Byla P-502-162-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556 – 631/2010 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,Progresyvios investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Remada“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. B., T. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Progresyvios investicijos“, Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Remada“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, Generalinis prokuroras), siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą (T 1, b. l. 2-8) prašydamas panaikinti: 1) Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. gegužės 10 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-030; 2) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus patvirtintą 2006 m. birželio 22 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-220; 3) Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. P2-691 ir juo patvirtintą žemes sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) Trakų rajono savivaldybėje, Lentvario seniūnijoje, ( - ), detalųjį planą; 4) Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2006 m. spalio 30 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-702; 5) Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2007 m. birželio 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-233.

5Pareiškėjas prašyme nurodė, kad žemės sklypas, su kuriuo susiję ginčijami administraciniai aktai, patenka į Lentvario dvaro sodybos (G12K) vizualinės apsaugos zoną (tarpinės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį). Kultūros ministro

62005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Lentvario dvaro sodyba pripažinta saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius

72005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. P2-296 leido rengti žemės sklypo, kadastrinis

8Nr. ( - ), esančio Trakų r. sav., Lentvario sen., ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), detalųjį planą, numatant žemės sklypo naudojimo būdo keitimą iš kitos specialios paskirties į gyvenamąją teritoriją (kotedžų statybai), o 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P2-344 sudarė su sklypo savininkais B. B. ir T. B. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. 2005 m. gegužės 10 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius patvirtino planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-030, kuriose detaliojo planavimo tikslais nurodyta žemės sklypo naudojimo būdo, pobūdžio pakeitimas į gyvenamąją teritoriją, numatant blokuotų kotedžų statybą, atsižvelgiant į specialųjį planą – Lentvario dvaro sodybos teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų planą. Sąlygų priedas – Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2005 m. balandžio 26 d. parengtos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 24. Pareiškėjo nuomone, planavimo sąlygos negalėjo būti išduotos, kadangi UAB „Paminklų restauravimo instituto“ 1995 metais parengtame Individualios apsaugos ir naudojimo reglamente (toliau – ir Reglamentas) nustatyti Lentvario dvaro sodybos apsaugos reikalavimai riboja naujų sodybų aukštingumą į pietvakarius ir vakarus nuo saugomo kraštovaizdžio zonos, nustato, kad reguliuojamo užstatymo zonoje galima nauja statyba, ribojant pastatų aukštį, plotį bei užstatymo tankumą, o saugomo kraštovaizdžio zonoje draudžiama keisti gamtinę aplinką ir landšaftą. Pagal Reglamentą leidžiama tik naujų sodybų statyba. Sodybos sąvoka, įtvirtinta Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003, neapima kotedžų. Pastebėjo, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2006 m. spalio 6 d. raštu Nr. (12.14.V)-2V-397 dėl specialiųjų sąlygų projektavimui nurodė sąlygą, įpareigojančią vadovautis Reglamentu. Pagal planavimo sąlygas buvo parengtas ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P2-691 patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Detalusis planas suderintas 2006 m. gegužės 30 d. protokolu Nr. AS-029. Pareiškėjas pastebėjo, kad detaliojo plano sudėtyje yra aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad teritorijoje nenumatomi darbai, galintys pakenkti Lentvario dvaro sodybos kraštovaizdžiui ir optimaliai jo apžvalgai. Ekspertų V. S. ir E. Z. parengtą paminklosauginę ekspertizę prašė vertinti kaip sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą. Atkreipė dėmesį, kad ekspertizėje neanalizuojama mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos galimybė, nevertintas detaliojo plano sprendinių poveikis Lentvario dvaro sodybai, neaptartas veiklos trukdymas kultūros paveldo objekto apžvelgiamumui, neatlikta statinių vizualizacija. Tai laikė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir Poveikio vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 29 punkto, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 39.4 punkto pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad viešas svarstymas įvyko 2005 m. rugsėjo 16 d., t. y. iki paminklosauginės urbanistinės ekspertizės atlikimo (2006-02-20), kuo pažeistas Poveikio vertinimo tvarkos aprašo 17 punktas, Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 4 punkto 7 dalis, 7.3.3 punktas, nesilaikyta Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto viešumo principo. Pažymėjo, jog sutinkamai su Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 88 punktu, vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ir optimaliai jų apžvalgai. Pakenkimo aplinkybę laikė nustatyta Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2007 m. sausio 19 d. posėdžio medžiaga. Dėl išvardintų argumentų, o taip pat dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 įsakymu Nr. D1-200, 8.3 punkto (nėra statinių vizualizacijos), 8.4 punkto (nėra sprendinių poveikio aplinkai kraštovaizdžio apsaugos aspektu ir iš esmės nevertintas sprendinių poveikis nekilnojamajai kultūros vertybei) ir 8.5 punkto (sprendinių poveikio vertinimo ataskaita nepateikta visuomenei, neįvykdyta planavimo sąlyga) pažeidimų turi būti panaikintas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-220 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. P2-691 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) Trakų r. sav., Lentvario sen., ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ bei juo patvirtintas detalusis planas. Pripažinus neteisėtu Detalųjį planą, turi būti panaikinti ir kiti individualaus pobūdžio teisės aktai: 2006-10-30 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. AS3-702 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2007 m. birželio 12 d. išduotas statybos leidimas Nr. AS1-233 (toliau – ir Statybos leidimas). Statybos leidimas prieštarauja Trakų rajono savivaldybės direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P2-691 patvirtinto Detaliojo plano sprendiniams, kadangi Detaliajame plane buvo numatyta 3 gyvenamųjų namų, susidedančių iš keliolikos butų, statyba, o Statybos leidimas išduotas UAB „Progresyvios investicijos“ 6 objektų vieno buto sublokuotų gyvenamųjų namų statybai. Pareiškėjas į teismą kreipėsi remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir pažymėjo, kad nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti, kadangi pakankamai duomenų, įrodančių viešojo intereso pažeidimą, buvo surinkta tik 2007 m. rugpjūčio 22 d., gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 6-1.6-212, kuriame nurodyti galimi pažeidimai tvirtinant Detalųjį planą bei išduodant Statybos leidimą. Apie galimus pažeidimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, rengiant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, Generalinei prokuratūrai 2007 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. VII-130-(l,13), kuris gautas 2007 m. rugpjūčio 30 d., pranešė Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – ir Komisija). Komisija tik 2007 m. gegužės 17 d. rašte sukonkretino padarytus pažeidimus. Teigė, kad sutinkamai su Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją galėjo kreiptis tik po to, kai prašymą išnagrinėjo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos 2007 m. liepos 23 d. atsakymo buvo pastebėta, kad ekspertai vadovavosi ne visa medžiaga.

9Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašė prašymą atmesti. Atsakovo nuomone, tai, kad planavimo sąlygose nepilnai nurodytas žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas, nenurodyta numatoma veikla – blokuotų kotedžų statyba, nėra pagrindas planavimo sąlygas naikinti, nes Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio viršininkas 2005 m. balandžio 26 d. pasirašydamas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 24, turėjo Trakų rajono savivaldybės administracijos

102005-04-14 prašymą Nr. AP3-916, kuriame aiškiai parašyta, kad sąlygos užklausiamos gyvenamųjų namų statybai, numatant blokuotų kotedžų statybą (iki trijų aukštų). Atkreipė dėmesį, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.38, 5.13 ir 7 punktuose numatyta sodybos sąvoka taikoma žemės sklypo apibrėžimui, o ne statinių apibrėžimui tokiame žemės sklype.

11Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Patikrinimo aktas surašytas nepažeidžiant galiojančių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Vėliau poziciją pakeitė ir prašė prašymą tenkinti. Pažymėjo, kad poziciją pakeitė išsamiau susipažinę su Reglamento galiojimu. Nurodė, kad Reglamentas buvo parengtas pagal Vyriausybės 1993 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 269. Įsigaliojus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, jo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad visi objektai saugomi kaip kultūros vertybės bei registruojami kultūros vertybių registre. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Lentvario dvaro sodyba pripažinta saugoma valstybės. Šiuo įsakymu buvo įteisintas Reglamento galiojimas nuo Lentvario dvaro sodybos įrašymo į registrą dienos. Pažymėjo, kad remiantis naujausiais archyviniais duomenimis parko teritorija gali būti dar išplėsta.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija prašė prašymą tenkinti.

14Tretieji suinteresuoti asmenys B. B. ir T. B. prašė skundą atmesti.

15Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvios investicijos“ prašė administracinę bylą nutraukti, nes praleistas įstatymo nustatytas prašymo padavimo teismui terminas, o teismui nusprendus nenutraukti administracinės bylos, pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėstė abejones dėl viešojo intereso pažeidimo, kadangi prokuroras neįrodė, jog Lentvario dvaro sodybos kraštovaizdis bus pažeistas pastačius gyvenamuosius namus. Vien tik procedūrinių pažeidimų nurodymas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pažymėjo, kad UAB „Progresyvios investicijos“ yra sąžiningas sklypo įgijėjas, į projektą investavo – atliko geologinius tyrinėjimus, projektavimo darbus, nugriovė gamybinį pastatą ir kita. Dėl to, o taip pat dėl sumažėjusios sklypo vertės patirtų didelių nuostolių. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčų, kilusių dėl detaliojo planavimo proceso, nagrinėjimo tvarkos, nustatytos Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 4 ir 5 punktuose bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2, 20.4 ir 33.4 punktuose. Dėl ko reikalavimas dėl planavimo sąlygų ir Patikrinimo akto panaikinimo turi būti paliktas nenagrinėtu. Laikė, kad Generalinis prokuroras praleido terminą prašymui paduoti, nustatytą ABTĮ 33 straipsnyje, nes nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tyrimas dėl prašyme ginčijamų administracinių aktų teisėtumo buvo pradėtas per 30 dienų nuo ginčijamų aktų paskelbimo ir operatyviai atliekamas visą laiką iki skundo pateikimo. Pažymėjo, kad prokurorui nedraudžiama dėl išvadų gavimo kreiptis į bet kurią valstybės instituciją. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2007 m. balandžio 4 d., kai prokuratūra baigė tyrimą ir Komisijai pranešė apie atsisakymą kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad Reglamente konkrečiai nėra nurodytas draudimas ar ribojimas keisti žemės sklypų, patenkančių į reguliuojamo užstatymo zoną, naudojimo būdą ar pobūdį, o tik siekiama riboti naujai statomų pastatų aukštį ir sklypų užstatymo tankumą. Sodybinis sklypų užstatymas planavimo sąlygų išdavimo metu teisės aktais nebuvo įtvirtintas. Teigė, kad detaliojo plano tvirtinimo procese dalyvavo visos institucijos, Paminklosauginėje urbanistinėje ekspertizėje buvo įvertintas žemės sklypo ir Lentvario dvaro sodybos vizualinis ryšys bei Detaliojo plano sprendinių poveikis kultūrinei vertybei. Ekspertizė atlikta kvalifikuotų atestuotų ekspertų. Teisės aktai neįpareigoja visais atvejais rengti statinių vizualizacijos ir nedraudžia tvirtinti detaliojo plano nesant vizualizacijos. Pažymėjo, kad bylos atveju statinių vizualizacija buvo parengta ir du mėnesius derinta su Departamentu, derinimo metu atsižvelgta į visas pastabas. Pabrėžė, kad detaliojo planavimo metu buvo įgyvendintos visos visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese užtikrinančios procedūros, nustatytos teisės aktuose. Visuomenė buvo informuota apie numatomą rengti detalųjį planą, galimybę susipažinti su rengiamo detaliojo plano sprendiniais, apie detaliojo plano viešą ekspoziciją bei viešo sprendinių svarstymo su visuomene susirinkimą skelbimu 2005-08-20 laikraštyje „Trakų žemė“ Nr. 33. Viešas sprendinių svarstymo su visuomene susirinkimas įvyko 2005-09-16. Planuojamos veiklos poveikio vertinimo eigoje Detaliojo plano sprendiniai nebuvo pakeisti, o tik papildomai išanalizuota galima jų įtaka Lentvario dvaro sodybos kraštovaizdžiui, dėl to, vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 33 punktu, po atlikto veiklos poveikio vertinimo nebuvo jokio pagrindo pakartotinai rengti viešą susirinkimą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Statybos leidimas ne tik neprieštarauja privalomiems Žemės sklypo tvarkymo ir režimo reikalavimams, nurodytiems Detaliajame plane, bet priešingai, nustato mažesnius Žemės sklypo tvarkymo ir režimo parametrus nei nustatyta Detaliajame plane. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43 punkte nėra nurodytas įpareigojimas Detaliajame plane nustatyti statomų objektų ir butų skaičių. Be to, Detaliajame plane statomų objektų ir butų skaičius apskritai nėra aptartas: jis yra nurodytas tik aiškinamajame rašte kaip vienas iš galimų Žemės sklypo naudojimo variantų. Būtent Departamento Vilniaus teritorinio padalinio pageidavimu buvo numatyta ne trijų, o šešių objektų statyba.

16Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Remada“ prašė administracinę bylą nutraukti, nes praleistas įstatymo nustatytas prašymo padavimo teismui terminas, o teismui nusprendus nenutraukti administracinės bylos, pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti. Ilgas terminas nuo administracinių aktų priėmimo iki kreipimosi į teismą pažeidžia teisėtus trečiojo suinteresuoto asmens lūkesčius, nes UAB „Remada“ įsigijo žemės sklypą kaip antras suinteresuotas įgijėjas, esant prieš pusantrų metų patvirtintam detaliajam planui, buvo įsitikinusi, kad nei detaliojo plano, nei statybos leidimo nuginčyti nebegalima. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašyme nenurodomi jokie realūs viešojo intereso pažeidimai, o visas prašymas grindžiamas tik formaliais procedūriniais pažeidimais, kurie nesukėlė jokių materialinių pasekmių. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, prokuroras painioja poveikio vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymą ir ataskaitos rengimą pagal aplinkos ministro 2005-12-23 įsakymu Nr. D1-636 patvirtintus nuostatus su paminklosaugine urbanistine ekspertize. Atkreipė dėmesį, kad Reglamentas nebuvo patvirtintas jokios kompetentingos institucijos ir nebuvo paskelbtas, UAB „Paminklų restauravimo institutas“ neturi teisės priimti teisės aktų. Kultūros paveldo centro direktoriaus 2004-12-31 patvirtintame Lentvario dvaro sodybos teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų plane ginčijamo Detaliojo plano sprendiniais suplanuotai teritorijai jokių apsaugos nuo fizinio poveikio zonų nėra suprojektuota. UAB „Remada“ pažymėjo, kad žemės sklypas yra ne į pietvakarius ar vakarus nuo saugomos zonos, o į šiaurės vakarus, todėl Reglamento reikalavimai jam negali būti taikomi.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu (T 4, b. l. 130-145) panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. P2-691 ir juo patvirtintą žemės sklypo, esančio Lentvaryje, Trakų rajone, detalųjį planą, panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 30 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-702, panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos

192007 m. birželio 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-233. Kitoje dalyje bylą nutraukė.

20Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005-03-17 įsakymu Nr. P2-296 leido rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Trakų r. sav., Lentvario sen., ( - ), detalųjį planą, numatant žemės sklypo naudojimo būdo keitimą iš kitos specialios paskirties į gyvenamąją teritoriją (kotedžų statybai), o 2005-04-04 įsakymu Nr. P2-344 sudarė su sklypo savininkais B. B. ir T. B. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. 2005-05-10 Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius patvirtino planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-030 žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame Trakų r. sav., Lentvario sen., ( - ), plotas 0,8079 ha, kurio pagrindinė tikslinė paskirtis „kita“. Detaliojo planavimo tikslu ir uždaviniu nurodyta žemės sklypo naudojimo pobūdžio keitimas į gyvenamąją teritoriją, mažaaukštė statyba, numatant blokuotų kotedžų statybą. Pažymėta, kad reikalinga laikytis Lentvario dvaro sodybos teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų plano. Kaip planavimo sąlygų priedas pateiktos Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio viršininko A. B. patvirtintos 2005-04-23 planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 24, nurodančios reikalingumą remtis specialiuoju planu – Lentvario dvaro sodybos teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planu, pridedamu prie dokumento, bei įtvirtinančios pareigą planavimo metu atlikti planuojamos veiklos poveikio Lentvario dvaro sodybai vertinimą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspektorius 2006-06-22 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81-220 patikrino projektą „Žemės sklypo Trakų raj. sav. Lentvario sen. ( - ), (kad. Nr. ( - )) detalusis planas“ ir pasiūlė detalųjį planą tvirtinančiai institucijai planą patvirtinti. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-04 įsakymu Nr. P2-691 detalusis planas buvo patvirtintas, naudojimo būdas pakeistas iš kitai specialiai paskirčiai į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, numatyta trijų mažaaukščių gyvenamųjų namų, susidedančių iš keliolikos butų, statyba, užstatymo tankis – 31 procentas. Įsakymu nustatytas įpareigojimas žemės sklype laikytis Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skyrių reikalavimų: VI-elektros linijų apsaugos zonos; XIX – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonų. Dėl to paties Žemės sklypo statytojo (užsakovo) UAB „Progresyvios investicijos“ prašymu 2006-10-30 buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas reg. Nr. AS3-702. Šiam dokumentui priklausančiose Specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti nurodyta, kad statinių aukštų skaičius, ribos ir fasadų sprendiniai turi būti nustatomi pagal Departamento 2006-10-06 raštą Nr. (12.14V)-2V-397. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2007-06-12 išdavė statybos leidimą 6 dviaukščių namų, viso 28 butų statybai.

21Dėl Generalinio prokuroro ginamo intereso pripažinimo viešuoju teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į Konstitucijos 42, 54 straipsnių nuostatas laikytina, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga yra svarbi visai visuomenei. Dėl to administracinių aktų, priimtų galimai pažeidžiant nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, ginčijimas teisme laikytinas viešojo intereso gynimu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Generalinis prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Teismas laikėsi nuomonės, kad ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 punkte, netaikytina prokurorui, ginančiam viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad analizuojant termino eigos pradžią būtina įvertinti tai, kad prokuroras yra kreipęsis dėl 5 administracinių sprendimų panaikinimo. Todėl medžiagos pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas dėl kiekvieno administracinio akto atskirai. Teismas padarė išvadą, kad terminas planavimo sąlygoms ginčyti yra praleistas, o dėl kitų administracinių aktų ginčijimo kreiptasi nustatytu terminu. Teismas administracinę bylą dalyje dėl planavimo sąlygų panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

22Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo teismas konstatavo, kad UAB “Paminklų restauravimo institutas” parengto Lentvario dvaro sodybos individualios apsaugos ir naudojimo reglamento galiojimo ir taikymo klausimai reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams. Tam, kad būtų galima išsiaiškinti keliamų reikalavimų pagrįstumą reikalinga nustatyti, kokios zonos yra nustatytos aplink Lentvario dvarą ir koks režimas šiose zonose yra taikomas. Kadangi Reglamentas parengtas vykdant Vyriausybės nutarime bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme išdėstytus įpareigojimus patvirtintas subjekto, kuriam įtvirtinta pareiga sudaryti ir nustatyti apsaugos reglamentus, tai nėra pagrindo abejonėms dėl šio akto privalomumo. Pareiga skelbti Reglamentą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai numatė apsaugos reglamentų reikalingumą, tai jo buvimas turėjo būti žinomas (Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarimas). Iki šios dienos kitas apsaugos reglamentas Lentvario dvaro sodybos saugojimui parengtas nebuvo, todėl išlikus įstatymo nuostatoms dėl apsaugos reglamento reikalingumo, laikytina, kad UAB “Paminklų restauravimo institutas” parengtas Reglamentas yra galiojantis teisės aktas. Teismas konstatavo, kad Reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, apsaugos zonas bei jų plotą nustatant pagal Kultūros paveldo centro direktoriaus 2004-12-31 patvirtintą Lentvario dvaro sodybos teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos planą (toliau – ir Planas). Teismas nurodė, kad sodybos sąvoka pačiame Reglamente neatskleista. Aiškinant sodybos sąvoką negalima remtis Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 pateikta sodybos sąvoka, nes šis dokumentas priimtas gerokai vėliau, nei Reglamentas. Tad jame pateikta sąvoka negalėjo būti žinoma Reglamento kūrėjams. Be to, statybos reglamentas skirtas visų galimų statinių klasifikavimui, jo pateikiamos sąvokos naudotinos statybos procese. Paminklosaugoje vartojamoms sąvokoms nebūtinai turi būti suteikiama prasmė analogiška tai, pagal kurią numatomas statinių klasifikavimas. Sodyba suprantama ne kaip naujas, o kaip seniau sukurtas statinys. Reglamento priėmimo metu kotedžų statyba nebuvo paplitusi. Šiuo atveju Reglamento normose nėra nurodytas konkretus draudimas statyti sublokuotus namus. Be to, nurodymas normoje “pagal galimybes riboti naujų sodybų aukštingumą” yra ne privalomojo, o rekomendacinio pobūdžio. Teismas padarė išvadą, kad Reglamentu leidžiama nauja gyvenamųjų namų statyba, tačiau laikantis apribojimų dėl pastatų aukščio, pločio, užstatymo tankumo, šiuos parametrus nustatant tokiu būdu, kad būtų apsaugotas paminklo matomumas. Toks aiškinimas atitinka pagrindinę ribojimo paskirtį – sodybos matomumo užtikrinimą. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl zonos krypties, kuria Reglamentu nustatomi draudimai. Reglamente nurodyta zona „į pietvakarius ir vakarus nuo saugomo kraštovaizdžio zonos“ turi būti nustatoma pagal prie Reglamento sudarytą pirminį žemėlapį ir atsižvelgiant į šiame žemėlapyje pateikiamus zonų pavadinimus. Atskaitos tašku imant saugomos kraštovaizdžio zonos centrą reguliuojamo užstatymo zona pažymėta pietvakariuose, vakaruose. Toks krypties nustatymas patvirtinamas reguliuojamo užstatymo zonos paskirtimi.

23Dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo teismas konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka nustatyta Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 1079 „Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“, kurio 7.3.3 punktas (detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusi redakcija) užtikrindamas visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese numato, jog viešas svarstymas apima supažindinimą su parengtais sprendiniais, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kitų atliktų vertinimų ataskaitomis, vieša ekspozicija. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis, numatanti teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapą, kartu nustato ir detaliojo plano tvirtinimui reikalingų veiksmų eiliškumą. Sprendinių vertinimo etapas vyksta iki viešo svarstymo. Tai reiškia, jog visuomenei turi būti pateikiami ir šioje planavimo procedūros stadijoje priimti dokumentai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 straipsnis planuojamą ūkinę veiklą apibrėžia kaip naujų statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitą numatomą ūkinę veiklą. Poveikis aplinkai suprantamas kaip numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla (2 str. 7 d.). Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kada atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Gyvenamųjų namų statyba į 1 priedą „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą“ nėra įtraukta. Tačiau į II priedą, kuriame išvardintos veiklos, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, 10.2. punkte įtraukta urbanistinių objektų, įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užimamas didesnis kaip 0,5 ha plotas). Poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 17 punkte numatyta, kad atlikus sprendinių poveikio vertinimą, planavimo organizatorius sprendinius kartu su ataskaita pateikia svarstyti visuomenei. Sprendinių poveikio vertinimas, tarp jų ir kultūros vertybėms, numatytas Vyriausybės 2004-07-16 nutarimu Nr. 920 patvirtintame Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraše. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad ekspertų V. S. ir E. Z. Teritorijos paminklosauginė urbanistinė ekspertizė yra poveikio vertinimo ataskaita, kuri turėjo būti pateikta viešo svarstymo metu. Nepateikus šio dokumento esminiai buvo pažeistos detaliojo planavimo procedūros. Teismas pažymėjo, kad viešam svarstymui turi būti pateikiama ne tik planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ataskaita, bet ir kitos sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos. Teismas nurodė, kad nustačius pažeidimus tvirtinant Detalųjį planą ir remiantis principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, panaikinami ir Detaliojo plano išdavoje priimti dokumentai – Projektavimo sąlygos ir Statybos leidimas.

24Dėl teisės ginčyti detaliojo plano patikrinimo aktą teismas konstatavo, kad detaliojo planavimo dokumento patikrinimo aktas yra privalomasis procedūrinis dokumentas, tačiau teigiama išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą. Aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4-6 dalių nuostatas Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-146-677/2008 priimtoje nutartyje yra padaręs išvadą, kad detaliojo plano patikrinimo aktą gali apskųsti tik tas asmuo, kuris gina savo teises ir interesus. Tuo tarpu platesnis subjektų ratas – suinteresuota visuomenė, gali skųsti tik baigiamąjį teritorijų planavimo aktą. Kadangi skundas paduotas ginant viešąjį interesą, tai turi būti taikomos analogiškos taisyklės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-88/2009 analogiškoje situacijoje patikrinimo aktas nebuvo ginčijamas. Šioje byloje Detalusis planas buvo patvirtintas, todėl laikoma, kad teises ir pareigas sukuria kaip tik šis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas bylą dalyje dėl patikrinimo akto panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

25III.

26Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Remada“ apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 148-152) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti; tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų, jog pareiškėjas nėra praleidęs skundo padavimo termino, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo Generalinio prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

271. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius teisės aktus, neteisingai įvertinus byloje esančią medžiagą ir šiame sprendime formuluojamos teismo išvados prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktiems teismų praktikos išaiškinimams.

282. 2007 m. balandžio 4 d. prokuroras nutraukė tyrimą tiek dėl planavimo sąlygų, tiek dėl detaliojo plano patvirtinimo, vadinasi, terminas skundui paduoti tiek dėl planavimo sąlygų, tiek dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, turi būti skaičiuojamas nuo tos pačios dienos, t. y. nuo 2007 m. balandžio 4 d., kadangi nuo šios dienos pareiškėjas buvo surinkęs pakankamai duomenų apie galimus teisės aktų pažeidimus. Aplinkybė, kad praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai Generalinė prokuratūra nutraukė tyrimą dėl viešo intereso pažeidimo, pareiškėjas gavo kompetentingų institucijų raštus, kuriuose jos pateikia tik savo nuomonę, o ne naujus įrodymus, susijusius su viešojo intereso gynimu, negali būti vertinama kaip momentas, nuo kurio Generalinis prokuroras sužinojo apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Šiuo atveju visi kompetentingų institucijų raštai vertintini tik kaip papildomi rašytiniai įrodymai.

293. Skundžiamame sprendime padaryta klaidinga išvada, kad UAB „Paminklų restauravimo institutas“ parengtas Reglamentas yra galiojantis teisės aktas. Šiuo atveju teismas Reglamento privalomumą sieja su Reglamento parengimo ir suderinimo metu galiojusia UAB „Paminklų restauravimo institutas“ pareiga sudaryti apsaugos reglamentus. Tačiau tokie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime cituojamos 1995 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 14 - 15 straipsnių nuostatos, kurios patvirtina, kad Reglamento parengimo metu galiojo įstatyminis reikalavimas, jog nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentus sudaro ir nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Vadinasi, tik patvirtintas Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu, Reglamentas galėjo įgyti teisės akto galią.

304. Teismas nenustatė jokių detaliojo plano ir statybos leidimo prieštaravimų Reglamentui ar kokiam nors nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugą reguliuojančiam teisės aktui, ir tuo galima teigti, kad skundžiamais aktais nėra pažeistas viešas interesas. Detalusis planas ir statybos leidimas niekaip nepažeidžia ir nepažeis Lentvario dvaro sodybos kraštovaizdžio, o suplanuoti pastatai Lentvario dvaro sodybos neužstos ir net neribos jos apžvalgos. Situacija, kad paminklosauginė urbanistinė ekspertizė nebuvo apsvarstyta viešai, nesukelia viešojo intereso pažeidimo, nes tai yra tik formalus ir daugiausia techninio pobūdžio teisės aktų pažeidimas. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog paminklosauginė urbanistinė ekspertizė nebuvo viešai apsvarstyta, neturi absoliučiai jokios įtakos detaliojo planavimo procesui, kadangi minėtoje ekspertizėje nėra jokių priešingų išvadų ir ji tik patvirtina viešai apsvarstytą detaliojo plano išvadą, kad planuojamos statybos neturės neigiamo poveikio Lentvario dvaro sodybai.

31Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Progresyvios investicijos“ (T 4, b. l. 157-165) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Jeigu teismas nuspręstų bylos nenutraukti, prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

321. Teismas netinkamai aiškino ir taikė senaties termino taikymo normas ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus (ABTĮ 33 str. 1 d.). 2007 m. balandžio 4 d. prokuroras turėjo pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo nagrinėjamoje byloje.

332. Teismas netinkamai aiškino pateiktus įrodymus ir dėl to padarė klaidingas išvadas dėl ginčijamų dokumentų galiojimo ir planuojamų statybų teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje Reglamentas ir jo nuostatos, susijusios su kultūros paveldo vertybės (Lentvario dvaro sodybos) apsaugos zonos nustatymu apskritai negali būti taikomos. Teismo nustatyti 1995 m. ir 2004 m. planuose nurodyti draudimai negali būti taikomi analizuojamo žemės sklypo, kuriame planuojamos statybos, ginčijamų dokumentų galiojimo nustatymui ir statybos darbų ribojimui.

343. Reglamentas negali būti taikomas dėl to, kad nebuvo tinkamai paskelbtas. Teismas nepagrįstai nurodo, kad įstatymai numatė apsaugos reglamentų reikalingumą ir nepagrįstai remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu. Visuomenei nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su Reglamentu, nenurodyta, kur su juo galima susipažinti. Vien tik įstatyminė nuoroda apie reglamentų būtinumą, nesuponuoja, jog konkretus Reglamentas yra parengtas ir tinkamai patvirtintas, taip pat nesuteikiama informacija, kur ir kaip galima būtų susipažinti su Reglamentu.

354. Teismas, vertindamas Reglamento galiojimo apimtį ginčijamiems detaliojo planavimo dokumentams, rėmėsi Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, tokiu būdu nepagrįstai nustatydamas, kad planavimo sąlygoms išduotoms 2005 m. balandžio 26 d. turėtų būti taikomos nuostatos, kurios nustatytos 2005 m. balandžio 29 d. Kultūros ministro įsakymu. Nesant byloje faktinių įrodymų, pagrindžiančių, kad planuojamos statybos, remiantis Detaliuoju planu ir kitais ginčijamais dokumentais, pažeis vizualinę Lentvario dvaro sodybos apsaugos zoną, teismo sprendimas šiuo pagrindu pripažinti ginčijamus dokumentus negaliojančiais yra nepagrįstas ir neteisėtas (ABTĮ 57 str. 1 d., 86 str.).

365. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 „Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ 7.3.3 punktą, užtikrinantį visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese. Viešasis svarstymas dėl detaliojo plano ir jo sprendinių vykdytas 2005 m. rugsėjo 16 d., tinkamai informavus visuomenę (teismas nenustatė jokių, su tuo susijusių, pažeidimų). Teismas nepagrįstai nustatė, kad nepateikus ekspertizės detaliojo plano svarstymo metu, buvo esminiai pažeistos detaliojo planavimo procedūros, dėl ko galėjo būti neobjektyviai įvertintos visos aplinkybės ir priimtas nepagrįstas sprendimas. Sprendžiant dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo, būtina nustatyti, ar tam tikri pažeidimai iš tikrųjų padaryti, o jei padaryti ar jie esminiai ir gali būti pagrindu pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

372003 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-506-03). Teismas taip pat pripažino negaliojančiais prokuroro ginčijamus projektavimo sąlygas ir statybos leidimą, tačiau nepateikė jokių išsamesnių tokį sprendimą pagrindžiančių argumentų (ABTĮ 86 str. 1 d.).

38Pareiškėjas Generalinis prokuroras atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 4, b. l. 183-188) prašė trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Remada“ ir UAB „Progresyvios investicijos“ apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad apeliantai visiškai nepagrįstai siūlo terminą prašymui paduoti skaičiuoti nuo 2007 m. balandžio 4 d., kadangi tuo metu prokuroras neturėjo jokių faktinių duomenų, kad planuojamos statybos Lentvario dvaro sodybos vizualinės apsaugos zonoje gali pažeisti teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu ir viešąjį interesą. Pažymėjo, kad netgi ir nustačius, kad formaliai buvo praleistas terminas kreiptis į teismą, teismas vien šiuo formaliu pagrindu (ABTĮ 33 str. 1 d. pažeidimu) neturėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą. Teigia, kad Reglamentas yra laikytinas ne norminiu, o individualiu teisės aktu. Todėl jis, skirtingai nei nurodo apeliantai, neturėjo būti skelbiamas viešai kaip norminis teisės aktas. Byloje Reglamentas neginčijamas, todėl jis turi būti taikomas, kol nėra nuginčytas. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ekspertizė turėjo būti pateikta viešam svarstymui ir tai buvo esminis detaliojo planavimo procedūros pažeidimas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). O apelianto siūlymas tai laikyti formaliu procedūriniu pažeidimu neatitinka teismų praktikos. Pažymėjo, kad planavimo sąlygos buvo išduotos 2005-05-10, o apelianto minimos Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2005-04-26 parengtos Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 24 pačios savaime nesukuria planavimo organizatoriui teisės vykdyti planavimo procedūras. Tuo tarpu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005-05-10 planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-030 buvo išduotos jau po minėto kultūros ministro įsakymo priėmimo. Apeliantas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių faktinių duomenų apie tai, kad planuojamos statybos kokiu nors būdu pažeis vizualinę Lentvario dvaro sodybos apsaugos zoną, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių.

39Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 4, b. l. 171-172) prašė atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą. Nurodė, kad nesutinka su apeliantų teigimu, jog terminas prokurorui pateikti skundą dėl viešojo intereso gynimo teisme turėjo būti skaičiuojamas nuo 2007-04-04. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skaičiuotinas nuo 2007-08-30 ir yra nepraleistas. Taip pat nesutiko ir su apeliantų teiginiais dėl Lentvario dvaro sodybos individualios apsaugos ir Reglamento neprivalomumo.

40Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 4, b. l. 173-176) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d. prokurorui tapo suvokiama apie tai, jog ginčijamas detalusis planas pažeidžia viešąjį interesą, todėl prokuroras nepraleido termino kreiptis į teismą dėl ginčijamo detaliojo plano ir jo pagrindu išduotų statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo. Nesutiko su apeliantų nuomone, kad nebuvo pakankamo pagrindo panaikinti minėtų administracinių aktų, kadangi ginčijamo teritorijų planavimo proceso metu padaryti procedūriniai teisės aktų pažeidimai yra formalaus pobūdžio, neesminiai ir viešojo intereso nepažeidžia.

41Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 180-182) prašė apeliacinius skundus atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog Reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, apsaugos zonas bei jų plotą nustatant pagal Kultūros paveldo centro direktoriaus 2004-12-31 patvirtintą Lentvario dvaro sodybos teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos planą. Taip pat sutiko su kitais teismo sprendime pateiktais motyvais dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo bei teisės ginčyti detaliojo plano patikrinimo aktą.

42IV.

43Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Progresyvios investicijos“ ir UAB „Remada“ apeliacinius skundus patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė.

44Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą buvo pateikęs 5 reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs juos dviejų atžvilgiu bylą nutraukė, o tris patenkino. Apeliaciniai skundai pateikti trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutinkant su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriais panaikinti: 1) Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. P2-691 ir juo patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) Trakų rajono savivaldybėje, Lentvario seniūnijoje, ( - ), detalusis planas; 2) Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2006 m. spalio 30 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. AS3-702; 3) Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2007 m. birželio 12 d. išduotas statybos leidimas Nr. AS1-233. Atsižvelgiant į tai apibrėžtinos ir apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos. Turima byla apeliacine tvarka tikrinama antrą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartyje pasisakė nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi dėl administracinės bylos nutraukimo, nes konstatavo, jog prašymo padavimo terminas nepagrįstai skaičiuotas nuo 2007 m. sausio 30 d. ( 4 T, b.l. 59-66, 98). Pastaroji data buvo pirmosios instancijos teismo atskaitos taškas nutraukiant bylą, kai ji pirmą kartą nagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Apeliaciniuose skunduose keliamas prašymo padavimo termino aspektas vėl, todėl teisėjų kolegija pastarojo argumento atžvilgiu, kurį pripažinus pagrįstu tolimesnis kitų apeliacinių skundų motyvų vertinimas taptų teisiškai nebereikšmingu, pasisakys pirma. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą, nurodė, kad terminas dėl tikrintinų 3 reikalavimų nėra praleistas visiškai. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių įrodymų, Generalinė prokuratūra apie galimus pažeidimus dėl būsimų statybų informuota Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2007 m. sausio 25 d. raštu Generalinėje prokuratūroje gautu 2007 m. sausio 30 d. (3 T, b.l. 16). Papildomai informuota Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007 m. vasario 27 d. raštu, kuriame buvo pateiktos tokios išvados: blokuoti gyvenamieji namai yra numatyti statyti Lentvario dvaro sodybos apsaugos vizualinės apsaugos pozonyje, o, ar galima veikla trukdys apžvelgti kultūros paveldo objektą yra vertinamasis dalykas; ar Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2007 m. sausio 25 d. rašte Nr. V11-21-(6.4) nurodyti argumentai pakankamas pagrindas panaikinti detaliajam planui yra teismo kompetencijoje; Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. liepos 27 d. pažymėjimo 9 p. nebuvo privalomo įrašo apie nekilnojamąsias vertybes ir apsaugos zonas <...>. Raštas pateiktas su dokumentų paketu (T 3, b.l. 165-167). Generalinė prokuratūra taip pat gavo ir daugiau informacijos apie ginčo objektą: Kultūros paveldo departamento 2007 m. kovo 19 d. raštas (T 3, b.l. 159-161) su Nekilnojamojo Kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos 2007 m. sausio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 02 (T 3., b.l. 162-163), Nekilnojamojo Kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos 2007 m. kovo 15 d. posėdžio protokolu Nr. 03 (T 3, b.l. 164); Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 6 d. raštą, kuriame pažymima, kad saugomoje teritorijoje ir apsaugos zonoje draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ir trukdytų jį apžvelgti (T 3, b.l. 188); Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2007 m. sausio 26 d. raštas (T 3, b.l. 170-171). Tai reiškia, kad Generalinei prokuratūrai 2007 m. balandžio 4 d. priimant sprendimą „Dėl planuojamos gyvenamųjų namų statybos prie Lentvario dvaro sodybos“ buvo operuojama dokumentų daugetu bei informacijos visuma, leidžiančiais susidaryti pakankamai išsamų vaizdą apie galimą viešojo intereso pažeidimą, planuojant gyvenamųjų namų statybą. Teigtina, kad pareiškėjui turimos informacijos pakako, nes 2007 m. balandžio 4 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą, nenustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimo tiek išduodant sąlygas detaliajam planui rengti, tiek ir derinant bei tvirtinant parengtą detalųjį planą. Pripažinta tam nesant teisinio pagrindo. Atsisakymas kreiptis į teismą išreikštas būtent dėl tų reikalavimų, kurie buvo išnagrinėti šioje byloje ir dėl kurių pateikti apeliaciniai skundai. Pareiškėjo valia, priėmus 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą, įgavo teisinę galią. Esant tokiai situacijai jau nebeturi teisinės reikšmės kreipimosi į teismą pirminis atskaitos taškas, todėl nėra jokio prieštaravimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarčiai.

45Šiuo atveju tampa aktualūs klausimai, ar buvo galimas valinės išraiškos keitimas ir, ar tada turėjo būti sprendžiama dėl termino skundui paduoti atnaujinimo po 2007 m. balandžio 4 d. Generalinės prokuratūros sprendimo. Teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjas turėjo teisę keisti savo poziciją ir pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tačiau tai turėjo būti padaryta tik laikantis teisės aktų reikalavimų, t.y. turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Juk pareiškėjui žinant apie būsimas statybas bei su jais susijusius viešojo administravimo sistemos subjektų priimtus teisės aktus 2007 m. balandžio 4 d. kreiptis į teismą ginant viešą interesą kliūčių nebuvo. Tokia teise nepasinaudojus ir tai padarius tik 2007 m. rugsėjo 18 d. (T 1, b.l. 2) prašymo priėmimas buvo galimas tik atnaujinus prašymo padavimo terminą bei pagrįstai, aiškiai, suprantamai tai motyvuojant. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, joje esančius ir juridinę reikšmę turinčius faktinius duomenis bei nepagrįstai atskaitos tašką prašymui paduoti skaičiavo nuo paskutinio dokumento gavimo Generalinėje prokuratūroje dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, turėjo būti įvertinta, ar gauti dokumentai nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki kreipimosi į teismą dienos iš esmės pakeitė situaciją. Nustačius, kad taip, spręsti dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo, esant tokiam prašymui. Nesant tokio prašymo nebuvo atmestinas ir siūlymas prašyti atnaujinti tokį terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.). Tai neatlikta, todėl konstatavimas apie nepraleistą terminą prašymui paduoti - nepagrįstas. Terminas prašymui paduoti buvo praleistas. Dėl jo atnaujinimo turėjo būti sprendžiama arba iš karto paneigta teisė į teisminę gynybą jau prašymo padavimo stadijoje. Administracinėje byloje Nr. AS6-80/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pabrėžusi, kad administracinis teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Konstatuota, kad įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Be to, pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas. Pirminės oficialiai išreikštos valios pakeitimas galėtų būti sąlygotas tik naujai paaiškėjusiomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos pirminio svarstymo metu. Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, jų, šiuo atveju, nebuvo. Faktinė informacija iki 2007 m. balandžio 4 d. buvo pakankama bei leidžianti daryti atitinkamas išvadas. Kitų valstybinių institucijų paskesnė nuomonė po 2007 m. balandžio 4 d. nėra susieta su specialių, specifinių žinių pateikimu, turint omenyje, prokuroro statusą bei įstatymų leidėjo jam suteiktus įgalinimus ir negali daryti įtakos priimamam sprendimui.

46Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką taikant viešojo intereso gynimą ir terminą kreiptis į teismą reguliuojančias teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą (pripažindamas terminą esant nepraleistu, o paskui ir išnagrinėdamas iškeltus reikalavimus). Taigi, nustačius aplinkybę, įvardijamą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkte (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą), administracinė byla turi būti nutraukta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/2007; procesinio sprendimo kategorija 14.3). Šios bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme.

47Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

48Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kadangi prašymas buvo priimtas praleidus jo padavimo terminus ir nesant prašymo atnaujinti terminą kreiptis į teismą, kaip jau buvo minėta pirmiau, nebetenka teisinės prasmės kitų apeliacinių skundų argumentų svarstymas.

49V.

50Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo: 1) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – 2007 m. birželio 12 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus statybos leidimo Nr. ASl-233 galiojimo laikiną sustabdymą; 2. atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-631/2010; 3. išnagrinėjus bylą iš naujo, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:

511. Šioje byloje turėtų būti atnaujintas procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu - kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

522. Apeliacinės instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą prašymui paduoti skaičiavo nuo tada, kai vienas iš pareiškėjo ginčijamų aktų dar nebuvo priimtas, ir nuo tada, kai prokuroras neturėjo duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, bei konstatavo, kad kitų valstybės institucijų nuomonė (taip teismas vertino specialistų išvadas) nėra susieta su specialiųjų, specifinių žinių pateikimu ir negali daryti įtakos prokuroro sprendimui. Tai neatitinka esamos teismų praktikos.

533. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl termino prašymui paduoti, kai į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą kreipiasi prokuroras, skaičiavimo, ją pakeitė, tinkamai neargumentuodamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205-230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 5(15), 2008, psl. 184-229; 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-65/2009; 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442- 197/2009; 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-621/2010).

544. Teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo, kokius dokumentus prokuroras turėjo, priimdamas 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą nesikreipti į teismą, apsiribodamas pasakymu, kad buvo operuojama dokumentų daugėtu bei informacijos visuma, bei neargumentavo, ar prokuroras turėjo ir galėjo tuos dokumentus gauti anksčiau, nei gavo. Tokiu būdu teismas visiškai nepagrįstai terminą prašymui paduoti skaičiavo nuo 2007 m. balandžio 4 d., kuomet nebuvo gauta jokių faktinių duomenų, kad administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą.

555. Teismas nesivadovavo teismų praktika dėl specialiųjų žinių būtinybės nustatant viešojo intereso pažeidimus teritorijų planavimo ir statybos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityse, ją pakeitė, tinkamai neargumentuodamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442 - 197/2009 pasisakė, kad „pareiškėjas šiuo atveju pats tinkamai negalėjo atlikti ginčo detaliojo plano sprendinių vertinimo ir pagrįstai pasitelkė atitinkamos srities specialistus iš Valstybinės saugomų teritorija tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Ginčo detalusis planas yra susijęs su teritorija, esančia Kuršių nerijoje, turinčioje išskirtinį teisinį statusą aplinkos apsaugos bei kultūros paveldo apsaugos aspektais. Kuršių nerijos teisinis statusas yra specialiai reglamentuotas teisės aktais bei teritorijų planavimo dokumentais. Ginčo detaliojo plano sprendinių atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, reglamentuojantiems veiklą Kuršių nerijoje, įvertinimas buvo sudėtingas, todėl šiam įvertinimui atlikti pareiškėjui buvo būtina pasitelkti atitinkamos srities specialistus.“ Nagrinėjamu atveju planuojamos statybos taip pat susijusios su kultūros paveldo apsauga, kadangi jos numatytos saugomos vertybės Lentvario dvaro sodybos vizualinės apsaugos pozonyje, todėl darytina išvada, kad ir šiuo atveju prokuroras, spręsdamas, ar planuojamos statybos nepažeidžia viešojo intereso, turėjo pasitelkti atitinkamų sričių - teritorijų planavimo ir statybų bei kultūros paveldo apsaugos specialistus.

566. Teismas nesivadovavo teismų praktika dėl aukštesniojo prokuroro teisės keisti prokuroro procesinius sprendimus ir termino prašymui paduoti atnaujinimo, ją pakeitė, tinkamai neargumentuodamas. Nors teismas ir nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę keisti savo poziciją ir pasinaudoti teise į teisminę gynybą po to, kai buvo priimtas sprendimas nesikreipti į teismą, tačiau neteisingai motyvavo, kad turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo. Terminas gali būti atnaujinamas tik tuomet, kai jis yra pasibaigęs. Šioje byloje 2007 m. balandžio 4 d. terminas net nebuvo prasidėjęs, nes tuomet nebuvo nustatyta viešojo intereso pažeidimų, tai patvirtina ir priimtas sprendimas - nesikreipti į teismą, nenustačius teisės aktų reikalavimų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-475/2008 jau buvo suformavęs teisės normos, ABTĮ 33 straipsnio, taikymo praktiką, tais atvejais, kai aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo prokuroro priimto sprendimo nesikreipti į teismą ginant viešąjį interesą ABTĮ 5 ir 56 straipsnio tvarka, pats kreipiasi į teismą. Teisėjų kolegija šioje byloje išaiškino, kad aplinkybė, jog apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą bei kreiptis į teismą su prašymu dėl administracinių aktų, kurie yra ginčijami šioje administracinėje byloje, panaikinimo, nevaržo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei teisme ginčyti tuos pačius administracinius sprendimus. Pagal Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorai turėjo teisę savarankiškai atlikti tyrimą ir įvertinti apygardos prokuratūros priimtus sprendimus bei surinktą medžiagą, susijusią su galimai viešąjį interesą pažeidžiančiais administraciniais aktais, taip pat kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo. Teismas šiuo atveju vertino, kad prokuroras, paduodamas prašymą pirmosios instancijos teismui, įstatymo nustatytų terminų nepraleido.

577. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nutraukdamas bylą, o ne grąžindamas ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-651/2009).

588. Net ir nustačius, kad formaliai buvo praleistas terminas kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas vien šiuo formaliu pagrindu (ABTĮ 33 str. 1 d. pažeidimu) neturėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku nei įstatymas. Jei teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, tad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, kad sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-171/2010).

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60VI.

61Procesą atnaujinti atsisakytina.

62Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

63Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nurodo, kad procesas byloje turėtų būti atnaujintas, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu.

64ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

65Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl termino prašymui paduoti, kai į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi prokuroras. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad teismas nenukrypo nuo pareiškėjo nurodytos administracinių teismų praktikos, nes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas jau nuo 2007 m. balandžio 4 d. operavo dokumentų daugėtu bei informacijos visuma, leidžiančiais susidaryti pakankamai išsamų vaizdą apie galimą viešojo intereso pažeidimą, planuojant gyvenamųjų namų statybą. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismas nutartyje analizavo ir išsamiai pasisakė kokiais dokumentais ir informacija pareiškėjas disponavo 2007 m. balandžio 4 d. Pažymėtina, kad net ir argumentuota pareiškėjo nuomonė dėl teismo netinkamo įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo nelaikytina pagrindu, dėl kurio gali būti atnaujintas procesas byloje. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

66Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl specialiųjų žinių būtinybės nustatant viešojo intereso pažeidimus teritorijų planavimo ir statybos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityse. Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442 - 197/2009 ir pažymi, kad ir nagrinėjamu atveju planuojamos statybos susijusios su kultūros paveldo apsauga, kadangi jos numatytos saugomos vertybės Lentvario dvaro sodybos vizualinės apsaugos pozonyje, todėl darytina išvada, kad ir šiuo atveju prokuroras, spręsdamas, ar planuojamos statybos nepažeidžia viešojo intereso, turėjo pasitelkti atitinkamų sričių - teritorijų planavimo ir statybų bei kultūros paveldo apsaugos specialistus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad teismas nenukrypo nuo pareiškėjo nurodytos nutarties administracinėje byloje Nr. AS442 - 197/2009 išaiškinimų, nes šiuose išaiškinimuose nėra nurodyta imperatyvi būtinybė pareiškėjui visais atvejais pasitelkti atitinkamos srities specialistus, kadangi yra naudojamas terminas „šiuo atveju“, kuris išaiškinimą apibrėžia konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Tai pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra paneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į atitinkamos srities specialistus, tačiau, įvertinus bylos medžiagoje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padaryta išvada, kad kitų valstybinių institucijų paskesnė nuomonė po 2007 m. balandžio 4 d. nėra susieta su specialių, specifinių žinių pateikimu, turint omenyje, prokuroro statusą bei įstatymų leidėjo jam suteiktus įgalinimus ir negali daryti įtakos priimamam sprendimui.

67Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos eismas nesivadovavo teismų praktika dėl aukštesniojo prokuroro teisės keisti prokuroro procesinius sprendimus ir termino prašymui paduoti atnaujinimo. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-475/2008 jau buvo suformavęs teisės normos, ABTĮ 33 straipsnio, taikymo praktiką, tais atvejais, kai aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo prokuroro priimto sprendimo nesikreipti į teismą ginant viešąjį interesą ABTĮ 5 ir 56 straipsnio tvarka, pats kreipiasi į teismą. Teisėjų kolegija šioje byloje išaiškino, kad aplinkybė, jog apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą bei kreiptis į teismą su prašymu dėl administracinių aktų, kurie yra ginčijami šioje administracinėje byloje, panaikinimo, nevaržo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei teisme ginčyti tuos pačius administracinius sprendimus. Pagal Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorai turėjo teisę savarankiškai atlikti tyrimą ir įvertinti apygardos prokuratūros priimtus sprendimus bei surinktą medžiagą, susijusią su galimai viešąjį interesą pažeidžiančiais administraciniais aktais, taip pat kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad teismas nenukrypo nuo pareiškėjo nurodytos nutarties administracinėje byloje Nr. AS438-475/2008 išaiškinimų. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje byloje teismas aiškino ir vertino dviejų skirtingų institucijų - apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros - veiksmus, tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje buvo vertinti tos pačios institucijos Generalinės prokuratūros veiksmai, kuri iš pradžių atsakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o vėliau tai padarė, todėl šių bylų dėl jų skirtingų faktinių aplinkybių tapatinti negalima. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepaneigė, kad pareiškėjas turėjo teisę keisti savo poziciją ir pasinaudoti teise į teisminę gynybą po to, kai buvo priimtas sprendimas nesikreipti į teismą, tačiau pagrįstai pažymėjo, jog tokiu atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo.

68Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nutraukdamas bylą, o ne grąžindamas ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius aplinkybę, įvardijamą ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą), administracinė byla turi būti nutraukta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/2007), todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos.

69Pareiškėjas nurodo, kad net ir nustačius, jog formaliai buvo praleistas terminas kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas vien šiuo formaliu pagrindu (ABTĮ 33 str. 1 d. pažeidimu) neturėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą. Tesėjų kolegija pažymi, kad teismas, net ir tuo atveju kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Be to, pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-80/2007).

70Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesas pastarojoje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu negali būti atnaujintas, nes nenustatyta, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos ar teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

71Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šiuo atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.

72Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

73Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

74Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556– 631/2010 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,Progresyvios investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Remada“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. B., T. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Progresyvios investicijos“, Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Remada“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

75Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir... 5. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad žemės sklypas, su kuriuo susiję... 6. 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Lentvario dvaro sodyba... 7. 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. P2-296 leido rengti žemės sklypo, kadastrinis... 8. Nr. ( - ), esančio Trakų r. sav., Lentvario sen., ( - ) (toliau – ir... 9. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašė prašymą atmesti.... 10. 2005-04-14 prašymą Nr. AP3-916, kuriame aiškiai parašyta, kad sąlygos... 11. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė prašymą... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su pareiškėjo... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros... 14. Tretieji suinteresuoti asmenys B. B. ir 15. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvios investicijos“ prašė... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Remada“ prašė administracinę bylą... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu (T... 19. 2007 m. birželio 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-233. Kitoje dalyje... 20. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius... 21. Dėl Generalinio prokuroro ginamo intereso pripažinimo viešuoju teismas... 22. Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo teismas konstatavo, kad UAB... 23. Dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo teismas konstatavo, kad Teritorijų... 24. Dėl teisės ginčyti detaliojo plano patikrinimo aktą teismas konstatavo, kad... 25. III.... 26. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Remada“ apeliaciniu skundu (T 4, b. l.... 27. 1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai... 28. 2. 2007 m. balandžio 4 d. prokuroras nutraukė tyrimą tiek dėl planavimo... 29. 3. Skundžiamame sprendime padaryta klaidinga išvada, kad UAB „Paminklų... 30. 4. Teismas nenustatė jokių detaliojo plano ir statybos leidimo... 31. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Progresyvios investicijos“ (T 4, b. l.... 32. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė senaties termino taikymo normas ir tuo... 33. 2. Teismas netinkamai aiškino pateiktus įrodymus ir dėl to padarė... 34. 3. Reglamentas negali būti taikomas dėl to, kad nebuvo tinkamai paskelbtas.... 35. 4. Teismas, vertindamas Reglamento galiojimo apimtį ginčijamiems detaliojo... 36. 5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 „Dėl... 37. 2003 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-506-03).... 38. Pareiškėjas Generalinis prokuroras atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 4,... 39. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros... 40. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 41. Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą... 42. IV.... 43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d.... 44. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą buvo... 45. Šiuo atveju tampa aktualūs klausimai, ar buvo galimas valinės išraiškos... 46. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis... 47. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami... 48. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kadangi prašymas buvo priimtas praleidus... 49. V.... 50. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Lietuvos vyriausiajam... 51. 1. Šioje byloje turėtų būti atnaujintas procesas ABTĮ 153 straipsnio 2... 52. 2. Apeliacinės instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą... 53. 3. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl termino... 54. 4. Teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo, kokius dokumentus prokuroras... 55. 5. Teismas nesivadovavo teismų praktika dėl specialiųjų žinių būtinybės... 56. 6. Teismas nesivadovavo teismų praktika dėl aukštesniojo prokuroro teisės... 57. 7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nutraukdamas... 58. 8. Net ir nustačius, kad formaliai buvo praleistas terminas kreiptis į... 59. Teisėjų kolegija... 60. VI.... 61. Procesą atnaujinti atsisakytina.... 62. Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą,... 63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nurodo, kad procesas byloje turėtų... 64. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti... 65. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų... 66. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų... 67. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos eismas nesivadovavo teismų... 68. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų... 69. Pareiškėjas nurodo, kad net ir nustačius, jog formaliai buvo praleistas... 70. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesas... 71. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis... 72. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 73. Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymo dėl proceso... 74. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556– 631/2010... 75. Nutartis neskundžiama....