Byla 1A-957-193-2011
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nuosprendžio, kuriuo A. F. išteisinta iš kaltinimų pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei, gynėjai advokatei Rimai Keblienei, išteisintajai A. F.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nuosprendžio, kuriuo A. F. išteisinta iš kaltinimų pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4A. F. išteisinta iš kaltinimų pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. tuo, kad ji: - 2009 m. balandžio 28 d. 9 val. Panevėžio apskrities VPK NTB ENTS patalpose, esančiose Tulpių g. 60, pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodydama, kad UAB „D“ jai liko skolinga 719,98 Lt atlyginimą už 2009 m. sausio mėnesį ir kad ji 2009 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr.1135 nepasirašė ir pinigų sumoje 719,98 Lt negavo, pranešė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėjui J. B. apie nebūtą nusikaltimą; - 2009 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 09.20 val. iki 10.00 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius tyrėjui B. T. nurodydama tikrovės neatitinkančius faktus, jog ant 2009 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr.1135 yra ne jos parašas ir UAB „D“ su ja neatsiskaitė, dėl ko jai padaryta 719,98 Lt žala, davė melagingus parodymus, po ko tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2009 metų gegužės 7 dieną, laikotarpiu nuo 13.45 val. iki 14.25 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai I. K. nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog ji nėra pasirašiusi dėl pinigų gavimo ir grynaisiais pinigais nėra gavusi darbo užmokesčio, davė melagingus parodymus.

5Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo vadovaujantis BPK 329 str. 1 d. 2 p., 326 str. 4 d. panaikinti 2011-10-06 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį ir A. F. pripažinti kalta pagal BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. ir nubausti už nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d., 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, už nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d., 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą. Teigia, kad teismo išvada, jog A. F. padėjo parašą ir įrašė savo vardą bei pavardę tuščiame lape, ant kurio vėliau buvo atspausdintas kasos išlaidų orderio blankas, nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, padaryta netinkamai įvertinus duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Tai, jog A. F. pasirašė ant užpildyto kasos išlaidų orderio ir pinigai jai buvo išmokėti, patvirtina liudytojai R. G., kuris išmokėjo pinigus ir kurio pateiktą dokumentą įrašiusi kaltinamoji savo vardą ir pavardę pasirašė, E. K., kuris dalyvavo išmokant pinigus ir patvirtino, jog su išteisintąja pilnai atsiskaityta, apskaitininkė J. J., kuri Šiauliuose 2009-01-15 išrašė kasos išlaidų orderį ir parodė, kad jame iš anksto jokių kito asmens rankraštinių įrašų nebuvo, buhalterė J. G., kuri davė nurodymą minėtai apskaitininkei išrašyti dokumentą. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad dokumentas buvo klastotas. Pažymi, kad tyčios suklastoti dokumentą UAB „D“ darbuotojų veiksmuose nebuvo. Remiantis nuosekliais, vieni kitus patvirtinančiais minėtų liudytojų parodymais, kasos išlaidų orderyje pasirašiusi A. F. nepadarė rankraštinių įrašų eilutėje „Gavau“, tai yra neįrašė ranka, kokią pinigų sumą gavo. Nurodo, kad dėdama parašą A. F. matė, jog parašu ir vardo bei pavardės rankraštiniu įrašu tvirtina faktą jog 719,98 Lt gavo 2009-01-16. Prokurorės manymu, teismas neleistinai atmetė minėtų liudytojų parodymus motyvuodamas, jog jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, vienas jų - liudytojas R. G. kreipėsi su pareiškimu apklausti jį liudytoju neįspėjant dėl žinomai melagingų parodymų davimo. Nors į teismą buvo iškviesta liudyti ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusi tyrėja I. K., teismas jos neapklausė apie tokio statuso R. G. suteikimo aplinkybes, taip pat neatsižvelgė į motyvus, nurodytus 2009-06-03 prokuroro nutarime. Minėtas nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I–8 patvirtintomis Rekomendacijomis. 2009-06-03 nutarimas buvo priimtas prokuroro iniciatyva, kadangi šiame dokumente nėra duomenų apie teismo minimą R. G. prašymą. Sutinkamai su rekomendacijų 12 p. asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas tik esant jo sutikimui. Ant prokuroro nutarimo nėra R. G. sutikimo, kuris ir įformintas byloje esančiu R. G. prašymu. Kitoks statusas R. G. ir negalėjo būti suteiktas, kadangi buvo siekiama nustatyti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Prieš priimant nutarimą apklausti asmenį kaip specialųjį liudytoją buvo įsitikinta, kad tiriamoje baudžiamojoje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, jog A. F. nurodomam nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

6Vienas iš teismo nurodytų motyvų, kuriais išteisinta A. F. yra tai, kad ant įsakymo atleisti ją iš darbo nėra jos parašo. Teismas parašą ant minėto įsakymo, patvirtinantį apie susipažinimą įvertino kaip privalomą. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi UAB „D“ tvarka atleidžiant iš darbo asmenį, t.y. nebuvo nustatyta, ar ant kitų įsakymų, kuriais panašiai tuo pačiu laikotarpiu kaip ir A. F., atleisti asmenys, yra buvusių darbuotojų parašai. Prokurorės manymu, teismas analizuodamas ekspertizės aktą nevertinto tai, jog akte minimi kasos išlaidų orderių skirtumai yra labai neženklūs. Remiantis specialisto išvada bei ekspertizės aktu kasos išlaidų orderis Nr. 1135 atidalintas tik vienoje pusėje – iš apačios, blankas lyginant su kasos išlaidų orderiu Nr. 1130, neredaguotas ir skirtumas tik kelių milimetrų kairėje pusėje, kuris galėjo, kaip minėta, atsirasti tiek tikslingai, tiek spausdintuvui skirtingai paimant popieriaus lapą. Nuosprendyje kartu su kitais bylos duomenimis neįvertinta 2010-02-17 specialisto išvada Nr. 11-3614 (09) apie tai, kad 2009-01-16 kasos išlaidų orderyje Nr. 1135 tikėtina pirmiau buvo išspausdintas dokumento blankas, o po to parašytas rankraščio įrašas „A. F.“ ir pasirašytas parašas jos vardu. Be to, specialistė, davusi išvadą Nr. 11-3614 (09), kasos išlaidų orderį Nr. 1135 tyrė jį krapštydama ir kopijuodama, dėl ko vėliau ekspertai nebeturėjo tiek informatyvios medžiagos, būtinos išvadai duoti, kiek jos buvo pateikta skiriant pirminę užduotį. Prokurorės manymu, teismas remdamasis A. F. parodymais nevertino jų nenuoseklumo, neatitikimo ne tik byloje surinktiems duomenimis, bet ir prieštaravimo pačiai sau, logiškai nepaaiškinamų sprendimų. Nuosprendyje neįvertinta aplinkybė, jog tyrimo dėl suklastoto dokumento pradžioje, tai yra byloje Nr. 50-1-0218-09 pradėtoje pagal kaltinamosios pareiškimą, A. F. tvirtino, jog ji ant tuščio A4 lapo padėjo tik parašą (I Tomas b.l. 10, 13). Tik įteikus pranešimą apie įtarimą bei nagrinėjant bylą teisme ji nurodė ne tik padėjusi parašą, bet ir įrašiusi vardą bei pavardę. 2010-07-14 teisiamojo posėdžio metu A. F. atsakydama į klausimą, kodėl ji pasirašė ant tuščio lapo, teigė, kad pasirašė, nes pasitikėjo jos tai padaryti paprašiusiu E. K., tačiau 2011-03-16 vykusio posėdžio metu A. F., kalbėdama apie jos santykius su E. K., nurodė jog santykiai su šiuo asmeniu buvo įtempti dėl anksčiau, prieš jai išeinant iš darbo 2009-01-15 vykusių darbinių konfliktų. Be to, 2011-03-16 teismo posėdyje A. F. teigė, jog 2008 m. gruodį su E. K. vykusio konflikto metu jai pasirašymui buvo pateikti neteisingi dokumentai, kuriuose ji buvo kaltinama nebūtais dalykais. Kaip teigė išteisintoji, ji atsisakė pasirašyti, kadangi, remiantis jos parodymais, ji suprato, jog toks pasirašymas reikštų tariamų pažeidimų pripažinimą. Iš šių A. F. parodymų matyti, kad ji puikiai suprato dedamų parašų prasmę, todėl logiškai nepaaiškinamas jos sprendimas esant tokiomis aplinkybėmis pasirašyti tuščią lapą. Taip pat skunde pažymima, kad surinkta medžiaga paneigtas ir A. F. teiginys, jog ji padėjusi parašą maždaug 10 cm nuo lapo apačios. Remiantis 2010-02-17 specialisto išvada Nr. 11-3614 (09), 2009-01-16 kasos išlaidų orderio Nr. 1135 blankas yra atidalintas apatiniame krašte dalyje nuo formato A4 formato popieriaus lapo, ir ant tuščio A4 popieriaus lapo A. F. turėjo pasirašyti 17 cm nuo apačios, kas reiškia, kad ji turėjo dėti parašą ir padaryti rankraštinius įrašus šiek tiek aukščiau nei lapo vidurys. Taip pat pažymima, kad A. F. atleidimo iš darbo dokumentai buvo pildomi skubiai paprašius pačiai išteisintajai, kadangi ji, pasak jos pačios, susirado darbą užsienyje ir jai reikėjo kitądien išvykti. Prokurorės nuomone, A. F. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. Be to, ji 2009-04-28 bei 2009-05-07 Panevėžio apskrities VPK apklausos metu tyrėjams apklausų metu patvirtindama aplinkybes, nurodytas pareiškime, kurios neatitiko tikrovės, sąmoningai iškraipė ir nuslėpė realius, egzistuojančius faktus, o pateikė išgalvotus duomenis. BK 235 straipsnio prasme, tokie parodymai laikomi melagingais.

7Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o išteisintoji ir jos gynėja prašė prokurorės skundą atmesti.

8Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

9Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant A. F. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino ją nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir A. F. dėl jai pareikštų kaltinimų pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. išteisino.

10Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Prokurorė skunde tam tikrais argumentais, kurie grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu prokurorės skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

11Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, išdėstė A. F. išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokuroro kaltinančius parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi kaltinamosios bei liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių nebuvimą A. F. veiksmuose.

12Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar prokuratūrai, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką. Minėtų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama.

13Kaip matyti iš bylos duomenų, A. F. pareikšto kaltinimo pagrindu buvo jos pačios kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl, jos manymu, prieš ją atliktų nusikalstamų veiksmų, UAB „D“ neišmokant jai priklausančių pinigų bei dėl jos parašo atsiradimo kasos išlaidų orderyje jai pačiai ant pastarojo nepasirašant. A. F. nuo pareiškimo policijai padavimo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo viso proceso metu teigė nepasirašiusi 2009-01-16 kasos išlaidų orderyje Nr. 1135 ir negavusi iš UAB „D“ už 2009 m. sausio mėnesį tame orderyje nurodyto 719,98 Lt atlyginimo. Nors liudytojai E. K., R. G., J. J. ir J. G. teigė priešingai ir pateikė savaip interpretuojamas kaltinime nurodyto kasos išlaidų orderio užpildymo ir darbo užmokesčio už 2009 m. sausio mėnesį išmokėjimo A. F. aplinkybes, tačiau jų pačių parodymai visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste kelia abejonių jų realumu ir tikrumu, todėl pagrįstai apylinkės teismo įvertinti kritiškai. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė abejones dėl pirmiau nurodytų liudytojų parodymų rodančias bei patvirtinančias aplinkybes, jas detaliai išanalizavo ir tinkamai įvertino, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ištyręs su A. F. parašo atsiradimu kasos išlaidų orderyje Nr. 1135 susijusius duomenis padarė pagrįstas išvadas dėl pastarojo dokumento klastojimo bei teisingai konstatavo, kad A. F. kasos išlaidų orderyje Nr. 1135 nepasirašė ir jame nurodytos 719,98 Lt pinigų sumos negavo. Prokurorė skunde naujų aplinkybių, paneigiančių teismo išvadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, išteisinantis A. F. dėl jai pareikštų kaltinimų nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka, todėl prokurorės apeliacinį skundą atmeta.

14Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

16Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai