Byla 1A-22-383-2010

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam R. Z. , nukentėjusiajam M. M. , jo atstovei advokatei K. Č.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 04 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d ir paskirta bausmė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviems) metams.

3Priteista iš R. Z. nukentėjusiajam M. M. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti ir 1000 (vienas tūkstantis) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

4Pripažinta nukentėjusiajam M. M. teisė į ieškinio patenkinimą, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7R. Z. nuteistas už tai, kad 2007-01-15 apie 17.40 val. Kaune, Varnių g. vairuodamas automobilį Chrysler Town Country valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas pirma eismo juosta nuo Linkuvos g. link K.Griniaus g. reguliuojamoje sankryžoje su Panerių g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 73, 203 punktų ( 2007m. redakcija) reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui nedavė kelio iš kairės pusės nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam M. M. , kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, pėsčiąjį parbloškė ir padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

8Nuteistasis R. Z. apeliaciniu skundu prašo 2008 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį. Civilinį ieškinį atmesti. Teismo nuosprendis yra neteisėtas, todėl naikintinas.

9Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad R. Z. vairuojamas automobilis reguliuojamoje sankryžoje stovėjusius automobilius aplenkė, nes pro juos pravažiavo pirma eile. Nuteistasis automobilių neaplenkė, nes lenkimas yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o pro juos pravažiavo pirma eile. Teismas neįvertino M. M. parodymų neatitikimų bei prieštaravimų faktinei bylos medžiagai – įvykio sankryžoje yra tik 3 reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iš kurių viena skirta pereiti Varnių g. Jokios reguliuojamos perėjos nėra. Nėra nustatyta, kurio šviesoforo signalais vadovavosi M. M. , kadangi šioje vietoje pėsčiojo judėjimo kryptimi neįrengti nei pėsčiųjų, nei transporto eismą reguliuojantys šviesoforai, kuriais vadovaujantis būtų galima pereiti Varnių gatvę. Jo parodymai yra netikslūs, neatitinka tikrovės, todėl jais teismas negalėjo remtis priimant nuosprendį.

10Apeliantas nurodo, kad teismas neaptarė bei neįvertino liudytojos L. J. parodymų, kurie paneigia nukentėjusiojo versiją dėl jo judėjimo greičio kertant sankryžą. KET 87 punktas nurodo, kad pėstysis per gatvę turi eiti (o ne bėgti) tik pėsčiųjų perėja. Kadangi šioje sankryžoje ji yra, todėl pėstysis privalėjo eiti ta kryptimi, kur ji yra pažymėta atitinkamais ženklais bei reguliuojama pėsčiųjų šviesoforu. KET 91 punktas nurodo jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pėstysis atsižvelgdamas kurioje važiuojamoje dalyje yra, turi sustoti ant skiriamosios juostos, ką turėjo padaryti nukentėjusysis. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos L. J. parodymai, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui M. M. dar buvo priešingoje pusėje. Be to, pagal UAB „Eismo juosta" išduotas šviesoforo diagramas M. M. įžengė į važiuojamąją dalį, degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeidė KET 67 punkto reikalavimus.

11Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. M. savo veiksmais nepažeidė KET 87, 88, 91 punktų reikalavimų, nes KET 87 punktas įsakmiai nurodo, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra-sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. KET 88 punktas nurodo, kad vietose kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra-transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams. KET 91 punktas nurodo, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. KET 93.4 punktas nurodo, jog pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Šios aplinkybės rodo, kad pėsčiasis M. M. pažeidė KET reikalavimus, elgėsi itin neatsargiai bei sukėlė eismo įvykį.

12Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo automobilis greičio nesumažino, nes jis įvykio metu riedėjo atleidęs akseleratoriaus pedalą, tai reiškia kad automobilis buvo stabdomas varikliu, greitis tolygiai mažėjo.

13LR BK 281str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką ir padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo. Padaryta veika pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymui yra reikšmingas M. M. padarytas KET 53, 87, 88, 89 punktų pažeidimas. M. M. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nes pavojų šioje situacijoje sukėlė neatsargūs M. M. veiksmai - bėgimas per gatvę ne perėjoje, kas ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjęs, jo atstovė ir prokuroras skundą prašė atmesti.

15Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai civilinio ieškinio dalyje.

16Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apylinkės teismas tinkamai ištyrė visus bylos duomenis ir padarė teisingas išvadas. Apeliacinio skundo motyvai prieštarauja nuosprendžiu nustatytom aplinkybėm.

17Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo R. Z. tiek nukentėjusiojo M. M. veiksmus esamame autoįvykyje, Kelių eismo Taisykles ( 2007m. redakcija) kaip teisės aktą taiko visa apimtimi.

18Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 2-5) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra Kaune, Varnių g. – Panerių g. šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, tiesiame horizontaliame jos ruože, apžiūros metu kelio dangos būklė šlapia, važiuojamosios kelio dalies plotis 24,3 m važiuojamoji dalis paženklinta linijomis, žyminčiomis eismo juostas ir ,,Stop“ linijomis, padangų pėdsakų, stabdymo žymių nerasta, susidūrimo vieta nustatyta pagal duženų koncentracijos vietą, esančią ties priekiniu kairiu automobilio ratu pirmoje eismo juostoje.

19Kelių eismo Taisyklių 87 punktas nustato, kaip pėstieji turi pereiti važiuojamąją dalį, kai eismas nereguliuojamas. Šiame punkte nurodyta, kad pėstieji turi eiti pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra , - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kelių eismo Taisyklių 88 punktas nustato, kaip pėstieji turi pereiti važiuojamąją dalį vietose, kur eismas reguliuojamas. Šiame punkte nurodyta, kad pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kur jų nėra, - transporto šviesoforų signalais. Kelių eismo Taisyklių 91 punktas nustato, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba sustoti ant skiriančiosios srautus linijos. Kelių eismo Taisyklių skyriuje – Draudžiamieji ženklai – yra ženklas Nr.310, kuris reiškia, kad pėstiesiems eiti draudžiama. Ištyrus esamą eismo įvykio schemą, šio ženklo – Nr.310 – šioje reguliuojamoje sankryžoje nėra. Todėl kolegija daro išvadą, kad šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje pėstysis M. M. turėjo teisę pereiti važiuojamąją dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ekspertizės akto išvados teiginiu, kad pėstysis M. M. ėjo neleistinoje vietoje. Byloje yra pažyma, kurioje nurodyta, kad pėsčiųjų perėja yra už 85 metrų nuo Panerių gatvės. Šios perėjos buvimas leidžia pėstiesiems pasirinkti kur jiems patogiau pereiti: ar šia pėsčiųjų perėja ar šviesoforo reguliuojama sankryža. Kaip taisyklė yra susiformavęs pėsčiųjų požiūris, kad reguliuojamos šviesoforais sankryžos yra saugesnės pereiti važiuojamąją dalį, negu nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos.

20Nustatytos eismo įvykio faktinės aplinkybės: 2007-01-15 apie 17.40 val. Kaune, Varnių – Panerių g. reguliuojamoje šviesoforo sankryžoje pėstysis M. M. užsidegus leidžiamam žaliam šviesoforo signalui pereidinėjo statmenai Varnių gatvę, ir pėsčiajam perėjus du trečdalius Varnių gatvės, pasikeitus šviesoforo signalui, trečioje ir antroje eismo juostoje stovint lengviesiems automobiliams, kurie leido pėsčiajam pagreitintu žingsniu užbaigti Varnių gatvės perėjimą, tuo tarpu nuteistasis R. Z. vairuodamas automobilį Chrysler Town Country valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas 30-40 km/h greičiu Varnių g. pirma eismo juosta reguliuojamoje sankryžoje su Panerių g. nestabdydamas važiavo toliau, nors kairėje pusėje antroje ir trečioje eismo juostoje automobiliai stovėjo toliau, kurie leido užbaigti pereiti Varnių gatvę pėsčiajam M. M. , ir, pėsčiajam įžengus į pirmą eismo juostą, jį nuteistasis R. Z. partrenkė.

21Esama eismo situacija: - iš toli artėjant prie reguliuojamos šviesoforo sankryžos, draudžiamą šviesoforo signalą - raudoną pakeitus žaliu šviesoforo signalui, ir akivaizdžiai matant, kad antroje ir trečioje eismo juostoje automobiliai nepajudėjo, o jie toliau stovi, nors jiems jau dega leidžiamas šviesoforo signalas, - vienareikšmiai leido suprasti, kad reguliuojamoje sankryžoje yra kliūtis. Nuteistasis R. Z. esamoje eismo situacijoje privalėjo nedelsiant stabdyti ir sustoti. Privalėjo įsitikinti, kodėl kiti automobiliai, stovintys antroje ir trečioje eismo juostoje nevažiuoja. Tuo tarpu nuteistasis R. Z. , nestabdydamas automobilio važiavo toliau pirma juosta, kai tuo tarpu antroje ir trečioje eismo juostoje stovintys automobiliai praleidinėjo ir laukė kol sankryžą pereis pėstysis.

22Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė teisingas išvadas vertindamas R. Z. parodymus, kad eismo įvykis kilo dėl pėsčiojo M. M. veiksmų, R. Z. negalėjo pastebėti pėsčiojo per kitus automobilius, todėl negalėjo išvengti susidūrimo su juo, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes šie kaltinamojo parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiojo M. M. parodymais ir rašytiniais bylos įrodymais. M. M. parodymais nustatyta, kad jis įžengė į važiuojamąją kelio dalį reguliuojamoje sankryžoje esant leidžiamam šviesoforo signalui, sparčiu žingsniu perėjo priešpriešinio eismo juostas bei dvi R. Z. judėjimo krypties juostas, tuo metu sankryžoje buvę automobiliai jį praleisdami stovėjo, įžengus į pirmą eismo juostą buvo partrenktas R. Z. vairuojamo automobilio. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos L. J. parodymai bei paties R. Z. parodymai, kad jam artėjant prie reguliuojamos sankryžos pirma eismo juosta ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, antroje ir trečioje eismo juostoje stovėję automobiliai nepajudėjo, jis greičio nesulėtino ir nesustojo tam, kad įsitikintų, ar saugu yra važiuoti ir ar sankryžoje nėra kliūties, jam aplenkus antroje eismo juostoje stovintį automobilį pajuto smūgį į kairę automobilio pusę ir pamatė partrenktą nukentėjusįjį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad pėstysis iki susidūrimo su kaltinamojo vairuojamu automobiliu perėjo daugiau nei 20 m važiuojamosios kelio dalies, automobilio padangų pėdsakų, stabdymo žymių nerasta, susidūrimo vieta nustatyta pirmoje eismo juostoje, bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo po eismo įvykio nustatyti R. Z. vairuoto automobilio sugadinimai kairėje pusėje, patvirtina nukentėjusiojo parodymus, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo.

23Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pėsčiasis M. M. savo veiksmais nepažeidė KET 87, 88, 91 punktų reikalavimų, nes vadovavosi LR Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis ir į kitą važiuojamosios dalies pusę, nesant pėsčiųjų perėjos, ėjo sankryžoje pagal šaligatvių liniją, kaip numatyta KET 87 p., įžengė į reguliuojamą sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, baigė pereidinėti važiuojamąją dalį, todėl jo veiksmai nesukėlė eismo įvykio. R. Z. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 73, 203 punktų reikalavimus: važiuodamas link reguliuojamos sankryžos ir matydamas, jog užsidegė žalias šviesoforo signalas, tačiau antroje ir trečioje eismo juostoje stovintys automobiliai nejuda į priekį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesulėtino greičio ir nesustojo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, kas įsakmiai nurodyta KET 73 p., įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, nepraleido baigiančio pereiti važiuojamąją dalį pėsčiojo (KET 203 p.), šių reikalavimų pažeidimo išdavoje partrenkė pėsčiąjį M. M. , sukeldamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str 3 d.

24Bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad R. Z. , vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,73,203 punktų reikalavimus, kadangi važiuodamas pirma eismo juosta nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui nedavė kelio iš kairės pusės nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam M. M. , kuris įžengė į ją esant leidžiamajam eiti signalui, pėsčiąjį parbloškė ir padarė jam kūno sužalojimą sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

25Apeliacinės instancijos teismas paskyrė byloje naują ekspertizę atlikti objekto – eismo įvykio autotechninį tyrimą. Teismas nesivadovauja ekspertizės išvadomis, kuriose nustatyta, kad pėstysis neturėjo teisės eiti reguliuojama sankryža. Tai yra Kelių eismo Taisyklių taikymas, ir, teismas, taikydamas Kelių eismo Taisykles, sprendžia, ar pėstysis turėjo teisę pereiti reguliuojamą sankryžą. Ekspertizės išvadose yra pasisakyta dėl eismo dalyvių veiksmų atitikimo ir leistinumo Kelių eismo Taisyklių reikalavimams. Todėl teismas vadovaujasi tik tais išvadų punktais, kur reikalinga specialių žinių : 9p., ir 11p. Tik teismo yra kompetencija vertinti eismo dalyvių veiksmus kiek atitinka Kelių eismo Taisyklių reikalavimus.

26Ekspertizės 9p. ir 11p. yra nurodyta, kad vairuotojo R. Z. veiksmai, - laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

27Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvada, kad bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad R. Z. , vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 73, 203 punktų reikalavimus, kadangi važiuodamas pirma eismo juosta nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui nedavė kelio iš kairės pusės nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam M. M. , kuris įžengė į ją esant leidžiamajam eiti signalui, pėsčiąjį parbloškė ir padarė jam kūno sužalojimą sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

28Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis į važiuojamąją kelio dalį įžengė degant žaliam šviesoforo signalui. Varnių gatve važiuojantiems automobiliams degė raudonas šviesoforo signalas ir jie stovėjo. Nukentėjęs įpusėjęs į antrąją eismo juostą, pamatė, kad užsidegė geltonas šviesoforo signalas, tačiau automobiliai trečioje ir antroje eismo juostose stovėjo. Kai įžengė į pirmąją eismo juostą buvo partrenktas automobilio. Tokius jo parodymus patvirtina liudytoja L. J. , kuri stovėjo prie sankryžos trečioje eismo juostoje, degant raudonam šviesoforo signalui ir matė, kad pirmoji eismo juosta buvo tuščia. Ji matė, kaip nukentėjęs ėjo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Automobiliai trečioje ir antroje eismo juostoje stovėjo. Pirma eismo juosta atvažiavęs automobilis, nepastebėjęs nukentėjusįjį partrenkė. Po įvykio kitose eismo juostose stovėję automobiliai dar kurį laiką nejudėjo. Tai, kad kaltinamasis nestabdydamas transporto priemonės įvažiavo į sankryžą, patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad padangų pėdsakų, stabdymo žymių nerasta. Važiuojamosios kelio dalies plotis yra 24,3m, ką patvirtina kelių eismo vietos apžiūros protokolas, o nukentėjęs buvo perėjęs daugiau kaip 20 m važiuojamosios kelio dalies. Pats kaltinamasis R. Z. neneigia, kad greičio nesulėtino ir nestojo tam, kad įsitikintų, jog saugu įvažiuoti į sankryžą, nes jam užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pėstiesiems nedraudžiama eiti per sankryžą. KET 87 punkte numatyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų ( taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio ) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi ( jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius ( KET 203 p.).

29Iš to seka, kad apylinkės teismas, pripažinęs R. Z. kaltę, teisingai nustatė, kad pėsčiasis M. M. savo veiksmais nepažeidė KET 87,88,91 punktų reikalavimų, nes vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis ir į kitą važiuojamosios dalies pusę, nesant pėsčiųjų perėjos, ėjo sankryžoje pagal šaligatvių liniją, kaip numatyta KET 87 p., nes įžengė į reguliuojamą sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, baigė pereiti važiuojamąją dalį, todėl jo veiksmai nesukėlė eismo įvykio. Tuo tarpu R. Z. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,73,203 punktų reikalavimus, nes važiuodamas link reguliuojamos sankryžos ir matydamas, jog užsidegė žalias šviesoforo signalas, tačiau antrojoje ir trečiojoje eismo juostoje stovintys automobiliai nejuda į priekį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams,nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio ir metereologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu atveju galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesulėtino greičio ir nesustojo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, kas įsakmiai nurodyta KET 73 p., įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, nepraleido baigiančio pereiti važiuojamąją dalį pėsčiojo , kas nurodyta KET 203 p.,šių reikalavimų pažeidimo išdavoje partrenkė pėsčiąjį M. M. , sukeldamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

30Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis R. Z. paprasčiausiai neatkreipė dėmesio į einantį per sankryžą nukentėjusįjį, nes važiuodamas pirma eismo juosta, stebėjo šviesoforo signalą. Apeliaciniu skundu kaltinamasis pripažino, kad į sankryžą važiavo atleidęs akseleratoriaus pedalą, tai yra nestabdydamas. Pagal kaltinamojo parodymus likus iki šviesoforo apie 10 metrų, įsijungė žalias šviesoforo signalas ir jis padidinęs greitį judėjo toliau. Į tai, kad kiti automobiliai, stovintys antroje ir trečioje eismo juostose nejudėjo, nors jiems įsijungė taip pat žalias šviesoforo signalas, jis nereagavo, nors turėjo įsitikinti ar nėra kliūties. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad buvo tamsus paros laikas, matomumas apsunkintas, todėl reikėjo labai atidžiai stebėti kelio situaciją ir būti atsargiam.

31Esant tokiom aplinkybėm, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu dėl R. Z. kaltės.

32Nuosprendis keistinas civilinio ieškinio dalyje, kadangi apylinkės teismas, visiškai patenkindamas neturtinės žalos civilinį ieškinį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio nuostata, kur nurodyta, kad turi būti atsižvelgta į nukentėjusiojo asmens kaltę.

33Byloje nustatyta, kad pėstysis M. M. nespėjo pereiti važiuojamosios dalies leistinam šviesoforo signalui, o likusią kelio dalį – stovintiems automobiliams trečioje ir antroje kelio juostoje praleidžiant pėstįjį, - pereidinėjo draudžiamam šviesoforo signalui. Šioje situacijoje pėstysis M. M. privalėjo vadovautis Kelių eismo Taisyklių 90p. reikalavimais: Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad tai saugu. Taip pat Kelių eismo Taisyklių 93.4 punkto reikalavimus: kur nurodyta, kad išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties , trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Šioje eismo situacijoje, pėsčiajam M. M. priartėjus pirmąją eismo juostą, ir jam praėjus trečioje ir antroje juostoje stovinčius automobilius, kurie jį praleido, pėstysis privalėjo stabtelti ir apžvelgti pirmąją juostą ir įsitikinti ar saugu toliau eiti, kadangi jau degė draudžiamas šviesoforo signalas, pirmoji eismo juosta buvo laisva ir ten nestovėjo automobiliai. Pėstysis to nepadarė, o už antroje juostoje stovinčio automobilio toliau pereidinėjo važiuojamąją dalį ir pirmoje eismo juostoje buvo partrenktas nestabdomo automobilio. Šioje eismo situacijoje pasireiškė pėsčiojo M. M. didelis neatsargumas ir tai turėjo įtakos žalai atsirasti. Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra mažintinas.

34Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4p.

Nutarė

36Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. birželio 4d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje pakeisti: priteisti iš R. Z. M. M. 15 000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš R. Z. M. M. 500 ( penkis šimtus) litų turėtų išlaidų už advokato paslaugas apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Priteista iš R. Z. nukentėjusiajam M. M.... 4. Pripažinta nukentėjusiajam M. M. teisė į ieškinio... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. R. Z. nuteistas už tai, kad 2007-01-15 apie 17.40 val.... 8. Nuteistasis R. Z. apeliaciniu skundu prašo 2008 m.... 9. Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad 10. Apeliantas nurodo, kad teismas neaptarė bei neįvertino liudytojos 11. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad M.... 12. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo automobilis greičio... 13. LR BK 281str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 15. Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai... 16. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir... 17. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo 18. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 2-5) nustatyta, kad... 19. Kelių eismo Taisyklių 87 punktas nustato, kaip pėstieji turi pereiti... 20. Nustatytos eismo įvykio faktinės aplinkybės: 2007-01-15 apie 17.40 val.... 21. Esama eismo situacija: - iš toli artėjant prie reguliuojamos šviesoforo... 22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė... 23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė... 24. Bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad R. Z. ,... 25. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė byloje naują ekspertizę atlikti... 26. Ekspertizės 9p. ir 11p. yra nurodyta, kad vairuotojo R. Z.... 27. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvada, kad bylos medžiaga teisingai... 28. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis į važiuojamąją kelio dalį... 29. Iš to seka, kad apylinkės teismas, pripažinęs R. Z.... 30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis 31. Esant tokiom aplinkybėm, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu dėl 32. Nuosprendis keistinas civilinio ieškinio dalyje, kadangi apylinkės teismas,... 33. Byloje nustatyta, kad pėstysis M. M. nespėjo pereiti... 34. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4p.... 36. Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. birželio 4d. nuosprendį civilinio... 37. Priteisti iš R. Z. M. M. 500 (...