Byla A-693-968/2019
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antikos stilius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antikos stilius“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Antikos stilius“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. S-47(7-20/2017) (toliau – Komisijos 2017 m. kovo 1 d. sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, centrinis mokesčių administratorius) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 69-113 (toliau – VMI 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas); 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (4.65)FR0682-520 (toliau – Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas); 4) priskaičiuotus 10 262 Eur PVM delspinigius ir 8347 Eur dydžio baudą.

72.

8Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

92.1.

10Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodyta, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijose nedeklaravo dalies sandorių, neapskaičiavo pardavimo pagal juridiniams bei fiziniams asmenims išrašytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, taip pat nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė pirkimo PVM. Bendrovei papildomai apskaičiuota PVM ir skirtų sankcijų suma sudarė 46 431,35 Eur, iš jų 10 262 Eur dydžio PVM delspinigių ir 8 347 Eur dydžio PVM bauda. Nesutikdamas su šiuo Vilniaus AVMI sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą VMI ir prašė atleisti jį nuo baudų ir delspinigių mokėjimo, tačiau VMI, o vėliau ir Komisija, skundų netenkino.

112.2.

12Komisijos 2017 m. kovo 1 d. sprendimas priimtas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Komisija skundą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant, Bendrovei nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, o apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2017 m. kovo 7 d., atsiimant Komisijos sprendimą. Apie priimtą sprendimą Bendrovės vadovė informuota mobiliuoju telefonu. Pranešimas apie paskirtą posėdį buvo išsiųstas neteisingu adresu (adresas neteisingai nurodytas dėl korektūros klaidos), Komisija pranešimo nesiuntė Bendrovės registracijos adresu, nesusisiekė su UAB „Antikos stilius“ vadove telefonu, nors jį žinojo. Dėl minėtos priežasties posėdžio metu nebuvo išnagrinėtos labai svarbios aplinkybės, susijusios su Bendrovės nekaltumu dėl padaryto pažeidimo ir papildomai apskaičiuoto PVM sumokėjimu į biudžetą.

132.3.

14Pareiškėjo skundas Komisijoje buvo išnagrinėtas nesant priimto galutinio sprendimo dėl prašymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį. VMI 2017 m. sausio 2 d. pranešimu paprašė Bendrovės pateikti papildomus dokumentus per 30 d. terminą nuo rašto gavimo dienos, todėl prašymas dėl mokestinės paskolos sudarymo skundo Komisijoje nagrinėjimo metu dar nebuvo išspręstas. Komisija tik konstatavo, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių mokestinės paskolos sudarymą, tačiau 2017 m. vasario 15 d. vykusio posėdžio metu mokestinė paskola dar negalėjo būti sudaryta. Teigė, kad šis faktas skundo nagrinėjimo metu nebuvo patikrintas, t. y. Komisija turėjo galimybę posėdžio metu šią aplinkybę išsiaiškinti, tačiau to nepadarė. Be to, Bendrovė Komisijai teiktame skunde pažymėjo, jog siekdama greičiau užbaigti mokestinius ginčus geranoriškai sutiko sumokėti papildomai apskaičiuotą PVM likusią nesumokėtą dalį. Bendrovė šią sumą sumokėjo 2017 m. vasario 20 d.

152.4.

16Pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, nes niekada nesiekė klaidingai apskaičiuoti ar tyčia nemokėti mokesčių, o ši situacija susidarė dėl buhalterinių įmonių UAB „Navisa“ (šiuo metu įmonė likviduota) ir UAB „Logistikos servisas“, tvarkiusių Bendrovės buhalterinę apskaitą, kaltės. Bendrovė su minėtomis įmonėmis buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, paslaugos buvo teikiamos aplaidžiai ir netinkamai. Bendrovė, sudariusi paslaugų sutartis, visą atsakomybę dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo perdavė minėtoms įmonėms ir vėliau neturėjo galimybės kontroliuoti kaip tvarkoma buhalterinė apskaita. Iš UAB „Logistikos servisas“ netgi nepavyko atgauti visos Bendrovės buhalterinės dokumentacijos, todėl 2015 m. rugsėjo 15 d. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos Bendrovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Logistikos servisas“ direktoriaus D. V. bei N. V. atžvilgiu. Klaipėdos apygardos prokuratūra nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, jog susiklosčiusius santykius tarp Bendrovės ir UAB „Logistikos servisas“ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).

172.5.

18Bendrovės vadovė sužinojusi, jog UAB „Logistikos servisas“ netinkamai teikė paslaugas, iš karto kreipėsi į kitą įmonę dėl buhalterinių paslaugų sutarties sudarymo. Bendrovės vadovės atlikti veiksmai, t. y. kreipimasis į prokuratūrą, į kitas įmones, teikiančias buhalterines paslaugas, dėl Bendrovės buhalterijos sutvarkymo, kreipimasis į advokatus, įrodo, jog UAB „Antikos stilius“ dėjo ir toliau dės visas pastangas atgauti buhalterinę dokumentaciją. Bendrovė nėra kalta dėl nustatyto pažeidimo, žala valstybės biudžetui nepadaryta, papildomai apskaičiuotą PVM šiuo metu yra sumokėjusi, todėl yra pagrindas ją atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo.

193.

20Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

213.1.

22Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Komisijos 2017 m. kovo 1 d. sprendimas priimtas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjus skundą, nes Komisijos posėdyje nedalyvavo jo atstovai. Teisės aktai numato galimybę Komisijai nagrinėti mokesčių mokėtojo skundą jam nedalyvaujant. Vien ta aplinkybė, kad skundas Komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas nedalyvaujant pareiškėjo atstovams, nepagrindžia tariamo Komisijos neobjektyvumo ar šališkumo. Pareiškėjas skunde Komisijai pats nurodė neteisingą adresą, todėl dėl nedalyvavimo Komisijos posėdyje atsakomybė ir pasekmės turi tekti pačiam mokesčių mokėtojui. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas, galėjo pranešti Komisijai apie savo teisingą adresą mokestinio ginčo proceso metu, tačiau to nepadarė.

233.2.

24Tuo metu, kai pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. sausio 16 d. skundus nagrinėjo centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, pareiškėjas buvo sumokėjęs tik dalį su paskirta bauda susijusio mokesčio sumos, t. y. 10 000 Eur iš mokėtino 27 822,35 Eur PVM. Pareiškėjo pateiktas prašymas atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą sudarant mokestinės paskolos sutartį, neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė papildomų dokumentų, todėl sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti nebuvo priimtas. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo Komisijoje metu nebuvo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudų sąlygos. Pareiškėjas likusią su paskirta bauda susijusio mokesčio sumą sumokėjo tik 2017 m. vasario 20 d., t. y. jau po Komisijos 2017 m. vasario 15 d. posėdžio, todėl nei centrinis mokesčių administratorius, nei Komisija neturėjo teisinio pagrindo taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl atleidimo nuo baudos.

253.3.

26Komisija pagrįstai nurodė, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų pateikimą mokesčių administratoriui atsakingas ūkio subjekto vadovas, o ne tretieji asmenys, iš kurių pareiškėjas civilinių santykių pagrindu įsigijo tam tikras paslaugas. Komisija visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas, sudarydamas sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su trečiaisiais asmenimis, neperleido šiems asmenims pareiškėjo vadovui įstatymais nustatytų pareigų dėl apskaitos dokumentų saugojimo ir tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo. Komisija taip pat pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo vadovė, veikianti jo vardu, nevykdė jai teisės aktais priskirtų pareigų. Būtent ta aplinkybė, kad pareiškėjo vadovė neužtikrino tinkamo dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui ir tikslių bei teisingų PVM deklaracijų teikimo įstatymų nustatyta tvarka, lėmė, jog į biudžetą nebuvo sumokėta 27 822,35 Eur PVM. Pareiškėjas veiksmų dėl dokumentų gavimo iš UAB „Logistikos servisas“ ėmėsi ne nutraukęs sutartį su šia įmone (2013 m.), o tik po mokesčių administratoriaus atliktų kontrolės veiksmų (2015 m.).

273.4.

28Pareiškėjui prievolė sumokėti PVM į biudžetą kilo įvairiais 2012 m. laikotarpiais. Dalį mokestinės prievolės pareiškėjas padengė ne 2012 m. ar 2013 m. sausį, t. y. iškart mokestinei prievolei atsiradus, o tik 2016 m. atlikus mokestinės kontrolės veiksmus. Tai reiškia, kad ketverius metus nuo 2012 m. iki 2016 m. / 2017 m. valstybės biudžetas negavo pajamų, kurios galėjo būti panaudotos valstybės reikmėms. Būtent šiai žalai padengti pareiškėjui ir buvo apskaičiuota 10 262 Eur PVM delspinigių suma.

29II.

304.

31Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

325.

33Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl mokesčių administratoriaus patikrinimo metu Bendrovei papildomai apskaičiuoto 27 822,35 Eur PVM, tačiau nesutinka su jam paskirta 30 proc. bauda ir apskaičiuotais delspinigiais.

346.

35Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, vadovavosi MAĮ 95 straipsnio 1 dalies, 139 straipsnio 1 dalies, 100 straipsnio 1 dalies, 141 straipsnio, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 90 straipsnio, 123 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika.

367.

37Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. nedeklaravo 364 967 Lt sandorių PVM apmokestinamosios vertės ir 76 640 Lt pardavimo pajamų, taip pat neturėdamas atitinkamų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų į PVM apskaitą nepagrįstai įtraukė 19 425 Lt pirkimo PVM. Dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nustatytas 96 605 Lt į biudžetą mokėtino PVM skirtumas. Pagal mokesčių mokėtojo registro duomenis Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2005 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. sausio 3 d. tvarkė UAB „Navisa“ (direktorė N. V.), nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. kovo 13 d. N. V., o nuo 2014 m. kovo 12 d. UAB „Razmalita“. Mokestinė PVM prievolė pareiškėjui atsirado 2012 m. (įvairiais laikotarpiais), tačiau visiškai buvo įvykdyta tik 2017 m. vasario 20 d. (dalis mokestinės prievolės įvykdyta 2016 m. rugsėjo 5 d., kita dalis 2017 m. vasario 20 d.). Teismas pažymėjo, kad valstybės biudžetas beveik ketverius metus negavo pajamų ir dėl to patyrė žalą. Teismas vertino, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjui MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti taikomas.

388.

39Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui buvo pateikęs prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, tačiau ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu tokia sutartis nebuvo sudaryta, nes nei centrinis mokesčių administratorius, nei Komisija neturėjo pagrindo spręsti pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo baudų, nesant įvykdytoms MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms. Nors Komisijai priėmus sprendimą pareiškėjas sumokėjo visą jam priskaičiuotą PVM sumą, tačiau šiuo atveju nenustatyta nei viena iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje esančių sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas atleisti nuo baudos mokėjimo negalėjo būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius, skirdamas pareiškėjui baudą, atsižvelgė į švelninančias (pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pateikė patikslintas deklaracijas) ir sunkinančias (pažeidimai sisteminiai, padaryta didelė žala, nesumokėti mokesčiai sudaro 500 MGL) aplinkybes, bei paskyrė didesnę nei vidurkis (30 proc.) baudą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad mokesčių administratorius individualizavo pareiškėjo padarytą pažeidimą, įvertino švelninančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl paskirta bauda yra pagrįsta bei teisėta, kuri paliktina galioti, kaip visiškai atitinkanti MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas.

409.

41Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad nustatytus pažeidimus padarė buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, t. y. UAB „Navisa“ ir UAB „Logistikos servisas“, o sudarydamas buhalterinių paslaugų teikimo sutartis pareiškėjas visą atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymą perleido minėtoms įmonėms ir neturėjo galimybės jų kontroliuoti, pažymėjo, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABI) 37 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio ir 21 straipsnio nuostatas, sutarties (sutarčių) sudarymas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų su trečiaisiais asmenimis, neatleidžia įmonės vadovo nuo įstatymų nustatytos pareigos tinkamai tvarkyti juridinio asmens apskaitą ir, priešingai nei teigė pareiškėjas, nepašalina jo atsakomybės.

4210.

43Teismas iš mokestinio ginčo medžiagos nustatė, kad nedeklaruotos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2012 m. kovo–gruodžio mėn., didžioji dalis paslaugų pirkėjų pagal nedeklaruotas PVM sąskaitas faktūras yra valstybinės institucijos, sąskaitos įtrauktos į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, sąskaitas išrašė ir savo parašu patvirtino Bendrovės direktorė, tačiau PVM deklaracijos patikslintos tik pradėjus mokestinį patikrinimą, t. y. 2016 m. birželio 5 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Bendrovės vadovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nes žinodama ir suprasdama, jog buhalterines paslaugas teikiančios įmonės netinkamai tvarko Bendrovės finansinę apskaitą, laiku nesiėmė priemonių šiai situacijai ištaisyti (nesikreipė į paslaugų pirkėjus ir neprašė pateikti galimai prarastų PVM sąskaitų faktūrų kopijų, nepatikrino, ar PVM deklaracijų duomenys atitinka išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, nekontroliavo, ar pagal sąskaitas gauti mokėjimai atitinka deklaracijų duomenis). Teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto mokestinio pažeidimo, o mokesčių įstatymą pažeidė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Akcentavo, kad galimai netinkamas trečiųjų asmenų buhalterinių paslaugų teikimas įtakos pareiškėjo atsakomybei dėl mokestinio įstatymo pažeidimo neturi, o ginčus, kylančius iš privatinių sutartinių teisinių santykių dėl buhalterinių paslaugų teikimo, pareiškėjas turi teisę spręsti civilinę teisę ir civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

4411.

45Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis negalėjo dalyvauti Komisijos posėdyje ir paaiškinti ginčui reikšmingų aplinkybių, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie paskirto posėdžio datą, Komisija neįvertino prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis, teismas, atsižvelgdamas į MAĮ 149 straipsnio nuostatas, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės nuostatų 27 punktą ir į Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko 2004 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-14 patvirtinto Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 26 punktą, pažymėjo, jog apie paskirtą posėdžio Komisijoje datą pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, t. y. jam išsiųstas pranešimas skunde nurodytu adresu. Apie tai, kad adresas netikslus, pareiškėjas Komisijos neinformavo, todėl ginčas buvo išnagrinėtas pareiškėjui (jos atstovui nedalyvaujant). Teismas akcentavo, kad ginčo šalies dalyvavimas Komisijos posėdyje neprivalomas, todėl šiuo atveju negalėjimą dalyvauti ginčo nagrinėjime ikiteismine tvarka lėmė pareiškėjo neatidumas (klaidingo adreso nurodymas), o ne Komisijos neteisėti veiksmai. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad Komisija neįvertino centriniam mokesčių administratoriui pateikto prašymo dėl mokestinės paskolos sudarymo, kadangi ginčo nagrinėjimo metu tokia sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėjui nepateiktus papildomų dokumentų.

4612.

47Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomi panaikinti sprendimai (jų dalys) yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko pareiškėjo skundą atmetė.

48III.

4913.

50Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus AVMI, VMI, Komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose nurodytus 10 262 Eur PVM delspinigius ir paskirtą 8 347 Eur baudą; arba 2) panaikinti Vilniaus AVMI, VMI, Komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose nurodytą 8 347 Eur baudą; arba 3) vadovaujantis MAĮ 71 straipsnio nuostatomis mokestiniam ginčui užbaigti sudaryti galimybę pareiškėjui derėtis su VMI dėl Vilniaus AVMI, VMI, Komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose nurodytų mokesčių sankcijų (baudos ir delspinigių), t. y. pasirašyti susitarimą.

5114.

52Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad:

5314.1.

54Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jo skundus nedalyvaujant Bendrovės atstovams, jiems nebuvo sudarytos galimybės pateikti papildomus dokumentus bei išsakyti savo poziciją vykusių posėdžių metu dėl papildomai apskaičiuoto mokėtino PVM ir skirtų sankcijų, todėl nebuvo visapusiškai įvertintos apmokestinimo pagrįstumui itin svarbios aplinkybės. Bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie 2017 m. vasario 15 d. 13.00 val. paskirtą Komisijos skundo nagrinėjimo posėdį ir apie jį sužinojo tik jam įvykus, atsiimant sprendimą Komisijoje 2017 m. kovo 7 d. Komisija esant neįteiktam pranešimui apie posėdį dėl pareiškėjo klaidingai nurodyto Bendrovės adreso, galėjo imtis kitų priemonių Bendrovei informuoti, t. y. susisiekti su Bendrovės vadove telefonu, patikrinti informacines sistemas dėl Bendrovės adreso.

5514.2.

56Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl Bendrovės vadovės ligos, kadangi tai buvo objektyvi priežastis. Bendrovėje dirba vienas darbuotojas, t. y. direktorė, todėl jai susirgus, nebuvo asmens, kuris galėtų atstovauti Bendrovės interesus. Visa mokestinio ginčo eiga tendencingai vykdoma išimtinai tik mokesčių administratoriaus naudai, kadangi nei vienoje mokestinio ginčo stadijoje Bendrovei nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją žodžiu.

5714.3.

58Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė negali būti atleista nuo baudos ir delspinigių mokėjimo. Skundo nagrinėjimo Komisijoje metu dar nebuvo galutinai išspręstas Bendrovės prašymas dėl mokestinės paskolos sudarymo, o Bendrovės atstovai negalėjo posėdyje dalyvauti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo visiškai aišku, jog PVM į biudžetą yra sumokėtas, todėl MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, būtina atleidimui nuo paskirtos baudos, yra įvykdyta. Siekdama kuo greičiau užbaigti mokestinį ginčą, Bendrovė teikė VMI pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl baudų ir delspinigių sumos, tačiau priežastys, dėl kurių jis nebuvo pasirašytas, Bendrovei nėra žinomos. Bendrovė iki šio skundo pateikimo dienos, jokia forma, nei žodžiu, nei raštu nebuvo informuota apie šio prašymo nagrinėjimą.

5914.4.

60Pareiškėjas taip pat nesutinka su VMI, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose padaryta išvada, kad Bendrovė neįrodė, jog nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, t. y. neįrodė kad PVMĮ buvo pažeistas dėl nuo mokėtojo valios nepriklausančių priežasčių ir dėl to nėra pagrindo jo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių. Bendrovės vadovė dėjo visas pastangas, jog įsitikintų, ar buhalterinės paslaugos atliktos tinkamai. Matydama, kad UAB „Logistikos servisas“ netinkamai teikia paslaugas, vadovė kreipėsi į kitą įmonę UAB „Razmalita“ dėl buhalterinių paslaugų sutarties sudarymo. Bendrovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį prieš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, patirtų nuostolių atlyginimo, kurioje buvo pateikta nepriklausomo audito įmonės išvada ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų ekspertizės aktas, kuriuose nepasisakyti, jog būtų rasta nedeklaruotų sąskaitų ar nesumokėtų mokesčių. Mano, kad tiek auditas, tiek ekspertai patvirtino 2012 m. ir 2013 m. Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis.

6115.

62Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir, pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad:

6315.1.

64Pagal LVAT suformuotą praktiką pareiškėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo (atstovo pagal įstatymą) susirgimas savaime nepašalina galimybės užtikrinti procesinį pareiškėjo atstovavimą kitais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatytais būdais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui apie 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti prašymo atidėti teismo posėdį atitiko ABTĮ 77 straipsnio 3 dalį, pagal kurią proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų argumentų, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo ar jo atstovo nedalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.

6515.2.

66Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo pateiktu pasiūlymu pasirašyti susitarimą (MAĮ 71 str.), atsakovas nurodo, kad išnagrinėjęs šį pasiūlymą, vadovaudamasis MAĮ 71 straipsniu bei Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210 „Dėl Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, atsakovas nusprendė nepradėti derybų dėl susitarimo pasirašymo. Apie priimtą sprendimą VMI pareiškėją informavo el. paštu bei registruotu laišku, kuris buvo išsiųstas Bendrovės buveinės adresu. Informacija apie VMI priimtą sprendimą taip pat buvo pateikta teismui.

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV.

6916.

70Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, VMI 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir Komisijos 2017 m. kovo 1 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

7117.

72Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, VMI 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir Komisijos 2017 m. kovo 1 d. sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

7318.

74Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

7519.

76Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

7720.

78Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

7921.

80Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada neatleisti jo nuo paskirtos baudos ir priskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

8122.

82MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Kartu akcentuotina, kad pastarojoje nuostatoje nurodyti atleidimo nuo baudos pagrindai taikomi ir sprendžiant atleidimo nuo mokesčių mokėtojui skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies klausimą (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p.). Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių mokėtojas taip pat gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tačiau šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Tuo tarpu pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl jo atžvilgiu ši nuostata negali būti taikoma. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad remiantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

8323.

84Šiame kontekste pabrėžtina, kad MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga nėra savarankiškas atleidimo nuo paskirtos baudos mokėjimo pagrindas, o yra viena iš būtinų sąlygų tam, kad nustačius MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, būtų galima mokesčių mokėtoją atleisti nuo baudų mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-753/2011 ir kt.). Todėl atleidimas nuo baudos, visų pirma, sietinas su mokesčio sumokėjimu arba jo priverstiniu išieškojimu, arba priskaičiuoto mokesčio sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu. Priešingu atveju įstatymų leidėjas draudžia atleisti nuo atitinkamo mokesčio baudos (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-903/2008 ir kt.). Tai lemia, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl atleidimo nuo baudos taikymas yra sąlygotas ir šio įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1335/2010; 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-903/2008, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje A556-372/2011, 2011 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-859/2011; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1108/2011; 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-621/2011).

8524.

86Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2012 m. nedeklaravo 364 967 Lt sandorių PVM apmokestinamosios vertės ir 76 640 Lt pardavimo pajamų, taip pat neturėdamas atitinkamų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų į PVM apskaitą nepagrįstai įtraukė 19 425 Lt pirkimo PVM (Komisijos byla, b. 1. 40–41). Dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nustatytas 96 605 Lt į biudžetą mokėtino PVM skirtumas. Ginčo dėl šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra.

8725.

88Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjo mokestinė PVM prievolė atsirado 2012 m. (įvairiais laikotarpiais), tačiau visiškai buvo įvykdyta tik 2017 m. vasario 20 (dalis mokestinės prievolės įvykdyta 2016 m. rugsėjo 5 d., kita dalis – 2017 m. vasario 20 d. (Komisijos byla, b. 1. 31–32). Tai reiškia, kad pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo, kuris VMI buvo išnagrinėtas 2016 m. lapkričio 9 d., ir 2017 m. sausio 16 d. skundo, kuris Komisijoje buvo išnagrinėtas 2017 m. vasario 15 d. (sprendimas priimtas 2017 m. kovo 1 d.), nagrinėjimo metu, pareiškėjas buvo sumokėjęs tik dalį su paskirta bauda susijusio mokesčio sumos, t. y. 10 000 Eur iš mokėtino 27 822,35 Eur PVM (Komisijos byla, b. l. 34–38, 44–50). Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka buvo atidėtas arba išdėstytas. Taigi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas neįvykdė MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo teikęs VMI pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl baudų ir delspinigių sumos, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos faktinę situaciją, kadangi VMI nusprendė nepadėti derybų su pareiškėju dėl susitarimo pasirašymo ir apie tai informavo jį el. paštu (b. l. 89–90).

8926.

90Pareiškėjas nesutikimą su apskaičiuotais delspinigiais ir paskirta bauda grindė aplinkybėmis, kad buhalterinės apskaitos tvarkymą Bendrovė buvo perdavusi įmonėms UAB „Navisa“ ir UAB „Logistikos servisas“, kurios paslaugas teikė aplaidžiai ir netinkamai; Bendrovė nėra kalta dėl nustatyto pažeidimo; žala valstybės biudžetui nepadaryta; papildomai apskaičiuotą PVM šiuo metu yra sumokėjusi.

9127.

92Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr.., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (nuoširdžiai; visai atvirai; sąžiningai) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 str. 1 d.). Kasacinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 konstatavo, kad už BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą vadovui taikoma ne materialinė, o civilinė atsakomybė, kadangi tai išimtinai valdymo organui įstatymu nustatyta pareiga. MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintos šios mokesčių mokėtojo pareigos: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 p.); bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 p.); teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 p.). Tinkamas mokesčių apskaičiavimas ir jų mokėjimas siejamas su platesne vadovo pareiga tinkamai organizuoti finansinę apskaitą.

9328.

94LVAT laikosi pozicijos, kad trečiųjų asmenų sutartinių įsipareigojimų tinkamas nevykdymas neturi įtakos sprendžiant, ar pažeidimas padarytas ne dėl mokesčių mokėtojo kaltės (žr., pvz., 2005 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1627/2005, 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438- 2122/2011). Sutartiniai santykiai su UAB „Navisa“ ir UAB „Logistikos servisas“ buvo valinė apgalvota Bendrovės vadovės elgesio išraiška su aiškiai apibrėžtu tikslu – gauti buhalterinės apskaitos paslaugas. Tai, kad šie santykiai nesusiklostė taip, kaip buvo planuota (suteiktos netinkamos kokybės paslaugos), nepaneigė Bendrovės vadovės pareigos užtikrinti tinkamą mokesčių sumokėjimą, kadangi esant įstatymo nustatytoms imperatyvioms pareigoms, vadovas neturi elgesio pasirinkimo laisvės veikti kitaip, nei įpareigoja įstatymo nuostatos.

9529.

96Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tinkamai deklaruoti ir sumokėti mokesčius sukliudė ne aplinkybės nepriklausančios nuo pareiškėjo valios. LVAT yra suformavęs MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimo taisyklę, pagal kurią šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir šių aplinkybių poveikio pasėkoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15 -141/2005, 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-941/2013 ir kt.). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

9730.

98MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindas – kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui prievolė sumokėti PVM į biudžetą pagal PVMĮ 89 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 1 dalį kilo įvairiais 2012 m. laikotarpiais, tačiau pareiškėjas dalį mokestinės prievolės padengė ne 2012 m. / 2013 m. sausį, t. y. iškart mokestinei prievolei atsiradus, o tik 2016 m. atlikus mokestinės kontrolės veiksmus. Tai reiškia, kad ketverius metus nuo 2012 m. iki 2016 m. / 2017 m. valstybės biudžetas negavo pajamų, kurios galėjo būti panaudotos valstybės reikmėms, dėl ko atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jos valstybės biudžetui nebuvo padaryta žala.

9931.

100Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog Bendrovės vadovė nėra kalta dėl padaryto pažeidimo. Aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, nenustatyta. Dėl konstatuoto pažeidimo valstybės biudžetui buvo padaryta žala. Byloje taip pat nėra duomenų, kad mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus suteiktos konsultacijos. Todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų pagrindais pareiškėjas nuo baudos negalėjo būti atleistas.

10132.

102MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. Nagrinėjamu atveju MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai nebuvo nustatyti, todėl pareiškėjo prašymas atleisti nuo delspinigių mokėjimo pagrįstai buvo netenkintas.

10333.

104Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Komisija išnagrinėjo skundą nedalyvaujant Bendrovės atstovams, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus ir išsakyti poziciją dėl mokestinio ginčo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis (žr., nutarties 11 p.), todėl jų nebekartoja. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo vadovės ligos, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT yra išaiškinęs, jog pareiškėjo, kaip juridinio asmens, vadovo (atstovo pagal įstatymą) susirgimas savaime nepašalina galimybės užtikrinti procesinį pareiškėjo atstovavimą kitais ABTĮ 47 straipsnyje numatytais būdais (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1234/2010). Pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis, kuriomis aktyviai naudojosi (teikė paaiškinimus raštu, prašymus, papildomus įrodymus), todėl pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl Bendrovės vadovės ligos, proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.

10534.

106Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naują reikalavimą, kurio nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. mokestiniam ginčui užbaigti sudaryti galimybę pareiškėjui derėtis su VMI dėl Vilniaus AVMI, VMI, Komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose nurodytų mokesčių sankcijų (pasirašyti susitarimą). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta LVAT praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto naujo reikalavimo nenagrinėja.

10735.

108Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

109Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

110Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antikos stilius“ apeliacinį skundą atmesti.

111Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

112Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Antikos... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:... 9. 2.1.... 10. Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodyta, jog Bendrovė... 11. 2.2.... 12. Komisijos 2017 m. kovo 1 d. sprendimas priimtas neobjektyviai ir šališkai... 13. 2.3.... 14. Pareiškėjo skundas Komisijoje buvo išnagrinėtas nesant priimto galutinio... 15. 2.4.... 16. Pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, nes niekada nesiekė... 17. 2.5.... 18. Bendrovės vadovė sužinojusi, jog UAB „Logistikos servisas“ netinkamai... 19. 3.... 20. Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 21. 3.1.... 22. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Komisijos 2017 m. kovo 1 d.... 23. 3.2.... 24. Tuo metu, kai pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. sausio 16 d.... 25. 3.3.... 26. Komisija pagrįstai nurodė, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų ir... 27. 3.4.... 28. Pareiškėjui prievolė sumokėti PVM į biudžetą kilo įvairiais 2012 m.... 29. II.... 30. 4.... 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu... 32. 5.... 33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl... 34. 6.... 35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos ir... 36. 7.... 37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. nedeklaravo... 38. 8.... 39. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas mokesčių... 40. 9.... 41. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad nustatytus... 42. 10.... 43. Teismas iš mokestinio ginčo medžiagos nustatė, kad nedeklaruotos PVM... 44. 11.... 45. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis negalėjo dalyvauti Komisijos posėdyje... 46. 12.... 47. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos... 48. III.... 49. 13.... 50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus AVMI, VMI,... 51. 14.... 52. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais... 53. 14.1.... 54. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jo skundus... 55. 14.2.... 56. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos... 57. 14.3.... 58. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė... 59. 14.4.... 60. Pareiškėjas taip pat nesutinka su VMI, Komisijos ir pirmosios instancijos... 61. 15.... 62. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 63. 15.1.... 64. Pagal LVAT suformuotą praktiką pareiškėjo, kuris yra juridinis asmuo,... 65. 15.2.... 66. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo pateiktu... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV.... 69. 16.... 70. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 17 d.... 71. 17.... 72. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio... 73. 18.... 74. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios... 75. 19.... 76. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog... 77. 20.... 78. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus... 79. 21.... 80. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su... 81. 22.... 82. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo pagal šio... 83. 23.... 84. Šiame kontekste pabrėžtina, kad MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta... 85. 24.... 86. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2012 m. nedeklaravo 364 967 Lt sandorių PVM... 87. 25.... 88. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjo mokestinė PVM prievolė... 89. 26.... 90. Pareiškėjas nesutikimą su apskaičiuotais delspinigiais ir paskirta bauda... 91. 27.... 92. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti... 93. 28.... 94. LVAT laikosi pozicijos, kad trečiųjų asmenų sutartinių įsipareigojimų... 95. 29.... 96. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tinkamai deklaruoti ir sumokėti... 97. 30.... 98. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atleidimo nuo paskirtos baudos... 99. 31.... 100. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro... 101. 32.... 102. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali... 103. 33.... 104. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad... 105. 34.... 106. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naują reikalavimą, kurio... 107. 35.... 108. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 109. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 110. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antikos stilius“ apeliacinį... 111. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą... 112. Nutartis neskundžiama....