumų, tačiau nepaneigta ir tai, kad jie sumažino galimybės nustatyti sveikatos sutrikdymo (sužalojimo) priežastį ar už tai atsakingų asmenų tapatybę. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju didesnę ikiteisminio tyrimo pareigūnų pozityviųjų pareigų apimtį suponuoja ne tik galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, bet ir nukentėjusio asmens savybės, t. y. neįgalumas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad asmeniui buvo sudaromos sąlygos naudotis procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į jo neįgalumą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visumą patvirtina, jog nagrinėjamu atveju be jau paminėtų pažeidimų taip pat nebuvo užtikrintas Neįgaliųjų konvencijos 13 ir 14 straipsniuose įtvirtintų pareigų laikymasis.

239.

24Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl procesinių veiksmų atlikimo ir filmavimo ieškovui esant gydymo įstaigoje, pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo kreiptasi į ligoninės administraciją ir leidimas filmuoti (atliekant procesinius veiksmus ar dėl kitų priežasčių) iš ligoninės administracijos buvo gautas kaip to reikalauja Vilniaus universitetinės ligoninės vidaus taisykles. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareigūnai apskritai buvo gavę ieškovą gydančio gydytojo leidimą bendrauti su pacientu ir atlikti su juo procesinius veiksmus. Atkreipė dėmesį, jog procesiniuose dokumentuose užfiksuoti pareigūnų teiginiai, kad toks leidimas (žodinis) buvo gautas, nėra patvirtinami jokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas be kita ko pažymėjo, jog atsakovę atstovaujančios institucijos pareigūnai nepateikė įrodymų, kad procesinio veiksmo – administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir ieškovui priklausančių daiktų grąžinimas buvo būtinas ir neatidėliotinas veiksmas, kuris negalėjo būti padarytas tuomet, kai ieškovas būtų pasveikęs ir išleistas iš gydymo įstaigos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovas būdamas neįgalus 2016 m. sausio 21 d., kai su juo gydymo įstaigoje buvo atliekami procesiniai veiksmai ir jis buvo filmuojamas, gydėsi galvos traumą, kas, vertinant rūpestingumo ir atidumo aspektu, savaime suponuoja pareigą netrikdyti asmens ramybės ir jo privatumo, jei tam nėra ypatingų aplinkybių, suponuojančių tokių veiksmų neatidėliotinumą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju procesinių veiksmų atlikimas ir filmavimas jų metu pažeidė ieškovo teisę į privatumą, konfidencialumą, orumą ir neatitiko bendrųjų pareigūnams keliamų rūpestingumo ir atidumo pareigų standartų.

2510.

26Spręsdamas dėl priežastinio ryšio bei žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog dėl ieškovo sveikatos būklės nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokiu mastu pareigūnų veiksmai (neveikimas), netinkamai atliekant pirminį nusikalstamos veikos tyrimą, įtakojo ieškovo sveikatą ar psichinę būseną, ypatingai turint omenyje faktą, kad nagrinėjamu laikotarpiu ieškovo sveikata buvo sužalota kitų asmenų. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad žalą sveikatai sukėlė ne tik nurodytos prieš ieškovą galimai padarytos nusikalstamos veikos, bet ir pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas) tiriant šias veikas. Tačiau teismo vertinimu, tai, kad dėl tokio pareigūnų netinkamo veikimo (neveikimo) asmuo galėjo patirti neigiamų emocijų ir turėti dvasinių išgyvenimų, pagrindžia aplinkybės, kad asmuo, siekdamas, jog prieš jį atliktos nusikalstamos veikos būtų atskleistos, pats atliko aktyvius veiksmus: rinko įrodymus, skundė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (ir jo skundai buvo patenkinti), išėjęs iš gydymo įstaigos pats kreipėsi į pareigūnus; kt. Dėl neteisėto filmavimo ir procesinių veiksmų atlikimo ligoninėje patirtas sveikatos pablogėjimas yra užfiksuotas medicininiuose dokumentuose. Juose nurodyta, kad 2016 m. sausio 21 d. pacientas budinčiam Nuerochirurgui pasiskundė galvos skausmais, bendru silpnumu, nerimu, rankų drebuliu, kuris atsirado po bendravimo su pareigūnais. Gydytojas nurodė, kad pacientas yra sujaudintas, neramus, išsigandęs, jo arterinis kraujo spaudimas 140/100 mm Hg, širdies susitraukimų dažnis – 100 k./min., stebimas rankų virpėjimas. Dėl to pacientui paskirti papildomi vaistai. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus bei vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jam priteisiant 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

27III.

28Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

2911.

30Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priteisti likusį 4500 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

3112.

32Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas 500 EUR neturtinę žalą netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nepakankamai įvertino atsakovo veiksmų mąstą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas kelis kartus neteisėtais veiksmais pažeidė ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, jog pareigūnų veiksmai ne tik sutrukdė atskleisti padarytus prieš ieškovą pažeidimus, bet ir užkirto kelią ieškovui reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Tai ieškovui sukėlė depresiją ir dvasinius išgyvenimus. Priimant skundžiamą sprendimą taip pat neatsižvelgta į tai, jog pareigūnai nurodydami ieškovui kreiptis privataus kaltinimo tvarka dėl 2016 m. sausio 16 d. įvykio puikiai suprato, jog ieškovas dėl savo sveikatos būklės to padaryti negali, tačiau nesikreipė į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaip tai numato BPK 409 str. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovas liko pažemintas, prarado pasitikėjimą valstybe, nesijautė pilnaverčiu visuomenės nariu.

3313.

34Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

3514.

36Nurodė, jog ieškovo apeliacinis skundas atmestinas vadovaujantis nurodytomis Civilinio kodekso normomis bei teismų praktika, susijusia su pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymu.

3715.

38Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

3916.

40Apeliaciniame skunde atsakovas, remdamasis turima ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su 2016 m. sausio 3 d., 2016 m. sausio 16 d. bei 2016 m. sausio 21 d. įvykiais. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalinai patenkino ieškovo ieškinį, konstatavęs, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nepakankamai ištyrus reikšmingas bylos aplinkybes ir nevertinant kompleksiškai baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatytos tvarkos.

4117.

42Apeliantas nurodo, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta, kad ikiteisminio pareigūnai padarė klaidą turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Apelianto vertinimu, ikiteisminio tyrimo stadijoje svarbiausias vaidmuo tenka prokurorui, kadangi jis sprendžia ar ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas, kas jį turi atlikti, ir kokie veiksmai turi būti atliekami. Apeliaciniame skunde įvardijamos Generalinio prokuroro patvirtintoje Rekomendacijoje dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant nuostatose įtvirtintas prokuroro funkcijos, taip pat aptariamos BPK įtvirtintos privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuojančios normos bei BPK 168 str. įtvirtinti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindai.

4318.

44Apelianto vertinimu, nesant duomenų, jog pareigūnai nepaisydami policijos veiklos principų, nesivadovaudami įstatymais ir kitais teisės aktais buvo šališki ar elgėsi neteisėtai, nėra pagrindo pripažinti, kad jų veiksmai buvo neteisėti. Teismas sprendimo negali grįsti abstrakcijomis ir privalėjo konkretizuoti kokie konkretūs pareigūnai, kokius neteisėtus veiksmus atliko bei kokios BPK nuostatos buvo pažeistos. Pats ieškovas savo ieškinyje pareigūnų veiksmų negrindė konkrečiomis BPK nuostatomis. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog ieškovas gavęs nutarimus privalėjo apskųsti juos per 7 dienas, tačiau juos pateikė praėjus beveik mėnesiui laiko. Pažymėjo, jog Policijos veiklos įstatymo 18 str. 12 d., BPK 179 str. 1 d. siekiant įgyvendinti pareigūnams pavestus uždavinius, numato teisę fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog byloje esantis įrašas, nors ir filmuotas ligoninės patalpose, bet su visų dalyvaujančių asmenų žinia ir jiems neprieštaraujant.

4519.

46Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priežastinio ryšio ir žalos egzistavimo fakto. Apelianto vertinimu, ieškovas neįrodė, kad prokurorai ir kiti pareigūnai padarė jam neturtinės žalos, t.y. neįrodė neturtinės žalos, kurią sieja su sveikatos pablogėjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui ir kaltų asmenų nustatymu.

4720.

48Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas prašė jį atmesti.

4921.

50Ieškovas pažymi, jog jis remiantis kasacinio teismo praktika šiuo atveju neprivalėjo įrodinėti kaltės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylą ir padarė pagrįstą išvadą, jog policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir savo veiksmais pažeidė ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius teisės aktus. Šiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, psichinei ir emocinei būsenai. Ieškovo vertinimu, bandymas permesti kaltę prokuratūrai yra nepagrįstas, kadangi būtent policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Policijos pareigūnai žinodami apie ieškovo neįgalumą, negebėjimą skaityti ir rašyti, pasiūlydami kreiptis dėl padarytos nusikalstamos veikos privataus kaltinimo tvarka iš jo pasityčiojo ir nesilaikė BPK 409 str. numatančio, jog atvejais kai asmuo negali ginti savo teisių dėl kokių nors priežasčių, baudžiamasis procesas privalo būti pradėtas. Ieškovo sveikatos problemos, neraštingumas taip pat sudarydavo kliūčių apskųsti policijos pareigūnų nutarimus. Be to ieškovo skundus prokuratūra patenkindavo, nei vienas iš jų nebuvo atmestas kaip paduotas pavėluotai. Teismas išsamiai įvertino pareigūnų netinkamus veiksmus dėl kurių ikiteisminiai tyrimai tapo nesėkmingi. Tokie veiksmai užkirto kelią ne tik nusikaltimų atskleidimui, bet ir galimybę ieškovui kreiptis dėl žalos iš juos padariusių asmenų.

51IV.

52Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5322.

54Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ribose.

5523.

56Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteista 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

5724.

58Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui yra nustatytas 35 proc. darbingumas, jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas, jam taip pat yra diagnozuotas protinis atsilikimas su asmenybės sutrikimu. Ieškovas 2016 m. sausio 3 d. buvo paguldytas į viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrių dėl galvos smegenų sumušimo. 2016 m. sausio 11 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Ieškovui 2016 m. kovo 1 d. pateikus pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10066-16. Įpareigojus atlikti papildomus tyrimo veiksmus ikiteisminis tyrimas 2016 m. spalio 20 d. buvo sustabdytas, nepavykus nustatyti nusikalstamą veiką padariusio asmens. Ieškovas 2016 m. sausio 16 d. buvo paguldytas į viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrių dėl galvos smegenų sumušimo. 2016 m. sausio 18 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką vertinti kaip akivaizdžiai neteisingi, taip pat nurodyta, jog baudžiamasis procesas dėl šios kategorijos įvykių pradedamas privataus kaltinimo tvarka. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo pradėtas 2016 m. balandžio 5 d. gavus R. K. pareiškimą. 2017 m. sausio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti BK 138 straipsnio požymių. Taip pat nurodyta, kad R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra žinomas, ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir R. K. gali savo teises ginti privataus kaltinimo tvarka, kreipdamasis tiesiogiai į teismą. Ieškovui gulint ligoninėje dėl 2016 m. sausio 16 d. įvykio, 2016 m. sausio 21 d. pas jį į ligoninę atvyko Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai. Atvykę pareigūnai ketino grąžinti daiktus, kurie buvo įrodymais kitoje (kitose) bylose, taip pat surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl 2015 m. rugsėjo 26 d. R. K. padaryto pažeidimo. Įvykis nufilmuotas policijos pareigūnų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad surinkti duomenys nepatvirtina, jog pareigūnai būtų piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Lygių galimybių kontrolieriaus 2016-04-28 pažymoje Nr. (16)SN-6)SP-40 konstatuota, kad pareigūnai neužtikrino pareiškėjo teisių į teisingumą ir apsaugą nuo smurto, nustatytų Neįgaliųjų konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje. Lygių galimybių kontrolierius taip pat konstatavo, kad 2016 m. sausio 21 d. policijos pareigūnai, neturėdami leidimo, filmavo R. K. ligoninėje, taip pažeisdami jo teisę į privatumą ir neužtikrindami jo su sveikatos būkle susijusių, duomenų konfidencialumo, kas suponuoja Neįgaliųjų konvencijos 22 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą.

5925.

60Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 5000 EUR neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tiriant 2016 m. sausio 3 d., 2016 m. sausio 16 d. įvykius bei 2016 m. sausio 21 d. įvykio, nurodydamas, jog jam stipriai pablogėjo jo sveikata, dažnai pasireiškia priepuoliai, sutriko kraujo spaudimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog pareigūnų veiksmai dėl 2016 m. sausio 3 d., 2016 m. sausio 16 d. įvykių neatitiko BPK 2 straipsnyje nustatytų ikiteisminio tyrimo atlikimo standartų, Policijos įstatymo 5, 25 straipsnyje nustatytų pareigų, taip pat nebuvo užtikrintos Neįgaliųjų konvencijos 13 ir 14 straipsniuose numatytos ieškovo teisės, dėl šių priežasčių sumažėjo galimybės nustatyti ieškovo sveikatos sutrikdymo (sužalojimo) priežastį ar už tai atsakingų asmenų tapatybę. 2016 m. sausio 21 d. Procesinių veiksmų atlikimas ir filmavimas jų metu pažeidė ieškovo teisę į privatumą, konfidencialumą, orumą ir neatitiko bendrųjų pareigūnams keliamų rūpestingumo ir atidumo pareigų standartų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus, veiksmus, kurių ieškovas ėmėsi po minėtų įvykių, sprendė, jog dėl pareigūnų netinkamo veikimo (neveikimo) asmuo galėjo patirti neigiamų emocijų ir turėti dvasinių išgyvenimų, todėl vadovaudamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 500 EUR sumą neturtinės žalos atlyginimą.

6126.

62Ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu priteistos žalos dydžiu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas reikšmingas aplinkybes susijusias su žalos dydžiu, todėl nepagrįstai netenkino ieškovo ieškinio pilna apimtimi. Atsakovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nenurodė ir ieškovas neįrodė kokie konkrečiai pareigūnų veiksmai laikytini neteisėtais nagrinėjamu atveju, taip pat neįrodyta ieškovo patirta žala.

6327.

64Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino bylos įrodymų visumą, nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, tinkamai ir kompleksiškai taikė baudžiamojo proceso, neįgaliųjų teisių užtikrinimą bei valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų reglamentuojančias normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

65Dėl ieškovo apeliacinio skundo

6628.

67Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas, nepateikė argumentų, kurie būtų pagrindu keisti nustatytą žalos dydį, apsiribodamas teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes.

6829.

69Pažymėtina, jog teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

7030.

71Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos ieškovams atlyginimo, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teisingai nustatė egzistuojant neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neabejotina yra tai, kad ieškovas dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė neigiamo pobūdžio emocinius išgyvenimus, kurių iš esmės negali kompensuoti jokia pinigų suma. Pinigų, kaip kompensacijos už neturtinę žalą, paskirtis yra ne sugrąžinti nukentėjusiuosius į buvusią padėtį, nes šiuo atveju, tai yra neįmanoma, bet bent kažkokia apimtimi kompensuoti patirtus išgyvenimus, sumažinti neigiamus padarinius dėl sveikatos pablogėjimo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad ieškinio suma neturtinės žalos atlyginimo atveju yra subjektyvi ir ji nėra išeities kriterijus vertinant už neturtinę žalą priteistiną sumą. Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstas ieškovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas žalos dydį neatsižvelgė į tai, kad neteisėti veiksmai pasireiškė ne kartą ir kad ieškovas prarado teisę reikalauti žalos atlyginimo iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo neturtinei žalai reikšmingus kriterijus, atsižvelgė į ieškovo sveikatos būklę, kuri apsunkina neturtinės žalos dydžio nustatymą, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kokių veiksmų ėmėsi ieškovas siekdamas galimai prieš jį padarytų nusikalstamų veikų atskleidimo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei ieškovo argumentus susijusius su patirta neturtine žala, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamą 5000 EUR neturtinę žalą.

7231.

73Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo, priteisto iš atsakovo dydžiu ir daro išvadą, kad pagrindo padidinti šią priteistą sumą nėra. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose apibrėžtas neturtinės žalos atlyginimo ribas.

74Dėl atsakovės apeliacinio skundo

7532.

76Atsakovė prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą iš esmės grindžia civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimu, nepakankamu reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimu, nekompleksiniu civilinio ir baudžiamojo proceso normų vertinimu. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žemiau nurodytų motyvų.

7733.

78BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šios principinės baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės aspektu, yra reikšmingos kaip teisėsaugos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos laikymosi matas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti net ir tokie veiksmai, kurie atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015, 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

7934.

80Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atmestini kaip neturintis įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas neteisėtų veiksmų faktą, rėmėsi abstrakcijomis ir neįvardijo kokių konkrečiai BPK nuostatų neatitiko konkretūs pareigūnų veiksmai. Nagrinėjamu atveju neteisėti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo grindžiami bendros rūpestingumo pareigos pažeidimu. Pažymėtina, jog šiuo atveju neteisėtų veiksmų sąlyga civilinei atsakomybei kilti išpildoma vien vertinant visą atliktą ikiteisminį tyrimą ir pareigūnų veiksmus. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Policijos Generalinio Komisaro 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673 įsakymu patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija apibrėžia kokių veiksmų imamasi paaiškėjus galimos nusikalstamos veikos požymiams, siekiant BPK 2 str. įtvirtintų tikslų įgyvendinimo. Minėtoje instrukcijoje nurodoma, jog atvykęs į įvykio vietą, policijos patrulis privalo išsiaiškinti įvykio aplinkybes; nustatyti įvykio liudytojus; užtikrinti įvykio vietos apsaugą, esant galimybei, ją atitverti, ypatingą dėmesį skirti teisės pažeidimo padarymo įrankiams; pirštų, avalynės, transporto priemonių ar kitiems paliktiems pėdsakams; kraujo dėmėms ir kt.; persekioti asmenį (-is), įtariamą (-us) padarius teisės pažeidimą, kol jis (jie) bus sulaikytas (-i); (44 punktas). Instrukcija taip pat numato, jog aiškinantis įvykio aplinkybes, reikia įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną (32 p.). Kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje analizuojamais atvejais (2016 m. sausio 3 d. ir 2016 m. sausio 16 d.) pareigūnai nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neišnaudojo turimų siekdami kuo operatyviau ištirti galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atskleisti ją padariusius asmenis.

8135.

82Kaip nurodo pats apeliantas, BPK 168 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl 2016 m. sausio 3 d. įvykių esant turimų ikiteisminio tyrimo duomenų prieštaravimams, neatlikus papildomų veiksmų duomenų patikslinimui, nebuvo pagrindo spręsti, jog duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Pažymėtina, jog minėtas BPK 168 str. numato papildomas priemones gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui, todėl siekiant objektyviai išsiaiškinti ar ieškovo nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, pareigūnai galėjo atlikti papildomus veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog tik 2016 m. kovo 1 d ieškovui kreipusis su pareiškimu dėl 2016 m. sausio 3 d. įvykio buvo atlikti papildomi veiksmai siekiant ištirti galimai padarytą nusikalstamą veiką, t.y. 2016 m. kovo 23 d. gauta specialisto išvada, kuri nepaneigė ieškovo sužalojimo fakto. Taip pat išsamaus situacijos vertinimo stokojama ir tiriant 2016 m. sausio 16 d. įvykį. Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. sausio 18 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2016 m. sausio 16 d. įvykio vėl gi konstatuojama, jog nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką vertinti kaip akivaizdžiai neteisingi, taip pat nurodyta, jog dėl BK 140 str. numatytų veikų procesas pradedamas kai yra nukentėjusio asmens skundas, ikiteisminis tyrimas neatliekamas išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas byloje nėra duomenų, jog dėl šio įvykio buvo apklaustas pats ieškovas. Pažymėtina ir tai, jog byloje taip pat nėra įrodymų, jog priimant nutarimą turėti duomenys apie ieškovui padarytų sužalojimų mastą, kurie būtų pagrindas daryti vienareikšmiškas išvadas, jog veika kvalifikuotina pagal BPK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pirminiai tyrimai dėl minėtų įvykių neatitiko BPK 2 straipsnyje nustatytų ikiteisminio tyrimo atlikimo standartų. Teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareigūnų veiksmus įvertino ne tik atsižvelgdamas į baudžiamąjį procesą bei civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias normas, bet ir pareigūnų pasirinkto elgesio su negalią turinčiu asmeniu aspektu ir tokiam asmeniui užtikrinamų teisių įgyvendinimu. Taigi, nesutiktina su apelianto argumentais, pirmosios instancijos teismas nekompleksiškai vertino nagrinėjamą situaciją.

8336.

84Nors apeliantas teigia, jog atliekant procesinius veiksmus, teisę pareigūnams daryti vaizdo įrašą numato Policijos veiklos įstatymas, tačiau kolegijos vertinimu, pareigūnas siekdamas įgyvendinti bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, turi įvertinti kaip elgtis kiekvienos konkrečios situacijos atveju. Pažymėtina, jog įstatymu suteiktos teisės pareigūnams, savaime nesudaro pagrindo nepaisyti kitų teisės aktų ir taisyklių atsižvelgiant į konkrečias specifines situacijas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas neginčija, jog byloje nėra duomenų, kad buvo gautas ligoninės administracijos leidimas filmuoti ieškovą. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovui neįrodžius 2016 m. sausio 21 d. atliktų procesinių veiksmų neatidėliotinumo, įvertinus situaciją, jog ieškovas gydymo įstaigoje buvo po patirtos galvos traumos, pareigūnų veiksmai taip pat nevertintini kaip atitinkantys rūpestingumo ir atidumo standartus. Kolegijos vertinimu, pareigūnui teisės, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus derintinos su pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, suteikti neatidėliotiną pagalbą neįgaliam asmeniui.

8537.

86Nurodytų argumentų pagrindu, kolegijos vertinimu, Įstatymuose ir kituose pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose aktuose numatytų bendro pobūdžio pareigų neatlikimas ir neveikimas, kuris apsunkino galimybes ištirti galimai prieš ieškovą padarytas nusikalstamas veikas, sudarė teismui pagrindą pripažinti egzistuojant neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlygą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su aptartu pareigūnų veiksmų vertinimu, apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadas pripažinti nepagrįstomis.

8738.

88Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir argumentų susijusių su žalos egzistavimo faktu bei dydžiu, kolegija pasisakė nutarties 29-31 punktuose, todėl šie motyvai nekartotini. Papildomai pažymėtina, jog priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo standartus bei laikytinas proporcingu nustatytų neteisėtų veiksmų mastui.

8939.

90Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

9140.

92Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo ir atsakovės pateikti apeliaciniai skundai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

9341.

94Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, apie ieškovo patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 96 str. atvejais kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

95Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

96Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2016 m. sausio 3 d. savo namų teritorijoje ( - ) patyrė... 9. 3.... 10. Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo... 11. 4.... 12. Nurodė, kad ieškovas sąmoningai pateikė Lygių galimybių kontrolieriaus... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį... 17. 6.... 18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą atkreipė dėmesį,... 19. 7.... 20. Tokios pačios pozicijos pirmosios instancijos teismas laikėsi ir įvertinęs... 21. 8.... 22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 23. 9.... 24. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl procesinių veiksmų atlikimo... 25. 10.... 26. Spręsdamas dėl priežastinio ryšio bei žalos dydžio, pirmosios instancijos... 27. III.... 28. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 29. 11.... 30. Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto... 31. 12.... 32. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas 500 EUR... 33. 13.... 34. Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo... 35. 14.... 36. Nurodė, jog ieškovo apeliacinis skundas atmestinas vadovaujantis nurodytomis... 37. 15.... 38. Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities... 39. 16.... 40. Apeliaciniame skunde atsakovas, remdamasis turima ikiteisminio tyrimo... 41. 17.... 42. Apeliantas nurodo, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti... 43. 18.... 44. Apelianto vertinimu, nesant duomenų, jog pareigūnai nepaisydami policijos... 45. 19.... 46. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 47. 20.... 48. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas prašė jį atmesti.... 49. 21.... 50. Ieškovas pažymi, jog jis remiantis kasacinio teismo praktika šiuo atveju... 51. IV.... 52. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. 22.... 54. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 55. 23.... 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 57. 24.... 58. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui yra nustatytas 35 proc. darbingumas,... 59. 25.... 60. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 5000 EUR neturtinę... 61. 26.... 62. Ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu priteistos žalos dydžiu,... 63. 27.... 64. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja... 65. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 66. 28.... 67. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės... 68. 29.... 69. Pažymėtina, jog teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos... 70. 30.... 71. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 72. 31.... 73. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes visiškai sutinka su... 74. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 75. 32.... 76. Atsakovė prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 77. 33.... 78. BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra... 79. 34.... 80. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo... 81. 35.... 82. Kaip nurodo pats apeliantas, BPK 168 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ar... 83. 36.... 84. Nors apeliantas teigia, jog atliekant procesinius veiksmus, teisę pareigūnams... 85. 37.... 86. Nurodytų argumentų pagrindu, kolegijos vertinimu, Įstatymuose ir kituose... 87. 38.... 88. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir argumentų susijusių su žalos... 89. 39.... 90. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam... 91. 40.... 92. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 93. 41.... 94. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma,... 95. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 96. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti...