Byla ATP-251-648/2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo D. K. skundas ir panaikintas Lietuvos saugios laivybos administracijos 2013 m. birželio 21 d. nutarimas nubausti D. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. 400 Lt bauda bei nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.)

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo D. K. skundas ir panaikintas Lietuvos saugios laivybos administracijos 2013 m. birželio 21 d. nutarimas nubausti D. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. 400 Lt bauda bei nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.),

Nustatė

2D. K. Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau - Administracija) 2013-06-21 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. už tai, kad 2013-06-08, apie 16 val., Galvės ežere jis buvo sustabdytas patikrinti plaukiantis motorine valtimi „BUCH“, reg. Nr. ( - ), su pakabinamu varikliu „Honda“, kurio galingumas 20HG. Laivavedys D. K. nepateikė motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo, taip pažeisdamas Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 1.10 str. e punkto bei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos VVTK) 18 str. 2 d. reikalavimus.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. K. skundą, 2013-12-17 nutarimu panaikino Administracijos 2013-06-21 nutarimą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

4Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nutarimą ir priimti naują nutarimą - palikti galioti Administracijos 2013-06-21 nutarimą nubausti D. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. 400 Lt bauda.

5Teigia, kad D. K. pateiktame Burinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautiniame diplome Nr. 1113, išduotame Lietuvos buriuotojų sąjungos (toliau - Sąjunga) 2008-07-10, nurodyta, jog liudijimo savininkas turi teisę valdyti žemiau nurodytų kategorijų burinius pramoginius laivus, t. y. kurių buringumas 60 m2, motorlaivio vandens talpa 8 t, visuose vandenyse ne toliau 200 jūrmylių nuo kranto. Teismas visiškai neatkreipė į tai, kad Lietuvos Respublikos VVTK 18 str. 2 ir 3 d. konkrečiai apibrėžta motorinių pramoginių laivų laivavedžių sąvoka bei vienareikšmiškai nustatyta motorinių laivų laivavedžių rengimo bei diplomavimo tvarka, kuri detalizuota Motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (toliau - Nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-11-03 įsakymu Nr. 311. Nuostatai buvo priimti iki 2001-02-07 Sąjungos patvirtintų Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklių (toliau - Diplomavimo taisyklės), kurių „B“ skyrius nuo pat priėmimo prieštaravo Lietuvos Respublikos VVTK 18 str. 2 ir 3 d. bei 19 str. 3 d. Diplomavimo taisyklės, prieštaraujančios tiek Lietuvos Respublikos VVTK, tiek Nuostatams, nepakeistos ir nesuderintos su Administracija. Be to, minėtų taisyklių 10 p. išdėstytoje Jachtų įgulų ruošimo kvalifikacinėje programoje nenumatytas motorinio pramoginio laivo laivavedžio teorinis ir praktinis parengimas. Sąvoka „motorlaivis“ neapibrėžta teisės aktuose. Vidaus vandenų laivai, iki 8 tonų vandentalpos žvejybos laivai taip pat yra motoriniai laivai, tačiau tai nereiškia, kad burinių jachtų kapitonai ar vairininkai gali būti šių laivų laivavedžiai. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos VVTK 18 str. 2 ir 3 d. bei Nuostatais, kurie detaliai numato motorinių pramoginių laivų laivavedžio rengimo ir diplomavimo tvarką. Nebuvo atkreipta dėmesio į tai, kad Diplomavimo taisyklės, kaip norminis teisės aktas, skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, nebuvo paskelbtos nei „Valstybės žiniose“, nei kituose leidiniuose. Atsižvelgiant į tai, D. K. pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio pagrindu priimtas Administracijos 2013-06-21 nutarimas nubausti D. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d.

6Nebuvo įvertinta, kad Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos VVTK 26 str. 1 d., atlieka valstybinę saugios laivybos kontrolę Lietuos Respublikos vidaus vandenyse ir kontroliuoja, kaip vykdomi tarptautiniuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyti saugios laivybos reikalavimai. Administracijos inspektoriai užtikrina, kad asmuo vairuotų motorinę ar kitą vidaus vandenų transporto priemonę turėdamas Administracijos ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, suteikiantį teisę valdyti atitinkamą vidaus vandenų transporto priemonę.

7D. K. atstovas advokatas V. Onačko atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

8Nurodo, kad burinių jachtų įgulų narių ruošimas ir diplomavimas, kaip viešojo administravimo funkcija, valstybės deleguota Sąjungai Lietuvos Respublikos VVTK pagrindu, o ne Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ar Administracijos vadovo sprendimu. Tai yra sąlygota tos aplinkybės, jog burinės jachtos laivavedžio diplomą Sąjunga privalo išduoti bet kuriam kvalifikacinius egzaminus išlaikiusiam asmeniui nepriklausomai nuo to, ar jis yra Sąjungos narys, ar ne. Tuo tarpu motorinių pramoginių laivų laivavedžių ruošimas ir diplomavimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais, nes Lietuvos Respublikos VVTK šios kategorijos laivavedžių ruošimą ir diplomavimą yra priskyręs minėtos ministerijos kompetencijai. Diplomavimo taisyklės buvo priimtos ir suderintos su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija laikantis jų priėmimo metu galiojusio teisinio reguliavimo, nustatyto to meto Lietuvos Respublikos VVTK 19 str. 4 d. redakcijos. Nepagrįstas Administracijos argumentas, kad pasikeitus minėto Lietuvos Respublikos VVTK straipsnio redakcijai, Sąjunga privalėjo galiojančias Taisykles iš naujo derinti su Administracija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, 2009 m. pateikdama Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos VVTK 19 ir kitų straipsnių pakeitimo projektą, nurodė, jog šių pakeitimų priežastis yra Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos reorganizavimas prijungiant ją prie Administracijos. Aštuntoje aiškinamojo rašto dalyje nurodyta, kokius teisės aktus reikės keisti, inkorporuojant minėto kodekso pakeitimus į teisinę sistemą. Tarp 22 nurodytų teisės aktų yra tik vienas teisės aktas, betarpiškai susijęs su burinėmis jachtomis - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-04-22 įsakymas Nr. 218 „Dėl burinių jachtų registravimo taisyklių patvirtinimo“. Diplomavimo taisyklės nepaminėtos tarp šių teisės aktų. Todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija neturėjo tikslo keičiant derinančią instituciją kartu keisti ir Diplomavimo taisykles, kaip nurodo Administracija. Įstatymų leidėjas taip pat nebuvo išreiškęs poziciją, kad Diplomavimo taisyklės po Lietuvos Respublikos VVTK pakeitimų taps teisiškai ydingomis vien dėl to, jog nebus naujai suderintos su Administracija. Pažymi, kad Administracijai 2010 m. perėmus motorinių pramoginių laivų laivavedžių ruošimo kontrolę, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-03-10 įsakyme Nr. 3-150 nurodyta, jog iki šio įsakymo įsigaliojimo išduoti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimai, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautiniai kvalifikacijos liudijimai, mokymo įmonės, įstaigos ir organizacijos akreditavimo liudijimai galioja iki juose nurodytos datos. Taigi, vien dėl to, kad buvo reorganizuota Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, prijungiant ją prie Administracijos, nebuvo iškelti reikalavimai keisti kvalifikacinius laivavedžių dokumentus, pripažįstant juos negaliojančiais.

9Pasak D. K. atstovo, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog Diplomavimo taisyklių 10 p. išdėstytoje laivavedžių ruošimo programoje nėra numatytas motorinio pramoginio laivo laivavedžio teorinis ir praktinis paruošimas. Šiame punkte nurodytos laivavedžių ruošimo temos turint omenyje, kad konkrečios mokymo programos yra žymiai detalesnės ir ne tik visiškai atitinka motorinių pramoginių laivų laivavedžių ruošimo programą, bet yra žymiai platesnės bei numato žymiai didesnį gaunamų laivavedybos žinių kiekį. Vyksta tiek teorinis, tiek praktinis motorinio laivo valdymo mokymas bei egzaminavimas.

10Sąjunga neruošė ir neruošia vien tik motorinių pramoginių laivų laivavedžius. Įgijus tam tikrą burinės jachtos laivavedžio kvalifikaciją, sutinkamai su galiojančiomis Diplomavimo taisyklėmis, tokiam asmeniui suteikiama teisė valdyti tam tikros kategorijos motorinį laivą. Atskirai vien tik motoriniam laivui diplomai neišduodami. Teisės valdyti motorinį laivą suteikimas burinio laivo laivavedžio kvalifikaciją turinčiam asmeniui yra sąlygota tarptautinių laivybos saugumą reguliuojančių dokumentų. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985-11-15 rezoliucija Nr. 24 priimtų Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 1.01 str. nurodyta, jog burinis laivas reiškia bet kurį laivą, judantį su pakeltomis burėmis; laivą, judantį su pakeltomis burėmis ir tuo pačiu metu naudojantį savo jėgainę, reikia laikyti laivu su mechaniniu varikliu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad praktiškai visi buriniai laivai turi mechaninius variklius, be to, yra tokios akvatorijos, kur plaukiojimas laivais su burėmis yra apskritai draudžiamas, burinės jachtos laivavedys privalo turėti dokumentą, suteikiantį jam teisę vairuoti motorinį laivą. Nepritariama apeliacinio skundo išvadai, kad motorinio laivo laivavedžio kvalifikacijos suteikimas yra išimtinai Administracijos prerogatyva. Sąjungos išduodami kvalifikaciniai dokumentai pripažįstami kaip specialiosios kompetencijos turėjimo įrodymą patvirtinantys dokumentai visame pasaulyje. Administracija apeliaciniame skunde taip pat konkrečiai nenurodo, kokios Diplomavimo taisyklėse vartojamos sąvokos prieštarauja galiojantiems viršesniems teisės aktams. Tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, savo laiku suderinusi Diplomavimo taisykles, nepateikė jų oficialiam paskelbimui, yra šios ministerijos darbo trūkumas, nes „Valstybės žinios“ priima publikacijai teisės aktus tik iš valstybės institucijų. Kadangi Sąjunga tuo metu turėjo visuomeninės organizacijos juridinio asmens statusą, „Valstybės žinių“ redakcija nepriėmė iš jos Diplomavimo taisyklių publikacijai. Kita vertus, tai nereiškia, kad Diplomatinės taisyklės visą laiką buvo nežinomos ir neprieinamos susipažinti. Jos visą laiką buvo ir yra paskelbtos Sąjungos interneto svetainėje, buvo patalpintos į Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos internetinį puslapį.

11Administracijos apeliacinis skundas netenkinamas.

12Administracija apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nutarime padaryta išvada, kad D. K. veiksmuose nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

13D. K. inkriminuota Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. už tai, kad 2013-06-08, apie 16 val., Galvės ežere jis buvo sustabdytas patikrinti plaukiantis motorine valtimi „BUCH“, reg. Nr. ( - ), su pakabinamu varikliu „Honda“, kurio galingumas 20HG. Laivavedys D. K. nepateikė motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo.

14Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones ar vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, ar perdavimą vairuoti vidaus vandenų transporto priemones asmeniui, neturinčiam teisės jas vairuoti. Analizuojant Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d., akivaizdu, kad administracinė atsakomybė pagal minėtą Lietuvos Respublikos ATPK str. yra susijusi su atitinkamų veiksmų atlikimu, kai neturima teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones ar tokia teisė yra atimta. Kita vertus, D. K. inkriminuotas motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo nepateikimas. Toks administracinėn atsakomybėn traukto asmens neveikimo aprašymas negali būti prilygintas Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. įtvirtintam veiksmų atlikimui neturint teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones ar tokiai teisei esant atimtai. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teisme nagrinėjant D. K. skundą dėl Administracijos 2013-06-21 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės buvo aiškinamasi, ar administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo turėjo teisę vairuoti motorinį pramoginį laivą, nors, kaip minėta, jam buvo pareikštas kaltinimas tik dėl dokumento, patvirtinančio minėto laivo vairavimą, nepateikimo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole D. K. buvo inkriminuotas tik Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 1.10 str. e punktas (b.l. 5-6). Tuo tarpu Administracijos 2013-06-21 nutarime nurodyta, kad jis pažeidė ne tik minėtas taisykles, bet ir Lietuvos Respublikos VVTK 18 str. 2 d. reikalavimus (b.l. 7), taip neteisėtai išplečiant kaltinimą, kadangi D. K. kaltinime nebuvo inkriminuotas koks nors Lietuvos Respublikos VVTK straipsnio nuostatų pažeidimas.

15Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino, jog D. K. neturėjo teisės vairuoti motorinį pramoginį laivą. Byloje esanti burinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio diplomo, išduoto 2008-07-10, kopija patvirtina, kad D. K. yra įgijęs I-os eilės vairininko laipsnį, turinčio teisę valdyti burinius pramoginius laivus, kurių buringumas 60 m2, o motorlaivio vandens talpa 8 t (b.l. 4). D. K. minėto diplomo išdavimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos VVTK 19 str. 4 d. (2000-08-29 įstatymo Nr. VIII-1900 redakcija) numatė, kad burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga. 2001-02-07 Diplomavimo taisyklių 2 p. numatyta, kad I-os eilės vairininkas turi teisę būti škiperiu burinės jachtos, kurios buringumas iki 60 m2, o motorlaivio vandens talpa 8 t (b.l. 38). Žodžio „škiperis“ viena iš reikšmių yra laivo viršininkas, krovininio laivo vadas (prieiga per internetą http://www.zodziai.lt/reiksme&word=%C5%A1kiperis&wid=19 126). Pagal Lietuvos Respublikos VVTK 19 str. 3 d. (2000-08-29 įstatymo Nr. VIII-1900 redakcija), laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys, turintys reikiamą diplomą arba kvalifikacijos liudijimą, kurie išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Diplomavimo taisyklės 2001-02-26 buvo suderintos su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vandens transporto departamentu (b.l. 38). Tai reiškia, kad D. K. įgytas I-os eilės vairininko laipsnis leidžia būti jam motorlaivio, kurio vandens talpa iki 8 t, laivavedžiu. Byloje nėra duomenų, kad inkriminuotu laiku ir vietoje administracinėn atsakomybėn traukto asmens vairuota motorinė valtis viršijo 8 t vandens talpą. Administracija apeliacinį skundą visų pirma grindžia Lietuvos Respublikos VVTK 18 str. 2 ir 3 d., kuriose yra atitinkamai apibrėžta motorinių pramoginių laivų laivavedžių sąvoka bei reglamentuota vidaus vandenų transporto specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad burinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio diplomo išdavimo D. K. metu galiojo Lietuvos Respublikos VVTK 18 str., kuris reglamentavo personalo sąvoką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. įžvelgtinas teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarimas). Taigi, Lietuvos Respublikos VVTK 18 str. nuostatos, įtvirtinančios klausimus, susijusius su motorinių pramoginių laivų laivavedžių sąvoka ir jų rengimo tvarka, nėra aktualios po burinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio diplomo išdavimo D. K.. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Nuostatus (2010-03-10 įsakymo Nr. 3-150 redakcija) iki 2010-04-01 išduoti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimai, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautiniai kvalifikacijos liudijimai, mokymo įmonės, įstaigos ir organizacijos akreditavimo liudijimai galioja iki juose nurodytos datos (Žin., 2010, Nr. 31-1472). Remiantis minėta nuostata, D. K. išduotas burinis pramoginis laivo laivavedžio tarptautinis diplomas yra galiojantis, kadangi jis yra išduotas iki minėtos Nuostatų redakcijos įsigaliojimo. Pasak Administracijos, Diplomavimo taisyklės nuo jų priėmimo dienos prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos VVTK, tiek Nuostatų atitinkamam reguliavimui. Šiuo aspektu pasakytina, kad Administracija nėra kompetentinga konstatuoti, jog vieni teisės aktai prieštarauja kitiems aktams. Be to, tiek baudžiamajame procese, tiek administracinio teisės pažeidimų bylų procese galioja principas, kad visi neaiškumai vertinami kaltininko naudai. Todėl esant tam tikrų galimai prieštaravimų tarp atitinkamų teisės aktų, visi neaiškumai vertintini būtent D. K. naudai. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Diplomavimo taisyklės nepakeistos ir nesuderintos su Administracija. Pažymėtina, kad nėra pateisinama, kad dėl institucijų veiksmų nesiėmimo siekiant, kad teisinis reglamentavimas būtų neprieštaraujantis, būtų sunkinama asmens, šiuo atveju D.K., teisinė padėtis.

16Kiti Administracijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Diplomavimo taisyklėse įtvirtintos Jachtų įgulų ruošimo kvalifikacinės programos neišsamumu, minėtų taisyklių nepaskelbimu nustatyta tvarka, neturi reikšmės konstatuojant aplinkybę, kad D. K. veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėties.

17Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nutarimą Administracijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

19Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos saugios laivybos administracijos apeliacinio skundo netenkinti.

20Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. D. K. Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau - Administracija)... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. K. skundą, 2013-12-17... 4. Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto... 5. Teigia, kad D. K. pateiktame Burinio pramoginio laivo laivavedžio... 6. Nebuvo įvertinta, kad Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos VVTK... 7. D. K. atstovas advokatas V. Onačko atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 8. Nurodo, kad burinių jachtų įgulų narių ruošimas ir diplomavimas, kaip... 9. Pasak D. K. atstovo, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog... 10. Sąjunga neruošė ir neruošia vien tik motorinių pramoginių laivų... 11. Administracijos apeliacinis skundas netenkinamas.... 12. Administracija apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės... 13. D. K. inkriminuota Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. už tai, kad... 14. Lietuvos Respublikos ATPK 119 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė... 15. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jais... 16. Kiti Administracijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su... 17. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,... 19. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą... 20. Nutartis neskundžiama....