Byla 2A-598-796/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. B., UAB „SEB gyvybės draudimas“, Swedbank Life Insurance SE, veikiančiai Lietuvoje per Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialą, institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei V. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. B., UAB „SEB gyvybės draudimas“, Swedbank Life Insurance SE, veikiančiai Lietuvoje per Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialą, institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė V. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu, įregistruotą 1991-10-12 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – CMS) (akto įrašo Nr. 1693), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes; priteisti iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus A. P., gim. 1998-06-25, ir dukters M. P., gim. 1998-06-25, gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų – sūnaus A. P., gim. 1998-06-25, ir dukters M. P., gim. 1998-06-25, išlaikymui po 74,41 EUR (250,00 Lt) per mėnesį kiekvienam vaikui nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki jų pilnametystės, konstatuojant, kad išlaikymas vaikams iki jų pilnametystės yra sumokėtas, reikalavimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo už laikotarpį iki vaikų pilnametystės palikti nenagrinėtus; nustatyti, kad butas, esantis adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir lengvasis automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalijamas; padalyti santuokos metu įgytą turtą: atsakovui priteisti – 2 kambarių butą su rūsiu, adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 36 202,50 EUR (125 000,00 Lt) vertės, žemės sklypą, adresu ( - ) (unikalus ( - )), 2896,20 EUR (10 000,00 Lt) vertės, motociklą „Honda XR V750“, valst. Nr. ( - ), 1448,10 EUR (5000,00 Lt) vertės, automobilio BMW 523, valst. Nr. ( - ), pardavimo 1000,00 EUR pajamas, baldus, buitinę, garso ir vaizdo techniką, likusius ir esančius pas atsakovą, bendros 3500,00 EUR vertės, ieškovei priteisti: 500,00 EUR dydžio pajamas, gautas realizavus lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) 22 432,49 EUR kompensaciją (1/2 dalis buto vertės – 18 101,25 EUR, 1/2 dalis žemės sklypo vertės – 1448,10 EUR, 1/2 dalis motociklo „Honda XRV750“ vertės – 724,05 EUR, 1/2 dalis automobilio BMW523 vertės – 1104,18 EUR, 1/2 dalis baldų, buitinės, garso ir vaizdo technikos vertės – 1750,00 EUR (minus) 1/2 dalis automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) vertės – 695,09 EUR); nustatyti, kad šalims priklauso po 1/2 dalį draudimo išmokų (po 1954,94 EUR (6750,00 Lt) pagal 2001-12-28 gyvybės draudimo sutartį Nr. 33963 ir draudimo sutartį Nr. 33964, sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“; nustatyti, kad ieškovei priklauso teisės į draudimo išmokas pagal 2001-12-28 gyvybės draudimo sutartį Nr. 33963, sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“; D. B. 5000,00 Lt skolą priteisti ieškovei; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad gyvenant santuokoje jai buvo sukurtos nepakantumo aplinkos namuose sąlygos, dėl ko ji buvo priversta palikti šeimą; atsakovui ji paliko visą santuokos metu iki gyvenimo skyrium pradžios įgytą vaizdo, buitinę techniką, baldus, namų apyvokos daiktus, bendros 3500,00 EUR vertės, todėl ji prašo paliktų daiktų vertės 1/2 dalies kompensacijos, t. y. priteisti iš atsakovo 1750,00 EUR kompensaciją. Ieškovė prisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl išlaikymo vaikams priteistina po 74,41 EUR už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-10) iki vaikų pilnametystės. Šalims priklauso vienodo dydžio turtinės teisės į draudimo išmokas pagal 2001-12-28 gyvybės draudimo sutartis Nr. 33963, Nr. 33964, kurių kiekvieną sudaro po 13 500,00 Lt (3909,87 EUR), todėl šalims priteistina po 1/2 dalį draudimo išmokų, t. y. po 6750,00 Lt (1954,94 EUR).
  2. Atsakovas V. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktu priešieškiniu bei patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti su ieškove santuoką, įregistruotą 1991-10-12 Klaipėdos miesto CMS (akto įrašo Nr. 1693), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus A. P., gim. 1998-06-25, ir dukters M. P., gim. 1998-06-25, gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti, kad ieškovė gali laisvai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ir ieškovės bendravimo tvarkos su vaikais nenustatyti; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų – sūnaus A. P., gim. 1998-06-25, ir dukters M. P., gim. 1998-06-25, 7830,61 EUR (27 037,52 Lt) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2014-12-10; priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams – sūnui A. P., gim. 1998-06-25, ir dukteriai M. P., gim. 1998-06-25, iki vaikų pilnametystės, t. y. iki 2016-06-20, skaičiuojant už 17 mėnesių ir 10 dienų, po 145,00 EUR kas mėnesį, o už 2014 m. balandžio mėnesį – po 87,00 EUR kiekvienam vaikui, įskaitant priteistą išlaikymą po 87,00 EUR kiekvienam vaikui per mėnesį, iš viso už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014-12-10 priteisti po 1003,00 EUR kiekvieno vaiko išlaikymui, t. y. 2006,00 EUR, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ); pripažinti, kad automobiliai „Ford Ranger“, valst. Nr. ( - ) ir „Volvo 850“, valst. Nr. ( - ) yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir kaip šalių santuokinis turtas nedalijami; padalyti santuokos metu iki gyvenimo skyrium pradžios, t. y. iki 2012 m. liepos mėn., įgytą turtą – atsakovui priteisti motociklą „Honda XR V750“, valst. Nr. ( - ), o ieškovei priteisti 243,50 EUR kompensaciją (1/2 dalį motociklo vertės), automobilį BMW 523, valst. Nr. ( - ); ieškovei priteisti 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), 3100,00 EUR vertės, o atsakovui priteisti 1550,00 EUR kompensaciją (1/2 dalį žemės sklypo, adresu ( - ), vertės); priteisti iš ieškovės 745,00 EUR kompensaciją už parduotą automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) 1490,00 EUR vertės (1/2 dalis automobilio vertės); priteisti iš ieškovės 1002,73 EUR kompensaciją už 1/2 dalį sutuoktinės investicinio gyvybės draudimo sukauptų lėšų (UAB SEB gyvybės draudimas, liudijimas GD N.003381) iki gyvenimo skyrium pradžios, paliekant ieškovei visas teises ir pareigas pagal šį investicinį gyvybės draudimą; palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal ieškovės gyvybės draudimo sutartį su UAB „Lietuvos draudimas“ gyvybės draudimu Nr. 33964 sukauptas lėšas iki gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2004,74 EUR, toliau paliekant ieškovei visas teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo sutartį Nr. 33964, priteisiant iš ieškovės regreso tvarka nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2012 m. liepos mėn., iki draudimo pabaigos, t. y. iki 2015-12-31, už ieškovę sumokėtas 1001,71 EUR draudimo įmokas; atsakovui palikti asmeninės nuosavybės teise pagal draudimo sutartį Nr. 33963 iki gyvenimo skyrium pradžios sukauptas 2004,74 EUR lėšas, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už draudimo išmoką, gautą pasibaigus sutarties terminui; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir priėmė ieškovės V. P. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies, kad šalims priklauso po 1/2 dalį draudimo išmokų (po 1954,94 EUR (6750,00 Lt) pagal 2001-12-28 gyvybės draudimo sutartį Nr. 33963, sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; priėmė atsakovo V. P. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dalies dėl nepilnamečių vaikų A. P., gim. 1998-06-25, ir M. P., gim. 1998-06-25, 1136,95 EUR išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2014-12-10, ir nuo 2014-12-10 iki vaikų pilnametystės – 493,20 EUR ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.
  2. Priteisė iš ieškovės V. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P., gim. 1998-06-25, ir M. P., gim. 1998-06-25, po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2014-12-10 iki vaikų pilnametystės, t. y. iki 2016-06-20, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą V. P.. Taip pat pripažino, kad butas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (VIN) ( - ), yra asmeninė ieškovės V. P. nuosavybė ir kaip šalių santuokinis turtas nedalijami. Pripažino, kad automobiliai „Ford Ranger“, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (VIN) ( - ), ir „Volvo 850“, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (VIN) ( - ), yra asmeninė atsakovo V. P. nuosavybė ir kaip šalių santuokinis turtas nedalijami. Butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 35 900,00 EUR vertės, pripažino asmenine atsakovo V. P. nuosavybe. Padalijo santuokos metu šalių įgytą turtą ir atsakovui V. P. pripažino nuosavybės teisę į: žemės sklypą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2998,10 EUR vertės, motociklą „Honda XR V750“, valst. Nr. ( - ), 469,00 EUR vertės; automobilio BMW 523, valst. Nr. ( - ), pardavimo 1000,00 EUR pajamas, įmontuojamą virtuvės baldų komplektą su šaldytuvu, 350,00 EUR vertės, virtuvės stalo, kėdžių ir virtuvės minkštų baldų komplektą, 50,00 EUR vertės, skalbyklę, 10,00 EUR vertės, minkštų svetainės baldų komplektą, 100,00 EUR, įmontuojamą spintą stumdomomis durimis, 500,00 vertės, televizorių, 300,00 EUR vertės, indaplovę, 50,00 EUR vertės, mikrobangų krosnelę, 10,00 EUR vertės, vonios kambario spintelę, 30,00 EUR vertės, iš viso į bendros 950,00 EUR vertės turtą; vaikų kambario baldų komplektą su pakabinamomis lentynomis, nepriteisiant ieškovei kompensacijos. Priteisė ieškovei V. P. iš atsakovo V. P. 709,50 EUR kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės dalytino turto dalį. Priteisė atsakovui V. P. iš ieškovės V. P. 1002,73 EUR kompensaciją už 1/2 dalį sutuoktinės investicinio gyvybės draudimo sukauptų lėšų (UAB SEB gyvybės draudimas, liudijimas DG N.003381) iki gyvenimo skyrium pradžios. Kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmetė.
  3. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 daliniu sprendimu santuoka, įregistruota 1991-10-12 Klaipėdos miesto CMS (akto įrašo Nr. 1693) tarp V. P., a. k. ( - ), ir V. P., a. k. ( - ) nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliktos santuokinės pavardės P., P.; nustatyta šalių nepilnamečių vaikų – sūnaus A. P., gim. 1998-06-25, ir dukters M. P., gim. 1998-06-25, gyvenamoji vieta su atsakovu V. P.; po santuokos nutraukimo 1448,10 EUR (5000,00 Lt) skola trečiajam asmeniui D. B. pripažinta asmenine ieškovės V. P. prievole; priimtas ieškovės V. P. atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. P. ir ši civilinės bylos dalis nutraukta (t. 4, b. l. 45–49). Teismo 2015-12-18 dalinis sprendimas įsiteisėjęs.
  4. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 1991-10-12. Šalys nuo 2012 m. liepos mėn. kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda – šalys šias aplinkybes pripažįsta, jomis vadovaujasi, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis (CPK 178 str., 185 str.).
  5. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad A. P., gim. 1998-06-25, ir M. P., gim. 1998-06-25, yra šalių vaikai, bylos iškėlimo momentu jie buvo nepilnamečiai, pilnametystės sulaukė 2016-06-25. Šalims pradėjus gyventi skyrium nepilnamečiai šalių vaikai A. P., gim. 1998-06-25, ir M. P., gim. 1998-06-25, iki jų pilnametystės ir iki šios dienos gyvena su atsakovu.
  6. Teismas konstatavo, kad šalys nepagrindė sumų, nurodytų vaikų išlaikymo poreikiams išlaidų apskaičiavimuose, kodėl nepilnamečiams vaikams reikalingas mažesnis ar didesnis išlaikymas negu vienas minimalus mėnesinis atlyginimas per mėnesį (CPK 178 str.). Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į vaikų interesus, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgęs į vaikų tėvų turtinę padėtį, kad abu tėvai turi užtikrinti būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus ir gali / sugeba dirbti bei gauti jų bei nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančias pajamas, įvertinęs šalių vaikų amžių bei ginčo laikotarpį ir vaikų poreikius, kad nurodytu laikotarpiu šalių nepilnamečiai vaikai gyveno ir gyvena su atsakovu, kuriam neišvengiamai teko / tenka didesnio aprūpinimo teikimo ir rūpinimosi vaikais pareiga, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, taip pat įvertinęs, kad minimalus mėnesinis atlyginimas yra 380,00 EUR, nurodė, kad iš ieškovės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų poreikiams po 190,00 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme.
  7. Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014-12-12, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014-12-12 teikė nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą daiktais, maistu, lėšomis mokslui bei pragyvenimui, higienos poreikiams. Ieškovė teikė tai patvirtinančius čekius. Teismas sprendė, kad ieškovės teikiamo išlaikymo būdas, forma, kiekis bei dydis nurodyto ginčo laikotarpiu atitiko būtiniausius nepilnamečių vaikų interesus bei poreikius, todėl atsakovo reikalavimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014-12-12 netenkintinas.
  8. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog butas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra įgytas 2014-08-26 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl jis yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Lengvasis automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalijamas, nes jis įgytas šalims jau gyvenant skyrium už ieškovės asmenines lėšas. Taip pat pažymėjo, kad automobiliai: „Ford Ranger“, valst. Nr. ( - ) įsigytas 2015-12-29, ir „Volvo 850“, valst. Nr. ( - ) įsigytas 2016-04-02, yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalytini, nes šis turtas įsigytas atsakovo už jo asmenines lėšas nebegyvenat kartu su ieškove. Atkreipia dėmesį, kad ginčo tarp šalių dėl nurodyto turto ir jo nuosavybės nėra, todėl ieškovės ir atsakovo nurodytas turtas pripažintinas asmenine šalių nuosavybe ir kaip šalių santuokinis turtas nedalijamas.
  9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas butą, adresu ( - ), įsigijo 1992-12-08 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos vadovaujantis 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374, pagrindu. Bylos duomenimis, atsakovo tėvas A. P. buvo ginčo buto nuomininkas, 1991-11-21 pareiškimu privatizuojamo buto nuomininkai susitarė ginčo butą privatizuoti atsakovo V. P. vardu, t. y. kad atsakovas bus ginčo buto savininkas. Notariškai patvirtintoje ginčo buto 1992-12-08 pirkimo–pardavimo sutartyje, registro Nr. 327, nurodyta, kad butas perkamas iš Klaipėdos miesto valdybos už 14105 talonus, kurių dalį – 1720 talonų atsakovas sumokėjo grynaisiais, o kitą dalį – 12385 talonus sumokėjo investiciniais čekiais, nurodyti investiciniai čekiai buvo atsakovo tėvo A. P. ir atsakovo V. P.. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju šis rašytinis įrodymas patvirtina faktą, kad sandorį sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo asmeniškai atsakovas V. P.. Pažymėjo, kad byloje yra Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai apie tai, kad buto, adresu ( - ), nuosavybės teisė nuo 1992-12-08 įregistruota atsakovo V. P. vardu. Taip pat nurodė, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.
  10. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės neginčijo atsakovo įrodinėjamas aplinkybes apie atsakovo nurodytas ginčo buto privatizavimo aplinkybes bei sąlygas, subjektus ir jų susitarimą, tikslus ir ketinimus, ginčo buto nuomininkus bei jų investicinių čekių panaudojimą. Taip pat neginčyti susitarimas bei sutartis ir jų sudarymo faktas bei aplinkybės. Taip pat bylos nagrinėjimo metu šalys nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog ginčo buto privatizavimas buvo / galėjo būti susijęs tuo metu su kokiu nors šalių ketinimu privatizuoti ginčo butą turint tikslą jame gyventi, jį naudoti, eksploatuoti, todėl teismas vertina, jog šalys kaip sutuoktiniai, nors ir būdami santuokoje, neįsigijo ginčo buto pagal Butų privatizavimo įstatymą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo butą atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ši ieškovės reikalavimo dalis netenkinta, o atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkintas ir pripažinta, kad butas, adresu ( - ), priklauso atsakovui V. P. asmeninės nuosavybės teise (CPK 178 str., 185 str.).
  11. Teismas taip pat nurodė, kad, bylos duomenimis, ginčo butui privatizuoti atsakovo panaudotos lėšos, t. y. 1720 talonų, atsakovo sumokėtos grynaisiais, šalims esant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, laikytinos jungtine šalių nuosavybe, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo panaudotų lėšų kompensacijos. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas vertina tai, kad atsakovo sumokėtos lėšos grynaisiais sudarė 12,19 procento privatizuojamo buto kainos. Kadangi ginčo buto vertė nustatyta 35 900,00 EUR, tai ieškovei priteistinos kompensacijos dydis už panaudotas ginčo butui privatizuoti bendras šalių lėšas sudarytų 2154,00 EUR (35 900,00 EUR x 12,19% : 2 = 2154,00 EUR). Įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 daliniu sprendimu šalių nepilnamečių vaikų A. P., gim. 1998-06-25, ir M. P., gim. 1998-06-25, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu V. P. (t. 4, b. l. 45–47), bylos duomenimis, vaikai su atsakovu gyvena nuo 2012 m. liepos mėn. bute, adresu ( - ), nukrypstant nuo santuokoje įgyto turto dalijimo lygių dalių pricipo (CK 3.123 str. 1 d.), nurodyta 2154,00 EUR kompensacija už panaudotas ginčo butui privatizuoti bendras lėšas iš atsakovo nepriteistina ieškovei (CPK 178 str., 185 str.).
  12. Teismas nurodė, kad dėl ieškovės reikalavimo priteisti natūra atsakovui baldus, buitinę, garso ir vaizdo techniką, likusią ir esančią pas atsakovą, siekdamas pašalinti byloje prieštaravimus dėl ginčo turto kiekio bei jo vertės, teismas siūlė šalims pateikti byloje papildomus įrodymus, spręsti teismo ekspertizės dėl ginčo turto vertės skyrimo klausimą, tačiau šalys papildomų duomenų bei įrodymų neteikė, skirti ekspertizės neprašė. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pateiktus duomenis, įrodymus, įvertinęs ir tai, jog ieškovė prašomo dalyti turto vertės negrindė įrodymais, kad atsakovas pateikė palyginti duomenis bei įrodymus apie ginčo turto būklę, vertę, taip pat įvertinęs ir tai, kad dalijami daiktai įgyti šalių laikotarpiu nuo 2003 metų, vadovaudamasis taip pat ir teisingumo, protingumo principais, sprendė, jog ginčo kilnojamojo turto kiekis ir vertė nustatytini pagal atsakovo pateiktus skaičiavimus ir ši vertė ir nurodyto turto turėjimo faktas yra labiau tikėtinas.
  13. Nurodė, kad dėl šalių reikalavimo priteisti atsakovui santuokos metu įgytą motociklą „Honda XR V750“, valst. Nr. ( - ), kuris šiuo metu yra pas atsakovą, ginčo tarp šalių nėra, todėl motociklas „Honda XR V750“, valst. Nr. ( - ), priteistinas atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nėra paneigtos nurodytos aplinkybės, kad motociklas yra iškomplektuotas, o ieškovė neigdama šias aplinkybes tai patvirtinančių įrodymų neteikė, ieškovės byloje teikiami įrodymai yra apie visiškai sukomplektuotų ir geros būklės motociklų vertę, vadovaudamasis pateiktomis byloje UAB „Pajūrio autorika“ motociklo vertinimo ataskaitos 20150107-1 išvadomis, jog motociklo „Honda XR V750“, valst. Nr. ( - ), likutinė vertė yra 469,00 EUR, ieškovei priteisė 234,50 EUR kompensaciją už atsakovui tenkančio turto dalį.
  14. Dėl teisės į draudimo išmokas ir kompensacijų priteisimo pagal 2001-12-28 gyvybės draudimo sutartis Nr. 33963, Nr. 33964, sudarytas šalių su AB „Lietuvos gyvybės draudimas“, pagal

    72006-10-23 investicinę gyvybės draudimo sutartį DG Nr. 003381, sudarytą ieškovės su UAB „SEB gyvybės draudimas“, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus duomenis bei įrodymus, nesant byloje tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, ši atsakovo reikalavimo dalis tenkintina ir atsakovui priteistina iš ieškovės 1002,73 EUR kompensacija už 1/2 dalį sutuoktinės investicinio gyvybės draudimo sukauptų lėšų (UAB SEB gyvybės draudimas, liudijimas DG N.003381) ir 1001,71 EUR už ieškovę sumokėtų draudimo įmokų pagal sutartį Nr. 33964.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-55-889/2016, dalį, kuria iš ieškovės buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. P., gim. 1998-06-20, ir M. P., gim. 1998-06-20, po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2014-12-10 iki vaikų pilnametystės, t. y. iki 2016-06-20, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą, priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą sumažinant iki 74,41 Eur kiekvienam iš vaikų. Taip pat prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-55-889/2016, dalį, kuria butas, esantis adresu ( - ), kurio unikalus numeris ( - ), vertė – 35 900,00 Eur, buvo pripažintas asmenine atsakovo V. P. nuosavybe. Prašo padalyti šį santuokos metu įgytą turtą, butą, esantį ( - ), kurio unikalus numeris ( - ), priteisti atsakovui V. P., ieškovei V. P. priteisti 17 950,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui V. P. tenkančią didesnę bendro turto dalį. Taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui V. P. iš ieškovės V. P. priteista 1 001,73 Eur už ieškovę sumokėtų draudimo įmokų pagal sutartį Nr. 33964 kompensacija ir šią atsakovo V. P. priešieškinio dalį atmesti. Pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą ir visas teismo išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui santuokoje gimė vaikai A. P., gim. 1998-06-20, ir M. P., gim. 1998-06-20. Atsakovui ieškovę išvarius iš namų, tuo metu nepilnamečiai vaikai liko gyventi šalių turėtame bute ( - ), su atsakovu.
  3. Ieškovė pažymi, kad vienintelį ieškovės turtą sudarė darbo užmokestis, o apsigyventi ji turėjusi pas savo mamą, todėl teismo nustatyta išlaikymo per mėnesį vienam vaikui suma – 190,00 Eur (dviem vaikams – 380,00 Eur) nelaikytina užtikrinančia vaikų būtinųjų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo realizavimą, nes priteista išlaikymo suma už laikotarpį, kuriuo išlaikymas turėjo būti mokamas, daugeliu atveju buvo artima visoms ieškovės gaunamoms pajamoms, nepaliekant lėšų ieškovės pragyvenimui.
  4. Taip pat nurodė, kad teismas, nustatydamas būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui reikalingą pinigų sumą – 380,00 Eur kiekvienam iš vaikų, atsakovo turtinę padėtį įvertino tik formaliai. Neatsižvelgė ir nevertino, kad atsakovas, turėjęs gerai mokamą darbą laivų krovos akcinėje bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“ (per mėnesį gaudamas 2 900,00 Lt (839,90 Eur) dydžio darbo užmokestį), iš jo išėjo savo noru ir įsidarbino UAB „Šiluma ir vanduo“ už 847,00 Lt (245,31 Eur) dydžio darbo užmokestį, kas duoda pagrindą teigti, jog atsakovas sąmoningai prieš teisminį procesą su ieškove blogino savo turtinę padėtį. Nurodo, kad teismas nevertino, kad atsakovui liko iš esmės visas ieškovės ir atsakovo kartu per daugiau nei 20 metų užgyventas turtas. Teigia, jog teismas neįvertino to, kad atsakovas vaikų išlaikymui naudojo santuokos su ieškove metu įgytas lėšas, kurios santuokoje su ieškove nuo jos buvo slepiamos, ir santuokoje su ieškove sukauptas santaupas. Teismas taip pat nevertino, kad nuo to momento, kai šalys ėmė gyventi atskirai, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo atsakovas įgijo ir vėliau perleido bent 6 skirtingas transporto priemones, kas patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis, priešingai nei ieškovės, buvo gera. Atsakovas vengė atskleisti ir paaiškinti savo turtinę padėtį, grynųjų pinigų įnešimo kiekvieną mėnesį į jo atsiskaitomąją sąskaitą aplinkybes (vien 2012 m. rugpjūčio–2013 m. balandžio mėnesių laikotarpiu į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą įmokėta daugiau kaip 7 140,00 Eur).
  5. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog buto, esančio ( - ), kaina buvo sumokėta bendromis ieškovės ir atsakovo lėšomis, kurias sudarė ieškovės gautas darbo užmokestis (atsakovas nedirbo, pajamų negavo, santaupų neturėjo), ir atsakovo tėvo A. P. atsakovui ir ieškovei, kaip šeimai, dovanotais (perduotais) investiciniais čekiais ir atsakovo investiciniais čekiais (tuo pat metu ieškovės turėti investiciniai čekiai parduoti ir panaudoti šeimos pragyvenimui). Teigia, kad buto privatizavimo momentu ieškovė suvokė, kad butas, panaudojant bendras ieškovės ir atsakovo pajamas, panaudojant A. P. ieškovei ir atsakovui padovanotus (perleistus) investicinius čekius, yra įgyjamas kaip ieškovės ir atsakovo bendra nuosavybė. Bute negyveno dėl nepakankamos vietos, jame likus gyventi atsakovo tėvams, vėliau tik tėvui A. P.. Ieškovė su atsakovu į butą persikėlė nuolat gyventi jau po A. P. mirties.
  6. Apeliantė taip pat nurodė, kad nagrinėjamame ginče teismas nepagrįstai taikė prezumpciją, nustatytą CK 3.88 str. 3 d., kas nulėmė įrodinėjimo naštos byloje nepagrįstą paskirstymą ir santuokos metu įgyto turto lygių dalių prezumpcijos netaikymą. Pažymi, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu. Teigia, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, buto nuosavybės teisėms atsakovo vardu esant registruotoms 1992-12-08, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, CK 3.88 str. 3 d. nustatyta asmeninės nuosavybės prezumpcija netaikytina. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste atsakovas, siekdamas paneigti ginčo buto bendrumo prezumpciją, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalėjo įrodyti, kad butas buvo įgytas tik už jo asmenines lėšas.
  7. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad teismas nevertino to, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika bylose dėl buto privatizavimo vieno sutuoktinio vardu, remiantis Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis butus privatizuojant sutuoktiniams, lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, kad privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusia gyvenamąjį būstą, skirtą bendrai visiems šeimos nariams naudotis. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymu buvo nustatyta, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.
  8. Taip pat atkreipė dėmesį, kad net darant prielaidą, jog teismas pagrįstai butą, esantį ( - ), pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, nebuvo pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei nepriteisti 2 154,00 Eur dydžio piniginės kompensacijos už atsakovo nuosavybės įgijimui panaudotą bendro turto dalį.
  9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būdama sutarties šalimi, ieškovė turėjo teisę sudarytos sutarties nebevykdyti ir ar ją nutraukti, nes dėl aplinkybių, susiklosčiusių šalims ėmus gyventi atskirai, nebeturėjo galimybių nurodytą sutartį vykdyti.
  10. Atsakovas V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą tenkinti iš dalies. Sutinka, kad būtų pakeista 2016-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės V. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. P. ir M. P., gimusiems 1998-06-20, ir priteistas iš ieškovės V. P. išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. P., gim.1998-06-20, ir M. P., gim.1998-06-20, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2014-12-10 iki 2015-06-30, po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31, po 175,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-01-01 iki vaikų pilnametystės (2016-06-20). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą V. P.. Likusios skundo dalies netenkinti ir palikti galioti 2016-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės V. P. atsakovo V. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur už advokato teisinę pagalbą.
  11. Nurodė, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl buto, esančio ( - ), pripažinimo V. P. asmenine nuosavybe, netinkamai taikė SŠK 21 str. 3 d. ir CK 3.88 str. 2 d. prezumpciją. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos.
  12. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės neginčijo atsakovo įrodinėjimų ginčo buto privatizavimo aplinkybių bei sąlygų, subjektų, jų susitarimo, ginčo buto nuomininkų investicinių čekių panaudojimo, neginčijo susitarimo bei sutarties ir jų sudarymo fakto bei aplinkybių; taip pat bylos nagrinėjimo metu šalys nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog ginčo buto privatizavimas buvo / galėjo būti susijęs tuo metu su kokiu nors šalių ketinimu privatizuoti ginčo butą turint tikslą jame gyventi, jį naudoti, eksploatuoti.
  13. Taip pat atsakovas dėl vaikų išlaikymo priteisimo nurodė, kad, skirtingai, negu teigia ieškovė, teismas konstatavo, kad „ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014-12-12 teikė nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą daiktais, maistu, išlaidomis mokslui bei pragyvenimui, higienos poreikiams <...> todėl atsakovo reikalavimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014-12-12, netenkintinas“, t. y. teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai išlaikė vaikus iki ieškinio padavimo dienos, o ne iki vaikų pilnametystės, ir atskirai sprendė dėl išlaikymo priteisimo nuo ieškinio padavimo dienos.
  14. Atsakovas taip pat nurodė, kad niekada nesutiko, jog ieškovė buvo išvaryta, nėra jokių duomenų, kad buvo kliudoma pasiimti jai reikalingus daiktus. Ieškovė pasiėmė automobilį „Renault Megane Scenic“, ji neprarado nuosavybės teisės į bendrą turtą, kuris buvo padalytas, atlyginimas buvo pakankamas ir pastovus, bylos iškėlimo metu – apie 1700,00 Lt, ieškovė turėjo imtis priemonių, kad gautų atlyginimą, leidžiantį jai išlaikyti savo vaikus.
  15. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovės argumentas, kad tiek atsakovo atstovė, tiek teismas užduodamais klausimais siekė „priversti“ ar „įtikinėjo“ vaikus nurodyti didesnę išlaikymo sumą, nes buvo užduodami tikslinantys klausimai (iš ko susideda išlaikymas, kur ir kam išleidžiami duodami pinigai, kas maitina ir pan.; buvo prašoma apskaičiuoti, kokia suma susidaro per mėnesį, jei maistui per dieną reikia 5 Eur, kiek tada lieka kitiems poreikiams tenkinti ir t. t.). Teigia, kad vaikai, patys savęs neišlaikydami ir visapusiškai nesirūpindami savo poreikių tenkinimu, galėjo nurodyti tik tai, kas jiems atrodė, bet ne tai, kaip buvo iš tikro. Todėl, pasibaigus teismui, atsakovas pasiūlė vaikams savotišką bandymą – nuo 2016-11-01 „išgyventi“ patiems, duodamas po 150 Eur kiekvienam, prašydamas sekti savo išlaidas. Atsakovo atstovė gavo vaikų paaiškinimus su jų nurodomomis išlaidomis, todėl pateikia juos teismui ir prašo pridėti prie bylos kaip įrodymus, kad vaikų ankstesni paaiškinimai apie jiems reikalingo išlaikymo dydį nebuvo pagrįsti, prašo teismo, juos vertinant, atsižvelgti į trumpą laikotarpį, taip pat į tai, kad abu vaikai vegetarai (todėl sėklos, riešutai, vaisiai, net šokoladas būtini kaip pagrindinis maistas), į kai kuriuos kitus aspektus.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Dėl išlaikymo priteisimo
  1. Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Šios įstatymų numatytos nuostatos reiškia tai, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, nesant įstatyme nustatytų išimčių, kreiptis teisminės gynybos turi pats atitinkamai išreikšdamas savo valią; asmens teisę kreiptis teisminės gynybos gali įgyvendinti atitinkamus įgalinimus turintis atstovas. Atstovais teisme gali būti asmenys, turintys įstatymų ar sutarčių numatytą atstovavimo teisę ir pateikę CPK numatytus atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus (CPK 52, 56 straipsniai). Nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, įtėviai, rūpintojai ar globėjai (CPK 38 straipsnis); pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatymų numatytos nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka.
  2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui santuokoje gimė vaikai A. P., gim. 1998-06-20 (t. 1, b. l. 53) ir M. P., gim. 1998-06-20 (t. 1, b. l. 52). Iki pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą procesinį sprendimą (2016 m. lapkričio 28 d.), ieškovės ir atsakovo vaikai A. P. ir M. P. tapo pilnamečiai. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą priteisė iš ieškovės V. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P. ir M. P. po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2014-12-10 iki vaikų pilnametystės, t. y. iki 2016-06-20, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą V. P.. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, jog atsižvelgiant į teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų teises į teisminę gynybą, taip pat reglamentuojančias vaiko procesinę padėtį ir procesinių teisių įgyvendinimą šeimos bylose bei formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas dėl išlaikymo priteisimo, todėl dėl šios dalies priėmė neteisėtą sprendimą.
  3. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atitinkamai nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Ši prievolė yra, iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai vaikai tampa pilnamečiai ir jų veiksnumas neapribotas, tai jie, kaip veiksnūs pilnamečiai asmenys, savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš tėvų, nevykdžiusių šios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas (pvz., kokio dydžio bei kokia forma vykdyti) arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutrūks ar nebus tinkamai teikiamas (pvz., nutraukiamas bendro ūkio tvarkymas, neteikiamos lėšos kitam sutuoktiniui, kuris pagal sutuoktinių susitarimą ar šeimoje priimtą tvarką paprastai nuolat ar daugiau rūpinosi kasdieniais vaiko priežiūros ar aprūpinimo klausimais).
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad proceso šalių vaikai A. P. ir M. P. teisminio proceso metu sulaukė pilnametystės, todėl konstatuotina, jog jie gali savarankiškai įgyvendinti savo teisę dėl išlaikymo, jei vienas ar abu tėvai nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą. Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo bei nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu A. P. ir M. P. sulaukė pilnametystės, turėjo pasiūlyti visišką veiksnumą įgijusiems asmenims patiems savarankiškai įgyvendinti savo teisę į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuris turi reikalavimo teisę, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 str.). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 str.). Taigi apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo tikslu bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, teismas turėtų nuspręsti dėl netinkamo ieškovo reikalavimo, susijusio su išlaikymo priteisimu, pakeitimo ir išaiškinti teisę pilnamečiais asmenimis tapusiems A. P. ir M. P. (jei jie mano, kad jų teisės į tinkamą išlaikymą buvo pažeistos) reikšti savarankiškus reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 45 str.).
  5. Taip pat pažymėtina, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus, nepilnamečio vaiko, interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Be to, kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
  6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P. ir M. P. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2014-12-10 iki vaikų pilnametystės, t. y. iki 2016-06-20, bei nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą V. P.. Taip pat priėmė atsakovo V. P. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dalies dėl nepilnamečių vaikų A. P., gim. 1998-06-25, ir M. P., gim. 1998-06-25, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2014-12-10, – 1136,95 EUR, ir nuo 2014-12-10 iki vaikų pilnametystės – 493,20 EUR ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirdamas atsakovą V. P. bei priimdamas atsakovo A. P. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dalies dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo, išsprendė asmenų, neturinčių reikalavimo teisės, prašymus, nesivadovavo formuojama teismų praktika, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl šios sprendimo dalys naikintinos bei grąžintinos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
  1. Apeliantė skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl buto, esančio ( - ), pripažinimo asmenine nuosavybe ir prašė tenkinti jos ieškinį dėl šio turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
  2. CK 3.88 str., 3.89 str. nustato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktinių buvo atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo (jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn), taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Analogiškai turto įgijimą reglamentavo ir tuo metu galiojęs LR SŠK.
  3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, bei nurodo, jog buto, esančio ( - ), kaina buvo sumokėta bendromis ieškovės ir atsakovo lėšomis, kurias sudarė ieškovės gautas darbo užmokestis, atsakovo tėvo A. P. atsakovui ir ieškovei, kaip šeimai, dovanoti (perduoti) investiciniai čekiai bei atsakovo investiciniai čekiai. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo turtas – butas, esantis ( - ), buvo įgytas atsakovo V. P. vardu už 14105 talonų, iš kurių atsakovas sumokėjo 1 720 talonų grynaisiais bei 12 385 talonų valstybės vienkartinėmis įmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (1992-12-08 Sutartis, registro Nr. 327) (t. 1, b. l. 157). Privatizuojant butą buvo panaudota atsakovo tėvo A. P. 10 000 talonų (nurašyta nuo nebalansinės sąskaitos 1992-06-03) (t. 1, b. l. 156) bei atsakovo V. P. 2385 talonų (nurašyta nuo nebalansinės sąskaitos 1992-09-30) (t. 1, b. l. 156). 1991-11-21 Pareiškimu apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą A. P., A. K. ir atsakovas V. P. susitarė butą privatizuoti atsakovo V. P. vardu (reg. Nr. 2-1451) (t. 3, b. l. 147–151). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinės duomenų bazės 2016-08-25 išrašo duomenimis, butas, adresu ( - ), registruotas nuosavybės teise atsakovo V. P. vardu 1992-12-08 pirkimo–pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 327 pagrindu (t. 4, b l. 174). Paveldėjimo pagal įstatymą teisės 1994-02-24 liudijimo (registro Nr. KLAK-1314) duomenimis, A. P., mirusio 1993-07-28, gyvenusio adresu ( - ), turtą paveldėjo jo sūnus atsakovas V. P. (t. 1, b. l. 158). Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (1991-05-28, 1992-09-30 redakcijas) pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (4 str. 2 d.).
  4. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad už ginčo butą buvo sumokėta 14 105 talonai, kurių didžiąją dalį, t. y. 12 385 talonus (87,8 proc. visos buto vertės), sumokėjo atsakovo tėvas kartu su atsakovu iš savo asmeninių lėšų. Nors apeliantė skunde ir nurodo, jog atsakovo tėvo už ginčo butą sumokėti pinigai buvo dovanoti jų šeimai, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikia. Šios ieškovės pozicijos nepatvirtina ir atsakovas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad įsigijus butą, jame kaip ir iki tol liko gyventi atsakovo tėvas A. P., ieškovė ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo tik 1997-08-29 (t. 1, b. l. 54), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, butas realiai buvo perkamas už atsakovo tėvo A. P. lėšas, tačiau bendru A. P., A. K. ir atsakovo V. P. susitarimu, butas buvo registruojamas atsakovo V. P. vardu kaip jo asmeninė nuosavybė. Taip pat, kolegijos vertinimu, yra būtina atsižvelgti į tai, kad vieninteliu atsakovo tėvo viso turto paveldėtoju tapo atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad šių bylos įrodymų nė viena šalis neginčijo, byloje taip pat nėra jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčo butas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis turtas nutraukiant šalių santuoką nedalijamas.
  5. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 3.88 str. 3 d. taikymo. Nurodo, jog Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės argumentu, kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pasisakė dėl CK 3.88 str. 3 d. taikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors sutuoktinių nuosavybės teisė į butą nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Po santuokos įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus atvejus, kai turtas buvo įgytas už asmenines vieno sutuoktinio lėšas, taip pat dovanotas bei paveldėtas turtas. Kaip nustatyta bylos duomenimis bei nurodyta šios nutarties 46 p. ir 47 p., ginčo butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
  6. Taip pat sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo dėl ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos už atsakovo buto įgijimui panaudotas bendras šalių pinigines lėšas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad už ginčo butą buvo sumokėta 14 105 talonų, iš kurių 12385 talonus sumokėjo investiciniais čekiais, kurie buvo atsakovo tėvo A. P. ir atsakovo V. P. asmeninės lėšos. Taip pat 1720 talonų atsakovas, šalims esant santuokoje bei vedant bendrą ūkį, sumokėjo grynaisiais, todėl šios panaudotos lėšos laikytinos bendrąja jungtine šalių nuosavybe, ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo kompensacijos už šių lėšų panaudojimą asmeninio turto įsigijimui.
  7. Nustatydamas kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo sumokėtos lėšos grynaisiais sudarė 12,19 proc. privatizuojamo buto kainos. Šio nustatyto dydžio neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta grynaisiais pinigais sumokėto turto vertės procentinė išraiška nustatyta teisingai. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė proceso šalims pateikti eksperto kandidatūrą dėl ginčo buto vertės nustatymo, tačiau šalys to nepadarė, todėl teismas ekspertizės neskyrė. Taip pat nustatyta, kad šalys pateikė duomenis dėl buto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais apskaičiavo buto vertę skaičiuojant pagal pateiktų verčių vidurkius. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertės skaičiavimo mechanizmu, tačiau mano, kad teismas sudėdamas visas vertes neteisingai nustatė ginčo buto vertę. Taigi apeliacinės instancijos teismas laikydamasis pirmosios instancijos teismo nustatyto vertės apskaičiavimo mechanizmo, ginčo buto vertę apskaičiuoja taip: ieškovės pateiktais duomenimis, buto vertė yra 36 202,50 Eur, 31 500,00 Eur, 33 000,00 Eur, 37 000,00 Eur, 47 000 Eur. Šių verčių vidurkis yra 36 940,5 Eur (36 202,50 Eur+31 500,00 Eur+33 000,00 Eur+37 000,00 Eur+47 000,00 Eur / 5 = 36 940,5 Eur) (t. 1, b. l. 30–32, t. 3, b. l. 188–192A). Atsakovo pateiktais duomenimis, ginčo buto vertė yra 30 700 Eur (t. 1, b. l. 137–141). Vertinant tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo buto vertė yra 33 820,25 Eur ((36 940,5 Eur + 30 700,00 Eur) / 2) = 33 820,25 Eur. Taigi, nustatant ieškovei priteistiną kompensacijos dydį už bendrąja jungtine nuosavybe priklausančią pinigų sumą, kuri buvo sumokėta privatizuojant ginčo butą, nustatytina, jog ieškovei priklauso ½ dalis nuo 4 122,71 Eur (33 820,25 Eur * 12,19 proc. = 4 122,71 Eur), tai yra 2061,35 Eur.
  8. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nukrypti nuo santuokoje įgyto turto dalijimo lygiomis dalimis principo, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už panaudotas lėšas ginčo buto privatizavimui, vadovavosi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 daliniu sprendimu, kuriuo šalių nepilnamečių vaikų A. P. bei M. P. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu V. P.. Taip pat tuo, kad vaikai su atsakovu nuo 2012 metų liepos mėnesio gyvena bute, adresu ( - ). Teisėjų kolegija mano, kad šie pirmosios instancijos teismo argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo santuokoje įgyto turto dalijimo lygiomis dalimis principo bei nuo formuojamos teismų praktikos, todėl ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimo dalis naikintina ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 061,36 Eur ( ½ * 4 122,71 Eur) kompensacija už buto privatizavimo metu sumokėtus bendrąja jungtine nuosavybe priklausančius pinigus.
Dėl sumokėtų draudimo įmokų
  1. Apeliantė skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui V. P. iš ieškovės V. P. priteista 1 001,73 Eur už ieškovę sumokėtų draudimo įmokų pagal sutartį Nr. 333964. Apeliantė skunde nurodė, kad būdama sutarties šalimi turėjo teisę sudarytos sutarties nebevykdyti ar ją nutraukti, nes dėl aplinkybių, susiklosčiusių šalims ėmus gyventi atskirai, nebeturėjo galimybių nurodytą sutartį vykdyti. Taip pat teigia, kad sutarties nepilnametės dukters interesais vykdymą be suderinimo su ieškove perėmęs atsakovas neturi teisės reikalauti kompensacijos išlaidų, padarytų be ieškovės žinios, nepilnamečio vaiko interesais ir naudai. Su tokiu apeliantės argumentu nesutiktina, kadangi apeliantė būdama sutarties šalimi privalėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o esant situacijai, kad ji nebeturi galimybių nurodytą sutartį vykdyti, apeliantė privalėjo šią sutartį nutraukti. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).
  2. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė, būdama draudimo sutarties šalimi bei neišgalėdama jos toliau vykdyti, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, privalėjo aiškintis, kokia yra sutarties būsena (sutartis nutraukta, sustabdytas draudimo rizikos galiojimas ar kita būsena), nemokant sutartimi numatytų įmokų. Ieškovė šių veiksmų neatliko. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog atsakovas be jos sutikimo perėmė įsipareigojimų pagal draudimo sutartį vykdymą, tačiau ji pati nesiėmė aktyvių veiksmų, kad nutrauktų sutartį ar laikinai sustabdytų įmokų mokėjimą, todėl kolegija daro išvadą, jog ji žinojo, kad draudimo įmokos yra mokamos, ir tam neprieštaravo. Pažymėtina, kad CK 6.50 straipsnio nuostatos numato, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. CK 6.50 straipsnio 2 dalis nustato, jog kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Byloje nustatyta, jog draudimo įmokas už ieškovę mokėjo atsakovas, šios aplinkybės bylos šalys neginčijo, todėl ja vadovaujamasi. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantė žinojo arba turėjo žinoti, kad draudimo įmokas už ją moka atsakovas, ji tam neprieštaravo, todėl vadovaujantis CK 6.50 str. 3 d. konstatuotina, kad atsakovas įgijo teisę reikalauti už ieškovę sumokėtų draudimo įmokų pagal sutartį Nr. 33964. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad apeliantės argumentai dėl teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos pagal draudimo sutartį Nr. 33964 priteisimo yra nepagrįsti, todėl keisti ar naikinti šią teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
  3. Nustatyta, jog 2016-11-28 sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą iš esmės analizavo ir vertino faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo reikalavimu priteisti iš ieškovės 1002,73 Eur kompensaciją už ½ sutuoktinės investicinio gyvybės draudimo sukauptas lėšas ir 1001,71 Eur už ieškovę sumokėtų draudimo įmokų pagal sutartį Nr.33964. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus duomenis bei įrodymus, nesant byloje tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, ši atsakovo reikalavimo dalis tenkinta ir atsakovui iš ieškovės priteistina 1002,73 Eur kompensacija už ½ sutuoktinės investicinio gyvybės draudimo sukauptas lėšas (UAB SEB gyvybės draudimas, liudijimas DG Nr.003381) ir 1001,71 Eur už ieškovę sumokėtas draudimo įmokas pagal sutartį Nr. 33964. Sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodo priteisti atsakovui V. P. ieškovės V. P. 1002,73 Eur kompensaciją už ½ dalį sutuoktinės investicinio gyvybės draudimo sukauptų lėšų (UAB SEB gyvybės draudimas, liudijimas DG Nr.003381), tačiau nenurodo priteisti 1001,71 Eur už ieškovę sumokėtas draudimo įmokas pagal sutartį Nr. 33964. Kadangi šis apsirikimas nekeičia sprendimo esmės, jis pastebėtas nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą, jis apeliacinės instancijos teismo ištaisomas patikslinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimo rezoliucinę dalį, joje nurodant, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 1001,71 Eur už ieškovę sumokėtas draudimo įmokas pagal sutartį Nr. 33964.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
  1. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – rašytinius M. P. ir A. P. paaiškinimus su sąsiuviniu ir kvitais, susijusius su išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimo nagrinėjimu. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad šių dokumentų pateikimo būtinumas iškilo po sprendimo priėmimo ir paskelbimo. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo naikina ir šią bylos dalį grąžina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti, išaiškinant teisę juos pateikti pirmosios instancijos teismui.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Panaikinus sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir perduoti šią dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį kuria priimtas atsakovo V. P. atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų A. P. ir M. P. išlaikymo dalies įsiskolinimo ir ši civilinės bylos dalis nutraukta panaikinti ir perduoti šią dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

20Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

21Pripažinti, kad butas adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (VIN) ( - ) yra asmeninė ieškovės V. P. nuosavybė ir kaip šalių santuokinis turtas nedalinamas.

22Pripažinti, kad automobiliai Ford Ranger, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (VIN) ( - ), ir Volvo 850, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (VIN) ( - ), yra asmeninė atsakovo V. P. nuosavybė ir kaip šalių santuokinis turtas nedalinamas.

23Butą adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 35900,00 vertės, pripažinti asmenine atsakovo V. P. nuosavybe.

24Ieškovei V. P. a. k. ( - ) iš atsakovo V. P. a. k. ( - ) priteisti 2 061,36 Eur kompensaciją.

25Padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą ir atsakovui V. P. pripažinti nuosavybės teisę į : žemės sklypą adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2998,10 EUR vertės, motociklą Honda XR V750, valst. Nr. ( - ) 469,00 EUR vertės; automobilio BMW 523, valst. Nr. ( - ) pardavimo 1000,00 EUR pajamas, įmontuojamą virtuvės baldų komplektą su šaldytuvu – 350,00 EUR vertės, virtuvės stalo, kėdžių ir virtuvės minkštų baldų komplektą - 50,00 EUR vertės, skalbyklę – 10,00 EUR vertės, minkštų svetainės baldų komplektą – 100,00 EUR, įmontuojamą spintą stumdomomis durimis – 500,00 vertės, televizorių – 300,00 EUR vertės, indaplovę – 50,00 EUR vertės, mikrobangų krosnelę – 10,00 EUR vertės, vonios kambario spintelę – 30,00 EUR vertės, viso turto bendros 950,00 EUR vertės; vaikų kambario baldų komplektą su pakabinamomis lentynomis nepriteisiant ieškovei kompensacijos. Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovo V. P. 709,50 EUR kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės dalintino turto dalį.

26Priteisti atsakovui V. P. iš ieškovės V. P. 1002,73 EUR kompensaciją už ½ sutuoktinės investicinio gyvybės draudimo sukauptas lėšas (UAB SEB gyvybės draudimas, liudijimas DG N.003381) ir 1001,71 Eur už ieškovę sumokėtas draudimo įmokas pagal sutartį Nr.33964 iki gyvenimo skyrium pradžios.

27Priimti ieškovės V. P. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje nustatyti, kad šalims priklauso po ½ dalį draudimo išmokų (po 1954,94 EUR (6750,00 Lt) pagal 2001-12-28 gyvybės draudimo sutartį Nr. 33963 sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti,

28Kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė V. P. Klaipėdos miesto... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-28... 7. 2006-10-23 investicinę gyvybės draudimo sutartį DG Nr. 003381, sudarytą... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. Ieškovė V. P. apeliaciniu... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 13.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
            15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 16. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 17. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį... 18. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą... 20. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 21. Pripažinti, kad butas adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir automobilis Toyota... 22. Pripažinti, kad automobiliai Ford Ranger, valst. Nr. ( -... 23. Butą adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 35900,00 vertės, pripažinti asmenine... 24. Ieškovei V. P. a. k. ( - ) iš... 25. Padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą ir atsakovui 26. Priteisti atsakovui V. P. iš ieškovės 27. Priimti ieškovės V. P. atsisakymą nuo ieškinio... 28. Kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmesti....