Byla 2A-838-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant V.Kamašinienei, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui adv. D.Stalioniui, atsakovo atstovams M. M., adv. E.Domajevai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kamvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui UAB „Kamvila“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė J. K. 2008-01-04 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovą už šiukštų darbo drausmės pažeidimą (pravaikštą) neteisėtu ir nukelti atleidimo datą iki sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už 2007 m. gruodžio 7-8 d. (pirmąsias dvi nedarbingumo dienas) ir nuo 2007-12-19 iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo 1 mėn. darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 4) priteisti iš atsakovo 20,46 Lt delspinigių; 5) priteisti iš darbdavio 20,37 Lt darbo užmokesčio skolą (b.l.1-2, 61-64). Nurodė, kad ji įsidarbino UAB „Kamvila“ pardavėja – konsultante 2007-09-03. Laikotarpiu nuo 2007-11-08 iki 2007-12-05 imtinai ji sirgo. 2007-12-06 ieškovė susisiekė telefonu su darbdaviu pasiteirauti, kada ji galėtų patekti į darbą, nes nedarbingumo laikotarpiu buvo grąžinusi atsakovui raktus nuo parduotuvės. Darbdavys nurodė jai ateiti kitą dieną 14 val. į atsakovo buveinę. 2007-12-06 vakare pasijutusi prastai ieškovė SMS žinute informavo atsakovą ryt (2007-12-07) negalėsianti dirbti. Ieškovė 2007-12-07 nuvyko į atsakovo buveinę, kur sužinojo apie atleidimą iš darbo. Tą pačią dieną 16 valandą gydytojas išrašė ieškovei nedarbingumo pažymėjimą. Anot ieškovės, atsakovas neturėjo teisės atleisti jos iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu, be to, nesilaikydamas drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, t.y. prieš tai nepareikalavęs iš ieškovės rašytinio pasiaiškinimo (DK 240 str. 1 d.).

4Atsakovas UAB „Kamvila“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.7-8) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Teigia, jog ieškovė pradėjo sirgti po to, kada ji buvo įspėta dėl pinigų trūkumo kasoje pagal pinigų priėmimo kvitus. 2007-12-07 pasirodžiusi pagrindinėje atsakovo buveinėje ieškovė pateikė nedarbingumo pažymėjimą tik už laikotarpį nuo 2007-11-08 iki 2007-12-05, t.y. 2007-12-06 ir 2007-12-07 ji nedirbo be pateisinamos priežasties. Sužinojusi apie atleidimą iš darbo ieškovė liovėsi bendradarbiauti su darbdaviu (dingo).

5Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-05-06 sprendimu (b.l.76-78) ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 p. 2 d. neteisėtu laikant, kad darbo sutartis tarp bylos šalių yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 6 750 Lt (1 500 Lt/ mėn. x 4,5 mėn.) darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką ir 1 500 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nebuvimo darbe 2007-12-06 – 2007-12-07 dienomis netraktuotinas kaip neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių, už kurį galima būtų skirti drausminę nuobaudą, nes ieškovė tuo metu sirgo; tuo tarpu atleisti darbuotoją jo laikino nedarbingumo laikotarpiu draudžiama. Teismas ieškinio dalyje dėl vidutinio atlyginimo už 2007 m. gruodžio 7-8 d. priteisimo netenkino, nes apmokėjimas turi būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka vadovaujantis nuostata, jog ieškovė sirgo būdama darbiniuose santykiuose su atsakovu ir ieškovei pateikus darbdavio administracijai paskesnio nedarbingumo pažymėjimo originalą.

6Atsakovas UAB „Kamvila“ apeliaciniu skundu (b.l.82-84) prašo panaikinti Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą ir vietoj jo priimtą priešingą sprendimą. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad darbuotojas, pasibaigus jo laikino nedarbingumo laikotarpiui, privalo atvykti į darbą, antraip darbo sutartis su juo gali būti nutraukta. Ieškovė neinformavo darbdavio apie ligos atsinaujinimą, nepateikė nedarbingumo pažymėjimo 2007-12-06 dienai, tad atsakovas galėjo ją atleisti už šiukštų darbo drausmės pažeidimą. Be to, galėjęs su ieškove susitarti dėl atleidimo geruoju, bet teismas tokios galimybės nesuteikė.

7Ieškovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.88-90) skundo nepripažino ir prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-12-19, t.y. kai baigėsi ieškovės laikinas nedarbingumas. Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas (2007-12-07 ir 2007-12-08) turi apmokėti darbdavys, o vėliau nuo 2007-12-09 iki 2007-12-18 imtinai – valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Teigia, kad teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas bei prašo apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai ir teisniai argumentai, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas.

10Nustatyta, kad ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 2007-09-03 (b.l. 10-11) pardavėjos- konsultantės pareigose; 2007-12-07 direktoriaus įsakymu Nr.2007/12-07 ieškovė už neatvykimą į darbą be svarbios priežasties 2007 m. gruodžio 6 ir 7 dienomis pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (įsakyme netiksliai nurodoma DK 136 str. 3 p. 2 d., M. M. paaiškinimai b.l. 39) buvo atleista iš darbo (b.l.16-17). Įsakyme pažymėta, jog atleidimo pagrindas DK 235 str. 2 p. 9 pastr. (kas iš esmės atitinka DK 235 str. 2 d. 9 p.) bei komisijos 2007-12-07 aktas Nr. 22.

11Įstatymas numato, kad darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukta su darbuotoju šiam vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas ( DK 136 str. 2 p.). DK 235 str. 2 d. 9 p. prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų priskiria ir neatvykimą į darbą visą darbo dieną (pamainą). Tokiose bylose darbdaviui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti darbuotojo (ieškovo) ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumą ir pagrįstumą. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Minėtu teisiniu pagrindu – pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. darbdavys gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, esant darbuotojo kaltei, o darbuotojo kaltė pasireiškia neatvykimu į darbą be svarbių priežasčių būtent per visą savo darbo dieną ar pamainą. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama drausminti darbuotoją, užtikrinti, kad ši darbo sutarties šalis tinkamai ir laiku vykdytų sutartyje numatytas darbines funkcijas, kartu, esant svarbioms priežastims, garantuotų darbuotojui teisę tęsti darbo sutartį, jeigu jis kurį laiką negalėjo atlikti sulygto darbo. Todėl sprendžiant klausimą, ar neatvykimas į darbą kvalifikuotinas kaip pravaikšta, darbdavys privalo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe, nes drausminė atsakomybė, atleidžiant darbuotoją iš darbo (DK 237 str. 1 d. 3 p.), galima tik esant darbuotojo kaltei (tyčiai ar neatsargumui).

12Nustatyti darbuotojo kaltumą dėl neatvykimo į darbą galima tik išanalizavus neatvykimo priežastis. Todėl nors formaliai atleidimo pagrindas (neatvykimas į darbą visą dieną) ir egzistuotų, darbdaviui, atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą, abiejų jos šalių interesų pusiausvyrą, įstatymu įtvirtintos tam tikros pareigos, o darbuotojui - tam tikros garantijos. Įstatymų leidėjas kaip vieną iš darbdaviui privalomų pareigų, nustatinėjant darbuotojo kaltės buvimą ar nebuvimą, įtvirtina rašytinį reikalavimą darbuotojui raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str.). Apeliantas, kuriam tokioje situacijoje tenka pareiga įrodyti reikalavimo pasiaiškinti įteikimo darbuotojui faktą, neįrodė (CPK 178 str.), jog į bylą pateiktasis reikalavimas, kuriame, pažymėtina, net nebuvo prašoma pasiaiškinti dėl nenuvimo darbe 2007-12-06 dieną (b.l. 15), buvo kokiu nors būdu įteiktas ar mėgintas įteikti ieškovei iki ją atleidžiant iš darbo. Kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad tokia galimybė egzistavo - pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovė buvo atvykusi į darbą 2007-12-07 14 val. (b.l.72), tą taip pat patvirtino liudytoja apklausta R. B. (b.l.73), be kita ko nurodžiusi, kad ieškovė atėjo į darbą ir 2007-12-07 (t.y. penktadienį) 16 val., pateikė nedarbingumo pažymėjimą, tačiau dokumentai dėl ieškovės atleidimo išsiųsti jai tik pirmadienį. Realiai ieškovei adresuota korespondencija buvo išsiųsta tik 2007-12-11 (t.y. antradienį), tai matyti iš paties apelianto pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 29). Todėl teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad apeliantas DK 240 str. 1 d. nuostatas neabejotinai pažeidė.

13Vienok ieškovė klaidingai tvirtina, kad pats savaime nepareikalavimas iš darbuotojo pasiaiškinimo jau yra tas atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas, kuris kiekvienu atveju sudaro prielaidas konstatuoti atleidimo iš darbo neteisėtumą. DK 240 str. 1 d. pažeidimo įtaka atleidimo iš darbo teisėtumui kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamoji aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 45 p., Teismų praktika Nr. 21, 193-195 psl.). Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 str. 1 d. reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui. Darbo ginčus nagrinėjantiems organams, taigi ir teismui (DK 286 str.), darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d. nuostatas, negalėjo nurodyti darbdaviui, gali sudaryti pagrindą panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą.

14Pareiga įrodyti nebuvimo darbe priežastį ir jos svarbą tenka darbe nebuvusiam darbuotojui (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2003). Vertinant ieškovės neatvykimo į darbą 2007-12-06 priežastis, atsižvelgtina į šiuos nustatytus byloje faktinius duomenis: į ieškovės ligą bei ilgai trukusį - iki 2007-12-05 imtinai nedarbingumo laikotarpį; į jos darbo specifiką - darbas pagal grafiką, pamaininis (Darbo sutarties 3 p., b.l. 10, darbo grafikas gruodžio mėnesiui, kuriame ieškovės pavardė nenurodyta, b.l. 20); į ieškovės tvirtinimą, kad iš karto po ligos 2007-12-06 į darbą neatvyko paties darbdavio nurodymu, šiam paskyrus atvykti į darbą kitą, t.y. 2007-12-07 dieną. Tačiau dar vakare, kaip kad teigia ieškovė, ji vėl sunegalavo, apie ką telefonu ir sekančią dieną asmeniškai atvykusi į darbą darbdaviui pranešė, o ligos faktą patvirtina 2007-12-07 ieškovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b.l 3). Todėl šiuo atveju reikalavimo atitinkamu terminu pasiaiškinti nebuvimas, jame neįvardinus ir konkretaus ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, o kitiems įrodymams esant labai prieštaringiems - darbdavys 2007-12-07 rašte, kurio, kaip jau buvo minėta, ne tik neįteikė ieškovei, tačiau ir netraktavo jos nebuvimo darbe būtent 2007-12-06 dieną kaip darbo drausmės pažeidimo (b.l. 15), Darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, tyrusiam ieškovės skundą, darbdavys pateikė duomenis apie jos nebuvimą darbe 2007 m. gruodžio 5 ir 6 dienomis (b.l. 53-54), o ne gruodžio 6 ir 7 dienomis (b.l.16), kas leidžia pagrįstai abejoti šių dokumentų įrodomąja galia, - ieškovės teiginiai, kad ji neatvyko į darbą 2007-12-06 būtent darbdavio valia, ko šis iš esmės nei viename procesiniame dokumente ir nepaneigė, labiau tikėtini (įrodymų pusiausvyros principas). Jeigu asmuo aiškina, kad nebuvo darbe su tiesioginio viršininko leidimu ir šią aplinkybę įrodo, tai teismas neturi pagrindo išvadai, kad padaryta pravaikšta (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Esant šioms aplinkybėms, drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą (reikalavimo pasiaiškinti nepateikimą) teisėjų kolegija pripažįsta esminiu pažeidimu, kuris sukelia neigiamas pasekmes pačiam darbdaviui – konstatuotinas ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumas. Antra vertus, aptartų įrodymų analizė leidžia spręsti 2007-12-06 nebuvus ir pačios pravaikštos, t.y. neatvykimo į darbą be svarbios priežasties, kaip sąlygos drausminės atsakomybės taikymui. Priešingas susiklosčiusios situacijos traktavimas būtų neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas (DK 35 str.1 d.), o į šiuos kriterijus taip pat privalu atsižvelgti, vertinant paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 16 p., Teismų praktika Nr. 21, 166 psl.).

15Neatvykimas į darbą kitą, 2007-12-07 dieną vėlgi negalėjo sudaryti prielaidų spręsti ieškovės drausminės atsakomybės klausimo bei įtakoti jos atleidimo iš darbo, nes, pirma, tą dieną į darbą ji buvo atvykusi net du kartus - apie 14 val., kuomet pranešė darbdaviui apie pablogėjusią sveikatą, o šis jai - apie atleidimą iš darbo, ir vėliau, kuomet pateikė liudytojai R. B. nedarbingumo pažymėjimą, taigi neatvykimo į darbą visą dieną ( pamainą), kaip to reikalauja DK 235 str. 2 d. 9 p., neįvyko. Antra, darbdaviui vykdant DK 240 str. 1 d. nustatytą pareigą, būtų akivaizdžiai patvirtintas ieškovės kaltės nebuvimas, nes nuo 2007-12-07 iki 2007-12-18 ji buvo nedarbinga, tai patvirtino kad ir vėliau, bet tą pačią dieną išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b.l.3). Šiame oficialiame dokumente nustatomas ligos pobūdis, jos gydymo trukmė ir gydimosi režimas. Minėtos aplinkybės pateisina neatvykimą į darbą, nes asmuo negali gydimosi metu atlikti sulygto darbo. Kadangi darbuotojas nuo tokių atvejų yra apdraustas, jam mokama ligos pašalpa, atlyginimas mokamas tik už atliktą darbą.

16Teisėjų kolegija pažymi ir tai teismas, spręsdamas ginčus dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva, kai yra darbuotojo kaltė, pagrįstumo ar nepagrįstumo privalo atsižvelgti į tai, kokiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, koks yra darbo drausmės pažeidimo pobūdis, jo sunkumas ir kitos svarbios bylos aplinkybės. Be to, skiriant nuobaudą už neatvykimą į darbą be svarbos priežasties, tinkamam DK 238 str. taikymui turi įtakos, dėl kokių priežasčių nebūta darbe ir kiek laiko, ar darbuotojas turėjo galiojančių nuobaudų, kiek laiko ir kaip dirbo.

17Nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visų nutartyje išvardintų aplinkybių ginčijamame sprendime tinkamai nemotyvavo ir neargumentavo, bylos įrodymus, susijusius su ieškovės atleidimo iš darbo priežastimi, įvertino iš esmės teisingai, kartu panaikindamas paskirtos ieškovei drausminės nuobaudos padarinius - pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu (DK 297 str.). Formaliu pagrindu iš esmės teisėtas bei pagrįstas sprendimas negali būti panaikinamas (CPK 328 str.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo, CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.. Kartu pažymėtina, kad pati ieškovė apeliacinio skundo ir jokių savarankiškų reikalavimų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, priešingai, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti atsakovo ginčijamą sprendimą nepakeistu. Todėl, atsižvelgiant į CPK 313 str. ir 320 str. įtvirtintus apribojimus, teisėjų kolegija dėl DK 297 str. 3 d. ir 4 d. nuostatų taikymo plačiau nepasisako ir šių aplinkybių nevertina.

18Apelianto skundo argumentas, kad bylos nagrinėjimo eigoje teismas nesuteikė galimybės geruoju susitarti su ieškove dėl sutarties nutraukimo datos, esant šalių susitarimui, atmestinas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas, dėl šios priežasties buvo atidėti 2008-02-15 ir 2008-03-05 teismo posėdžiai (b.l. 31, 39), tačiau, kaip tvirtina ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, jokių pasiūlymų iš atsakovo nesulaukė. Kita vertus, taikos sutarties sudarymas yra šalių teisė, o ne pareiga, ir teismas neturi pagrindo šios teisės įgyvendinimo užtikrinti daugiau, nei įstatymų leidėjas įpareigoja, siūlydamas šalims tokį ginčo sprendimo būdą ir suteikdamas realią galimybę tai padaryti.

19Ieškovės naudai iš apelianto priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 600 Lt advokato paslaugų išlaidos, jų dydis atitinka poįstatyminiais norminiais aktais įtvirtintus kriterijus bei dydžius ( CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

20Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

21Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš UAB „Kamvila“ 600 (šešis šimtus ) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų J. K. naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovė J. K. 2008-01-04 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės... 4. Atsakovas UAB „Kamvila“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.7-8) ieškinį laikė... 5. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-05-06 sprendimu (b.l.76-78)... 6. Atsakovas UAB „Kamvila“ apeliaciniu skundu (b.l.82-84) prašo panaikinti... 7. Ieškovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.88-90) skundo... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 10. Nustatyta, kad ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 2007-09-03 (b.l. 10-11)... 11. Įstatymas numato, kad darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukta su... 12. Nustatyti darbuotojo kaltumą dėl neatvykimo į darbą galima tik... 13. Vienok ieškovė klaidingai tvirtina, kad pats savaime nepareikalavimas iš... 14. Pareiga įrodyti nebuvimo darbe priežastį ir jos svarbą tenka darbe... 15. Neatvykimas į darbą kitą, 2007-12-07 dieną vėlgi negalėjo sudaryti... 16. Teisėjų kolegija pažymi ir tai teismas, spręsdamas ginčus dėl atleidimo... 17. Nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visų nutartyje... 18. Apelianto skundo argumentas, kad bylos nagrinėjimo eigoje teismas nesuteikė... 19. Ieškovės naudai iš apelianto priteistinos apeliacinės instancijos teisme... 20. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 21. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš UAB „Kamvila“ 600 (šešis šimtus ) litų bylinėjimosi...