Byla e3K-3-456-421/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Bergmile United LLP“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Bergmile United LLP“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Laringa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Todema“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Draudimo pasaulis“, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance group“, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Laringa“, UAB „Todema“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 110 231,79 Eur žalos atlyginimą, atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybę dėl žalos atlyginimo apribojant 2015 m. vasario 9 d. vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime nurodyta draudimo suma; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. 2014 m. sausio 1 d. su „Ridgemore Management LLP“ sudarytos krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu ir (ar) gabenimo organizavimu pagal iš anksto su klientu sutartas sąlygas, taip pat atlyginti žalą, atsiradusią dėl šios sutarties neįvykdymo. Vykdydamas krovinio siuntėjo „Ridgemore Management LLP“ pavedimą, „Bergmile United LLP“, kaip ekspeditorius, 2015 m. kovo 31 d. su vežėja UAB „Todema“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą, pagal šį pastaroji įsipareigojo nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. pervežti jai perduotą krovinį – vario gaminius iš UAB „AD REM“ (pasikrovimo vieta Vilniuje, Metalo g. 2A-213) į „Aurubis AG“ (krovinio gavėjas) (pristatymo vieta Vokietijoje, Hamburge, Mueggenburger Hauptdeich 2, D-20S39) už 1050 Eur pervežimo kainą.
  4. 2015 m. kovo 31 d. UAB „Todema“ su UAB „Laringa“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „Laringa“ (faktinė krovinio vežėja) įsipareigojo įvykdyti nurodytą UAB „Todema“ prievolę už 1030 Eur pervežimo kainą. UAB „Laringa“ savo įsipareigojimų neįvykdė – transporto priemonė ir ja vežtas krovinys buvo prarasti, dėl to patirta 110 231,79 Eur (111 800,77 JAV dolerio) žala bei nuostoliai, susiję su krovinio vežimu: 3500 Eur už krovinio pristatymą į muitinės sandėlį bei 1050 Eur už krovinio vežimą iš muitinės sandėlio krovinio gavėjui. Nors UAB „Laringa“ pristatė krovinį į nustatytą vietą, tačiau krovinio neperdavė jo gavėjui ir paliko transporto priemonę stovėti „Aurubis AG“ gamyklos aikštelėje Vokietijoje, Hamburge. 2015 m. balandžio 7 d. vežėjos atstovams atvykus į iškrovimo vietą, transporto priemonė ir krovinys buvo dingę. Apie įvykį pranešta policijai, Vokietijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  5. Pagal Tarptautinę krovinių vežimo keliais konvenciją (toliau – CMR konvencija) vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia. Kadangi atsakovės nepateikė įrodymų, paneigiančių jų atsakomybę, jos privalo atlyginti prarasto krovinio vertę ir su vežimu susijusius nuostolius. AB „Lietuvos draudimas“, kaip UAB „Laringa“ draudikės, atsakomybė atsirado iš pastarųjų sudarytos sutarties (draudimo liudijimo). Ginčo įvykis pripažintinas draudžiamuoju pagal draudimo liudijimo priedo 3, 4, 5 dalis bei Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 (toliau – draudimo taisyklės) II dalies „Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos“ 1.13 ir 5.1.16 punktus. Ginčo krovinys buvo prarastas Vokietijoje, Hamburge, kai vežėjos darbuotojai, neturėdami galimybės iškrauti krovinį dėl vežėjos kaltės, paliko transporto priemonę bei joje esantį krovinį nesaugomoje prekių gavėjo aikštelėje.
  6. Ieškovo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą įrodo krovinio savininko ir siuntėjo „Ridgemore Management LLP“ patvirtinimas, kad „Bergmile United LLP“ atlygino krovinio siuntėjui atsiradusią 110 231,79 Eur (111 800,77 JAV dolerio) žalą dėl jam priklausančio krovinio – vario gaminių – praradimo.
  7. Atsakovai ir tretieji asmenys su pareikštu ieškiniu nesutiko, motyvuodami tuo, kad: ieškovas neturi reikalavimo teisės; atsakovė UAB „Todema“ nebuvo faktinė vežėja ir nėra jos civilinės atsakomybės sąlygų; nėra pagrindo taikyti atsakovei UAB „Laringa“ civilinę atsakomybę; nėra draudikės AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės sąlygų, nes krovinio praradimo momentu UAB „Laringa“ neturėjo galiojančios draudimo apsaugos; ginčo įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iš vežimo teisinių santykių kilusių ginčų, kuriems taikytina CMR konvencija, yra konstatavęs, kad teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 25 punktas).
  3. Teismas nustatė, kad ieškovas „Bergmile United LLP“ ir „Ridgemore Management LLP“ 2014 m. sausio 1 d. sudarė krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu ir (ar) gabenimo organizavimu pagal iš anksto su klientu sutartas sąlygas, taip pat atlyginti „Ridgemore Management LLP“ žalą, atsiradusią dėl šios sutarties neįvykdymo. Ieškovas pateikė 2015 m. birželio 18 d. ir 25 d. mokėjimo pavedimus, kuriais, jo teigimu, „Ridgemore Management LLP“ (krovinio siuntėjui) buvo atlyginta dėl ginčo įvykio kilusi žala, tačiau paminėtų mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodyta, kad jais atliekamas sąskaitos papildymas.
  4. Nesant byloje kitų įrodymų, kurių pagrindu buvo atliktos mokėjimo operacijos, teismas sprendė, kad pirmiau nurodyti mokėjimai galėjo būti atlikti ir dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių, jie galėjo ir nebūti žalos už ginčo krovinio praradimą atlyginimas. Byloje nepateikta įrodymų, kad krovinio siuntėjas reiškė ieškovui pretenzijas ir reikalavo atlyginti dėl krovinio praradimo padarytą žalą (nuostolius), taip pat kitų tinkamų pirminės (buhalterinės) apskaitos dokumentų. Iš ieškovo pateiktos 2015 m. balandžio 8 d. galutinės sąskaitos teismas nustatė, kad „Ridgemore Management LLP“ krovinį pardavė įmonei „Aurubis AG“ (krovinio gavėjai). Tokiu atveju teisę reikšti ieškinį ir reikalauti nuostolių atlyginimo galėtų tik krovinio gavėjas, kuris kartu yra ir krovinio savininkas. Byloje nepateikta duomenų dėl galutinės sąskaitos apmokėjimo, dėl „Aurubis AG“ pretenzijų ieškovui arba krovinio siuntėjui dėl krovinio praradimo.
  5. Nors ieškovas pateikė krovinio siuntėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinimą dėl prievolės įvykdymo, kurį laiko neginčijamu įrodymu, kad jis atlygino bendrovei „Ridgemore Management LLP“ padarytą žalą, nesant duomenų, patvirtinančių, kad nuostoliai dėl prarasto krovinio atsirado būtent krovinio siuntėjui, neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas apskritai turėjo prievolę atlyginti žalą krovinio siuntėjui ir ar iš tikrųjų ją atlygino. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės buvo konstatuotos 2016 m. kovo 16 d. nutartyje dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kuria ieškovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimo teisę, tačiau jis tokia galimybe iš esmės nepasinaudojo. Ieškovas pateikė tik dar vieną įrodymą – 2016 m. kovo 31 d. „Ridgemore Management LLP“ patvirtinimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikta jokių neginčijamų įrodymų.
  6. 2016 m. kovo 31 d. „Ridgemore Management LLP“ patvirtinime dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad ginčo dėl žalos už krovinio praradimą atlyginimo nekilo – „Bergmile United LLP“ 2015 m. birželio 30 d. akte dėl skolų suderinimo patvirtino savo skolą krovinio siuntėjui, siekiančią 110 231,79 Eur (111 800,77 JAV dolerio) sumą, ir kad apmokėjo 2015 m. birželio 10 d. jam išrašytą sąskaitą. Įvertinęs tai, kad ieškovas teigia dar 2015 m. birželio 18 d. ir 25 d. mokėjimo pavedimais atlyginęs žalą „Ridgemore Management LLP“, teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog ieškovas pagal 2016 m. birželio 30 d. aktą pripažintų pareigą atlyginti krovinio siuntėjui tą pačią žalos sumą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad krovinio siuntėjo patvirtinimai negali būti pripažinti tinkamais ir pakankamais įrodymais ieškovo regresinio reikalavimo į atsakoves teisei pagrįsti.
  7. Konstatavęs, kad ieškovas neįrodė reikalavimo teisės ir ši aplinkybė sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, teismas nurodė nepasisakysiantis dėl kitų atsakovių ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu ieškinį dėl ginčo krovinio praradimo atsakovėms pareikštų asmuo, turintis atitinkamą reikalavimo teisę, nurodytos aplinkybės turėtų būti nustatomos ir įrodinėjamos iš naujo, todėl pasisakyti dėl jų, atmetant ieškinį šioje byloje, yra netikslinga ir nereikalinga.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
  9. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimais ieškovas krovinio siuntėjui „Ridgemore Management LLP“ pervedė žymiai didesnę – 135 000 JAV dolerių – sumą, nors 2015 m. birželio 10 d. sąskaitoje, 2015 m. birželio 30 d. skolų suderinimo akte bei rašytiniuose patvirtinimuose dėl ieškovo įvykdytos prievolės „Ridgemore Management LLP“ nurodyta, kad atlygintos žalos už prarastą ginčo krovinį suma – 111 800,77 JAV dolerio (110 231,79 Eur). Ieškovas nenurodė aplinkybių, kokiu pagrindu krovinio siuntėjui pervedė 23 199,23 JAV dolerio didesnę, nei pastarojo reikalautoji, sumą ir nepateikė jokių tokį jo, kaip verslo subjekto, poelgį galinčių pagrįsti įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Žymus nurodytais mokėjimo pavedimais pervestos ir ieškovo deklaruojamos krovinio siuntėjui atlygintos žalos skirtumas bei paminėta mokėjimo pavedimų paskirtis leidžia spręsti, kad ieškovą ir „Ridgemore Management LLP“ siejo ne tik ginčo krovinio ekspedijavimo teisiniai santykiai, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimais ieškovas įvykdė būtent dėl ginčo krovinio praradimo „Ridgemore Management LLP“ atsiradusią prievolę (CPK 185 straipsnis). Mažai tikėtina, kad protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, tuo labiau verslo subjektas, kuriam keliami didesni nurodytų savybių standartai, mokėjimo pavedimais vykdydamas konkretų prievolinį įsipareigojimą ir siekdamas tinkamo jo įvykdymo, nesuvoktų mokėjimo pavedimų paskirties reikšmės ir nurodytų, kad jais vykdo ne atitinkamą prievolę, o tiesiog papildo kito asmens sąskaitą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).
  10. Ieškovas regresinį reikalavimą atsakovėms, be savo paties paaiškinimų ir aptartų mokėjimo nurodymų, įrodinėjo tik vieno iš su ginčo kroviniu susijusių asmenų – „Ridgemore Management LLP“, sudarytais ir pasirašytais dokumentais (2015 m. birželio 10 d. sąskaita, 2015 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktas, 2015 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. kovo 31 d. patvirtinimai), nors bylos duomenys įrodo, kad teisę reikalauti žalos dėl šio krovinio praradimo atlyginimo gali turėti ir kiti asmenys. Kolegija iš trečiojo asmens UADBB „Draudimo pasaulis“ pateiktų Vilniaus teritorinės muitinės dokumentų nustatė, kad pirminis krovinio siuntėjas buvo Kazachstano įmonė PO ŽEZKAZGANVETMET F-L TOO KORPORA, o jo (krovinio) gavėjas – bendrovė „Primera Investments LP“, krovinys turėjo būti pristatytas į Jungtinę Karalystę. Duomenų, kokiu pagrindu ginčo krovinio siuntėju tapo „Ridgemore Management LLP“ ir krovinys buvo nugabentas į Vokietiją įmonei „Aurubis AG“, ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Maža to, pats ieškovas į bylą pateikė „Ridgemore Management LLP“ nurodytai Vokietijos įmonei 2015 m. balandžio 8 d. išrašytą 111 800,77 JAV dolerio (110 231,79 Eur) sąskaitą už ginčo krovinį. Duomenų apie nurodytos sąskaitos apmokėjimą ir (ar) atsisakymą ją apmokėti byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Aptariama sąskaita „Aurubis AG“ buvo išrašyta jau po ginčo krovinio dingimo (2015 m. balandžio 7 d.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad vien tik „Ridgemore Management LLP“ patvirtinimai apie ieškovo jam atlygintą žalą dėl ginčo krovinio praradimo neabejotinai įrodo pastarojo regresinio reikalavimo teisę atsakovėms.
  11. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovą pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų reikalavimo teisę atsakovėms, tačiau pastarasis pateikė tik dar vieną įrodymą – 2016 m. kovo 31 d. „Ridgemore Management LLP“ patvirtinimą apie „Bergmile United LLP“ atlygintą žalą dėl ginčo krovinio praradimo. Nors apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė ir „Aurubis AG“ 2016 m. birželio 23 d. raštą, kuriuo pastarasis patvirtina, kad už žaliavas sumokama tada, kai medžiagos yra pristatomos į jo patalpas, o ne iki jų pristatymo, kolegijos vertinimu, vien toks, neaišku, kokiame kontekste pateiktas, „Aurubis AG“ paaiškinimas teismo išvados dėl ieškovo neįrodytos regresinio reikalavimo teisės nepaneigia (CPK 185 straipsnis).
  12. Ieškovo teisės reikalauti žalos už ginčo krovinio praradimą atlyginimo neįrodo Vokietijoje vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenys. Ieškovas nurodo, kad nukentėjusiąja dėl krovinio vagystės ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pripažino Lietuvos ekspedicinę įmonę, kuri Anglijos bendrovės užsakymu gabeno metalo laužą iš Rusijos ir turėjo jį pristatyti „Aurubis AG“, o pastaroji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei nurodyti ikiteisminio tyrimo duomenys, nei apeliavimas į pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, pagal kurias nuosavybė į turtą pereina nuo daikto perdavimo momento, nėra teisiškai reikšmingi duomenys, leidžiantys daryti vienokias ar kitokias išvadas dėl asmens teisės pareikšti civilinio pobūdžio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad „Aurubis AG“ negalėtų reikalauti žalos dėl ginčo krovinio praradimo atlyginimo, tuo labiau kad byloje buvo pateikta „Ridgemore Management LLP“ nurodytai Vokietijos įmonei 2015 m. balandžio 8 d. išrašyta 111 800,77 JAV dolerio (110 231,79 Eur) sąskaita už ginčo krovinį.
  13. Kolegija sutiko su ieškovo argumentu, kad jis galėjo pripažinti savo pareigą atlyginti „Ridgemore Management LLP“ žalą dėl prarasto krovinio ir ją įvykdyti be atskirų krovinio siuntėjo reikalavimų, pretenzijų, dėl to nebuvo pagrindo iš jo reikalauti pateikti krovinio siuntėjo pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo neįrodytos regresinio reikalavimo teisės lėmė ne nurodytų duomenų nepateikimas, o nustatyta aplinkybė, kad paminėta teisė buvo įrodinėjama vien paties ieškovo ir krovinio siuntėjo sudarytais dokumentais, nepateikiant jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad kiti ginčo kroviniu suinteresuoti asmenys (PO ŽEZKAZGANVETMET F-L TOO KORPORA, „Aurubis AG“ ir kt.) reikalavimo į žalos atlyginimą dėl ginčo krovinio praradimo neįgijo, juolab kad ir pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimo teisę, neabejotinai nepatvirtino fakto, kad realiai žalą dėl krovinio praradimo patyrė „Ridgemore Management LLP“ ir kad būtent šią žalą pastarajam atlygino ieškovas (dėl krovinio praradimo kilusios žalos dydžio ir 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimais pervestų sumų nesutapimas, mokėjimo nurodymų paskirtis ir kt.).
  14. Kolegija, konstatavusi, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nepasisakė dėl argumentų apie vežėjų ir draudiko atsakomybės taikymo sąlygas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 21 d. nutartį, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė CPK 178–185 straipsnių normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismai vertino kiekvieną įrodymą atskirai, o ne jų visetą, nepagrįstai nustatė prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų. Teismai iš esmės vertino tik mokėjimo nurodymų turinį atsietai nuo visų įrodymų ir iškėlė procesiniuose sprendimuose prielaidą, kad reikalavimo teisę galimai turi kiti asmenys (PO ŽEZKAZGANVETMET F-L TOO, „Aurubis AG“, „Primera Investments LP“), taip pat pabrėžė, jog nepakanka įrodymų, kad būtent „Ridgemore Management LLP“ patyrė žalą ir kad būtent šią žalą pastarajam atlygino ieškovas. Tačiau teismai nevertino įrodymų, pateiktų iš kelių šaltinių (tiek dalyvaujančių asmenų, valstybės institucijų – muitinės, banko ir kt.), kurie yra susiję, t. y. juose esanti informacija, sudaranti įrodymų turinį, patvirtina aplinkybę, kad krovinio savininkas ir siuntėjas buvo „Ridgemore Management LLP“, kuriam dėl krovinio praradimo padarytą žalą atlygino ieškovas:
      1. 2014 m. sausio 1 d. „Bergmile United LLP“ ir „Ridgemore Management LLP“ sudarė krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutartį su atitinkamais įsipareigojimais (žr. šios nutarties 3 punktą);
      2. 2015 m. kovo 31 ieškovas su vežėja UAB „Todema“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį (žr. šios nutarties 3 punktą);
      3. 2015 m. kovo 31 d. UAB „Todema“ su UAB „Laringa“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį (žr. šios nutarties 4 punktą);
      4. UAB „Laringa“ faktiškai vežė ieškovo perduotą krovinį (žr. šios nutarties 4 punktą);
      5. Pagal tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) ir Europos bendrijos deklaraciją MRN15TVK200014706FO krovinio siuntėjas yra „Ridgemore Management LLP“, krovinio gavėjas – „Aurubis AG“. Šie Vilniaus teritorinės muitinės dokumentai patvirtina aplinkybes, susijusias su krovinio vykimo per Lietuvos Respubliką tanzitu ir krovinio savininko pasikeitimą: iki atvykimo į Lietuvos Respublikos muitinės sandėlius krovinio siuntėjas ir pardavėjas buvo ŽEZKAZGANVETMET F-L TOO, o gavėjas ir pirkėjas – „Primera Investments LP“. Iš Vilniaus teritorinės muitinės krovinys išvyko kaip „Ridgemore Management LLP“ nuosavybės teise priklausantis krovinys (tai patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, išankstinė sąskaita, EB deklaracija MRN15LTVK300014743C07). „Ridgemore Management LLP“ yra ne tik savininkas, pardavėjas, bet ir krovinio siuntėjas, o „Aurubis AG“ – pirkėjas ir krovinio gavėjas. Šiuo atveju krovinys buvo tranzitinis, jo vykimą per Lietuvos Respublikos teritoriją kontroliavo ir prižiūrėjo muitinės pareigūnai, atlikdami tiek fizinį patikrinimą, tiek dokumentų kontrolę. Todėl, nesant kitų nei pateikti dokumentų, krovinys iš muitinės sandėlio teisėtai nebūtų išvykęs, jei atitinkamai „Ridgemore Management LLP“ nebūtų krovinio savininkas. Šie rašytiniai įrodymai teismų turėjo būti pripažinti oficialiais rašytiniais įrodymais ir teismas juos turėjo įvertinti kartu su kitais pateiktais įrodymais. Teismams neturėjo kilti abejonių, kad krovinys nuosavybės teise priklausė „Ridgemore Management LLP“, „Aurubis AG“ neįgijo reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo už krovinio praradimą, atitinkamai minėta įmonė jokių su tuo susijusių reikalavimų nei „Ridgemore Management LLP“, nei „Bergmile United LLP“ nereiškė. Pagal pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas nuosavybės teisė į turtą pereina pirkėjui tik nuo pirkimo–pardavimo sutarties dalyko perdavimo momento. Šiuo atveju pirkimo–pardavimo dalykas (vario viela) krovinio gavėjui (pirkėjui) nebuvo perduotas, todėl „Aurubis AG“ nuosavybės teisės neįgijo, pareiga sumokėti neatsirado.
      6. 2015 m. kovo 30 d. sąskaita Nr. 02, kuri buvo krovinį lydintis dokumentas, taip pat patvirtina, kad „Ridgemore Management LLP“ yra pardavėjas, „Aurubis AG“ – pirkėjas;
      7. 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimai Nr. 1202 ir 1206 patvirtina, kad „Bergmile United LLP“ atliko mokėjimus „Ridgemore Management LLP“;
      8. 2015 m. birželio 30 d. „Bergmile United LLP“ atlikus mokėjimus „Ridgemore Management LLP“ sudarė skolų suderinimo aktą;
      9. 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2016 m. kovo 31 d. „Ridgemore Management LLP“ pateikė patvirtinimą dėl žalos atlyginimo, kad ginčo tarp „Ridgemore Management LLP“ ir „Bergmile United LLP“ dėl žalos už krovinio praradimą atlyginimo nėra.
    2. Teismas pažeidė CPK 45 straipsnio nuostatas. Teismai, nurodydami, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės (nėra materialiojo teisinio santykio dalyvis) ir žalos atlyginimo reikalavimo teisė priklauso kitam asmeniui, nesprendė šalies pakeitimo klausimo, taip pat į bylos nagrinėjimą nė vienas iš teismų nurodytų asmenų nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis. Taigi teismai pasisakė dėl kitų procese nedalyvaujančių asmenų teisių ir tokios teismų išvados atitinka absoliutaus procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovo pateikti įrodymai nepakankami jo reikalavimo teisei įrodyti, prieštarauja vieni kitiems, o teismai būtent ir vertino įrodymų visumą, iš kurios akivaizdu, kad reikalavimo teisės į atsakoves ieškovas neturi. Ieškovas nėra pateikęs pirminių (buhalterinių) dokumentų, o savo reikalavimo teisę įrodinėja gretutiniais, prieštaringais įrodymais. Ieškovas skunde nurodo, kad iš muitinės krovinys išvyko kaip „Ridgemore Management LLP“ nuosavybė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. CMR važtaraščio paskirtis nėra nuosavybės teisę ir tarpusavio atsiskaitymus patvirtinantis dokumentas, tai yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, todėl įrodinėti nuosavybės perėjimą CMR važtaraščiu nėra pagrįsta, taip pat nepaaiškinta, dėl kokios priežasties į bylą nebuvo pateikti pirminiai krovinio įsigijimo dokumentai. Net jeigu būtų laikoma, kad ieškovas už šio krovinio dingimą sumokėjo „Ridgemore Management LLP“, jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad buvo atsiskaityta su faktiniu krovinio savininku ar žalą patyrusiu asmeniu. Be to, esant atsiskaitymams tarp juridinių ir fizinių asmenų, turinčių tam tikrų sutartinių santykių, mokėjimo paskirtyje nurodoma mokėjimo paskirtis, pvz., sąskaitos faktūros numeris, pretenzijos numeris ir pan. Tai, kad ieškovas, mokėdamas tokią didelę sumą, nurodė „sąskaitos papildymas“, turėtų būti vertinama kaip jo paties prisiimta rizika, jog toks mokėjimas gali būti neidentifikuotas ir negalės būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas krovinio pervežimo organizatorius (ne faktinis vežėjas), atlikdamas tokį mokėjimą, tikrai žinojo, kad teiks reikalavimą, jo manymu, atsakingiems už žalą asmenims, todėl turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas tiek nurodydamas mokėjimo paskirtį, tiek įformindamas ir saugodamas kitus esminius dokumentus, kurių šioje byloje dėl neaiškių priežasčių pateikti negalėjo. Iš ieškovo pateikto „Aurubis AG“ 2016 m. birželio 23 d. pranešimo neįmanoma nustatyti, apie kokį krovinį ir kokias žaliavas kalbama.
    2. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, neva teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pirma, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas prašymo dėl kitų trečiųjų asmenų įtraukimo nereiškė, šio argumento nenurodė ir teikdamas apeliacinį skundą, todėl šie argumentai kasaciniame skunde pateikti ne laiku ir nevertintini. Antra, pirmosios instancijos teismas nurodė darantis išvadą, kad ieškovo pateikti „Ridgemore Management LLP“ patvirtinimai negali būti pripažinti tinkamais ir pakankamais įrodymais, jog ieškovas atlygino žalą krovinio siuntėjui ir kad šis turėjo teisę tokį žalos atlyginimą gauti, todėl įgijo regreso teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltų dėl krovinio praradimo asmenų – vežėjų UAB „Laringa“, UAB „Todema“ ir atitinkamai iš vežėjos civilinę atsakomybę apdraudusios draudikės AB „Lietuvos draudimas“. Iš šios išvados akivaizdu, kad teismas pasisakė apie ieškovo pateiktų įrodymų įrodomąją galią, t. y. konstatavo, kad ieškovo pateikti patvirtinimai negali būti pripažinti tinkamais ir pakankamais, o ne nusprendė dėl „Ridgemore Management LLP“ teisių ar pareigų. Ne šios bylos dalykas yra nuspręsti, kas turi reikalavimo teisę, – teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), šios bylos išsprendimas neužkerta kelio jokiam kitam asmeniui įgyvendinti savo pažeistas teises įstatymo leidžiamomis priemonėmis. Ieškovas netinkamai interpretuoja CPK 45 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą tinkama – netinkamo ieškovo pakeitimas tinkamu yra ne teismo pareiga, o teisė, todėl nepagrįsta teigti, kad buvo pažeistos proceso teisės normos.
  3. Atsakovė UAB „Laringa“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    1. Ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisė reikšti ieškinį siejama ne su formaliu asmens statusu (pvz., važtaraštyje nurodytas siuntėjas ar gavėjas), tokią teisę turi tik asmuo, kuris faktiškai patyrė nuostolius dėl krovinio praradimo (krovinio savininkas ar jam žalą atlyginęs asmuo). Taigi ieškovas turėjo įrodyti: 1) kad bendrovė „Ridgemore Management LLP“, kuri krovinio važtaraštyje nurodyta kaip krovinio siuntėja, faktiškai patyrė nuostolių dėl krovinio praradimo; 2) kad ieškovas realiai atlygino žalą bendrovei „Ridgemore Management LLP“. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad krovinys į Lietuvą (iš kur jį išgabeno atsakovė UAB „Laringa“) buvo pristatytas iš Kazachstano, ir net prašė pagal 2016 m. kovo 14 d. sąskaitą Nr. 29/2015 priteisti 3500 Eur dydžio krovinio vežimo šiuo maršrutu išlaidas. Iš Vilniaus teritorinės muitinės išreikalavus su minėtu vežimu susijusius dokumentus, paaiškėjo, kad pirminis krovinio siuntėjas buvo Kazachstano įmonė PO ŽEZKAZGANVETMET F-L TOO KORPORA, o krovinio gavėjas – bendrovė „Primera Investments LP“, krovinys turėjo būti pristatytas į Jungtinę Karalystę, t. y. minėtas krovinys, remiantis sąskaita faktūra ir CMR važtaraščiu, buvo parduotas ir gabenamas net ne bendrovei „Ridgemore Management LLP“, o kitai bendrovei – „Primavera Investments LP“. Kokiu būdu ir kokiu pagrindu „Ridgemore Management LLP“ tapo minėto krovinio savininke ir ar iš viso ja tapo, byloje nėra jokių duomenų. Šios nutarties 22.1.5 punkte ieškovo nurodyti argumentai nepagrįsti, nes: 1) krovinio važtaraščio 1 skiltyje esantis įrašas siuntėjas neįrodo, kad šioje skiltyje nurodytas asmuo yra krovinio savininkas; be to, CMR važtaraštyje siuntėja nurodyta UAB „AD REM“; 2) bendrovės „Ridgemore Management LLP“ išrašyta išankstinė sąskaita krovinio gavėjui „Aurubis AG“ taip pat nepatvirtina, kad jos išrašymo momentu bendrovė „Ridgemore Management LLP“ buvo krovinio savininkė, byloje iš viso nėra įrodymų, kad bendrovės „Ridgemore Management LLP“ krovinio gavėjui „Aurubis AG“ 2015 m. kovo 30 d. išrašyta išankstinė sąskaita Nr. 1, nurodyta važtaraščio 5 skiltyje, buvo apmokėta; 3) EB deklaracija MRN15LTVK300014743C07 taip pat nepatvirtina bendrovės „Ridgemore Management LLP“ nuosavybės teisės į krovinį. Pirma, nuosavybės įgijimas įforminamas ne muitinės deklaracija, o atitinkamais sandoriais, už įgytą prekę mokami pinigai, tačiau ieškovas į bylą nepateikė tokių įrodymų. Antra, šioje deklaracijoje bendrovė „Ridgemore Management LLP“ nurodyta kaip siuntėja (eksportuotoja), tačiau muitinės deklaracijoje nurodytas eksportuotojas nebūtinai yra krovinio savininkas, todėl muitinės deklaracija nėra krovinio nuosavybės teisę patvirtinantis įrodymas. Ieškovas iš viso nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad apskritai kam nors atlygino žalą dėl krovinio praradimo. Šio fakto neįrodo ir krovinio siuntėjo „Ridgemore Management LLP“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinimas. Ieškovo pateikti 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimų krovinio siuntėjui „Ridgemore Management LLP“ nuorašai padaryti jau po ieškinio pareiškimo, mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, bendra šiais mokėjimo nurodymais pervesta pinigų suma neatitinka (gerokai viršija) prarasto krovinio vertės, be to, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių mokėjimo nurodymų pagrindą (krovinio siuntėjo „Ridgemore Management LLP“ pretenziją, šio asmens susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos su ieškovu ar pan.).
    2. Teismams padarius išvadą, kad teisę reikalauti žalos dėl krovinio praradimo atlyginimo gali turėti ir kiti asmenys, negalima teigti, kad buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių.
  4. Daugiau atsiliepimų CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

  1. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą; ir kt.).
  3. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktą).
  4. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., pirmiau nurodytos nutarties 30 punktą).
  5. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai, nevertindami įrodymų viseto, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Grįsdamas šiuos teiginius, ieškovas nurodo, kad teismai nevertino įrodymų, pateiktų iš kelių šaltinių (tiek dalyvaujančių asmenų, valstybės institucijų – muitinės, banko ir kt.), kurie yra susiję, t. y. juose esanti informacija patvirtina aplinkybę, jog krovinio savininkas ir siuntėjas buvo „Ridgemore Management LLP“, kuriam dėl krovinio praradimo padarytą žalą atlygino ieškovas (žr. šios nutarties 22.1 punktą).
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos proceso teisės normose įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Kasacinis teismas, šiuo aspektu tikrindamas apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.
  7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą, konstatavo, kad krovinio siuntėjo „Ridgemore Management LLP“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2016 m. kovo 31 d. patvirtinimai negali būti pripažinti tinkamais ir pakankamais įrodymais ieškovo regresinio reikalavimo į atsakoves teisei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, pateikdamas tik jo paties ir krovinio siuntėjo sudarytus dokumentus (pirmiau nurodytus patvirtinimus), neįrodė savo atlygintos „Ridgemore Management LLP“ žalos dėl ginčo krovinio praradimo, t. y. regresinio reikalavimo teisės į atsakoves. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negali sutikti.
  8. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas regresinį reikalavimą į atsakoves įrodinėjo 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimais (žr. šios nutarties 10, 16 punktus), taip pat krovinio siuntėjo „Ridgemore Management LLP“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2016 m. kovo 31 d. patvirtinimais „Dėl žalos atlyginimo“ (žr. šios nutarties 12–13, 17–18 punktus).
  9. Viena vertus, 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodyta, kad jais atliekamas sąskaitos papildymas; pervesta žymiai didesnė (135 000 JAV dolerių), nei atlygintina žala už prarastą krovinį, suma; taip pat ieškovas nenurodė aplinkybių, kokiu pagrindu krovinio siuntėjui pervedė 23 199,23 JAV dolerių didesnę, nei pastarojo reikalautoji, suma. Žymus nurodytais mokėjimo pavedimais pervestos ir ieškovo deklaruojamos krovinio siuntėjui atlygintos žalos skirtumas bei paminėta mokėjimo pavedimų paskirtis pagrįstai leido teismams spręsti, kad ieškovą ir „Ridgemore Management LLP“ galimai siejo ne tik ginčo krovinio ekspedijavimo teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimais ieškovas įvykdė dėl ginčo krovinio praradimo „Ridgemore Management LLP“ atsiradusią prievolę.
  10. Kita vertus, byloje pateikti krovinio siuntėjo „Ridgemore Management LLP“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2016 m. kovo 31 d. patvirtinimai dėl prievolės įvykdymo ir (ar) žalos atlyginimo, kuriuose pats krovinio siuntėjas patvirtina, kad ekspeditorius „Bergmile United LLP“ atlygino krovinio siuntėjui atsiradusią 111 800,77 JAV dolerio (110 231,79 Eur) žalą dėl pastarajam priklausiusio krovinio (vario gaminių) praradimo.
  11. Ekspeditoriaus atsakomybę reglamentuojančio CK 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka; jeigu ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas (CK 6.826 straipsnio 2 dalis).
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas galėjo pripažinti savo pareigą atlyginti „Ridgemore Management LLP“ žalą dėl prarasto krovinio ir ją įvykdyti be atskirų krovinio siuntėjo reikalavimų ir (ar) pretenzijų, todėl teismai nepagrįstai pripažino, kad būtina reikalauti iš ieškovo pateikti krovinio siuntėjo pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu, laiko nepagrįstais atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus, kad ieškovas iš viso nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog apskritai kam nors atlygino žalą dėl krovinio praradimo.
  13. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartų įrodymų analize, padarė nepagrįstą išvadą, jog vien tik „Ridgemore Managament LLP“ patvirtinimai apie ieškovo jam atlygintą žalą dėl ginčo krovinio praradimo, nėra pakankami įrodymai, pagrindžiantys ieškovo regresinio reikalavimo teisę. Konstatavus, kad byloje įrodyta ieškovo regresinio reikalavimo teisė, pasisakytina dėl argumentų, susijusių su vežėjų ir draudiko atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimu, bei kitų atsakovių ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo, dėl kurių bylą nagrinėję teismai nepasisakė ir šių aplinkybių nenagrinėjo. Šių aplinkybių ištyrimas yra fakto klausimas, kuris negali būtų nagrinėjamas kasaciniame teisme. Taigi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
  14. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasacinis teismas patyrė 5,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

16Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai