Byla Ik-772-142/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Vėjo ūkis“ atstovui advokatui Albertui Kručkauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Giedrei Kornijenkienei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Račkytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ūkis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vėjo ūkis“) padavė teismui skundą (t. I, b.l. 1-9), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ŽŪM) kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkį Nr. 4D-96 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas Sprendimas) toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui UAB „Vėjo ūkis“ pagal paramos paraišką Nr. ( - ); 2) įpareigoti ŽŪM pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigojant skirti paramą pagal pareiškėjo paramos paraišką Nr. ( - ); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM (toliau – ir NMA, Agentūra) pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles. Paramos paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjas Paraiškoje aprašė investicinį projektą „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, kuriuo siekiama Šilutės r., Sakučių k. pastatyti vėjo jėgainę. Paraiškoje prašoma paramos naujos technikos ir įrangos – vėjo turbinos generatoriaus įrangos, skirtos projekto reikmėms, įsigijimui. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, numatė patirti ir kitas išlaidas, tačiau paramos šioms išlaidoms neprašė. Prašoma paramos suma – 1 035 804 litų.

6Pareiškėjas gavo NMA paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, kuriuo NMA prašė pateikti statinio techninę dokumentaciją, kaip nurodyta Taisyklių 23.17 punkte. Pareiškėjas NMA pateikė atsakymą į 2009 m. gruodžio 7 d. paklausimą, nurodė, kad jis teikdamas paraišką vadovavosi Taisyklių nuostatomis, kurių 23.17.4. punkte aiškiai nurodyta, kad, jei projekte numatyta statyba ir (arba) rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, NMA prašomi dokumentai neteikiami. NMA, gavusi šį pranešimą, 2010 m. gegužės 13 d. atsiuntė pareiškėjui „Užklausimą dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. S-PP-0026569, kuriame nurodė pateikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytus dokumentus. Pareiškėjas, atsakydamas į 2010 m. gegužės 13 d. užklausimą, nurodė, kad Paraiškoje numatyta statyba, tačiau paramos jai neprašoma. Teigė, kad nesupranta priežasčių, dėl kurių reikalaujama pateikti Taisyklių 23 punkte nurodytus dokumentus, kai Taisyklių 23.17.4 punkte imperatyviai nurodyta, kad „jei projekte numatyta statyba ir (ar) rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodyti dokumentai neteikiami“.

7Skundžiamu ŽŪM kanclerio potvarkiu buvo patvirtintas projektų, kuriems neskiriama parama, sąrašas. Sąraše nurodyta, kad pareiškėjui parama neteikiama, nes projektas neatitinka Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytų tinkamumo gauti paramą kriterijų (Taisyklės patvirtintos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144). Nurodoma, kad pareiškėjas atsisakė teikti prašomus dokumentus, tačiau pamatai, kuriems paramos neprašoma, yra tik statinio dalis, o kita jo dalis yra vėjo turbinos generatorius, t. y. įranga, kuriai prašoma paramos, dėl to pareiškėjo nurodomas Taisyklių punktas negali būti taikomas. Trūkstant dokumentų, būtinų projekto vertinimui atlikti, projektas pripažintas netinkamu finansuoti.

8Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatomis ir paaiškina, kad skundžia individualų teisės aktą. Mano, kad skundžiamas potvarkis yra nepagrįstas ir neteisėtas, atsakovas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei netinkamai taikė Taisyklių 23.17 punktą. Mano, kad vadovaujantis Taisyklių 23.17 ir 23.17.4 punktu, akivaizdu, kad 23.17.1- 23.17.3 punktuose nurodyti dokumentai teikiami tik tuo atveju, kai projekte numatyta statyba ir jiems prašoma paramos. Šiuo atveju pareiškėjas paramos prašo tik įrangai. Taisyklių 23.17.4 punkte numatyta, kad tokiu atveju statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai neprašomi.

9UAB „Vėjo ūkis“ nesutinka su potvarkyje esančiais argumentais. Be to, teigia, kad potvarkis yra nemotyvuotas, nes atsakovas nenurodė pagrįstų ir teisėtų pagrindų, dėl ko netenkinama Paraiška. Atsakovas netinkamai taikė Taisyklių 23.17 punkto nuostatas. Be to, aktas turi būti panaikintas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Taisyklėms). Atkreipia dėmesį į tai, kad turbinos generatoriaus sistemos įsigijimas, kuriam pareiškėjas prašo skirti paramą, negali būti laikomas statinio statyba, rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, nes sistemos negalima laikyti statiniu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas, SĮ) nustatyta prasme. Remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 67 dalimi.

10Paaiškino, kad valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir VĮ Registrų centras) susiformavusi praktika Nekilnojamojo turto registre registruoti tik vėjo elektrinės pamatą, t. y. statybinę konstrukciją, ant kurios sumontuoti įrenginiai. Todėl vėjo turbinos generatorius nėra statinys, o yra įranga ir tokios įrangos įsigijimas negali būti pripažįstamas statybos darbais. Ginčijamas aktas neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeisti viešojo administravimo principai – gero administravimo principas. NMA, nesutikdama su pareiškėjo atsakymu, privalėjo informuoti pareiškėją apie galimas neigiamas pasekmes. Be to, potvarkis neatitinka VAĮ reikalavimų, nes yra nepasirašytas, be antspaudo, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų reikalavimais.

11Pažymėjo, kad ŽŪM kanclerio nesaisto nei NMA, nei projektų atrankos komiteto pateiktos rekomendacinio pobūdžio išvados. Kancleris, priimdamas skundžiamą potvarkį, privalėjo vadovautis Taisyklėmis, tiek žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis taisyklėmis.

12Nurodo, kad nagrinėdama kitus projektus NMA priėmė palankius sprendimus skirti paramą tais atvejais, kai paramos buvo prašoma įrenginiams, o ne statiniams. Dėl to mano, kad skundžiamas potvarkis neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 punkto reikalavimų.

13ŽŪM atsiliepime į skundą nurodė, jog su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka (t. II, b.l. 38-41). Paaiškino, kad NMA įvertino pareiškėjo Paraišką ir vertinimo ataskaitą pateikė ŽŪM, kurios sudarytas Projektų atrankos komitetas (toliau – ir PAK) priėmė rekomendacinio pobūdžio sprendimą nefinansuoti pareiškėjo projekto. ŽŪM, vadovaudamasi Taisyklėmis ir PAK rekomendacija, priėmė sprendimą, kuriuo projektui neskiriama parama, nes projektas neatitinka Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus – šiuose punktuose nurodyti dokumentai NMA nebuvo pateikti. NMA, vadovaudamasi Taisyklių 45 ir 46 punktais, 2010 m. liepos 30 d. raštu Nr. BRK-(10.14)-2203 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą neskirti paramos. NMA raštas su pridėtu potvarkiu yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam asmeniui – pareiškėjui. Teigia, kad dokumentas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

14Dėl Taisyklių pažeidimo paaiškino, kad Paraiškoje pareiškėjas nurodė investicijas, kurioms prašo paramos – vėjo turbinos generatoriaus įrangai įsigyti. Komerciniame pasiūlyme nurodytame prekės aprašyme kalbama apie vėjo jėgainę SIVA 250 su 50 m aukščio bokštu, kurios sudedamosios dalys yra turbina, bokštas, rotorius ir kt. Į kainą taip pat įeina montavimo ir pridavimo darbai. Pamatų statybai pareiškėjas paramos neprašė. Tačiau pareiškėjas paramos prašė kitoms statinio dalims – stiebui, rotoriui, turbinai ir jų sumontavimui. Remėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi ir Ypatingų statinių sąrašu (STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“). Pagal STR vėjo jėgainės, aukštesnės nei 30 metrų, priskiriamos ypatingų statinių kategorijai. Dėl to Taisyklių 23.17.4. punktas šiuo atveju negali būti taikomas, o pareiškėjas privalėjo pateikti NMA prašomus dokumentus.

15Agentūra atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 27-28) paaiškino, kad su pareiškėjo UAB „Vėjo ūkis“ skundu nesutinka. Informavo, kad pareiškėjas Agentūrai 2009 m. lapkričio 9 d. pateikė projektą „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kurio paramos paraiškos registracijos Nr. ( - ) (toliau – ir Projektas). Projektas buvo vertinamas vadovaujantis Taisyklėmis. Taisyklių 23.17.1 punkte nurodyta, kad turi būti pateiktas aplinkos apsaugos institucijos išankstinis projekto įvertinimas, parengtas vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701. Tuo atveju, kai su paramos paraiška pateikiamas statybos leidimas, šios pažymos atskirai pateikti nereikia. Taisyklių 23.17.2 punkte nustatyta, kad numatytiems statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros įrengimo darbams, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, nuostatomis, turi būti parengtas techninis projektas (pateikiamos statinio techninio projekto bendroji dalis, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys), gautas statybos leidimas (pateikiamas kartu su paramos paraiška), išskyrus nesudėtingus ir laikinus statinius (jei jiems statybos leidimo pateikti nereikia) (Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184. Taisyklių 23.17.3 punkte numatyta, kad, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR.1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214, statinių projektams, išskyrus nesudėtingų ir laikinų statinių statybos projektus, turi būti atlikta statinio techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizė. Ekspertizės išvada turi būti parengta turinčios teisę užsiimti šia veikla įstaigos.

16Agentūra 2009 m. gruodžio 31 d. parengė ŽŪM raštą Nr. BRK-(10.15)-7147 „Dėl taisyklių išaiškinimo“, prašydama išaiškinti, ar pareiškėjas, prašantis paramos vėjo turbinos generatoriaus įrangai įsigyti, tačiau neprašantis paramos šios įrangos pastatymui, t. y. pamato, ant kurio bus statoma minėta įranga, statybai, turi pateikti paminėtus dokumentus ir ar tuo atveju, jeigu neplanuojama investuoti į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas turi pateikti dokumentus, užtikrinančius atitiktį Taisyklių 23.11.1 punkto reikalavimams, ir įrodyti, kad nuomojama žemė yra valdoma teisėtais pagrindais ir kad nuomojamos žemės savininkas sutinka, jog ant jo žemės būtų statoma vėjo jėgainė. Agentūra 2010 m. kovo 19 d. gavo ministerijos atsakymą (2010 m. kovo 19 d. raštas Nr. 2D-1565 (12.98)), kuriame nurodyta, kad pamatai yra tik statinio dalis, tačiau paramos prašoma kitoms statinio dalims, todėl Taisyklių 23.17.4 punktas (jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodyti dokumentai neteikiami) šiuo atveju negali būti taikomas – pareiškėjas turėtų pateikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytus dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių 23.11 punktu, pareiškėjas turėtų pateikti ir dokumentus, įrodančius, kad žemė, įskaitant žemę po pastatais, statiniais, priklauso pareiškėjui arba jo sutuoktiniui (kai pareiškėjas – kaimo gyventojas) nuosavybės teise, sutuoktinių bendrosios dalinės arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise arba yra pareiškėjo nuomojama, arba kitaip užsitikrinamas teisėtas naudojimasis ja ne trumpiau kaip dešimt metų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, kadangi pareiškėjas ketina investuoti į nekilnojamojo turto statybą.

17Atsakydama į minėtą Agentūros raštą ŽŪM taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 5.7 punktu pateiktas paramos paraiškas vertina, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, ir vadovaujantis 106 punktu už pareiškėjo pateiktų mokėjimo prašymų kartu su mokėjimo prašymais pateikiamų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų tikrinimą bei tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą yra atsakinga Agentūra, kuri, priimdama sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti paramos lėšomis, sudarydama su pareiškėju paramos sutartį ir vertindama pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą, turi įsitikinti, kad projektas įgyvendintas laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, statinys pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti nepažeidžiant Statybos įstatymo ir kitų jam įgyvendinti skirtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų ir kad pareiškėjui yra išduotas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Agentūra 2010 m. kovo 26 d. „Paklausimu dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. PPD-(SD)-319 bei 2010 m. gegužės 13 d. „Užklausimu dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. S-PP-0026569 prašė pareiškėjo pateikti reikiamus dokumentus. Atsakydamas į Agentūros paklausimus (pareiškėjo raštai, kurių reg. Nr. Agentūroje – ( - )), pareiškėjas nurodė, kad išlaidas, susijusias su pamato statyba, finansuos nuosavomis lėšomis, ir nepateikė Taisyklių 23.17.1–23.17.3 punktuose nurodytų dokumentų (aplinkos apsaugos institucijos išankstinio projekto įvertinimo, techninio projekto, statybos leidimo, statinio techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizės).

18Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas ŽŪM kanclerio sprendimas, įformintas 2010 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 4D-96 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjo Projektą pripažinti netinkamu paramai gauti.

19

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB„Vėjo ūkis“ skundą atmetė. Teismas nurodė, jog skundžiamas sprendimas priimtas pagal procedūras, kurios numatytos Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėse (toliau – ir Administravimo taisyklės). Pagal Administravimo taisyklių 35 punktą paramos paraiškas vertina bei vertinimo procesą organizuoja Agentūros tarnautojai. Administravimo taisyklių 37 punkte numatyta, kad iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu, Agentūra gali prašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus. Šiuo atveju Agentūra minėtais raštais prašė pateikti papildomus dokumentus, tuos, kurie numatyti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose. Į Agentūros pranešimą pareiškėjas atsakė, kad dokumentų pateikti neprivalo, nes neprašo paramos statinio statybai. Nustatyta, kad šiuo atveju sprendimą dėl paramos neskyrimo priėmė valdymo institucija, kaip tai numato Administravimo taisyklių 73 punktas. Potvarkyje nurodyta, kad jį priimant remiamasi projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto 2010 m. liepos 14 d. posėdžio Nr. 20 protokolu Nr. 8D-386 (5.50). ŽŪM ginčijamame potvarkyje išsprendė klausimus, kurių reikalauja Administravimo taisyklių 75 punktas. Administravimo taisyklių 208 punktas numato, kad ministerijos sprendimą pareiškėjas gali skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

22Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas potvarkis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Potvarkis atitinka VAĮ reikalavimus, nes tokio pobūdžio dokumentui minėtose Administravimo taisyklėse viešojo administravimo subjektas nustatė konkrečius reikalavimus ir skundžiamas potvarkis šiuos reikalavimus atitinka. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių metu galiojanti VAĮ 8 straipsnio redakcija numatė taisykles, kurios visų pirma keliamos individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams, tačiau nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Taip pat nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. VAĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas“. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Šiuo atveju reikalavimus ŽŪM sprendimui dėl paramos skyrimo/neskyrimo nustato norminis aktas – Administravimo taisyklės, kuriose detaliai nurodoma, koks sprendimas nagrinėjamu klausimu priimamas (75 punktas). Ginčijamas potvarkis šiuos reikalavimus atitinka. Darytina išvada, kad atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato ministerijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kai sprendžiamas paramos skyrimo ar neskyrimo klausimas, kuri atsakovui yra privaloma. Be to, šiuo atveju iš viso nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas potvarkis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi potvarkis yra pagrįstas ir teisės aktų reikalavimais ir faktinėmis aplinkybėmis, aktas yra pasirašytas, o NMA lydraščiu pareiškėjui pranešta apie priimtą aktą, tuo pačiu nurodant, kad NMA vertino projektą kaip netinkamą paramai gauti, šis raštas yra pasirašytas ir antspauduotas. Administravimo taisyklių 77 punkte nustatyta, kad Agentūra informuoja pareiškėjus apie tai, kokį sprendimą priėmė valdymo institucija. Taigi, valdymo institucija nėra įpareigota pateikti sprendimą suinteresuotam asmeniui.

23Teismas padarė išvadą, jog Taisyklių 23.17.4. punktas, kuriuo vadovaujasi pareiškėjas, numato tik tai, kad paraiškos pateikimo momentu pareiškėjas gali neteikti dokumentų, numatytų Taisyklių 23.17.1-23.17.3. punktuose, t. y. numato tam tikrą išimtį, taikomą tik dokumentų teikimo momentui, bet ne paraiškos vertinimui antrajame etape. Tokia pati norma yra ir Žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-530 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių 28.12 punkte. Pareiškėjas pasinaudojo nurodyta išimtimi ir neteikė kartu su paraiška Taisyklių 23.17.1.-23.17.3. punktuose nurodytų dokumentų antrajam vertinimo etapui. Dėl tokios priežasties pareiškėjo pateikta Paraiška nebuvo pripažinta netinkama dar paramos paraiškos administracinės atitikties vertinimo stadijoje (Administravimo taisyklių 43-50 punktai) ar pirmajame vertinimo etape. Tačiau Taisyklių 23 punktas neatima iš NMA teisės vertinant paraišką pareikalauti pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Taisyklių 23.17.4 punkto antrasis sakinys numato Agentūros teisę vertinimo metu pasitikslinti, ar projektas atitinka Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytus reikalavimus. Tokia išvada daroma aiškinant normą sisteminiu ir kalbiniu teisės aiškinimo būdais. Visų pirma, nurodyta norma yra VII skyriuje „Tinkamumo gauti paramą kriterijai“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodį „kriterijus“ aiškina taip – tai sprendimo vertinimo pagrindas, matas. Taigi, jau kalbiniu teisės aiškinimo būdu galima teigti, kad nurodytame teisės akto skyriuje nurodomi tik sprendimo vertinimo pagrindai, t. y. šiame skyriuje neišvardinami griežtai apibrėžti reikalavimai, kurie apspręstų konkretaus sprendimo priėmimą. Aptariamas teisės akto punktas susideda iš dviejų dalių: viena jų apibrėžia tam tikrą išimtį, o kitoje nurodyta vertintojo teisė pareikalauti dokumentų. Antra, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad paramos skirstymą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja institucijas, sprendžiančias šiuos klausimus, užtikrinti, kad parama būtų skiriama ir panaudojama tinkamai (Administravimo taisyklių 4. punktas, 5.7. punktas).

24Administravimo taisyklių 37 punktas suteikia teisę Agentūrai iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu, paprašyti iš pareiškėjo papildomų dokumentų. Administravimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad per pranešime nurodytą laiką nepateikus reikalaujamų dokumentų ar trūkstamos informacijos pareiškėjui siunčiamas antras pranešimas, į kurį negavus atsakymo paraiška atmetama. Pareiškėjas jau po pirmo pranešimo gavimo atsakė Agentūrai, kad dokumentų dėl statybų nepateiks. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į projekto specifiką, į tai, kad vėjo generatoriaus turbina pati savaime veikti negali, ji būtinai turi būti sujungta su statiniu, o toks statinys laikomas ypatingu ir jam statybas reguliuojantys teisės aktai kelia tam tikrus reikalavimus. Nors statybai pareiškėjas paramos neprašo, be statybos darbų atlikimo veikla, kuriai prašoma parama, nevyks. Ginčijamame potvarkyje detaliai išdėstyta, kokie tokio statinio statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti. Tokius reikalavimus patvirtina ir pateiktas projektas. Dėl to daroma išvada, kad Agentūra turėjo pagrindą, vadovaudamasi Taisyklių 23.17.4 punkto antruoju sakiniu, patikslinti, ar projektas atitinka visus 23.17 punkte numatytus tinkamumo kriterijus. Pareiškėjo atstovas negalėjo paaiškinti teismui, kokioje stadijoje šiuo metu yra statinio projektavimo darbai. Kartu su Paraiška pateiktas AB „VST“ dokumentas „Išankstinės techninės sąlygos elektros energijos gamintojo elektros įrenginių prijungimui prie AB „VST“ skirstomųjų elektros tinklų“ galiojo tik iki 2010 m. kovo 22 d. (t. I, b. l. 80-84). Daugiau jokių galimos statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nėra, Paraiškoje ir projekte taip pat nėra duomenų apie statinio statybą. Akivaizdu, kad, pareiškėjui negavus statybai būtinų dokumentų, pateiktas su Paraiška projektas iš viso negalėtų būti įgyvendinamas. Todėl daroma išvada, kad skundžiamas ŽŪM kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkis Nr. 4D-96 toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui UAB „Vėjo ūkis“ pagal Paraišką, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti pagrindo nėra. Teismas nurodė, jog antras pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis, todėl jį tenkinti taip pat nėra pagrindo.

25III.

26Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 81-87), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2010 m. liepos 23 d. ŽŪM kanclerio patvarkį Nr. 4D-96 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas” ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” sąrašo patvirtinimo” toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui pagal Paraišką bei įpareigoti ŽŪM pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigojant ŽŪM skirti paramą pagal pareiškėjo Paraišką. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ginčas administracinėje byloje iš esmės yra kilęs dėl Taisyklių 23.17.4 punkto aiškinimo bei taikymo. Šis Taisyklių punktas susideda iš dviejų sakinių, kurių pirmasis imperatyviai nurodo, kada pareiškėjai, tame tarpe ir UAB „Vėjo ūkis“, gali neteikti Agentūrai dokumentų nurodytų Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose bei antrasis minėto Taisyklių punkto sakinys, kuris jau yra dispozityvus, ir kuris Agentūrai suteikia diskrecijos teisę savo nuožiūra spręsti tam tikrą viešojo administravimo srityje kylantį klausimą, t. y. Agentūrai yra suteikiama teisė, vadovaujantis bendraisiais ir specialiaisiais viešojo administravimo teisės principais, įgyvendinti suteiktą administracinę diskreciją paprašyti papildomų dokumentų, kad būtų patikrinta atitiktis Taisyklių 23.17.1-23.13.3 punktuose nurodytiems reikalavimams, arba jų nepaprašyti.

27Pareiškėjas pažymi, kad nors Taisyklių 23.17.4 punto antrasis sakinys ir suteikia Agentūrai diskrecijos teisę, tačiau ši diskrecijos teisė nėra absoliuti ir visais atvejais turi būti įgyvendindama vadovaujantis objektyvumo principu, reiškiančiu administracijos subjekto nešališkumą, ir ypatingai proporcingumo principu. Agentūra taip pat privalo vadovautis ir kitais principais, kaip sąžiningumo, teisingo aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, neanalizavo bei motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje visiškai nepasisakė dėl to, ar Agentūra įgyvendindama savo diskrecijos teisę, įtvirtiną 23.13.4 punkte, tą atliko tinkamai ir laikydamasi aukščiau nurodytų principų, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas VAĮ trečiojo straipsnio trečioje dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl proporcingumo nuostatos taikymo taip pat numato, kad „viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui (VAĮ 4 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi įvertinti, ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo srendimas administracinėje byloje Nr. A5-918/2004). Proporcingumo principo pažeidimu, pasireiškusiu Agentūrai įgyvendinant diskrecijos teisę, yra grindžiamas apeliacinis skundas. Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, nevertino ir motyvuojamoje sprendimo dalyje nepasisakė dėl to, ar Agentūra, pasinaudodama savo diskrecijos eise, ją įgyvendino tinkamai, nors teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas išsamiai išdėstė esminius argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo Agentūrai įgyvendinant diskrecijos teisę.

28Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Agentūra patikrinti, ar parama yra skiriama bei panaudojama tinkamai galės ir vėlesniuose paramos skyrimo etapuose. Pirmiausia pažymėtina, tai jog Agentūra vertindama pareiškėjo pateiktą Paraišką bei siekdama tinkamai pasinaudoti jai suteikta diskrecijos teise, pirmiausia turėjo įvertinti tai, ar tam, kad užtikrinti tinkamą paramos skyrimą ir panaudojimą, jau Paraiškos vertinimo metu yra būtina reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytus dokumentus, ar atitikimas šių punktų reikalavimams galės būti patikrintas ir vėliau. Pareiškėjo atveju Agentūra įsitikinti, ar pareiškėjo įgyvendinamas projektas atitinka Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktų keliamus reikalavimus, būtų galėjusi mokėjimo prašymų pateikimo metu, kadangi Taisyklių 67 punkte yra numatyta, kad šiai priemonei taikomas išlaidų kompensavimo mokėjimo būdas, kuris reiškia, kad paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis, t. y. sutvarko visus klausimus, kurie yra susiję su žemės sklypu ant kurio bus statoma vėjo jėgainė, rengia statybos techninį techninį projektą, teikia prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo, gauna statybos leidimą, samdo rangovus, kurie atliks visus vėjo jėgainės pastatymo bei įrengimo darbus, ir tik atlikus visus šiuos veiksmus perka įrangą, apmoka už atliktas statybas bei pripažįsta statinį tinkamu naudoti. Pabrėžtina tai, jog be Agentūros prašyto projektavimo sąlygų sąvado pareiškėjas negalėtų atlikti nei vieno iš šių veiksmų, todėl pareiškėjas tik tuomet, kai įgyvendina visus šiame punkte numatytus veiksmus, vadovaudamasis Taisyklių 57, 68 bei 69 punktais teikia mokėjimo prašymus Agentūrai. Agentūra gavusi pareiškėjo mokėjimo prašymą, atlieka mokėjimo prašymų vertinimą bei įsitikina, ar buvo atlikti visi aukščiau nurodyti veiksmai. Tuo atveju, jeigu visi aukščiau nurodyti veiksmai nebuvo atlikti, parama pareiškėjui nėra išmokama. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad bet kokiu atveju, kol pareiškėjas nėra gavęs projektavimo sąlygų sąvado bei nėra atlikęs visų veiksmų, kuriuos yra būtina atlikti, kad pastatyta vėjo jėgainė būtų paleista, parama pareiškėjui nebus išmokama. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paramos administravimo tikslas – tinkamas paramos skyrimas ir panaudojimas – būtų pasiekiamas net ir paramos paraiškos vertinimo metu nepareikalavus Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytų dokumentų, kadangi norint gauti paramą pagal pateiktą Paramos paraišką, Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodyti dokumentai privalomai turėtų būti pateikti mokėjimo prašymų vertinimo metu.

29Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-913/2004 ir nurodo, jog šiuo atveju Agentūra vertindama paramos paraiškas privalo jas vertinti vadovaudamasi tais pačiais principais bei analogiškose situacijose privalėjo priimti tapačius sprendimus. Pareiškėjo atžvilgiu ši nutartis aktuali tuo, kad, pareiškėjo žiniomis, Agentūra, nagrinėdama paraiškas pagal kitas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, kuriose paramos buvo prašoma grūdų bokštų, grūdų džiovyklų, grūdų valomųjų (inžinerinių statinių) įrengimui, vadovaudamasi analogiškais minėtų priemonių įgyvendinimo taisyklių punktais, numatančiais atvejus, kai projekte numatyta statyba, tačiau paramos jai neprašoma, priėmė palankius sprendimus skirti paramą ir nereikalavo pateikti projektinės dokumentacijos. Todėl atsižvelgiant į tokią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto diskrecijos vertinimo atžvilgiu, darytina išvada, kad pareiškėjas taip pat neturėjo būti išskiriamas iš kitų paramos gavėjų. Agentūra privalėjo analogiškai vertinti paramos paraiškas bei priimti tokias pačias paraiškos vertinimo ataskaitas.

30Be to, byloje svarbi Europos valstybių pozicija administracinės diskrecijos norminimo klausimu, kuri atsispindi Europos Tarybos valstybinių narių bendru sutarimu priimtoje Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. (80) 2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo”. Joje pabrėžiama, kad viešojo administravimo subjektas privalo veikti pagal jam suteiktą kompetenciją, įgyvendinant diskreciją turi būti užtikrinamas diskrecinių sprendimų teisėtumas, motyvuotumas, nešališkumas ir objektyvumas, asmenų, su kuriais šie sprendimai susiję, lygybė prieš įstatymus, priimamų sprendimų ir siekiamo tikslo proporcingumas, protingumo termino reikalavimas administracinės diskrecijos įgyvendinimo procese, kitų tinkamo administracinės diskrecijos įgyvendinimo proceso principų gerbimas. Taigi, Agentūra naudodamasi diskrecijos teise, o pirmosios instancijos teismas vertindamas Taisyklių 23.17.4 bei pasisakydamas dėl šio punkto taikymo (t. y. nurodydamas, kad Agentūra turėjo diskrecijos teisę) turėjo atsižvelgti į šią rekomendaciją bei turėjo užtikrinti šioje rekomendacijoje suformuotų principų laikymąsi.

31ŽŪM atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 94-95) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios intancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog vadovaujantis Administravimo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Taisyklių 23.17.4 punkto, kuriame nustatyta išimtis taikoma tik dokumentų teikimo momentui, bet ne paraiškos vertinimui, antrasis sakinys suteikia teisę Agentūrai prašyti dokumentų.

32Atsakovas pažymi, kad Agentūra 2009 m. gruodžio 7 d. paklausimu Nr. PPD-(SD)-361 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo” pareikalavo pareiškėjo pateikti dokumentus, nurodytus Taisyklių 23.17 punkte. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 1 atsisakė pateikti reikiamus dokumentus, savo atsisakymą grįsdamas Taisyklių 23.17.4 punktu. Pamatai, kuriuos pareiškėjas rengiasi statyti nuosavomis lėšomis, yra tik statinio dalis, tačiau paramos jis prašo kitoms statinio dalims – bokštui, rotoriui, turbinai ir jų sumontavimui. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta statinio apibrėžtis – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme” reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis pateikia ypatingo statinio apibrėžtį ir nustato, kad ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Ypatingų statinių sąrašas nurodytas Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai”, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184. Pagal šį reglamentą vėjo jėgainės, aukštesnės nei 30 metrų, priskiriamos ypatingų statinių kategorijai (1 priedo 2 lentelė). Stiebas (bokštas), generatorius, mentės ir kt. sudaro vėjo jėgainę, kuri laikoma statiniu. Agentūra, atsižvelgdama į Projekto specifiką ir pasinaudodama Taisyklėse įtvirtinta teise prašyti dokumentų, pagrįstai pareikalavo pareiškėjo pateikti dokumentus, nurodytus Taisyklių 23.17.1 ir 23.17.2 punktuose. Todėl galima konstatuoti, kad ŽŪM ir Agentūros veiksmai bei priimti sprendimai pareiškėjo atžvilgiu yra nuoseklūs ir teisėti.

33Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 98-99) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime yra nurodomi tie patys argumentai, kurie buvo pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas atmestinas.

37Byloje ginčas kyla dėl atsakovo Sprendimo - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkio Nr. 4D-96 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria atsisakyta skirti paramą pareiškėjui UAB „Vėjo ūkis“ pagal paramos paraišką Nr. ( - ), teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo pareigos skirti pareiškėjui paramą pagal pareiškėjo paramos paraišką Nr. ( - ).

38Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra ir jį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taip pat pažymėjo, jog atsakovas turėjo teisę reikalauti dokumentų, patvirtinančių projekto atitiktį Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktų reikalavimams, o, kadangi pareiškėjas jų nepateikė, priimtas ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

39Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2009 m. lapkričio 9 d. pateikė paraišką Nr. ( - ) (t. I, b.l. 164-188), kuria prašė finansinės paramos projektui „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paraiškoje nurodyta numatoma projekto veiklos rūšis – Elektros gamyba, prašoma paramos suma – 673 296 Lt (t. I, b.l. 171-172). Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjui pateikus paraišką Nacionalinė mokėjimų agentūra 2010 m. kovo 26 d. raštu (t. I, b.l. 85-86) ir 2010 m. gegužės 13 d. raštu (t. I, b.l. 60-62) paprašė pateikti papildomus dokumentus, tarp jų ir dokumentus, nurodytus Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose. Į pastarąjį raštą pareiškėjas atsakė 2010 m. gegužės 20 d. raštu (t. I, b.l. 15), kuriame nurodė, kad pareiškėjas paramos statybai neprašo, todėl, jo manymu, vadovaujantis Taisyklių 23.1.4 punktu jis neturi pareigos Agentūrai teikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytos dokumentacijos.

40Byloje taip pat nėra ginčo, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo momento, t. y. 2010 m. liepos 23 d., pareiškėjas nepateikė Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytos dokumentacijos. Iš ginčijamo Sprendimo, t. y. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 m. liepos 23 d. potvarkio Nr. 4D-96 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ (t. I, b.l. 33-36) turinio matyti, jog kaip vienintelė paraiškos atmetimo priežastis nurodytas neatitikimas Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktų reikalavimams. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog pamatai, kuriems pareiškėjas paramos neprašo, yra tik statinio dalis, o kita statinio dalis yra vėjo turbinos generatoriaus įranga, kuriai įsigyti pareiškėjas prašo paramos, todėl Taisyklių 23.17.4 punktas negali būti taikomas, pareiškėjas turėtų su paramos paraiška pateikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytus dokumentus.

41Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus, taip pat ginčijamo Sprendimo bei Nacionalinės mokėjimo agentūros 2010 m. liepos 30 d. rašto Nr. BRK-(10.14)-2203 turinį, tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

42Kiek tai susiję su ginčijamame Sprendime nurodytų motyvų ir jų pagrindu priimto sprendimo atmesti pareiškėjo paraišką kaip neatitinkančią reikalavimų, pagrįstumu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčas kyla dėl Taisyklių 23.17.4 punkto nuostatų aiškinimo.

43Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčui aktualios 2008 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Parama verslo kūrimui” ir plėtrai įgyvendinimo taisyklių nuostatos (susiklosčusiems santykiams taikytina Taisyklių, naujai išdėstytų 2009 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-636, redakcija).

44Minėtų Taisyklių 23 punkte įtvirtinti tinkamumo gauti paramą pagal Priemonę kriterijai, taikomi visiems pareiškėjams, konkrečiai, 23.17.1-4 punktuose numatyta: „<...> jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje įrengimo darbai, pateikiami šie dokumentai:

4523.17.1. aplinkos apsaugos institucijos išankstinis projekto įvertinimas, parengtas vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (Žin., 2004, Nr. 50-1675). Tuo atveju, kai su paramos paraiška pateikiamas statybos leidimas, šios pažymos atskirai pateikti nereikia;

4623.17.2. numatytiems statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros įrengimo darbams, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), nuostatomis, turi būti parengtas techninis projektas (pateikiamos statinio techninio projekto bendroji dalis, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys), gautas statybos leidimas (pateikiamas kartu su paramos paraiška), išskyrus nesudėtingus ir laikinus statinius (jei jiems statybos leidimo pateikti nereikia) (Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639);

4723.17.3. vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR.1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 (Žin., 2002, Nr. 55-2200) statinių projektams, išskyrus nesudėtingų ir laikinų statinių statybos projektus, turi būti atlikta statinio techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizė. Ekspertizės išvada turi būti parengta turinčios teisę užsiimti šia veikla įstaigos;

4823.17.4. jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 23.17.1–23.17.3 punktuose nurodyti dokumentai neteikiami. Atitiktis Taisyklių 23.17.1–23.17.3 punktuose nurodytiems reikalavimams gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu“.

49Teisėjų kolegija, aiškindama Taisyklių 23.17.4 punkto nuostatą pažymi, kad jos turinys turi būti atskleistas sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas.

50Taisyklių 23.17.4 punkte numatyta, kad 23.17.1–23.17.3 punktuose nurodyti dokumentai neteikiami, inter alia, tais atvejais, kai projekte numatyta statyba (šiuo atveju - vėjo jėgainės statyba), tačiau jai paramos neprašoma. Byloje nėra ginčo, kad joje aptariamu atveju projekto paraiškoje buvo numatyta statyba, tačiau nėra sutariama, ar jai prašoma paramos.

51Šiuo atveju visų pirma būtina įvertinti „statybos“ sąvokos turinį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog statyba, tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad SĮ normų analizė rodo, jog sąvokos “statyba” ir “statybos darbai” nėra tapačios, sąvoka “statyba” yra platesnė ir apima ne tik statybos darbus, bet ir, pavyzdžiui, statinio projektavimo stadiją.

52Iš SĮ 2 straipsnio 13 dalies turinio matyti, kad vienas iš statybos tikslų – pastatyti statinį. Taigi būtina įvertinti, ar pareiškėjas byloje aptariamoje paraiškoje prašė paramos statinio statybai. Nors pareiškėjas teigia, kad statiniu laikytini tik vėjo jėgainės pamatai, kuriems paramos neprašoma, o vėjo jėgainės generatorius SĮ prasme laikytinas įrenginiu, teisėjų kolegija tokiam teisės aiškinimui nepritaria. Šiuo aspektu pažymėtina, jog SĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną)“. Šis statinio apibrėžimas aiškintinas sistemiškai kartu su kitomis teisės aktų nuostatomis. SĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2 dalį, nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Be to, SĮ 2 straipsnio 68 dalyje numatyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.). Manytina, kad vėjo jėgainės laikančiųjų konstrucijų paskirtis – užtikrinti viso inžinerinio statinio, o ne atskirų jo dalių, stabilumą ir mechaninį atsparumą. Turint omenyje patį statinio pobūdį, nėra pagrindo atskiras tokio statinio konstrukcijas traktuoti kaip savarankiškas, o ne kaip vientiso statinio elementus, nes jos tarpusavyje neatsiejamai susijusios.

53Įvertinus minėtų teisės normų turinį nėra pagrindo teigti, jog byloje aptariamu atveju statiniu laikytini tik vėjo jėgainės pamatai, o vėjo turbinos generatorius – tik atskiras įrenginys, o ne inžinerinio statinio dalis. Manytina, kad tiek vėjo jėgainės pamatai, tiek kitos jos konstrukcijos (pvz., bokštas, vėjo turbina) yra vientiso statinio dalis. Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir kitų teisės aktų nuostatos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2010 m. sausio 1 d. redakcija) 22 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad detalieji planai nerengiami statant pavienes ne didesnės kaip 250 kW galios vėjo jėgaines kaimo vietovėse ir miesteliuose, kai atstumas nuo jėgainės pastatymo vietos iki sklypo ribos yra ne mažesnis kaip 1,5 vėjo jėgainės maksimalaus aukščio. Taigi šiuo atveju įstatymo nuostata detaliojo planavimo proceso (kurio vienas iš tikslų – statybos privalomųjų sąlygų nustatymas – žr. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį) būtinumą, privalomumą sieja ne su vėjo jėgainės pamatų, o kitomis statinio – konkrečiai, jo galios, charakteristikomis. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 23.17.2 punkte techninio projekto ir statybos leidimo reikalavimas taip pat siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – tuo, ar statinys yra sudėtingas.

54Pirmiau pateiktą statinio sąvokos aiškinimą patvirtina ir 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ ir 2010 m. rugsėjo 27 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-813 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ turinys. Šiuo atveju pastebėtina, jog Statybos techninio reglemento 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” priede (žr. 2 lentelės 12 punktą) inžinerinio statinio – vėjo elektrinės (jėgainės), priskyrimą nesudėtingam statiniui nulemia ne jo pamatų charakteristikos, o vėjo jėgainės galingumas, tuo tarpu pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 punktą (2 lentelė, eilės Nr. 26) vėjo jėgainės, kaip statinio, priskyrimą ypatingų statinių kategorijai nulemia taip pat ne šio statinio pamatų charakteristikos, o kitas statinio parametras – aukštis.

55Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju Taisyklių 23.17.4 punkto prasme projekto paraiškoje buvo prašoma finansavimo statybai, todėl atsakovas pagrįstai reikalavo pateikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytus dokumentus.

56Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovas, remdamasis teisės aktų nuostatomis, turėjo diskreciją iš pareiškėjo reikalauti ginčijame sprendime nurodytų dokumentų, ir kad šios jam suteiktos diskrecijos ribų aptariamu atveju neperžengė. Sistemiškai aiškinant Administravimo taisyklių 37 punkto („Iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Tuo atveju Agentūra pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia pranešimą”) ir 38 punkto („Per pranešime nustatytą laiką nepateikus reikalaujamų dokumentų ar trūkstamos informacijos, pareiškėjui siunčiamas antras pranešimas, į kurį negavus atsakymo, paramos paraiška atmetama. Apie priimtą sprendimą atmesti paramos paraišką Agentūra, nurodydama atmetimo priežastis, pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia informacinį pranešimą”) bei Taisyklių 23.17.4 punkto antro sakinio nuostatas darytina išvada, jog atsakovas šiuo atveju turėjo diskreciją prašyti papildomų dokumentų. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas aptariamu atveju pažeidė proporcingumo principą ir peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas, teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, tokiam vertinimui nepritaria. Šiuo atveju visų pirma atkreiptinas dėmesys į statinio pobūdį. Pagal pateiktą specifikaciją (t. II, b.l. 21-22) aptariamos vėjo jėgainės bokštas būtų 50 metrų, o tai pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 punkto nuostatas reiškia, kad būtų statomas ypatingas statinys. Be to, ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra vykdomi kokie nors projektavimo ar statybos darbai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atsakovas patvirtino, kad nei projektavimo, nei statybos darbai nėra pradėti. Taigi aptariamiu atveju atsakovui pagrįstai galėjo kilti abejonių, ar pareiškėjas yra apskritai pajėgus pradėti ir užbaigti statybos procesą. Todė darytina išvada, kad atsakovas jam suteiktos diskrecijos ribų neperžengė.

57Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

60Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo ūkis“ (toliau – ir... 5. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 6. Pareiškėjas gavo NMA paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų... 7. Skundžiamu ŽŪM kanclerio potvarkiu buvo patvirtintas projektų, kuriems... 8. Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo... 9. UAB „Vėjo ūkis“ nesutinka su potvarkyje esančiais argumentais. Be to,... 10. Paaiškino, kad valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir VĮ... 11. Pažymėjo, kad ŽŪM kanclerio nesaisto nei NMA, nei projektų atrankos... 12. Nurodo, kad nagrinėdama kitus projektus NMA priėmė palankius sprendimus... 13. ŽŪM atsiliepime į skundą nurodė, jog su pateiktu pareiškėjo skundu... 14. Dėl Taisyklių pažeidimo paaiškino, kad Paraiškoje pareiškėjas nurodė... 15. Agentūra atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 27-28) paaiškino, kad su... 16. Agentūra 2009 m. gruodžio 31 d. parengė ŽŪM raštą Nr. BRK-(10.15)-7147... 17. Atsakydama į minėtą Agentūros raštą ŽŪM taip pat pažymėjo, kad... 18. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas ŽŪM kanclerio sprendimas, įformintas... 19. 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 8 d. sprendimu... 22. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas... 23. Teismas padarė išvadą, jog Taisyklių 23.17.4. punktas, kuriuo vadovaujasi... 24. Administravimo taisyklių 37 punktas suteikia teisę Agentūrai iškilus... 25. III.... 26. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 81-87), kuriame prašo... 27. Pareiškėjas pažymi, kad nors Taisyklių 23.17.4 punto antrasis sakinys ir... 28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 29. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi... 30. Be to, byloje svarbi Europos valstybių pozicija administracinės diskrecijos... 31. ŽŪM atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 94-95)... 32. Atsakovas pažymi, kad Agentūra 2009 m. gruodžio 7 d. paklausimu Nr.... 33. Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 98-99) prašo... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas atmestinas.... 37. Byloje ginčas kyla dėl atsakovo Sprendimo - Lietuvos Respublikos žemės... 38. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį... 39. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios... 40. Byloje taip pat nėra ginčo, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo momento,... 41. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą... 42. Kiek tai susiję su ginčijamame Sprendime nurodytų motyvų ir jų pagrindu... 43. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčui aktualios 2008 m. kovo 15 d. Lietuvos... 44. Minėtų Taisyklių 23 punkte įtvirtinti tinkamumo gauti paramą pagal... 45. 23.17.1. aplinkos apsaugos institucijos išankstinis projekto įvertinimas,... 46. 23.17.2. numatytiems statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis... 47. 23.17.3. vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR.1.06.03:2002... 48. 23.17.4. jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas,... 49. Teisėjų kolegija, aiškindama Taisyklių 23.17.4 punkto nuostatą pažymi,... 50. Taisyklių 23.17.4 punkte numatyta, kad 23.17.1–23.17.3 punktuose nurodyti... 51. Šiuo atveju visų pirma būtina įvertinti „statybos“ sąvokos turinį.... 52. Iš SĮ 2 straipsnio 13 dalies turinio matyti, kad vienas iš statybos tikslų... 53. Įvertinus minėtų teisės normų turinį nėra pagrindo teigti, jog byloje... 54. Pirmiau pateiktą statinio sąvokos aiškinimą patvirtina ir 2010 m. rugsėjo... 55. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad byloje aptariamu... 56. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 57. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 59. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ūkis“ apeliacinį... 60. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą... 61. Nutartis neskundžiama....