Byla 2-96-454/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui R. N., jo atstovei advokato padėjėjai S. V., nedalyvaujant atsakovei R. G., jos atstovui advokatui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei R. G., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7475,-Lt (2164,91Eur) nuostolių, 5000,-Lt (1448,10Eur) neturtinės žalos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas esantis ( - ), Kaune. Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta 2013-01-30. Ieškovas nuo 2011-02-01 išėjo iš paminėto buto ir juo leido naudotis laikinai atsakovei, kol ji susiras kitą gyvenamąją patalpą. Atsakovė iki 2013-11-22 naudojosi ieškovui priklausančiu butu. Ieškovui 2013-11-22 ieškovą bendrijos buhalterė informavo, jog atsakovė išsikraustė. Nuvykus į butą ieškovas rado suniokotą butą. Apskaičiuota žala 7172,-Lt, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas nurodė, jog dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimu. Todėl prašo priteisti 5000,-Lt neturtinės žalos.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko prašė ieškinį atmesti.

5Atsakovei ir jos atstovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

6Atsakovė ir jos atstovas nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir todėl atmestinas. Iš buto išsikraustė 2013 m. spalio mėnesio pradžioje, kai buvo atjungta elektra, nes us mažu vaiku tame bute gyventi pasidarė negalima. Ieškovas visą laiką turėjo raktus nuo buto.

7Ieškinys tenkintinas dalinai.

8Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas esantis ( - ), Kaune. Ieškovas ir atsakovė buvę sutuoktiniai. Ieškovas laikinai leido naudotis atsakovei jam priklausančiu butu. Ieškovui sugrįžus į butą, jį rado suniokotą (b.l. 7-9, 11, 96-99, 142-148). Dėl paminėtų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Ieškovas įrodinėjo, jog žalą butui padarė atsaskovė. Atsakovė teigė, kad žalos nepadarė, ieškovas turėjo buto raktus, butą nuniokojo pats, nuostolių suma sutampa su priteista skola iš ieškovo atsakovės naudai.

9Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

10Ieškovas nurodė, jog jam bendrijos buhalterės buvo pranešta, kad 2013-11-22 atsakovė išsikraustė. Atsakovė nurodė, kad ieškovui nutraukus elektros tiekimą butui, ji su mažu vaiku negalėjo gyventi tame bute, todėl išsikraustė 2013-10-01 (b.l. 114). Ieškovas po atsakovės išsikraustymo iš buto kreipėsi į policiją dėl suniokoto buto, konstatvo faktines aplinkybes, įvertino atkuriamų darbų sąmatą. Liudytojos A. I. ir E. B. matė tik suniokotą butą, tačiau nei viena nėra mačiusi kas nešė iš buto įvairius daiktus. Liudytojas S. Š. raštu pateikė teismui liudytojo parodymus (b.l. 135). Šis liudytojas nurodė, jog matė kaip atsakovė nešdavo įvairius baldus, buitinę techniką, radiatorius. Išimtinais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausiti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių aplinkybių atskleidimui (CPK 192str. 8d.). Tačiau priežastys, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje šis liudytojas, nenustatyta. Todėl šio liudytojo parodymai nevertintini. Iš šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų negalima nustatyti kada išsikraustė iš buto atsakovė bei kas nuardė buto radiatorius, nusuko vandens čiaupus, išmontavo vidines duris (dėl buitinės technikos ir baldų ieškovas reikalavimų nekelia). Negalima nustatyti kada atsakovė išsikėlė iš buto 2013-10-01 ar 2013-11-22.

11Tačiau nustatytina, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė panaudos santykiai. Tai yra, iš šių byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas kurį laiką leido atsakovei neatlygintinai gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, jį valdyti, tvarkyti, naudotis juo, deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą. Todėl ieškovui leidus atsakovei gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, pagal faktines aplinkybes tarp buto savininko ir šių patalpų naudotojo atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Nors remiantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 1 dalimi panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorį negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju ieškovas tarp šalių susiklosčiusių panaudos teisinių santykių neįrodinėjo liudytojų parodymais, o šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir butu atsakovė, kaip buvusi sutuoktinė, naudojosi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. S. ir L. S., bylos Nr. 3K-3-303/2004). Konstatavus, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, toliau nustatytos aplinkybės vertinitinos šiuo aspektu.

12Kasacinio teismo teisėjų kolegija aukščiau minėtoje nutartyje yra konstatavusi, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju pasibaigus teisminiams procesams kitose bylose, atsakovei buvo žinoma, kad butu naudojasi laikinai, ieškovas norėdamas pagreitinti išsikėlimą iš buto, atjungė elektros tiekimą. Įspėjimo prasmė yra ta, kad atsakovė turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai ir laiku įspėta dėl susiklosčiusių faktinių santykių nutraukimo.

13Kaip jau paminėta, gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs, giminingi. Atsakovei išsikrausčius iš ginčo buto nenustatytu laikotarpiu, privalėjo grąžinti ieškovui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499str. 1d.). Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad butą paliko tvarkingą, raktus nuo buto paliko bute, ieškovui skambino, kad išsikelia, butą paliko atrakintą. Dėl nerūpestingų atsakovės veiksmų palikus neužrakintas patalpas galėjo atsirasti sąlygos kitiems asmenims bute pradaryti žalą. Atsakovei dėl susiklosčiusių deliktinių santykių kilo pareiga tinkamai perduoti ieškovui butą. Todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti atsiradusius nuostolius.

14Dėl nuostolių atlyginimo.

15Ieškovas iš atsakovės prašė priteisti 7475,-Lt (2164,91Eur) nuostolių. Nuostolių dydį ieškovas įrodinėjo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 7-9), UAB Kauno komprojektas nuostolių įvertinimo sąmatomis (bylos priedas UAB K. K. nuostolių įvertinimo darbai). Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad butas jau sutvarkytas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. L., kuris paaiškino, kad dirbo įvairius darbus, padėjo įrenginėti ieškovo butą. Šis liudytojas negalėjo nurodyti kiek buvo sumokėta už darbus, paaiškindamas, kad po tiek laiko nebepamena. Ieškovas taip pat negalėjo pateikti jokių medžiagų ar darbų pirkimo kvitų, paaiškindamas, kad neišsaugojo kvitų, manė, kad nereikės. Tokie ieškovo paaiškinimai kelia abejonių, nes iš ieškovo veiksmų matyti, kad konstatuotos faktinės aplinkybės, įvertinti atstatomieji darbai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai yra ruoštasi teisminiam nagrinėjimui. Ieškovo nerūpestingumas ir aplaidumas neleidžia tiksliai įvardinti nuostolių mąstą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Iš ieškovo paaiškinimų bei liudytojo D. L. parodymų matyti, kad ieškovas siekė tai atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Byloje nėra duomenų, kad atsiskaitant už darbus D. L. buvo mokamas PVM mokestis (UAB K. K. lokalinėse sąmątose darbai nurodyti su PVM mokesčiu). Ieškovas dalį darbų atliko pats. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas, šaliai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas, tai yra, ieškovui priteistina iš atsakovės 3737,50Lt (1082,45Eur). Kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

16Dėl neturtinės žalos.

17Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 5000,-Lt (1448,10Eur) neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad pamačius suniokotas patalpas patyrė skaudžius išgyvenimus, nervinę įtampą, emocinę depresiją. Sveikatos stovio pokyčius ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais. Šis ideškinio reikalavimas gali būti tenkintinas tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250str. 2d.). nagrinėjamu atveju ieškovas neturtinę žalą kildina iš turtinės žalos padarymo, tačiau tokio atvejo neturtinei žalai atlyginti įstatymai nenumato, todėl šis ieškovo reikalavimas netenkintinas.

18Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 30 proc.), ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteistina bylinėjimosi išlaidos: 32,50 Eur žyminio mokesčio (b.l. 10, 28), 129,- Eur už teisinę pagalbą (b.l. 150-152), 26,32 Eur už nuostolių įvertinimą (b.l. 12) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas).

19Byloje susidarė 9,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos: iš ieškovo – 6,79 Eur, iš atsakovės – 2,91 Eur valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

21ieškinį tenkinti iš dalies.

22Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. ( - ) 1082,45 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du Eur 45 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32,50 Eur (trisdešimt du Eur 50 ct) žyminio mokesčio, 129,- Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis Eur) už teisinę pagalbą, 26,32 Eur (dvidešimt šešis Eur 32 ct) už nuostolių įvertinimą ieškovo R. N., a.k. ( - ) naudai.

23Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovo R. N., a.k. ( - ) 6,79 Eur (šešis Eur 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

25Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. ( - ) 2,91 Eur (du Eur 91 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Ievai... 2. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7475,-Lt (2164,91Eur)... 3. Ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko prašė ieškinį atmesti.... 5. Atsakovei ir jos atstovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.... 6. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir... 7. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 8. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas esantis ( - ), Kaune. Ieškovas ir... 9. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 10. Ieškovas nurodė, jog jam bendrijos buhalterės buvo pranešta, kad 2013-11-22... 11. Tačiau nustatytina, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė panaudos... 12. Kasacinio teismo teisėjų kolegija aukščiau minėtoje nutartyje yra... 13. Kaip jau paminėta, gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai... 14. Dėl nuostolių atlyginimo.... 15. Ieškovas iš atsakovės prašė priteisti 7475,-Lt (2164,91Eur) nuostolių.... 16. Dėl neturtinės žalos.... 17. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 5000,-Lt (1448,10Eur) neturtinės... 18. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 30 proc.), ieškovui iš... 19. Byloje susidarė 9,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 21. ieškinį tenkinti iš dalies.... 22. Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. ( - ) 1082,45 Eur (vieną tūkstantį... 23. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš ieškovo R. N., a.k. ( - ) 6,79 Eur (šešis Eur 79 ct)... 25. Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. ( - ) 2,91 Eur (du Eur 91 ct) procesinių... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...