Byla 2S-2254-273/2012
Dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012 pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ ieškinį atsakovei UAB Ūkio banko lizingas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3Ieškovė restruktūrizuojama UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ teisme pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Ūkio banko lizingas“, kuriuo prašė pripažinti UAB „Ūkio banko lizingas“ vienašalį lizingo sutarčių Nr. 705615747, Nr. 706615757 ir Nr. 707641991 nutraukimą neteisėtu. Taip pat ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje Nr. 2-13891-364/2012 priėmimo uždrausti atsakovui UAB „Ūkio banko lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse Nr. 705615747, Nr. 706615757 ir Nr. 707641991 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkino- iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012 priėmimo uždraudė atsakovui UAB „Ūkio banko lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse Nr. 705615747, Nr. 706615757 ir Nr. 707641991 numatytų lizinguojamų daiktų (mikroautobuso „F. T. 300M“, ratinio ekskavatoriaus „Volvo EW 160C“, ekskavatoriaus-krautuvo „Volvo BL71“) valdymo perėmimu. Teismas nurodė, kad išanalizavus ieškinyje ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Ūkio banko lizingas“ gali imtis įvairių priemonių, susijusių su lizingo sutartyse Nr. 705615747, Nr. 706615757 ir Nr. 707641991 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu. Tokie veiksmai, vėliau išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ir pripažinus, kad lizingo sutartys Nr. 705615747, Nr. 706615757 ir Nr. 707641991 nutrauktos nepagrįstai, neabejotinai pažeistų restruktūrizuojamos UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ teises ir teisėtus interesus, apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį apskritai nebeįmanomu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovė UAB „Ūkio banko lizingas“ atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad teismas ginčijama nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui pažeidė ekonomiškumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju ieškovei buvo suteiktas pranašumas prieš atsakovę - ieškovė ne tik neatsiskaito su atsakove, bet ir turi teisę naudoti atsakovei priklausantį turtą neatlygintinai. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovei 2012-02-21 iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovės kreditorių reikalavimo suma sudaro 5.625.477,01 Lt. Vadinasi, ieškovė turi didelių finansinių sunkumų ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė nurodė, kad atsakovei priklausančio turto jai reikia ūkinės veiklos vykdymui, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokia veikla yra vykdoma ir kad ieškovė bus pajėgus ją vykdyti ateityje. Atsakovė nurodė, kad lizingo objektas, kol už jį nėra visiškai atsiskaityta, nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o nuosavybės teisė į jį lizingo gavėjui pereina tik tada, kai sumokama visa lizingo sutartyje numatyta kaina. Ieškovė dar nėra įgijusi nuosavybės teisių į lizingo sutartimis perduotą turtą. Ieškovė savo prievolių atsakovei nevykdo, kadangi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, nėra aišku, ar ieškovė apskritai bus pajėgi jas įvykdyti, todėl draudimas atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su tarp ieškovės ir atsakovės sudarytose lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, šiuo atveju iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir atsakovės teises.

8Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė restruktūrizuojama UAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į bylos duomenis ir nurodomas aplinkybes, yra proporcingos siekiamiems tikslams. Ieškovė, ginčydamas sutarčių nutraukimą siekia sutartinių santykių tęsimo, kadangi lizinguojamos transporto priemonės yra reikalingos ieškovės įprastinės ūkinės veiklos vykdymui. Vykdant minėtą ūkinę komercinę veiklą gautos lėšos yra skiriamos atsiskaityti su restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriais, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė negalės vykdyti savo įprastinės veiklos bei baigti vykdyti rangos sutartis, siekiant atkurti bendrovės mokumą.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (( - ) straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų ( - ) straipsnyje, nenustatyta.

12Byloje nustatyta, kad ieškovė restruktūrizuojama UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ teisme pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Ūkio banko lizingas“, kuriuo prašė pripažinti UAB „Ūkio banko lizingas“ vienašalį lizingo sutarčių Nr. 705615747, Nr. 706615757 ir Nr. 707641991 nutraukimą neteisėtu. Taip pat ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje Nr. 2-13891-364/2012 priėmimo uždrausti atsakovui UAB „Ūkio banko lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse Nr. 705615747, Nr. 706615757 ir Nr. 707641991 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

13LR ( - ) str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

14Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

15Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ ir atsakovės UAB Ūkio banko lizingas sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taip pat panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą UAB Ūkio banko lizingas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse Nr. 705615747, Nr. 706615757, Nr. 707641991 numatytų lizinguojamų daiktų (mikroautobuso „F. T. 300M“, ratinio ekskavatoriaus „Volvo EW 160C“, ekskavatoriaus-krautuvo „Volvo BL71“) valdymo perėmimu. Kadangi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti, neįsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos 2012-07-30 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo bei pagrįstumo.

16Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino- iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012 priėmimo uždraudė atsakovui UAB „Ūkio banko lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse Nr. 705615747, Nr. 706615757 ir Nr. 707641991 numatytų lizinguojamų daiktų (mikroautobuso „F. T. 300M“, ratinio ekskavatoriaus „Volvo EW 160C“, ekskavatoriaus-krautuvo „Volvo BL71“) valdymo perėmimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepritaikius reikalaujamos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo. Todėl teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra laikino pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinis pagrindas yra teismo įsitikinimas, jog galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, toks teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Kauno apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą tokiai išvadai padaryti iš ieškovo pateiktų duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

17Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (( - ) str. 1 d. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19atskirąjį skundą atmesti.

20Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai