Byla e2A-1540-910/2018
Dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. A. ir atsakovo sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Tulpė-1“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

31. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ (toliau – atsakovas, Bendrija) 4754,26 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 463,39 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 735,69 Eur delspinigių, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013 m. spalio 12 d. iki visiško atsiskaitymo su juo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. dirbo atsakovo Bendrijos valdybos pirmininku, jam nustatytas 400 Lt (po mokesčių) darbo užmokestis. Ieškovas buvo atsakingas už Bendrijos reikalų tvarkymą, darbų sodininkų bendrijoje organizavimą, darbo užmokesčio mokėjimą, tačiau dėl pinigų stygiaus nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. darbo užmokesčio negaudavo, Bendrijos interesus laikė svarbesniais už savo, planavo darbo užmokestį išsimokėti tada, kai bus sutvarkyti Bendrijos finansiniai ir ūkio reikalai. Nuo 2013 m. spalio 12 d., kai išrinka nauja Bendrijos valdyba ir kitas jos pirmininkas, ieškovui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, jis bandė ginčą spręsti taikiai, tačiau 2016 m. tapo aišku, kad ginčas taikiai neišsispręs. Ieškovas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 11 d. (ketverius metus) jis neatostogavo ir jam neišmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pasak ieškovo, Bendrijoje buvo daug problemų, reikėjo spręsti vandentiekio įvedimo klausimus, santykius su elektros tinklais, visur reikėjo atsakingo asmens, jis toks ir buvo. Už pirmininko darbą ieškovui priklausė darbo užmokestis, jis žinojo, kad ir prieš tai dirbę pirmininkai gaudavo darbo užmokestį. Atlyginimą ieškovui mokėjo buhalterė, vėliau, jai išėjus iš darbo, ieškovas dirbo ir buhalterio darbą, rinko narių mokesčius, vykdė apskaitą, todėl, ieškovo teigimu, jam priklauso darbo užmokestis už papildomą buhalterio darbą. Ieškovas pažymėjo, kad visi į jį kreipėsi kaip į Bendrijos pirmininką, jis tvarkė visus reikalus, užsakinėjo medžiagas, paslaugas, atsiskaitinėjo su tiekėjais. Savo pareigas vykdė iki 2013 m. spalio mėnesio, kai buvo išrinkta nauja Bendrijos valdyba. Ieškovas nurodė, kad, pradėdamas eiti pirmininko pareigas, pasirašė darbo sutartį, tačiau jos neturi, darbo sutartis turėtų būti likusi Bendrijos buhalteriniuose dokumentuose. Teismo proceso metu ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir taikyti atsakovui sankcijas už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą.

53. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad Bendrijos 2006 m. rugsėjo 3 d. visuotinio bendrijos susirinkimo metu ieškovas išrinktas į Bendrijos valdybą kartu su kitais aštuoniais valdybos nariais ir apibrėžtam laikotarpiui – dvejiems metams – buvo išrinktas Bendrijos pirmininku. Pasak atsakovo, darbo sutartis su ieškovu sudaryta ir 400 Lt darbo užmokestis kas mėnesį nustatytas jam kaip bendrijos pirmininkui, o ne valdybos pirmininkui. Iki 2008 m. rugsėjo 3 d. ieškovas turėjo teisę gauti darbo užmokestį. Ieškovas savo iniciatyva nutraukė darbo santykius su Bendrija 2013 m. spalio 11 d., apie tai pranešdamas Sodr‘ai. 2013 m. spalio 12 d. išrinkta nauja Bendrijos valdyba. Revizijos komisija 2014 m. gegužės 30 d. akte nustatė, kad ieškovas, eidamas Bendrijos pirmininko pareigas, savinosi Bendrijos lėšas, naudojo jas su Bendrijos veikla nesuderinamais tikslais, ir bendra jo pasisavintų lėšų suma – 87 284 Lt (25 279 Eur). Bendrija 2016 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą dėl nepagrįstai pasisavintų lėšų priteisimo iš ieškovo. Prasidėjus teismo procesui, ieškovas 2016 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nors iki tol trejus metus nekėlė darbo užmokesčio klausimo. Atsakovo teigimu, ieškovas, pažeisdamas aukščiausiojo Bendrijos organo – Bendrijos narių visuotinio susirinkimo – išreikštą valią, Bendrijos pirmininku faktiškai buvo septynerius metus, t. y. daugiau nei tris kartus ilgiau, negu buvo paskirtas Bendrijos visuotiniame narių susirinkime. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 111 straipsnio 1 dalies nuostata netaikytina, nes ieškovas buvo išrinktas įstatyme aiškiai apibrėžtai Bendrijos valdymo organo kadencijai, 2006 m. rugsėjo 3 d. išrinktos valdybos įgaliojimai nebuvo pratęsti, nes ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip Bendrijos valdybos organo, pareigas ir nesušaukė visuotinio narių susirinkimo. Atsakovo teigimu, pasibaigus dvejų metų kadencijai, ieškovui nepriklausė darbo užmokestis nei kaip Bendrijos pirmininkui, nei kaip valdybos pirmininkui. Pagal darbo sutartį ieškovas privalėjo dirbti iki 2008 m. rugsėjo 3d., už šį laikotarpį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neprašo. Tai reiškia, kad ieškovas pripažįsta, jog nurodytu laikotarpiu atostogavo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas visiškai disponavo Bendrijos lėšomis ir turėjo galimybę išsimokėti darbo užmokestį, jeigu toks jam priklausė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

64. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 1371 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75. Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 3 d. atsakovo sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ narių susirinkime buvo išrinktas dvejiems metams sodininkų bendrijos pirmininku, patvirtintas 400 Lt kas mėnesį grynais atlyginimas. Bendrijos buhaltere paskirta N. Š.. Sodr‘os duomenimis, ieškovas nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. buvo deklaruojamas kaip Bendrijos darbuotojas. 2013 m. spalio 12 d. įvyko Bendrijos narių susirinkimas, kuriame išrinkti Bendrijos valdymo organai, Bendrijos valdybos pirmininku išrinktas D. N.. Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą patvirtina, kad ieškovas darbo santykius Bendrijoje nutraukė DK 125 straipsnio pagrindu 2013 m. spalio 11 d., t. y. dar prieš 2013 m. spalio 12 d. visuotinį narių susirinkimą, kuriame išrinkta nauja Bendrovės valdyba.

86. Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį teismas nurodė, kad į teismą su ieškiniu dėl nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo ieškovas kreipėsi 2016 m. spalio 11 d. Sodr‘os duomenimis, ieškovo darbo santykiai Bendrijoje pasibaigė 2013 m. spalio 11 d. Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškovas, manydamas, kad, vadovaujantis DK 141 straipsnio 1 dalimi, su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta darbo santykių pasibaigimo dieną, t. y. 2013 m. spalio 11 d., savo teises turėjo ginti per trejų metų laikotarpį, ir, pateikdamas teismui ieškinį 2016 m. spalio 11 d., t. y. paskutiniąją trejų metų termino dieną, nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs bendrojo trejų metų ieškinio senaties termino.

97. Dėl ieškovą ir atsakovą siejusių teisinių santykių, pasibaigus dvejų metų laikotarpiui, kuriam ieškovas išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku, teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, darė išvadą, kad Bendrijos valdybos pirmininko pareigas ir toliau ėjo ieškovas. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 11 d. Bendrijoje nesušaukta nė vieno Bendrijos narių visuotinio susirinkimo, nors tai pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio reikalavimus turėtų būti daroma kasmet. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, ėjęs Bendrijos valdybos pirmininko pareigas, žinojo apie tokių susirinkimų šaukimo būtinumą, taip pat ir apie tai, kad jo kadencija terminuota. Byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių Bendrijos narių susirinkimai nebuvo šaukiami tuo metu, kai ieškovas ėjo valdybos pirmininko pareigas, arba, jeigu ir buvo šaukiami, nebuvo protokoluojami, įforminami atitinkamais rašytiniais sprendimais. Šiuo klausimu bylos duomenys prieštaringi: atsakovo atstovas D. N. nurodė, kad vykdavo kažkokie „balaganai“, o ne susirinkimai; liudytojai parodė, kad susirinkdavo nariai spręsti tam tikrus klausimus. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad Bendrijos narių susirinkimai buvo fiksuojami Sodininkų bendrijos įstatymo ar Bendrijos įstatų nustatyta tvarka, nėra jokių Bendrijos, Bendrijos valdybos sprendimų tuo laikotarpiu, kai ieškovas ėjo Bendrijos valdybos pirmininko pareigas. Kartu teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog 2008 metais ieškovas nebuvo atšauktas iš pirmininko pareigų, nebuvo perrinkta valdyba, tais metais ir vėliau nebuvo šaukiami Bendrijos narių susirinkimai įstatymo nustatyta tvarka, savaime nepaneigia fakto, kad ieškovas de facto ėjo Bendrijos valdybos pirmininko pareigas ir kad jam turėjo būti mokamas darbo užmokestis – darbo sutartis nebuvo nutraukta, duomenys apie ieškovo pajamas, susijusias su darbo santykiais „Tulpė-1“, Sodr‘ai deklaruoti už visą laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 11 d., santykiuose su trečiaisiais asmenimis ieškovas veikė Bendrijos vardu. Teismas priėjo prie išvados, kad, 2006 m. rugsėjo 3 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime valdybos pirmininku išrinkus ieškovą, jį ir Bendriją siejo darbo teisiniai santykiai iki 2013 m. spalio 11 d. Tai patvirtina Sodros oficialūs duomenys, ieškovo paaiškinimai, liudytojų N. Š., N. S., S. S. parodymai. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra rašytinės darbo sutarties, yra pakankamai kitų įrodymų pripažinti, jog ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai nuo jo išrinkimo į valdybos primininko pareigas iki 2013 m. spalio 11 d.

108. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas buvo atsakingas ne tik už Bendrijos narių susirinkimų šaukimą ir organizavimą, valdymo organų rinkimą, taip pat ir už darbo užmokesčio išmokėjimą. Tai ieškovas patvirtino ir duodamas paaiškinimus teisme. Nors ieškovas nurodė, kad atlyginimą išmokėdavo buhalterė, tačiau buhalterė, duodama parodymus kaip liudytoja teismo posėdyje, nurodė, jog pinigus visada išmokėdavo ieškovo nurodymu, jam išmokėdavo tiek darbo užmokestį, tiek išduodavo pinigų Bendrijos reikmėms. Tiek ieškovas, tiek liudytoja apklausta buhalterė akcentavo, kad darbo užmokestis ieškovui mokėtas, kol buvo tam pinigų, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Bendrijai pinigų stigo, nebuvo surenkami narių mokesčiai, dėl to nebuvo galimybės išmokėti darbo užmokestį ne tik ieškovui, kaip pirmininkui, bet ir buhalterei, santechnikui. Tokius ieškovo paaiškinimus ir liudytojos parodymus teismas vertino kritiškai bei pažymėjo, kad tai nepaneigia ieškovo atsakomybės tvarkyti Bendrijos finansinę apskaitą bei organizuoti veiklą taip, jog pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams (kurių Bendrijoje buvo trys) būtų užtikrintos jų socialinės garantijos, tarp jų – ir teisė gauti darbo užmokestį.

119. Teismas pripažino, kad ieškovas, iki 2013 m. spalio mėn. būdamas atsakovo Bendrijos valdybos pirmininkas, veikė analogiškai kaip veiktų įmonės vadovas, turėjo galimybę disponuoti atsakovo lėšomis, atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu, atsiskaitymu pagal sutartis su Bendrija, su paslaugų teikėjais. Tiek ieškovas, tiek liudijusi buhalterė tvirtino, kad Bendrija neturėjo lėšų, tačiau jų nurodytų aplinkybių apie sunkią Bendrijos turtinę padėtį nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Priešingai, avanso apyskaitų, sutarčių, kasos išlaidų orderių kopijos patvirtina, kad iš Bendrijos lėšų ieškovui buvo išduodamos nemažos pinigų sumos. Atsakovas teigia, kad ieškovas Bendrijos lėšas naudoja savo reikmėms, nepateisindamas išleistų lėšų panaudojimo. Ieškovas ginasi, kad visos jo gautos iš Bendrijos piniginės lėšos buvo panaudotos Bendrijos reikmėms – vandentiekio remontui, elektros tinklams sutvarkyti, įvairioms medžiagoms pirkti, kuro išlaidoms. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, priėjo prie išvados, kad labiau tikėtina, jog ieškovui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis pranešimas Sodr‘ai apie apdraustųjų nedraudžiamuosius laikotarpius patvirtina, jog nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovas buvo nemokamų atostogų, taigi Sodr‘ai nebuvo vien formaliai deklaruojamos draudžiamosios pajamos, Bendrijoje buvo fiksuojami ir atostogų, nemokamų atostogų, nedraudžiamieji laikotarpiai. Be to, ieškovas darbo užmokesčio sumų reikalauja nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., ir tikėtina, kad jo reikalavimas paremtas tuo, jog iki 2009 m. rugsėjo 1 d. revizijos komisijos buvo nustatyta, kad ieškovui darbo užmokestis buvo apskaičiuotas ir išmokėtas bei permokėtas, tai patvirtina byloje esanti pažyma. Byloje nėra jokių kitų įrodymų apie darbo užmokesčio mokėjimą ieškovui, t. y. nei darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei kasos išlaidų orderių, kuriuose būtų pažymėta, kad išmokamas darbo užmokestis. Tačiau, ieškovo prašymu (tai patvirtino liudytoja apklausta buvusi Bendrovės buhalterė), buvo išrašyta pažyma apie ieškovui neišmokėtą 16 415,50 Lt (4754,26 Eur) darbo užmokestį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 10 d. Pažyma išrašyta, kai dar nebuvo išrinkta naujai Bendrijos valdyba, ieškovui asmeniškai paprašius jam lojalios buhalterės. Pažyma pagrįsta Sodr‘os duomenimis, pagal kuriuos Bendrija mokėjo mokesčius už ieškovą, ir negali patvirtinti faktinės situacijos apie ieškovui mokėtą ar nemokėtą darbo užmokestį, juolab atsižvelgiant į tai, kokios pinigų sumos iš Bendrijos lėšų buvo išmokėtos ieškovui ir nebuvo pateisintos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki pat 2013 m. spalio 10 d. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas, kuris pats Bendrijoje buvo atsakingas už darbo sutarties sąlygų dėl darbo užmokesčio mokėjimo laikymąsi, disponavo Bendrijos lėšomis, per visą ginčo laikotarpį ėmė Bendrijos pinigines lėšas pagal kasos išlaidų orderius, nenurodant juose pagrindo, nevedant bendrijoje darbo užmokesčio mokėjimo apskaitos, yra gavęs atsiskaitymą už savo darbą Bendrijoje. Naujai išrinkta atsakovo Bendrijos valdyba, jos pirmininkas šiuo atveju negali būti atsakingi už ankstesnės Bendrijos veiklą darbo santykiuose su ieškovu, kai nustatyta, kad ieškovas darbo santykius nutraukė dar iki naujų Bendrijos valdymo organų išrinkimo.

1210. Remdamasis nurodytais argumentais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo 4754,26 Eur darbo užmokesčio, 463,39 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų dėl 735,69 Eur delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013 m. spalio 12 d. iki visiško atsiskaitymo dienos priteisimo.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

1311. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1411.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovą ir atsakovą nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 11 d. siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pagal užimamas pareigas turėjo galimybę disponuoti ir disponavo atsakovo lėšomis, todėl yra sau išsimokėjęs siekiamą prisiteisti darbo užmokestį. Apeliantas negalėjo nurodyti išmokėti sau atlyginimo, nes Bendrijos biudžete nebuvo tam lėšų. Pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad tiek liudytoja apklausta buhalterė, tiek ieškovas tvirtino, jog Bendrija neturėjo lėšų. Buhalterei patvirtinus, kad Bendrija neturėjo lėšų ne tik pirmininko, bet ir buhalterės, santechniko darbo užmokesčiui, teismas neturėjo pagrindo daryti kitokią išvadą, nes darbo užmokestis nebuvo mokamas ne tik valdybos pirmininkui, bet ir kitiems Bendrijos darbuotojams. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Bendrijai stigo pinigų, nes nebuvo surenkami narių mokesčiai. Apeliantas pirmosios instancijos teismo proceso metu paaiškino, jis Bendrijos interesus vertino aukščiau nei savo, planavo darbo užmokestį išsimokėti tada, kai bus sutvarkyti Bendrijos finansiniai ir ūkio reikalai.

1511.2. Teismo argumentas, kad avanso apyskaitų, sutarčių įrodymai, kasos išlaidų orderių kopijos patvirtina, jog iš Bendrijos lėšų ieškovui buvo išduodamos nemažos pinigų sumos, vertintini kritiškai. Šie dokumentai nepatvirtina, kad ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovo vadovaujama Bendrija, net ir esant sudėtingai finansinei situacijai, stengėsi vykdyti veiklą, atitinkančią Bendrijos narių interesus. Ieškovas buvo priverstas rinktis tarp Bendrijos interesų ir veiklos tęstinumo bei savo interesų. Jis nusprendė nemokėti sau atlyginimo iki Bendrijos finansinės situacijos stabilizavimosi, nes neturėjo pagrindo nesitikėti, kad, finansinei būklei pagerėjus, atlyginimas jam bus išmokėtas.

1611.3. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui. Ieškovas nedisponuoja atsakovo buhalteriniais dokumentais ir būtent atsakovas teigia, kad Bendrijos biudžete buvo pakankamai lėšų ieškovo atlyginimui mokėti. Tai atsakovas grindžia pateikiamomis ieškovo avansinėmis apyskaitomis ir kasos išlaidų orderiais. Tačiau tai tik patvirtina, kad ieškovas vykdė Bendrijos veiklą, o ne tai, kad Bendrijos biudžete buvo pakankamai lėšų ir veiklai vykdyti, ir atlyginimams mokėti. Pirmos instancijos teismo nurodytos avansinės apyskaitos bei kasos išlaidų orderiai patvirtina faktą, kad Bendrijoje buvo vykdomi darbai, t. v. vandentiekio sistemos renovacija, elektros galios didinimas, Bendrijos vietinių kelių remontas ir priežiūra. Taigi būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovo teiginiai apie nepakankamas lėšas atlyginimams mokėti – nepagrįsti. Juolab kad būtent atsakovas disponuoja Bendrijos buhalteriniais dokumentais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad tiek liudytoja apklausta buhalterė, tiek ieškovas tvirtino, jog Bendrija neturėjo lėšų, tačiau tokių aplinkybių apie sunkią atsakovo turtinę padėtį nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą aplinkybių, kurių įrodymais ieškovas nedisponuoja.

1711.4. Išvadą, kad ieškovui buvo sumokėtas siekiamas prisiteisti atlyginimas, teismas nepagrįstai grindė tuo, jog laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovas buvo nemokamose atostogose, vadinasi, Sodr‘ai nebuvo vien formaliai deklaruojamos draudžiamosios pajamos, Bendrijoje buvo fiksuojami ir atostogų, nemokamų atostogų, nedraudžiamieji laikotarpiai. Tai, kad Bendrijoje buvo siekiama atsakingai deklaruoti Sodr‘ai aktualią informaciją ir mokėti mokesčius, tik patvirtina, jog ieškovas siekė tinkamai organizuoti Bendrijos veiklą.

1811.5. Teigdamas, kad ieškovas prašo priteisti atlyginimą būtent nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. tik todėl, jog revizijos komisija nustatė, kad nuo šios datos jam nebuvo mokamas atlyginimas, teismas nepateikė jokių tokios savo nuomonės argumentų. Ieškovas jam neišmokėto atlyginimo reikalauja nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., nes nuo šios dienos jam ir nebuvo mokamas atlyginimas Bendrijoje. Tai, kad ieškovas neginčija revizijos komisijos nustatytos datos, nuo kurios jam nebuvo mokamas atlyginimas, tik patvirtina, jog revizijos komisija šią datą nustatė teisingai. Taip pat neaišku, kodėl teismas nurodo, kad Bendrijos buhalterės išrašyta pažyma apie ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį negali patvirtinti faktinės situacijos apie jam išmokėtą/neišmokėtą darbo užmokestį. Teismas ieškovui palankias aplinkybes — liudytojų parodymus apie lėšų darbo užmokesčiui išmokėti nebuvimą, revizijos komisijos patvirtinimą, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d. nebuvo mokamas atlyginimas, Bendrijos buhalterės pažymą apie neišmokėta darbo užmokestį, pažymoje nurodytos neišmokėto darbo užmokesčio sumos atitiktį Sodr‘os duomenims – laiko patvirtinančiomis ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, nenurodydamas tam priežasčių. Ta aplinkybė, kad Bendrijos buhalterės pažyma išrašyta dar neišrinkus naujos Bendrijos valdybos, patvirtina, jog ieškovas, priešingai nei teigė atsakovas, nepradėjo teisminio ginčo dėl atlyginimo priteisimo, kaip atsako į atsakovo ieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo. Teismas taip pat nenurodė, iš kokių aplinkybių sprendė, jog Bendrijos buhalterė lojali apeliantui, kaip tai susiję su aptariamos pažymos išrašymu. Teismas nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, jog pažymoje nurodytas darbo užmokestis ieškovui apskaičiuotas netiksliai ar nepagrįstai.

1911.6. Aplinkybės, kokios piniginės lėšos ir kokiu pagrindu buvo išmokėtos ieškovui laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki pat 2013 m. spalio 10 d., bus nustatinėjamos civilinėje byloje Nr. e2-945-1012/2018 pagal sodininkų bendrijos „Tulpė-1‘ ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos priteisimo, kuri šiuo metu sustabdyta. Nurodytoje civilinėje byloje sprendžiama dėl ieškovui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d. išduotų Bendrijos lėšų, nustatinėjama, ar pinigines lėšas ieškovas pagrįstai išleido Bendrijos reikmėms. Teismas skundžiamame sprendime nurodęs, kad apie ieškovui galbūt išmokėtą ar neišmokėtą darbo užmokestį sprendžia įvertinęs tai, kokios pinigų sumos iš Bendrijos lėšų buvo išmokėtos ieškovui ir nebuvo pateisintos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d., iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, nagrinėjamų kitoje civilinėje byloje Nr. e2-945-1012/2018, nors to negalėjo daryti, nes išsamiai šių įrodymų netyrė.

2011.7. Pagal DK 21 straipsnio 1 dalį darbuotojas — tai fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Viena iš esminių darbo santykių sąlygų – darbuotojo darbo atlygintinumas. Šioje civilinėje byloje teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d. buvo mokamas atlyginimas, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.

2112. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, be to, prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo iki 2013 m. rugsėjo ir delspinigiams. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2212.1. Ieškovui (apeliantui) puikiai žinoma, kad iš sodininkų bendrijos nario mokesčio atsiskaitymai už visiems Bendrijos nariams tiekiamą elektros energiją ar už vandentiekio remonto darbus niekada nebuvo vykdomi. Nario mokestis buvo ir yra renkamas kaip vienkartinis fiksuotas metinis mokestis. Jo paskirtis buvo ir yra susijusi su Bendrijos valdymo organų administracinių funkcijų vykdymu: apmokamos kanceliarinės išlaidos, telefono išlaidos, kitos smulkios išlaidos, jeigu jos reikalingos administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat išmokamas darbo užmokestis (jei toks paskirtas aukščiausio Bendrijos valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo sprendimu) bei sumokami su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai. Jokie dideli Bendrijos infrastruktūros remonto darbai niekada nebuvo ir nėra vykdomi iš nario mokesčių.

2312.2. Ginčo laikotarpiu ieškovas sau yra išsimokėjęs iš Bendrijos kasos iš viso 71 472 Lt (20 779,73 Eur). Tai – daug didesnė suma, nei reikalaujama ieškiniu šioje byloje. Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. Bendrijos sąskaitoje buvo fiksuojamas gana nemažas lėšų likutis, tik 2013 m. fiksuotas neigiamas likutis, kurio nebūtų buvę, jeigu ieškovas nebūtų nepagrįstai savinęsis Bendrijos lėšų.

2412.3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuolat trūko lėšų Bendrijos veiklai vykdyti, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes Bendrija jokios ūkinės komercinės veiklos, kuriai būtinos nuolatinės apyvartinės lėšos, niekuomet nevykdė ir nevykdo. Sodininkų bendrija, vadovaujantis Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi įstatymų leidėjas numatęs sodininkų bendrijoms organizacinę priežiūros ir valdymo funkciją, o ne ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

2512.4. Apelianto teiginiai, kad jis vykdė didelius infrastruktūrinius projektus – vandentiekio restauravimo darbus, elektros galios didinimo darbus, kelių tvarkymą ir tiesimą ir pan., teisingi tik iš dalies. Iš tiesų 2010 m. atliktas vandentiekio trasos dalinis remontas, kuriam buvo renkamos tikslinės lėšos iš suinteresuotų asmenų ir formuojamas atskiras biudžetas (kadangi ne visiems Bendrijos gyventojams vanduo tiekiamas šia trasa ir ne visiems šis remontas buvo aktualus). Šiam tikslui buvo surinkta 11 013 Lt, kurie ir buvo panaudoti. Vandentiekio trasos remonto darbai net nebuvo pradėti, kol nebuvo surinkta reikiama pinigų suma. Apeliantas, kuris nuolat remiasi vandentiekio remonto darbais, kaip esminiais, patvirtinančiais Bendrijos lėšų panaudojimą bei faktinius darbo santykius, pamiršta paminėti svarbią aplinkybę, kad šie vandentiekio remonto darbai buvo vienkartinis projektas, pradėtas ir užbaigtas 2010 m. pavasarį, tam surinkus tikslines lėšas iš suinteresuotų Bendrijos narių. Sutvarkius šią vandentiekio trasą, daugiau jokio pobūdžio vandentiekio rekonstrukcijos darbų Bendrijoje nebuvo vykdyta. Apeliantas nepaaiškino ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kurioje vietoje ir kokius konkrečiai Bendrijos teritorijoje esančius kelius (gatves) jis remontavo iš Bendrijos lėšų. Dėl elektros energijos galios didinimo pažymėtina tai, kad šis projektas sukėlė didžiulį Bendrijos narių nepasitenkinimą, nes vėl buvo pradėta rinkti lėšas, tačiau jokie darbai realiai nevyko. 2013 m. susibūrė Bendrijos narių iniciatyvinė grupė, kuri ėmė kelti klausimus dėl surinktų Bendrijos lėšų panaudojimo bei dėl visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo. 2013 m. spalio 12 d. įvyko pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kurio išvakarėse 2013 m. spalio 11 d. ieškovas išsiuntė pranešimą Sodr‘ai apie savo darbo santykių pabaigą Bendrijoje, net nelaukdamas Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo dėl jo atšaukimo (tuo tik patvirtindamas Bendrijos išsakytą poziciją, kad ieškovas ginčo laikotarpiu veikė neturėdamas jokių įgaliojimų, todėl jam ir nereikėjo Bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl jo atšaukimo).

2612.5. Ieškovo nurodytų „projektų“ įgyvendinimas nesukūrė ieškovo ir atsakovo darbo teisinių santykių de jure, įvertinant ir tą aplinkybę, kad tiek prieš tai buvę Bendrijos pirmininkai, tiek ir 2013 m. spalio 12 d. susirinkime išrinkta valdyba bei jos pirmininkas Bendrijos organizacinius ir valdymo klausimus įgyvendindavo ir šiuo metu įgyvendina išimtinai visuomeniniais pagrindais atstovaudami Bendriją pagal pavedimą (t. y. nesudarydami darbo sutarčių).

2712.6. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Bendrijos valdymo organo narius renka Bendrijos narių susirinkimas Bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Atsakovo įstatuose numatytas dvejų metų valdymo organų įgaliojimų terminas. Ieškovas sau darbo užmokestį mokėjosi trejus metus (t.y. vieneriais metais ilgiau, nei buvo nustatyta 2006 m. rugsėjo 3 d. susirinkime), be to, tam tikrą laiką sau išsimokėdavo ir buhalterės atlyginimą. Tai reiškia, kad ieškovas puikiai suprato, kad po 2009 m. rugsėjo 3 d. jo įgaliojimai buvo pasibaigę ne tik pagal Bendrijos įstatus, bet ir pagal imperatyvias įstatymo nuostatas.

2812.7. Ieškovas procesiniuose dokumentuose remiasi ištraukomis iš 2004 m. Darbo kodekso komentaro, tačiau jas cituoja nepilnai. Darbo kodekso komentaro autoriai pripažįsta, kad pirmiau skirtas darbuotojas turėtų vykdyti savo darbo funkcijas, bet laikyti, jog darbo santykiams faktiškai trunkant, darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui, negalima (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. III dalis. Vilnius, 2004, p. 85). Be to, ieškovas visiškai nepagrįstai atsakomybę už jam suteiktų įgaliojimų nepratęsimą teisės aktų nustatyta tvarka bando perkelti eiliniams Bendrijos nariams (sodininkams), tarp kurių nemažai yra pensinio amžiaus žmonių, kurie, kaip ir kiti Bendrijos nariai, nebūtinai susipažinę su teisės aktų, reglamentuojančių ginčo situaciją, nuostatomis ir neturi pareigos žinoti apie imperatyvias įstatymų nuostatas dėl terminuotos renkamų valdymo organų įgaliojimų trukmės. Apeliantui avansu buvo suteiktas pasitikėjimas, kuriuo jis nesąžiningai pasinaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tam tikrais atvejais gali būti situacijos, kad laikinai, kol bus išrinkta nauja valdyba ir jos pirmininkas, ieškovas galėjo laikinai eiti pareigas, tačiau tai negalėjo trukti penkerius metus ir ieškovas neturėjo teisės visą tą laikotarpį mokėti sau darbo užmokestį ar pretenduoti į jį. Nei Sodininkų bendrijų įstatyme, nei Bendrijos įstatuose neįtvirtintas kontrolės mechanizmas, kas konkrečiai turėtų kontroliuoti, teisėtai veikia Bendrijos valdymo organas ar ne. Už tai visų pirma atsakingas pats valdymo organas, kuris ir turėjo pareigą dar prieš pasibaigiant jo įgaliojimų terminui sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą bei išrinkti naujus valdymo organus arba prasitęsti savo įgaliojimus. Sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą yra eilinių Bendrijos narių teisė, o ne pareiga.

2912.8. Atsakovo nuomone, ieškovas sąmoningai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. nepildė darbo užmokesčio žiniaraščių, nes jam buvo žinomas imperatyvus teisės aktų reglamentavimas dėl ribotos sodininkų bendrijos valdymo organo įgaliojimų trukmės (Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis), jis suprato, kad darbo užmokesčio tolesnis mokėjimas, nesant Bendrijos narių susirinkimo atitinkamo sprendimo, reikštų Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų pažeidimą. Tai, kad Sodr‘ai pranešimas apie darbo santykių pabaigą pateiktas tik 2013 m. spalio 11 d., parodo ieškovo, kaip valdymo organo, netinkamą administracinių pareigų atlikimą, nes ieškovas laiku neinformavo Sodr‘os apie de jure pasibaigusius darbo santykius, o atgaline data pateikti pranešimų Sodr‘ai nėra teisinių galimybių. Tačiau darbo santykių deklaravimas Sodr‘os informacinėje sistemoje ir netgi mokesčių mokėjimas nesukuria de jure darbo teisinių santykių, jeigu nėra atitinkamo teisinio pagrindo (šiuo atveju - Bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl ieškovo išrinkimo/perrinkimo į valdymo organus, pasibaigus jo įgaliojimų trukmei).

3012.9. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2006 m. rugsėjo 3 d. išrinkta Bendrijos valdyba būtų faktiškai veikusi po jai suteiktų įgaliojimų pabaigos (po 2008 m. rugsėjo 3 d.).

3112.10. Ginčo laikotarpiu apeliantas darbo užmokesčio sau nemokėjo ne todėl, kad Bendrijos kasoje trūko tam lėšų, o dėl to, jog jis sąmoningai pasirinko kaip galimą atlygį paimti pinigus iš Bendrijos kasos kitais pagrindais (apmokant kuro išlaidas, namų apyvokos reikmenų įsigijimą, ir pan.), o ne pagal darbo užmokesčio žiniaraščius.

3212.11. Atmetus ieškinio pagrindinius reikalavimus, atmestini ir išvestiniai reikalavimai. Kita vertus, net ir patenkinus ieškinio pagrindinį reikalavimą, sprendžiant dėl sankcijų Bendrijai taikymo, būtina atsižvelgti į paties ieškovo elgesį: ketverius metus (nuo 2009 m. rugsėjo iki 2013 m. spalio) nemokėjo sau darbo užmokesčio, nors visiškai disponavo Bendrijos piniginėmis lėšomis, ir dar beveik trejus metus po pranešimo Sodr‘ai apie darbo santykių pabaigą nekėlė jokio pobūdžio reikalavimų Bendrijai dėl darbo užmokesčio išmokėjimo (jei manė, kad toks priklauso). Ieškinį pareiškė tik tuomet, kai Bendrija, atlikusi Bendrijos lėšų panaudojimo auditą, nustatė, kad apeliantas ilgą laiką savinosi iš Bendrijos kasos dideles pinigų sumas grynaisiais, ir kreipėsi į teismą dėl šių lėšų išieškojimo iš apelianto.

3312.12. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad darbo užmokestis apeliantui priklausė net ir pasibaigus jo įgaliojimų terminui, atsakovas prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį, kurios pradžia laikytina ne pranešimo Sodr‘ai apie darbo santykių pabaigą išsiuntimo data, bet, vadovautis CK 1.127 straipsnio 2 dalies nuostatomis, data, kai atsirado pareiga darbo užmokesčiui išmokėti: darbo užmokestis už 2009 m. rugsėjo mėn. turėjo būti išmokėtas 2009 m. spalio mėn., trejų metų ieškinio senaties terminas suėjo 2011 m. spalio mėn.; darbo užmokestis už 2009 m. spalio mėn. turėjo būti išmokėtas 2009 m. lapkričio mėn., trejų metų ieškinio senaties terminas suėjo 2011 m. lapkričio mėn. ir t. t. Ši nuostata kildinama iš DK 201 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas – kartą per mėnesį (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino tik dėl reikalavimo sumokėti darbo užmokestį už 2013 m. spalio mėnesį, nes ieškinį padavė 2016 m. spalio 11 d. Tuo tarpu už ankstesnius mėnesius ieškinio senaties terminas buvo suėjęs ir atsakovas prašo jį taikyti.

3412.13. Ieškiniu prašoma priteisti delspinigius, kurie apskaičiuoti už keturis metus, o ieškinys dėl delspinigių priteisimo pateiktas po trijų metų. Tai reiškia, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo yra suėjęs. Šiam reikalavimui taip pat prašoma taikyti ieškinio senatį.

3513. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti ta apimtimi, kiek tai susiję su teismo sprendimo motyvais, kad sodininkų bendriją ,,Tulpė-1“ ir A. A. laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. de facto siejo darbo santykiai, nurodant, jog šalių sudarytos darbo sutarties nuostata dėl neterminuotos darbo trukmės yra niekinė ex officio, ir šalių darbo sutartis pasibaigė 2008 m. rugsėjo 4 d.; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3613.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, vadovavosi tik pranešimais Sodr‘ai, kuriuos pildė ir teikė pats ieškovas, ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos Įstatų 23 punkto nuostatomis, buvo išrinktas į valdymo organus (valdybą) bei pirmininku tik dvejų metų laikotarpiui, nustatant jam ir darbo užmokestį. Tai reiškia, kad su ieškovu, kaip renkamu organu, privalėjo būti sudaryta tik terminuota darbo sutartis laikui, kuriam ieškovas buvo išrinktas pirmininku, t. y. dvejiems metams, nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. rugsėjo 3 d. Byloje nėra duomenų, kad, 2008 m. rugsėjo 3 d. pasibaigus tiek Bendrijos valdybos, tiek ieškovo, kaip šios valdybos pirmininko, įgaliojimams, būtų sušauktas Bendrijos narių susirinkimas ir ieškovas išrinktas (perrinktas) Bendrijos (valdybos) pirmininku kitai kadencijai. Darytina išvada, kad, 2008 m. rugsėjo 3 d. suėjus terminui, kuriam ieškovas buvo išrinktas kaip renkamas darbuotojas, de jure pasibaigė ir darbo santykiai, nes darbo sutarties terminas negalėjo būti ilgesnis, nei ieškovas buvo išrinktas, ir, suėjus išrinkimo terminui, darbo sutartis turėjo būti nutraukta vadovaujantis DK 109 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Rašytinės darbo sutarties sąlyga, kad su renkamu asmeniu (kaip valdymo organu) sudaryta neterminuota sutartis, pripažintina niekine ex officio, kaip prieštaraujanti imperatyviajai DK 109 straipsnio 3 dalies nuostatai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Niekinio sandorio teisiniai padariniai būtų pripažinimas, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Bendrijos valdybos kadencijos laikui (nuo 2006 m. rugsėjo 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 3 d.).

3713.2. Pasibaigus Bendrijos valdybos įgaliojimams 2008 m. rugsėjo 3 d. ir neišrinkus naujos valdybos, neaišku, kokios valdybos pirmininko pareigas de facto ėjo ieškovas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po 2008 m. rugsėjo 3 d. ir iki pat 2013 m. spalio 12 d. būtų Bendrijos valdyba, kuri būtų posėdžiavusi, priiminėjusi sprendimus ar pan., t. y. nėra jokių įrodymų, jog 2006 m. rugsėjo 3 d. išrinkta Bendrijos valdyba ir pasibaigus jos įgaliojimų trukmei veikė de facto Bendrijos vardu. Priešingai, tiek byloje apklausti liudytojai, tiek ir pats ieškovas pripažino, kad po 2008 m. rugsėjo 3 d. jis veikė Bendrijos vardu vienasmeniškai, t. y. pats priiminėjo sprendimus dėl Bendrijos lėšų panaudojimo, ir su jokia valdyba savo veiksmų nederino. Faktą dėl ieškovo vienasmeniško veikimo Bendrijos vardu, kaip įrodytą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Dėl to teigti, kad po 2008 m. rugsėjo 3 d. ieškovas de facto ėjo neveikiančios (neegzistuojančios) valdybos pirmininko pareigas nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

3813.3. Nors ieškovas ir po jam suteiktų įgaliojimų pabaigos veikė Bendrijos (bet ne valdybos) vardu, tai nereiškia, kad jis veikė teisėtai ar kad toks ieškovo veikimas de facto sukūrė (ar pratęsė) ieškovo ir atsakovo darbo santykius. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, pripažinus, kad šalių sudarytos darbo sutarties sąlyga dėl neterminuoto darbo yra niekinė ex officio, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nesant įrodymų apie tai, jog ieškovo, kaip (valdybos) pirmininko, kadencija būtų pratęsta įstatymų nustatyta tvarka, apie jokius de facto darbo teisinius santykius ginčo laikotarpiu negali būti kalbos, o priešingas situacijos vertinimas reikštų neįteisėtų ieškovo veiksmų pateisinimą. Įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Ta aplinkybė, kad Ieškovas deklaravo Sodroje neteisingus duomenis apie savo darbo stažą ir Bendrijos lėšomis mokėjo įmokas Sodrai, nesudaro pagrindo konstatuoti faktinius darbo santykius po ieškovui suteiktų įgaliojimų pabaigos.

3913.4. Sodininkų bendrijų įstatymas, skirtingai, nei, pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymas (37 straipsnio 4 dalis), nenumato pareigos sudaryti darbo sutartis su išrinktais sodininkų bendrijų vadovais (valdybos ar sodininkų bendrijos pirmininkais). Neretai sodininkų bendrijose jų valdymo organai (taip pat pirmininkai) veikia visuomeniniais pagrindais ir jų veikimas nesukuria faktinių darbo santykių. Vertinant sodininkų bendrijoje „Tulpė-1“ susiklosčiusią praktiką, pažymėtina tai, kad visi prieš ieškovą išrinkti pirmininkai (valdybos ar sodininkų bendrijos) dirbo atstovavimo pagal pavedimą pagrindais ir nė su vienu iš jų nebuvo sudaryta darbo sutartis. Su dabartiniu Bendrijos valdybos pirmininku darbo sutartis taip pat nesudaryta, nors jis šias pareigas eina gana ilgą laiką - nuo 2013 m. spalio 12 d., ir, veikdamas Bendrijos vardu, yra atlikęs nemažai darbų, tiek organizuojant elektros galios didinimo darbus, tiek sprendžiant einamuosius ūkinius klausimus (tarp jų – vandentiekio, kelių remonto ir pan.). Tačiau tai nereiškia, kad tokie dabartinio Bendrijos valdybos pirmininko veiksmai, veikiant ir atstovaujant Bendrijai, de facto sukūrė darbo teisinius santykius. Ieškovas buvo pirmasis ir kol kas vienintelis Bendrijos pirmininkas, kuriam buvo nuspręsta mokėti darbo užmokestį jo įgaliojimų trukmei – dvejiems metams.

4013.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktinius darbo santykius, rėmėsi liudytojų N. Š., N. S., S. S. parodymais apie tai, kad ieškovas organizavo vandentiekio remonto darbus. 2010 m. ieškovas iš tiesų organizavo vienos vandentiekio atšakos (bet ne viso Bendrijos vandentiekio, kaip klaidingai teigė ieškovas), kuria naudojosi tik dalis Bendrijos narių/gyventojų ir prie kurios prisijungęs pats ieškovas, remonto darbus. Šie darbai buvo vykdomi iš tų Bendrijos narių ir/ar gyventojų, kuriems vanduo tiekiamas, specialiai šiam tikslui surinktomis lėšomis. Tokie ieškovo veiksmai nesukūrė ir negalėjo sukurti ieškovo ir atsakovo darbo teisinių santykių.

4113.6. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. ieškovo ir atsakovo nesiejo nei faktiniai, nei teisiniai darbo santykiai. Ieškovas, sudarydamas neterminuotą darbo sutartį, kai pats atstovavo tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, bei veikdamas Bendrijos vardu po jam suteiktų įgaliojimų pasibaigimo, pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, įtvirtintas DK 109 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad Ieškovas, siekdamas išimtinai savanaudiškų tikslų (nepagrįstai užsitikrino sau darbo stažą, sveikatos draudimą, nuolatines pajamas ir pan.), neteisėtai pasinaudojo situacija ir neorganizavo naujo Bendrijos narių susirinkimo, prieš kitus asmenis bei Bendrijos narius prisistatinėjo Bendrijos pirmininku, nesuponuoja pagrindo po įgaliojimų trukmės pasibaigimo šalių susiklosčiusius santykius pripažinti darbo santykiais de facto, nes įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos (iš neteisės teisės neatsiranda).

4213.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais ginčo laikotarpiu šalių santykiai pripažinti darbo santykiais de facto, naikintini, kaip prieštaraujantys imperatyvioms darbo kodekso normoms bei suformuotai teisminei praktikai panašaus pobūdžio bylose.

4314. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

4414.1. DK 109 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas terminuotoms darbo sutartims sudaryti siejamas su rinkimais arba paskyrimu į atitinkamas pareigas, kurioms eiti suteikti laikini įgaliojimai. Darbo teisės doktrinoje nesutariama dėl situacijos, kai, pasibaigus įgaliojimams, baigiasi terminuota darbo sutartis ir nėra kam pavaduoti arba eiti pareigų, nes dar neišrinktas (nepaskirtas) naujai kadencijai kitas asmuo. Darbo kodekso komentaro autoriai tokiu atveju pripažįsta, kad pirmiau skirtas darbuotojas turėtų vykdyti savo darbo funkcijas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. iki pat 2013 m. spalio 11 d. ieškovas pagrįstai vykdė darbo funkcijas Bendrijoje, buvo registruotas Sodr‘os duomenų bazėje, buvo mokami visi privalomi mokesčiai Nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki pat 2013 m. spalio 11 d. ieškovas privalėjo administruoti Bendrijos reikalus, t. y., esant faktiniams darbo santykiams, darbo sutartis buvo pratęsta iki bus išrinkta nauja Bendrijos valdyba. Tik išrinkus naują Bendrijos valdybą, buvo pateiktas pranešimas Sodra‘ai dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažintina, kad, 2008 m. rugsėjo 3 d. pasibaigus laikotarpiui, kuriam buvo išrinkta Bendrijos valdyba, nutrūko pavedimo teisiniai santykiai, tačiau darbo teisiniai santykiai pagal šalių sudarytą darbo sutartį, kuri buvo neterminuota, tęsėsi iki 2013 m. spalio 11 d., t. y. naujos valdybos išrinkimo.

4514.2. Apeliantui žinoma, kad faktiškai ieškovas vykdė sodininkų bendrijos valdybos pirmininko pareigas ir po 2008 m. rugsėjo 3 d., kai pasibaigė išrinktos valdybos paskyrimo terminas. Nepaisant to, kad valdybos išrinkimo terminas buvo pasibaigęs, valdyba faktiškai veikė. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek liudytojai patvirtino, kad išrinktoji valdyba ir po 2008 m. rugsėjo 3 d. susirinkdavo, aptardavo aktualius Bendrijai klausimus, priimdavo reikalingus sprendimus. Be to, pasibaigus išrinktosios valdybos įgaliojimų terminui, senajai valdybai ir bendrijos pirmininkui netęsiant veiklos, Bendrija būtų likusi be valdymo organo (vadovo) ir nebūtų turėjusi atstovo, per kurį būtų galėjusi bendrauti su trečiaisiais asmenimis ir valdžios institucijomis.

4614.3. Apeliantas nepagrįstai kaltino ieškovą, esą jis sąmoningai, pasibaigus valdybos ir valdybos pirmininko įgaliojimų terminui, nesušaukė naujo Bendrijos narių susirinkimo ir neorganizavo naujos valdybos bei valdybos pirmininko rinkimų. Tačiau teismo posėdžio metu dabartinis Bendrijos primininkas D. N. patvirtino, Bendrijos narių susirinkimai vykdavo, tik pasak liudytojo, jie būdavo gana chaotiški. Be to, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas, 1/10 bendrijos narių ir revizijos komisija (revizorius). Bendrijos įstatų 25 punkte numatyta, kad, Bendrijos narių reikalavimu, gali būti sušauktas neeilinis bendrijos narių susirinkimas. Pagal Bendrijos įstatų 20.6 punktą visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę rinkti bendrijos pirmininką, revizijos komisiją bei juos atleisti. Akivaizdu, kad Bendrijos nariai, manydami, jog ieškovas veikia neteisėtai, kad pažeidžiamos jų teisės, turėjo teisę inicijuoti Bendrijos narių susirinkimą ir išsirinkti naują valdybą bei nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Tačiau Bendrijos narius valdybos pirmininko, dirbančio pagal darbo sutartį, darbas tenkino ir niekas neturėjo pretenzijų. Tokiu elgesiu Bendrijos nariai neprieštaravo, kad ieškovas ir toliau eitų Bendrijos valdybos pirmininko pareigas, vykdytų šioms pareigoms priskirtinas funkcijas pagal darbo sutartį.

4714.4. Apelianto teiginiai, esą Sodininkų bendrijų įstatymas nenumato pareigos sudaryti darbo sutartį su išrinktais bendrijų vadovais, tėra apelianto įstatymo interpretacija. Nors šis įstatymas nenumato tokios pareigos, tačiau taip pat ir nedraudžia sudaryti darbo sutarčių su išrinktais sodininkų bendrijų vadovais. Po ieškovo išrinkimo valdybos pirmininku Bendrijos narių visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą sudaryti su juo darbo sutartį, todėl faktas, kad naujais išrinktas valdybos pirmininkas dirba neatlygintinai, šioje byloje teisiškai nereikšmingas. Be to, Bendrijos narys N. S., liudijęs teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ankstesniems Bendrijos vadovams būdavo mokamas darbo užmokestis, tačiau, ar buvo sudaromos su jais darbo sutartys, liudytojas negalėjo pasakyti.

4814.5. Ši civilinė byla jau buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1322-852/2017 grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėdamas, kad ieškovas, pasibaigus jo išrinkimo terminui, nebuvo atleistas iš darbo jokio kompetentingo juridinio asmens organo sprendimu; byloje yra duomenų, kad ieškovas, pasibaigus paskyrimo terminui, toliau realiai vykdė Bendrijos valdybos pirmininko pareigas, t y. atstovavo Bendrijai prieš trečiuosius asmenis, sudarinėjo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje yra duomenų, jog ieškovas dirbo pagal darbo sutartį, o ne kaip juridinio asmens dalyvis, kurio pareigos juridinio asmens valdyme paprastai neatlygintinos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ta aplinkybė, jog 2008 metais ieškovas nebuvo atšauktas iš pirmininko pareigų, nebuvo perrenkama valdyba, nebuvo šaukiamų tais metais ir vėliau Bendrijos narių susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka, savaime nepaneigia fakto, kad ieškovas de facto ėjo Bendrijos valdybos pirmininko pareigas pagal darbo sutartį, bei jam turėjo būti mokamas darbo užmokestis, nes darbo sutartis nebuvo nutraukta, o ieškovas tiek Bendrijos viduje, tiek santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė Bendrijos vardu.

4914.6. Iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovą ir atsakovą nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 11 d. siejo darbo teisiniai santykiai, kurie savo esme yra atlygintiniai, už juos turi būti mokamas darbo užmokestis. Dėl to atsakovo Bendrijos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o prašoma pakeisti skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai motyvai ir išvados

5015. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5116. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys. Ieškovas, sutikdamas su teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 11 d. ieškovas faktiškai vykdė Bendrijos valdybos pirmininko funkcijas, jį ir Bendriją siejo darbo teisiniai santykiai, nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti ieškovo reikalaujamų su darbo santykiais susijusių išmokų, grindžiamu tuo, jog ieškovas pagal užimamas pareigas turėjo galimybę disponuoti ir disponavo atsakovo lėšomis, todėl yra sau išsimokėjęs siekiamą prisiteisti darbo užmokestį. Atsakovas, iš esmės sutikdamas su teismo sprendimu atmesti ieškinį, apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimo motyvus, kad ginčo laikotarpiu ieškovą iš atsakovą de facto siejo darbo teisiniai santykiai ir kad ieškovas už darbą Bendrijoje turėjo teisę gauti darbo užmokestį.

5217. Byloje nustatyta, kad sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ 2006 m. rugsėjo 3 d. visuotiniame narių susirinkime išrinkta Bendrijos valdyba iš devynių narių, o ieškovas išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku dvejiems metams, patvirtinant jam 400 Lt dydžio (po mokesčių, grynais) mėnesinį atlyginimą. 2006 m. rugsėjo 4 d. pranešimu apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ieškovas informavo Sodr‘ą apie jo priėmimą į darbą Bendrijoje. 2008 m. rugsėjo 3 d. suėjus dvejų metų terminui, kuriam ieškovas išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku, nauji Bendrijos valdymo organai nebuvo išrinkti, toliau Bendrijos vardu iki 2013 m. spalio 11 d. veikė ir jai atstovavo ieškovas. Sodr‘os duomenimis, ieškovas nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. deklaruotas kaip sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ darbuotojas, buvo mokami nustatyti mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 2013 m. spalio 12 d. įvyko Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuriame išrinkti nauji Bendrijos valdymo organai, Bendrijos valdybos pirmininku išrinktas D. N.. Ieškovas 2013 m. spalio 14 d. pateikė Sodr‘ai pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, nurodydamas, kad jo darbo santykiai Bendrijoje pasibaigė 2013 m. spalio 11 d. DK 125 straipsnio pagrindu. Naujai išrinktų Bendrijos valdymo organų iniciatyva Bendrijoje atlikta buhalterinės apskaitos laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. revizija. 2014 m. gegužės 30 d. revizijos akte, be kitų išvadų, nurodyta, kad nepagrįsta sąskaitomis-faktūromis, medžiagų nurašymo aktais, kitais mokėjimų dokumentais 45 191 Lt dydžio išlaidų už darbus pagal sutartis suma, nepagrįstai didelės ir sodininkų Bendrijos nepatvirtintos A. A. asmeninės ūkinės išlaidos 9267 Lt sumai ir 32 826 Lt dydžio kuro išlaidos; bendra nepagrįstų išlaidų suma – 87 284 Lt. Bendrija 2016 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. dėl 25 279 Eur (87 283,33 Lt) dydžio žalos atlyginimo. Nurodyta civilinė byla 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi sustabdyta, laukiant kol bus išnagrinėta ši civilinė byla dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-945-1012/2018 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

5318. Ieškovas 2016 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau –Darbo ginčų komisija), prašydamas išieškoti iš Bendrijos nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. nemokėtą darbo užmokestį. Ieškovas reikalavimą grindė Bendrijos buhalterės 2013 m. spalio 10 d. parengta pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 10 d. ieškovui neišmokėta 16 415,50 Lt (4757,01 Eur) atlyginimo. Darbo ginčų komisija 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, remdamasi tuo, kad praleistas DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui nagrinėti individualų darbo ginčą pateikti ir nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas praleistam terminui atnaujinti. 2016 m. spalio 11 d. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti 4758,12 Eur nesumokėto darbo užmokesčio skolą, 463,77 kompensaciją už nepanaudotas atostogas, delspinigius už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį iki atleidimo iš darbo dienos bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką po atleidimo iš darbo iki visiško atsiskaitymo dienos.

5420. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendime priėjęs prie išvados, kad, pasibaigus dvejų metų kadencijai, kuriai ieškovas 2006 m. rugsėjo 3 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 11 d. ieškovas faktiškai vykdė Bendrijos valdybos pirmininko funkcijas, jį ir Bendriją siejo darbo teisiniai santykiai, ieškinio reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo atmetė, konstatavęs, jog ieškovas pagal užimamas pareigas turėjo galimybę disponuoti ir disponavo atsakovo lėšomis, todėl yra sau išsimokėjęs siekiamą prisiteisti darbo užmokestį.

55Dėl ginčo šalis nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. siejusių santykių pobūdžio

5621. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl ieškovą ir Bendriją laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. siejusių darbo santykių ir pripažinti, kad ginčo šalių darbo sutarties nuostata dėl neterminuotos darbo trukmės yra niekinė ex officio, ir šalių darbo sutartis pasibaigė 2008 m. rugsėjo 4 d.

5722. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 109 straipsnio 3 dalį su renkamais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai). Atsakovas teisingai pažymi, kad darbo sutartis, sudaryta pagal DK 109 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra terminuota įstatymo pagrindu ir kad ši įstatymo nuostata yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Tačiau kartu pažymėtina tai, kad aptariama darbo teisės norma, kaip ir bet kuri kita, negali būti taikoma a priori, neatsižvelgiant į konkrečiu nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes.

5823. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta išimtinė bendrijos narių teisė rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius. Pagal atsakovo Bendrijos įstatų 20.6 punktą Bendrijos valdybos narių, tarp jų – Bendrijos valdybos pirmininko, atleidimo iš pareigų klausimą sprendžia Bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Byloje nustatyta, kad po to, kai 2008 m. rugsėjo 3 d. suėjo dvejų metų terminas, kuriam ieškovas išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku, nebuvo Bendrijos narių visuotinio susirinkimo, nauji Bendrijos valdymo organų nariai neišrinkti, neišspręstas ieškovo atleidimo iš pareigų, pasibaigus jo įgaliojimų terminui, klausimas. Bylos duomenimis, nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 11 d. tiek Bendrijos vidiniuose santykiuose, tiek išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis Bendrijos valdymo organo vardu veikė ieškovas, vykdydamas tas pačias funkcijas, kokias vykdė nuo 2006 m. rugsėjo 3 d. išrinkimo Bendrijos valdybos pirmininku. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad Bendrija, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo, negali likti be valdymo organų. Taigi, suėjus dvejų metų terminui, kuriam ieškovas išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku, Bendrijos narių visuotiniame susirinkime neišrinkus naujos valdybos ir jos pirmininko, ieškovo veiksmai, toliau vykdant Bendrijos valdybos pirmininko funkcijas, negali būti laikomi neteisėtais, nes priešingu atveju Bendrijoje nebūtų valdymo organo (Bendrijos valdybos) vardu veikiančio asmens.

5924. Dėl atsakovo argumentų, kad nauji valdymo organai nebuvo išrinkti dėl ieškovo kaltės, t. y. jam nevykdant įstatymo ir Bendrijos įstatų nustatytos pareigos kasmet šaukti visuotinius narių susirinkimus, pažymėtina tai, jog pagal Bendrijos įstatų 25 punktą visuotinio narių susirinkimo ne rečiau kaip kartą per metus sušaukimo pareiga nustatyta Bendrijos valdybai. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas bei 1/10 bendrijos narių. Teise inicijuoti visuotinio narių susirinkimo sušaukimą neabejotinai gali būti pasinaudojama, jeigu nepritariama Bendrijos valdymo organų veiklai. Juolab tokia teisė turėtų būti įgyvendinama, jeigu manoma, kad Bendrijos valdymo organų įgaliojimų laikas pasibaigė ir dėl to jie neturi teisėto pagrindo veikti Bendrijos vardu. Minėta, sodininkų bendrija, kaip viešasis juridinis asmuo, negali likti be jos teises įgyvendinančių ir pareigas vykdančių valdymo organų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. Bendrijos narių iniciatyvinė grupė inicijavo visuotinio susirinkimo sušaukimą, 2013 m. spalio 12 d. įvykusiame susirinkime išrinkta nauja Bendrijos valdyba ir jos pirmininkas. Ieškovui nešaukiant visuotinių susirinkimų, Bendrijos nariams nepritariant tam, kad ieškovas, pasibaigus dvejų metų terminui, toliau vykdytų Bendrijos valdybos pirmininko funkcijas, tokios iniciatyvos galėjo būti imtasi ir anksčiau.

6025. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui po 2008 m. rugsėjo 3 d. toliau vykdant Bendrijos valdybos pirmininko funkcijas, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį darbo sutartis, sudaryta su renkamais darbuotojais, yra terminuota. Pažymėtina, kad į bylą nepateikta rašytinės darbo sutarties, kurioje būtų atsakovo kvestionuojama sąlyga dėl ieškovo darbo santykių neterminuoto pobūdžio. Ta aplinkybė, jog ieškovas tęsė Bendrijos valdybos pirmininko darbą, pasibaigus dvejų metų terminui, kuriam jis buvo išrinktas, nereiškia, kad jo darbo sutartis tapo neterminuota. Pasibaigus dvejų metų išrinkimo Bendrijos valdybos pirmininku terminui, ieškovas toliau vykdė Bendrijos valdybos pirmininko funkcijas, nes nebuvo išrinkta nauja Bendrijos valdyba ir naujas jos pirmininkas. Tačiau po 2008 m. rugsėjo 3 d. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, vadovaudamasis Bendrijos įstatų 20.6 punktu, galėjo bet kada išspręsti ieškovo, kaip Bendrijos valdybos pirmininko, atleidimo iš pareigų klausimą, išrinkti naują Bendrijos valdybą bei jos pirmininką. To nepadaryta iki 2013 m. spalio 12 d.

6126. Išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo laikotarpiu būtent ieškovas faktiškai vykdė Bendrijos valdymo organo (valdybos) pirmininko funkcijas, Bendrijoje jis faktiškai buvo pripažįstamas teisėtu Bendrijos valdymo organo atstovu, faktiniu elgesiu buvo pritariama, kad jis veiktų Bendrijos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrijoje buvo mokami nario mokesčiai, tikslinės įmokos. Bendrijos aukščiausias organas – visuotinis narių susirinkimas – neinicijavo ieškovo atleidimo iš pareigų (Bendrijos įstatų 20.6 punktas). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą manyti, jog, pasibaigus dvejų metų išrinkimo į Bendrijos pirmininko pareigas, už kurių vykdymą ieškovui visuotinio susirinkimo nustatytas 400 Lt kas mėnesį atlyginimas, jis toliau ėjo nurodytas pareigas neatlygintinai. Ir po 2008 m. rugsėjo 3 d. ieškovui buvo mokamas atlyginimas, jo darbo santykiai su atsakovo Bendrija deklaruojami Sodr‘ai, mokant įstatymo nustatytus mokesčius į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus. Nėra pagrindo manyti, kad apie ieškovo darbo Bendrijoje atlygintinį pobūdį nebuvo žinoma. Iki 2013 m. spalio 12 d. visuotinio susirinkimo tokiems faktiniams santykiams nebuvo prieštaraujama. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad po 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. spalio 11 d. ieškovą ir atsakovą de facto siejo darbo teisiniai santykiai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

6227. Atsižvelgiant į tai, kad, 2006 m. rugsėjo 3 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime išrinkus ieškovą Bendrijos valdybos pirmininku, jam buvo nutarta mokėti atlyginimą už darbą, įvertinus tai, kad po 2008 m. rugsėjo 3 d. aukščiausias Bendrijos organas neatleido ieškovo ir nepakeitė jo darbo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir po 2008 m. rugsėjo 3 d. ieškovui už vykdomas Bendrijos valdybos pirmininko funkcijas turėjo būti mokamas nustatytas atlyginimas – 400 Lt kas mėnesį (po mokesčių).

6327. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad visi prieš ieškovą išrinkti pirmininkai (valdybos ar sodininkų bendrijos) dirbo atstovavimo pagal pavedimą pagrindais, nė su vienu iš jų nebuvo sudaryta darbo sutartis ir mokamas atlyginimas, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2006 m. rugsėjo 3 d. nutarimas mokėti ieškovui atlyginimą nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Kai dėl ieškovo buvo priimtas individualus Bendrijos aukščiausio organo sprendimas, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti ieškovo teisę gauti atlyginimą už Bendrijos valdybos pirmininko funkcijų vykdymą, remiantis buvusių ar esamų Bendrijos valdymo organų situacija.

6428. Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo apeliacinis skundas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalį atmestinas kaip nepagrįstas.

65Dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokesčio skolą

6629. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d. buvo mokamas atlyginimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 4754,26 Eur darbo užmokesčio skolą.

6730. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs proceso dalyvius, apklausęs liudytojus, nurodė, kad ieškovas iki pat 2013 m. spalio mėn. turėjo galimybę disponuoti Bendrijos lėšomis, byloje esantys rašytiniai įrodymai (avanso apyskaitų, kasos išlaidų orderių kopijos) patvirtina, jog iš Bendrijos lėšų ieškovui buvo išduodamos nemažos pinigų sumos. Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas, per visą ginčo laikotarpį ėmęs Bendrijos lėšas pagal kasos išlaidų orderius, nenurodant juose pagrindo, nevedant Bendrijoje darbo užmokesčio mokėjimo apskaitos, yra gavęs atsiskaitymą už savo darbą Bendrijoje.

6831. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad jis negalėjo nurodyti išmokėti jam atlyginimą, nes nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Bendrijoje stigo lėšų darbo užmokesčiui mokėti, todėl jis, Bendrijos interesus vertindamas aukščiau negu savo, nereikalavo mokėti atlyginimą ir planavo, jog atlyginimas bus išmokėtas tada, kai bus sutvarkyti Bendrijos finansiniai ir ūkio reikalai.

6932. Pažymėtina, kad iš Bendrijos pajamų ir išlaidų 2007 m. -2013 m. gegužės mėn. suvestinės, pridėtos prie 2014 m. gegužės 30 d. Buhalterinės apskaitos revizijos akto, matyti, kad Bendrijoje 2009 m. gauta 106 676 Lt pajamų. Ieškovui iš Bendrijos lėšų išmokėta 4525 Lt už kurą ir 505 Lt asmeninėms ūkio išlaidoms. 2010 m. Bendrijoje gauta 92 288 Lt pajamų. Ieškovui iš Bendrijos lėšų išmokėta 7970 Lt už kurą ir 2200 Lt asmeninėms ūkio išlaidoms. 5146 Lt išmokėjimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais. Po visų Bendrijos išlaidų lėšų likutis buvo 11 801 Lt. 2011 m. Bendrijoje gauta 54 448 Lt pajamų. Ieškovui iš Bendrijos lėšų išmokėta 5165 Lt už kurą ir 1043 Lt asmeninėms ūkio išlaidoms. 10 695 Lt išmokėjimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais. Po visų išlaidų Bendrijos lėšų likutis – 25 593 Lt. 2012 m. Bendrijoje gauta 25 672 Lt pajamų. Ieškovui iš Bendrijos lėšų išmokėta 2515 Lt už kurą ir 35 Lt asmeninėms ūkio išlaidoms. Po visų išlaidų Bendrijos lėšų likutis – 13 584 Lt. Iki 2013 m. spalio mėnesio Bendrijoje surinkta 10 487 Lt pajamų. Ieškovui iš Bendrijos lėšų išmokėta 5 Lt už kurą ir 2318 Lt asmeninėms ūkio išlaidoms. 29 350 Lt išmokėjimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais.

7033. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Bendrijos pajamų ir išlaidų 2007 m.-2013 m. gegužės mėn. suvestinė, paties ieškovo pasirašytos avanso apyskaitos, kasos išlaidų orderiai – patvirtina, kad ginčo laikotarpiu Bendrijoje buvo nemažos sumos lėšų. Priešingu atveju ieškovas nebūtų gavęs kasos išlaidų orderiuose ir avanso apyskaitose nurodyto dydžio sumų. Ginčo laikotarpiu ieškovui iš Bendrijos lėšų išmokėta 6101 Lt (1767 Eur) asmeninėms ūkio išlaidoms (neaišku, kokia jų paskirtis), o kuro išlaidoms – net 20 180 Lt (5844,53 Eur) Bendrijos lėšų, iš viso – 26 281 Lt (7611,50 Eur). Be to, 45 191 Lt (13 088,22 Eur) dydžio sumų išmokėjimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais.

7134. Aptarti Bendrijos buhalterinės apskaitos revizijos akto duomenys paneigia ieškovo argumentus, jog ginčo laikotarpiu Bendrijoje stokojo lėšų darbo užmokesčiui mokėti. Ieškovo pozicija, kad jis ginčo laikotarpiu negalėjo gauti darbo užmokesčio dėl lėšų Bendrijoje stygiaus, atmestina kaip prieštaraujanti byloje surinktų rašytinių įrodymų visumai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

7235. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo pareigą, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nebuvo įpareigotas įrodyti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Bendrijos biudžete buvo pakankamai lėšų darbo užmokesčiui mokėti. Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė savo pozicijos, kad ginčo laikotarpiu Bendrijoje stigo lėšų ir dėl to jam nebuvo mokamas atlyginimas.

7336. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ieškovas neįrodė Bendrijos lėšų darbo užmokesčiui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. mokėti stygiaus, pagrįstai rėmėsi byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtina Bendrijos lėšų ginčo laikotarpiu apimtį, analize. Akivaizdu, kad ieškovo paaiškinimai ir liudytoja apklaustos buvusios Bendrijos buhalterės parodymai apie Bendrijos lėšų stygių, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams, negali būti pagrindas pripažinti pagrįsta ieškovo poziciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo bylos duomenis, susijusius su ieškovui laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 11 d. išmokėtomis Bendrijos lėšomis, nes šie duomenys reikšmingi vertinant byloje pareikštų reikalavimų priteisti darbo užmokesčio skolą ir taikyti pavėluoto atsiskaitymo teisinius padarinius pagrįstumą. Tai pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje, grąžinant šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7437. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kokios Bendrijos lėšų sumos buvo skiriamos Bendrijos valdybos pirmininko asmeninėms ūkio, taip pat kuro išlaidoms, į tai, kokio dydžio sumų išmokėjimas nepagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, be to, įvertinus tai, jog ieškovas nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. kreipimosi į Darbo ginčų komisiją nesikreipė į Bendriją dėl jam ginčo laikotarpiu nemokėto darbo užmokesčio, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovas yra gavęs jo reikalaujamą priteisti 4754,26 Eur dydžio atlyginimą už darbą Bendrijoje laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 11 d., todėl nėra pagrindo tenkinti šioje byloje pareikštą ieškinį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

7538. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo atlikta Sodr‘os duomenų, susijusių su ieškovo darbu atsakovo Bendrijoje, analizė (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). Ieškovas teigimu, atlyginimas už darbą Bendrijoje jam nebuvo mokamas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 11 d. Kas mėnesį ieškovas turėjo teisę gauti 400 Lt (115,85 Eur) atlyginimą (po mokesčių). Atsižvelgiant į tai, kad, Sodr‘os duomenimis, nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo nedraudžiamieji laikotarpiai (t. y. penkis mėnesius ieškovas neturėjo pagrindo gauti darbo užmokesčio), ginčo laikotarpiu ieškovas galėjo gauti atlyginimą už 44 mėnesius bei darbą iki 2013 m. spalio 11 d. Skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, ieškovui priklausytų 17 741,94 Lt arba 5138,42 Eur dydžio suma (44 mėn. x 400 Lt + 141,94 Lt už 2013 m. spalio mėn. iki darbo santykių nutraukimo). Tuo tarpu šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas teigia, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 11 d. jam nesumokėta 16 415,50 Lt, t. y. 4754,26 Eur, darbo užmokesčio. Taigi, ieškovas reikalauja 1326,44 Lt arba 384,16 Eur mažiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu reikalavimu ieškovas pats pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu dalį priklausančio atlyginimo yra gavęs, nors nėra buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių, kada ir kokios sumos darbo užmokesčio ieškovui išmokėtos ginčo laikotarpiu. Aptartos aplinkybės papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas, turėdamas galimybę disponuoti ir disponuodamas Bendrijos lėšomis, yra gavęs atlyginimą už darbą Bendrojoje ginčo laikotarpiu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

76Dėl delspinigių

7739. Priėjus prie išvados, kad ieškovas neįrodė ginčo laikotarpiu negavęs jo reikalaujamos 4754,26 Eur darbo užmokesčio sumos, nėra teisinio pagrindo nagrinėti reikalavimą dėl delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą priteisimo.

7840. Kartu pažymėtina tai, kad ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje teigė, jog dėl to, kad Bendrijos interesai jam buvo aukščiau už asmeninius, stingant Bendrijoje lėšų, jis priėmė sprendimą nereikalauti darbo užmokesčio tol, kol bus išspręsti Bendrijos finansiniai ir ūkiniai reikalai. Kai pats ieškovas pripažino, kad laisva valia priėmė sprendimą negauti darbo užmokesčio, kai, bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu jis paimdavo iš Bendrijos nemažas sumas asmeninėms ūkio ir kuro išlaidoms, ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip nesuderinamas su sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, kurių privalo laikytis darbo teisinių santykių subjektai (DK 35 straipsnio 1 dalis).

7941. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teisingai nurodo, jog reikalavimas priteisti delspinigius pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šis terminas praleistas itin daug, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovas, nutraukęs darbo santykius savo valia 2013 m. rugsėjo 11 d., iki 2016 m. spalio 11 d. ieškinio padavimo nereikalavo delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą. Dėl to, net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ginčo laikotarpiu ieškovui nebuvo mokėtas darbo užmokestis, reikalavimas priteisti delspinigius būtų atmestas, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį ir nesant jokių svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti.

80Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

8142. Ieškovas taip pat reikalauja 463,39 Eur kompensacijos už laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 11 d. nepanaudotas atostogas.

8243. Pagal DK 177 straipsnio 2 dalį (2013 m. rugpjūčio 20 d. – 2014 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Kartu pažymėtina, kad 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. XI-2358 nustatyta, jog darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo nuostatą, ieškovas darbo santykių atsakovo Bendrijoje pasibaigimo metu turėjo teisę į piniginę kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas, neribojant jų trejų darbo metų terminu.

8344. Kompensaciją už ginčo laikotarpiu nepanaudotas atostogas ieškovas apskaičiavo nesilaikydamas teisės aktų reglamentuotų tokios kompensacijos apskaičiavimo taisyklių; jam nustatytą 400 Lt mėnesinį darbo užmokestį padaugindamas iš ketverių metų. Minėta, kad pagal DK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Be to, ieškovas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo nedraudžiamieji laikotarpiai, bylos duomenimis, ieškovas turėjo nemokamas atostogas. Pagal DK 170 straipsnio, reglamentuojančio darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, 1 dalies 6 punktą į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos nemokamos atostogos iki keturiolikos dienų. Taigi, nustatant ieškovo nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių kiekvieniems darbo metams, skaičių, turi būti įvertinta, kad nemokamų atostogų atitinkamais darbo metų laikotarpiais ieškovas turėjo daugiau negu keturiolika dienų. Už darbo metų nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį skaičiuotinos 28 kalendorinės dienos (20 darbo dienų) nepanaudotų atostogų. Už darbo metus nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. taip pat skaičiuotinos 28 kalendorinės dienos (20 darbo dienų) nepanaudotų atostogų. Už darbo metus nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., atsižvelgiant į 2012 m. liepos-rugpjūčio mėn. turėtas nemokamas atostogas, iš kurių į darbo stažą gali būti įskaičiuota tik keturiolika dienų, darbo metai prasitęsia iki 2012 m. spalio 17 d. (vienu mėnesiu ir 16 dienų), ir už šį darbo laikotarpį (nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 17 d.) skaičiuotinos 28 kalendorinės dienos (20 darbo dienų) nepanaudotų atostogų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo nedraudžiamasis laikotarpis, kuriuo į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti gali būti įskaitoma tik keturiolika dienų, darbo laikotarpio kasmetinėms atostogoms gauti pradžia nusikelia 2013 m. sausio 4 d. (2 mėnesiais ir 16 dienų) ir iki darbo santykių pasibaigimo 2013 m. spalio 11 d. skaičiuotinos 22 kalendorinės dienos (15 darbo dienų) nepanaudotų atostogų. Taigi ginčo laikotarpiu nepanaudotos 106 kalendorinės dienos (75 darbo dienos) atostogų.

8445. Ginčui aktualiu laikotarpiu piniginės kompensacijos dydis turėjo būti nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio (Aprašo 7 punktas). Vidutinis vienos darbo dienos užmokestis apskaičiuotinas pagal Aprašo 6 punkte įtvirtintus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašo 6.1, 6.2, 6.9 punktų nuostatas, būtų 18,46 Lt (5,35 Eur) (skaičiuojamu laikotarpiu (2013 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais) ieškovui nustatyta mėnesinė alga – 400 Lt x 3 (115,85 Eur x3); 2013 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais darbo dienų skaičius – 65 (23, 21 ir 21 d. d.). Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, piniginė kompensacija už laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 11 d. nepanaudotas atostogas – 1369,73 Lt arba 396,70 Eur (106 kalendorinės dienos nepanaudotų atostogų x 0,7 metinis darbo dienų koeficientas x 18,46 Lt 95,35 Eur). Darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja didesnės – 463,39 Eur – piniginės kompensacijos už ginčo laikotarpiu nepanaudotas atostogas.

8546. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, reikalaudamas darbo santykių atsakovo Bendrijoje pasibaigimo metu jam nesumokėtų sumų, rėmėsi Bendrijos buhalterės 2013 m. spalio 10 d. parengta pažyma apie neišmokėtą atlyginimą – 16 415,50 Lt. Šioje pažymoje nenurodyta apie ieškovui priklausančią kompensaciją už ginčo laikotarpiu nepanaudotas atostogas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, 2016 m. balandžio 28 d. kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją, reiškė reikalavimą tik dėl ginčo laikotarpiu negauto darbo užmokesčio. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kuri taip pat turėjo būti išmokėta paskutinę ieškovo darbo Bendrovėje dieną, t. y. 2013 m. spalio 11 d., (DK 141 straipsnis), ieškovas nereikalavo. Toks reikalavimas pareikštas tik teismui 2016 m. spalio 11 d. pateiktame ieškinyje.

8647. Atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu ieškovo gautas iš Bendrijos lėšų sumas, į tai, kad ieškovas darbo santykių nutraukimo 2013 m. spalio 11 d. metu turėjo galimybę disponuoti ir disponavo Bendrijos piniginėmis lėšomis, darytina išvada, jog piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas jis yra gavęs (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tokios kompensacijos priteisimas nagrinėjamoje byloje būtų nesuderinamas su DK 35 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, kuriais turi vadovautis ir teismas, spręsdamas darbo santykių subjektų ginčus. Dėl to ieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kuri, be kita ko, ieškovo apskaičiuota netinkamai ir didesnė, nei priklausytų pagal teisės aktus, atmestinas (DK 35 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

8748. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovas pats inicijavo darbo santykių atsakovo Bendrijoje nutraukimą, pateikdamas Sodr‘ai pranešimą apie socialinio draudimo pabaigą nuo 2013 m. spalio 11 d. Ieškovui neabejotinai buvo žinomos darbo teisės normų nuostatos, pagal kurias darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas darbą atsakovo Bendrijoje nusprendė nutraukti, kai dar nebuvo išrinkti nauji Bendrijos valdymo organai (nauja valdyba ir jos pirmininkas). Taigi jo darbo santykių pasibaigimo metu būtent pats ieškovas faktiškai veikė kaip Bendrijos valdymo organo atstovas ir būtent jam teko pareiga pasirūpinti, kad jo darbo santykių nutraukimas būtų tinkamai įformintas, taip pat būtų išspręstas visiško atsiskaitymo už darbą Bendrijoje klausimas. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas, nutraukęs su Bendrija darbo santykius, po to, kai 2013 m. spalio 12 d. visuotiniame susirinkime buvo išrinkta Bendrijos valdyba, būtų kreipęsis į naują Bendrijos valdymo organą dėl jam laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo iki 2013 m. spalio 11 d. nemokėto darbo užmokesčio, taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Kai nėra jokių įrodymų apie ieškovo pastangas dėl ginčo laikotarpiu, ieškovo teigimu, negauto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išsiieškojimo ne teismo tvarka, kreipiantis dėl jo į naują Bendrijos valdymo organą, ieškovo argumentai, kad jo delsimą beveik trejus metus kreiptis į teismą dėl nurodytu laikotarpiu negauto darbo užmokesčio priteisimo lėmė tikėjimas, jog šį klausimą pavyks išspręsti taikiai, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Darbo ginčų komisiją ieškovas dėl ginčo laikotarpiu negauto darbo užmokesčio kreipėsi tik 2016 m. balandžio 28 d., t. y. po to, kai, remdamasi sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ buhalterinės apskaitos revizijos 2014 m. gegužės 30 d. aktu, kuriame nustatyta, jog ieškovo vadovavimo Bendrijai laikotarpiu nepagrįstų išlaidų suma – 87 284 Lt, Bendrija 2016 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovo padarytos žalos atlyginimo.

8849. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti ieškinį teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

8950. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė darbo teisės normas šios konkrečios ginčo situacijos faktinėms aplinkybėms, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Naikinti ar keisti apskųstą teismo sprendimą dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

90Dėl bylinėjimo išlaidų

9150. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, ginčo šalių išlaidos, patirtos dėl jų abiejų inicijuoto apeliacinio proceso, neskirstytinos, turėtas išlaidas paliekant kiekvienai iš šalių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

92Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

93atmesti apeliacinius skundus.

94Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. 1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo... 4. 2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d.... 5. 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį,... 6. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu... 7. 5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 3 d. atsakovo sodininkų... 8. 6. Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį teismas nurodė, kad į... 9. 7. Dėl ieškovą ir atsakovą siejusių teisinių santykių, pasibaigus dvejų... 10. 8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas buvo atsakingas ne tik už Bendrijos... 11. 9. Teismas pripažino, kad ieškovas, iki 2013 m. spalio mėn. būdamas... 12. 10. Remdamasis nurodytais argumentais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo... 13. 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. 11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovą ir... 15. 11.2. Teismo argumentas, kad avanso apyskaitų, sutarčių įrodymai, kasos... 16. 11.3. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui.... 17. 11.4. Išvadą, kad ieškovui buvo sumokėtas siekiamas prisiteisti... 18. 11.5. Teigdamas, kad ieškovas prašo priteisti atlyginimą būtent nuo 2009 m.... 19. 11.6. Aplinkybės, kokios piniginės lėšos ir kokiu pagrindu buvo išmokėtos... 20. 11.7. Pagal DK 21 straipsnio 1 dalį darbuotojas — tai fizinis asmuo,... 21. 12. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad su... 22. 12.1. Ieškovui (apeliantui) puikiai žinoma, kad iš sodininkų bendrijos... 23. 12.2. Ginčo laikotarpiu ieškovas sau yra išsimokėjęs iš Bendrijos kasos... 24. 12.3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuolat trūko lėšų Bendrijos veiklai... 25. 12.4. Apelianto teiginiai, kad jis vykdė didelius infrastruktūrinius... 26. 12.5. Ieškovo nurodytų „projektų“ įgyvendinimas nesukūrė ieškovo ir... 27. 12.6. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas... 28. 12.7. Ieškovas procesiniuose dokumentuose remiasi ištraukomis iš 2004 m.... 29. 12.8. Atsakovo nuomone, ieškovas sąmoningai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.... 30. 12.9. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2006 m. rugsėjo 3 d.... 31. 12.10. Ginčo laikotarpiu apeliantas darbo užmokesčio sau nemokėjo ne... 32. 12.11. Atmetus ieškinio pagrindinius reikalavimus, atmestini ir išvestiniai... 33. 12.12. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad darbo užmokestis... 34. 12.13. Ieškiniu prašoma priteisti delspinigius, kurie apskaičiuoti už... 35. 13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017... 36. 13.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad laikotarpiu nuo 2006 m.... 37. 13.2. Pasibaigus Bendrijos valdybos įgaliojimams 2008 m. rugsėjo 3 d. ir... 38. 13.3. Nors ieškovas ir po jam suteiktų įgaliojimų pabaigos veikė Bendrijos... 39. 13.4. Sodininkų bendrijų įstatymas, skirtingai, nei, pavyzdžiui, Akcinių... 40. 13.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktinius darbo santykius,... 41. 13.6. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. ieškovo... 42. 13.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais ginčo... 43. 14. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį... 44. 14.1. DK 109 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas terminuotoms darbo... 45. 14.2. Apeliantui žinoma, kad faktiškai ieškovas vykdė sodininkų bendrijos... 46. 14.3. Apeliantas nepagrįstai kaltino ieškovą, esą jis sąmoningai,... 47. 14.4. Apelianto teiginiai, esą Sodininkų bendrijų įstatymas nenumato... 48. 14.5. Ši civilinė byla jau buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos... 49. 14.6. Iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad... 50. 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje... 51. 16. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė... 52. 17. Byloje nustatyta, kad sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ 2006 m. rugsėjo... 53. 18. Ieškovas 2016 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos... 54. 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendime... 55. Dėl ginčo šalis nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. spalio 11 d. siejusių... 56. 21. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 57. 22. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 109 straipsnio 3 dalį su... 58. 23. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta... 59. 24. Dėl atsakovo argumentų, kad nauji valdymo organai nebuvo išrinkti dėl... 60. 25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui po 2008 m. rugsėjo 3 d. toliau... 61. 26. Išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija... 62. 27. Atsižvelgiant į tai, kad, 2006 m. rugsėjo 3 d. Bendrijos narių... 63. 27. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad visi prieš ieškovą išrinkti... 64. 28. Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo apeliacinis skundas pakeisti... 65. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokesčio skolą... 66. 29. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų,... 67. 30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius... 68. 31. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia,... 69. 32. Pažymėtina, kad iš Bendrijos pajamų ir išlaidų 2007 m. -2013 m.... 70. 33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Bendrijos pajamų ir išlaidų... 71. 34. Aptarti Bendrijos buhalterinės apskaitos revizijos akto duomenys paneigia... 72. 35. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 73. 36. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto argumentus dėl... 74. 37. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kokios Bendrijos... 75. 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią pirmosios instancijos teismo... 76. Dėl delspinigių... 77. 39. Priėjus prie išvados, kad ieškovas neįrodė ginčo laikotarpiu negavęs... 78. 40. Kartu pažymėtina tai, kad ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek... 79. 41. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teisingai nurodo, jog reikalavimas... 80. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas... 81. 42. Ieškovas taip pat reikalauja 463,39 Eur kompensacijos už laikotarpiu nuo... 82. 43. Pagal DK 177 straipsnio 2 dalį (2013 m. rugpjūčio 20 d. – 2014 m.... 83. 44. Kompensaciją už ginčo laikotarpiu nepanaudotas atostogas ieškovas... 84. 45. Ginčui aktualiu laikotarpiu piniginės kompensacijos dydis turėjo būti... 85. 46. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, reikalaudamas darbo... 86. 47. Atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu ieškovo gautas iš Bendrijos lėšų... 87. 48. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovas pats inicijavo... 88. 49. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės... 89. 50. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios... 90. Dėl bylinėjimo išlaidų ... 91. 50. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, ginčo šalių... 92. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 93. atmesti apeliacinius skundus.... 94. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d....