Byla I-926-57/2007
Dėl sprendimo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Kornelijai Rušinaitei, atsakovės Neringos savivaldybės atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Ievai Gavelytei ir Rūtai Baškytei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Algiui Urbaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergej Juzik, trečiojo suinteresuoto asmens S.V. atstovui V.V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims P.A., Š.P., J.K.R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovei Neringos savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, S.V., J.K.R., Š.P., P.A., I.V., V.M., I.M., UAB „Klaipėdos ugnė“ dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu (b.l. 7-11) prašo teismo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimą Nr. 107 „Dėl individualių garažų ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“.

4Pareiškėjas nurodo, kad pagal Klaipėdos apygardos prokuratūroje surinktus duomenis Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 107 patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Žemės sklypas, kurio kadastrinis ( - ), esantis ( - ), pagal panaudos sutartį perduotas Neringos savivaldybės tarybai, pastarajai nuosavybės teise priklauso ir sklype esantis pastatas-garažas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-11-20 išraše nurodytas garažų adresas ( - )). Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas A.B., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas S.V., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas J.K.R., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas Š.P., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas P.A., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas I.V. Žemės sklypuose esantys pastatai - garažai nuosavybės teise priklauso A.B. (ji garažo nuosavybės teises perleido V.M. ir I.M.) (b.l. 242, 243), S.V., J.K.R., Š.P., P.A. Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 107 patvirtinto individualių garažų, ( - ), detaliojo plano sprendiniais numatoma rekonstruoti esamus garažus, įrengiant virš jų buitines patalpas; numatomas statinių aukštingumas - 2 aukštai su pastoge, statiniai dengiami šlaitiniais stogais; kiekvienam fiziniam asmeniui priklausančiam garažo statiniui numatoma formuoti atskirus sklypus; Neringos miesto valdybai priklausančių garažų statiniui (4 boksai) formuojamas dar vienas sklypas. Šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir suderino: Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamentas Klaipėdos apygarda, Neringos miesto vyriausias architektas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, LR teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pagrindu atliekanti teritorijų planavimo priežiūrą, patikrinusi detaliojo plano projektą, pateikė išvadą, kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka. Žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. l-1244 įsteigtas KNNP, LR Vyriausybei deleguota teisė nustatyti KNNP režimą. Toks režimas nustatytas 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. l269, kuriuo patvirtinta KNNP planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais KNNP nuostatais. KNNP schema įregistruota LR teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Detaliojo plano sprendiniai, numatantys komunalinės paskirties pastatų (garažų) rekonstrukciją, plečiant šiuos pastatus, t.y. didinant jų aukštingumą iki 2 aukštų su pastoge, vietoj esamo 1 aukšto, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams, įtvirtinantiems, jog vykdant I programą būtina parengti kompleksinį Nidos centro užnugario sutvarkymo planą, jame numatant nebeplėsti komunalinės paskirties pastatų (garažų, gaisrinės, katilinės) ir palaipsniui juos iškelti į komunalinę zoną, kai tik atsiras tam ekonominės, techninės ir kitokios galimybės, o išlaisvintas erdves ateity paversti žaliais plotais, sudarant perspektyvas gamtinių kopų kraštovaizdžiui, tame tarpe Urbo kalnui ir švyturiui apžvelgti (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento II punkto nuostatos), Pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 14 p. nuostatoms. Pareiškėjas pabrėžia, kad LR Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų KNNP nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t.y. iki 2004-06-20) 4p. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą LR Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“; 6.6 p. numatyta, kad nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą; 11 p. numatyta, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Pareiškėjo nuomone, atsakovei priėmus ginčijamą 2000-11-10 sprendimą Nr. 107 „Dėl individualių garažų ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ pažeisti nurodytų teisės aktų reikalavimai ir imperatyvios nuostatos: KNNP schemos pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 14 p., Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento II punkto nuostatos, LR saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d. bei KNNP nuostatų 4 p., 6.6 p. bei 11 p. Neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis prašyme nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams, Neringos savivaldybės tarybos sprendimas naikintinas. Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucijos 54 str. l d. įtvirtina valstybės pareigą rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. KNNP įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. KNNP žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (LR saugomų teritorijų įstatymo 31 str. l d., LR žemės įstatymo 6 str., KNNP nuostatų 5 p.). Šis nacionalinis parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą ir jų apsaugą (iš KNNP nuostatų). Valstybė priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus KNNP teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. KNNP įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

5Pareiškėjo atstovė, gindama viešąjį interesą, prašo prašymą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

6Atsakovė Neringos savivaldybė atsiliepime (b.l. 66-69) nurodo, kad su prašymu nesutinka. Teigia, kad pareiškėjas prašymą padavė praėjus daugiau negu šešiems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, todėl yra praleistas LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas terminas. Mano, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, byla turi būti nutraukta. Taip pat atsakovė nurodo, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo paskelbta, todėl jos taikymas nagrinėjant šį ginčą negalimas, nes pažeistų Konstitucijos 7 str. nuostatas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005-10-07 išvadose nurodė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai galiojo iki 2005 m., todėl atsakovė daro išvadą, kad prašymas grindžiamas teisės aktu, kurio negalima taikyti ir kurio galiojimas pasibaigęs. Atsakovė pažymi, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) buvo rekomendacinio pobūdžio, tai patvirtina Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-10-07 tarnybinio patikrinimo išvados, Aplinkos ministerijos 1999-09-06 rašte Nr. 02-05-3819 pateiktas išaiškinimas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005-10-07 išvadose nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai, kaip ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos, iki šiol neturėjo pilnos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl, atlikdami KNNP planavimo valstybinę priežiūrą, negalėjo vadovautis KNNP planavimo schema (generaliniu planu). Be to, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-10-07 išvadose nurodyta, kad nežinoma, kur yra KNNP planavimo schemos originalas ir kad šios schemos nepavyko gauti nei iš vienos tarnybos.

7Atsakovės atstovas prašo prašymą atmesti. Paaiškino, kad teisės aktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus yra rekomendacinio pobūdžio, taip pat ginčo dalykas nelaikytinas viešu interesu.

8Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b.l. 48-50) prašo pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybai priėmus 2000-11-10 sprendimą Nr. 107 „Dėl individualių garažų ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo pažeisti 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 p., Nidos ir jos artimos aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principiniame plane II teritorijai nustatytos tvarkymo programos, Saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d., 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų KNNP nuostatų 4, 6.6 p. reikalavimai.

9Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovės prašo skundą tenkinti. Atstovė Rūta Baškytė paaiškino, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka KNNP planavimo schemos sprendinių, o ši schema yra privalomas dokumentas, nes patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu, kurio savivaldybės institucijos keisti negali.

10Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas prašo prašymą tenkinti, paaiškino, kad palaiko prokuratūros poziciją.

11Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime (b.l. 52) nurodo, kad su prašymu sutinka. Mano, jog kilus pagrįstam įtarimui, kad bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

12Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas prašo prašymą tenkinti. Paaiškina, kad sutinka su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovės teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (b.l. 57, 58) nurodo, kad su prašymu sutinka. Pažymi, kad priimant sprendimą turėtų būti atsižvelgta į Konstitucinio Teismo sprendimus, susijusius su LR Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269.

14Tretysis suinteresuotas asmuo S.V. atsiliepime (b.l. 61, 62) nurodo, kad su prašymo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planas, kuris neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų. Schema yra dokumentas, kuriame užfiksuotos apibendrintos scheminės žinios apie teritorijas. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra - su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, jie yra rekomendacinio pobūdžio. Individualių garažų, ( - ), detalusis planas suderintas su visomis derinančiomis institucijomis, viešai apsvarstytas, patikrintas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-160. 1997-1998 metais rekonstruota miesto katilinė ir gaisrinės pastatas, atsisakyta šių pastatų iškėlimo į komunalinį sektorių dėl ekonominių sąlygų. Garažų teritorija nepatenka į Urbo kalno, kaip geomorfologinio paminklo, 2002-12-20 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 patvirtinto valstybės saugomo gamtos paveldo objekto teritorijos ribas. KNNP planavimo schemoje numatytas respektuoti istorinis takas, vedęs iš Nidos švyturio ir toliau - link jūros, nepraėjo per esamų garažų teritoriją. Esamų garažų iškėlimo į komunalinį sektorių galimybės nenumatytos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu šiuo metu rengiamame KNNP tvarkymo plane.

15Trečiojo suinteresuoto asmens S.V. atstovas prašo prašymo netenkinti. Jo nuomone, KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio, ginčijamas detalusis planas yra suderintas su visomis institucijomis.

16Tretieji suinteresuoti asmenys J.K.R., Š.P. ir P.A. prašo prašymo netenkinti.

17Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, I.V., V.M., I.M., UAB „Klaipėdos ugnė“ atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalis).

18Teismas konstatuoja.

19Prašymas tenkintinas.

20Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 107 „Dėl individualių garažų ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (b.l. 13-18, 23). Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), pagal panaudos sutartį perduotas Neringos savivaldybės tarybai, pastarajai nuosavybės teise priklauso ir sklype esantis pastatas-garažas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-11-20 išraše nurodytas garažų adresas ( - )). Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas A.B., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas S.V., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas J.K.R., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas Š.P., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ) esantis ( - ) išnuomotas P.A., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), išnuomotas I.V. Žemės sklypuose esantys pastatai - garažai nuosavybės teise priklauso I.V., V.M., I.M., S.M., J.K.R., Š.P., P.A. (b.l. 19-22, 24, 25, 244, 245).

21Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatoma rekonstruoti esamus garažus, įrengiant virš jų buitines patalpas; numatomas statinių aukštingumas - 2 aukštai su pastoge, statiniai dengiami šlaitiniais stogais; kiekvienam fiziniam asmeniui priklausančiam garažo statiniui numatoma formuoti atskirus sklypus; Neringos miesto valdybai priklausančių garažų statiniui (4 boksai) formuojamas dar vienas sklypas.

22Dėl viešojo intereso gynimo.

23Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su prašymu.

24Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme viešojo intereso sąvoka nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui ir teismui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne.

25Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai rodo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį interesą. Įvertinus tai, argumentai dėl viešojo intereso nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

26Dėl termino kreiptis prašymu į teismą.

27Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

28Atsakovei keliant klausimą dėl to, kad prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą, spręstinas klausimas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momento tuo atveju, kai į teismą, gindamas viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipiasi prokuroras. Sprendžiant prokuroro prašymo padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės teisme klausimą, būtina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

29Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–660/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-742/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006-11-09 gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-11-03 raštas Nr. V3-2.8-1932 (b.l. 12), kuriuo informuojama, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 107 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys komunalinės paskirties pastatų (šiuo atveju – garažų rekonstrukciją plečiant šiuos pastatus ir didinant jų aukštingumą iki 2 aukštų su mansarda vietoj esamo 1 aukšto akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, įtvirtinantiems jog, vykdant I programą, būtina parengti kompleksinį Nidos centro užnugario sutvarkymo planą, jame numatant nebeplėsti komunalinės paskirties pastatų (garažų, gaisrinės, katilinės ir kt.) ir palaipsniui juos iškelti į komunalinę zoną, kai tik atsiras tam ekonominės, techninės ir kitokios galimybės, o išlaisvintas erdves ateity paversti žaliais plotais, sudarant perspektyvas gamtinių kopų kraštovaizdžiui, tame tarpe Urbo kalnui ir švyturiui apžvelgti.

30Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas duomenis apie galimai pažeistą viešąjį interesą, gavo 2006-11-09, o į teismą kreipėsi 2006-12-11 (b.l. 5). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 66 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra nedarbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, laikytina, kad kreipimosi į teismą su prašymu terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, nėra praleistas, o atsakovės argumentai dėl šio termino praleidimo laikytini nepagrįstais.

31Dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.

32Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, siekdama išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, nutarė įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas), tarp jų, Kuršių nerijos nacionalinį parką - 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos).

33Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d.

34Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“. Šio Vyriausybės nutarimo 1 punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.

35Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre (b.l.31), o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat teismas pažymi, kad Teritorijų planavimo dokumentų registro išraše (b.l. 31) nurodyta šio dokumento saugojimo vieta, t.y. LR Vyriausybė, todėl atsakovės argumentai, kad nežinoma, kur yra schemos originalas ir kad jos nepavyko gauti, nepagrįsti.

36Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra pagrindo manyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), kuri turi būti taikoma šioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir yra neteisėta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas.

37Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu), 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

38LR Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t.y. iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Šių nuostatų 6.6 punkte numatyta, kad nacionalinio parko paskirtis yra plėtoti pažintinę rekreaciją, reguliuoti ūkinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal nacionalinio parko planavimo schemą, 11 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka, jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

39Be to, individualių garažų ( - ), teritorijos planavimo sąlygose yra nustatyti planuojamai teritorijai taikomi teisės aktai ir galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas).

40Atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, argumentai, kad aptariama Schema yra rekomendacinio pobūdžio, nepagrįsti.

41Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir jos artimos aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje II reglamentu pažymėtą teritoriją (b.l. 28-30). Ši teritorija Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės ir planinės dalies 4 skyriuje „Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamentas) įvardinta, kaip praėjimo iš centro link švyturio sutvarkymas ir jam tarnaujanti esamo apstatymo rekonstrukcijos teritorija. Nustatyta, kad šios teritorijos tikslas yra respektuoti istorinį taką, vedusį iš Nidos centro link švyturio ir toliau- link jūros. Tam būtina, vykdant I programą, kartu parengti kompleksinį Nidos centro užnugario sutvarkymo planą, jame numatant: a) nebeplėsti komunalinės paskirties pastatų (garažų, gaisrinės, katilinės ir kt.) ir palaipsniui juos iškelti į komunalinę zoną, kai tik atsiras tam ekonominės, techninės ir kitokios galimybės; b) išlaisvintas erdves ateity paversti žaliais plotais, sudarant perspektyvas gamtiniam kopų kraštovaizdžiui, tame tarpe Urbo kalnui ir švyturiui, apžvelgti; c) buvusios švyturio tarnybos pastatus perduoti KNNP moksliniam centrui ir muziejinei ekspozicijai apie Kuršių neriją įrengti; mažaverčius pastatus nukelti (b.l. 36).

42Įvertinęs ginčijamo detaliojo plano sprendinius, teismas konstatuoja, kad jais numatoma rekonstruoti esamus garažus, įrengiant virš jų buitines patalpas; numatomas statinių aukštingumas - 2 aukštai su pastoge (vietoj esamo vieno), statiniai dengiami šlaitiniais stogais; kiekvienam fiziniam asmeniui priklausančiam garažo statiniui numatoma formuoti atskirus sklypus; Neringos miesto valdybai priklausančių garažų statiniui (4 boksai) formuojamas dar vienas sklypas, todėl šie sprendiniai akivaizdžiai neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), LR Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktų.

43Visapusiškai išnagrinėjus bylos faktinius duomenis, darytina išvada, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimas neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 straipsniais,

Nutarė

45prašymą patenkinti.

46Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimą Nr. 107 „Dėl individualių garažų ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“.

47Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 3. pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu (b.l. 7-11)... 4. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Klaipėdos apygardos prokuratūroje surinktus... 5. Pareiškėjo atstovė, gindama viešąjį interesą, prašo prašymą tenkinti... 6. Atsakovė Neringos savivaldybė atsiliepime (b.l. 66-69) nurodo, kad su... 7. Atsakovės atstovas prašo prašymą atmesti. Paaiškino, kad teisės aktai,... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 10. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo S.V. atsiliepime (b.l. 61, 62) nurodo, kad... 15. Trečiojo suinteresuoto asmens S.V. atstovas prašo prašymo netenkinti.... 16. Tretieji suinteresuoti asmenys J.K.R., Š.P. ir P.A. prašo... 17. Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko... 18. Teismas konstatuoja.... 19. Prašymas tenkintinas.... 20. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, teismui pateiktų rašytinių... 21. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčijamo detaliojo plano... 22. Dėl viešojo intereso gynimo.... 23. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Lietuvos... 24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme viešojo... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo... 26. Dėl termino kreiptis prašymu į teismą.... 27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1... 28. Atsakovei keliant klausimą dėl to, kad prokuroras praleido terminą kreiptis... 29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 30. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas duomenis apie galimai pažeistą... 31. Dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.... 32. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu... 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr.... 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308... 35. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo... 36. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Kuršių nerijos... 37. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)... 38. LR Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 39. Be to, individualių garažų ( - ), teritorijos planavimo sąlygose yra... 40. Atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas bei Konstitucinio Teismo... 41. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos... 42. Įvertinęs ginčijamo detaliojo plano sprendinius, teismas konstatuoja, kad... 43. Visapusiškai išnagrinėjus bylos faktinius duomenis, darytina išvada, kad... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 straipsniais,... 45. prašymą patenkinti.... 46. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimą Nr. 107 „Dėl... 47. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...