Byla A-442-2427-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje pareiškimą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė pareiškimą, kuriuo prašė ištirti, ar Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. T-310 redakcija) 5 punkto 5.2.1. papunktis neprieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai, Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui; pripažinus, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. T-310 redakcija) 5 punkto 5.2.1. papunktis prieštarauja prieš tai nurodytiems teisės aktams, jį panaikinti.

5Pareiškėjas nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. T-310 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) vietinės rinkliavos mokėtojas yra sodininkų bendrija, o vietinė rinkliava skaičiuojama ne atskirai kiekvienam bendrijos nariui, bet bendrai visiems bendrijos nariams. Vadovaujantis Nuostatais, visiems bendrijos nariams apskaičiuotą vietinės rinkliavos sumą privalo sumokėti bendrija. Tokiu būdu bendrijos narių, kaip atliekų turėtojų, prievolė mokėti savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą perkeliama bendrijai. Kadangi komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas bei vietinės rinkliavos už šias paslaugas nustatymas ir mokėjimas nėra susiję su bendrojo naudojimo objektų ar įstatymų nustatyta tvarka priskirtos teritorijos valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, bendrija įpareigojama vykdyti papildomą, teisės aktais nenumatytą funkciją, – rinkti iš bendrijos narių savivaldybės jiems nustatytą vietinę rinkliavą. Tokiu atveju, bendrijos nariams nesumokėjus priskaičiuotos vietinės rinkliavos, bendrija negalėtų atsiskaityti su institucija, atsakinga už atliekų tvarkymo administravimą, ir skolos už vietinę rinkliavą išieškojimas be jokio įstatyminio pagrindo galėtų būti nukreipiamas ne į rinkliavos nesumokėjusius atskirus bendrijos narius, bet į pačią bendriją. Pareiškėjas nurodė, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo prievolės perkėlimas nuo juridinio asmens dalyvio pačiam juridiniam asmeniui nėra numatytas jokiame teisės akte. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio

61 dalyje yra įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis atliekų turėtoją apibrėžia kaip atliekų gamintoją arba asmenį, kuris turi atliekų. Tuo tarpu Nuostatuose vietinės rinkliavos sumokėjimas bei duomenų pateikimas deleguojamos sodininkų ir garažų bendrijoms ne tik už juridinį asmenį – vietinės rinkliavos mokėtoją, bet ir už juridinio asmens dalyvius. Pareiškėjas nurodė, kad Nuostatų 5 punkto 5.2.1. papunktis prieštarauja Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 daliai, kuri numato, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nuostatų 5 punkto 5.2.1. papunktis taip pat prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, kuriame numatyta, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

7Atsakovas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.

8Atsakovas nurodė, kad sodininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų (t. y. bendrijos narių) bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktus, bendrijos narys turi laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas. Tiek sodininkų bendrija, tiek bendrijos atskiri nariai, turintys atliekų, galėtų būti laikomi vietinės rinkliavos mokėtojais. Atsakovas nurodė, kad, priimant Nuostatus, buvo įvertinti galiojantys teisės aktai bei atsižvelgta į vietos sąlygas ir aplinkybes, kurios suponuoja tai, jog šiuo metu neįmanoma skaičiuoti rinkliavą atskiriems sodininkų bendrijos nariams, nes dėl esamos infrastruktūros nėra galimybės pastatyti individualius atliekų surinkimo konteinerius, todėl konteineriai statomi plotuose, kuriais sodininkai naudojasi bendrai.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju rinkliava nustatyta ne tik už bendrijos narių buityje, bet ir už bendrijos veikloje susidarančias atliekas. Bendrija neapmokestinama už tuos bendrijos narius, kurie bendrijoje turi gyvenamosios paskirties pastatus ir juose yra deklaravę savo nuolatinę gyvenamąją vietą (pastarieji rinkliava apmokestinami atskirai). Tokiu būdu komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas yra susiję su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir teritorijos valdymu, priežiūra ir naudojimu. Sodininkų bendrija turi komunalinių atliekų, susidarančių valdant, prižiūrint ir naudojant bendrojo naudojimo objektus, bendrojo naudojimo žemę, bet ir individualius sodo sklypus, kurie nors nuosavybės teise ir priklauso bendrijos nariams, tačiau įeina į visą sodo teritoriją, kurią prižiūrėti privalo bendrija. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka. Ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, bendrijos nario prievolė yra atsiskaityti su bendrija, o pastarosios – su trečiaisiais asmenimis. Bendrija nėra atsakinga už jos narių nesumokėtą rinkliavą. Pateikus dokumentus, įrodančius, kad tam tikrų rinkliavos sumų nesumokėjo bendrijos nariai, šių sumų nebus reikalaujama iš bendrijos.

11II.

12Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. T-310 redakcija) 5 punkto 5.2.1. papunktis neprieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai, Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui ir yra teisėtas, o pareiškėjo pareiškimą atmetė.

13Teismas nurodė, kad Konstitucijos 121 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 31 punktų, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnių pagrindu savivaldybėms yra priskirta funkcija organizuoti atliekų tvarkymą jų teritorijoje. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 buvo patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai. Nuostatų 5 punkto 5.2.1. papunktyje nustatyta, kad už vietinės rinkliavos sumokėjimą ir duomenų pateikimą atsakingos įstaigos, organizacijos, sodininkų ir garažų bendrijos, įmonės ir kiti ūkiniai subjektai, jų filialai ir atstovybės, esančios Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog sodininkų bendrija privalo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Sistemiškai analizuojant Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, manytina, jog, įgyvendinant sodininkų bendrijų bendrąsias teises ir pareigas, privalomos vietinės rinkliavos sumokėjimas galėtų būti laikomas kaip viena iš bendrųjų sodininkų bendrijos pareigų. Teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo būdai bei mokėjimo tvarka nėra numatyti įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose. Atliekų tvarkymo sistemų organizavimas ir plėtojimas yra pavestas savivaldybėms, todėl savivaldybės, tvirtindamos vietinių rinkliavų nuostatus, turi atsižvelgti į vietos sąlygas ir turi teisę nustatyti tokią atliekų tvarkymo sistemą bei jos administravimą, kuri užtikrintų visuotiną, vartotojui prieinamą bei patogią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašioje byloje išdėstyta pozicija (2010 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(525)-471/2010), spręstina, kad Šiaulių rajono savivaldybės pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas iš esmės sudaro galimybę administruoti šią rinkliavą nedideliais kaštais, pakankamai tiksliai prognozuoti pajamas, o kartu ir efektyviau organizuoti patį atliekų tvarkymą. Tai taip pat užtikrina tikslią vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą, efektyvią kontrolę, skolų administravimą. Be to, kaip pažymėjo atsakovas, dėl siekio administruoti atliekų tvarkymą kuo mažesniais kaštais bei atitinkamos infrastruktūros nėra įmanoma skaičiuoti rinkliavą atskiriems sodininkų bendrijos nariams, nes nėra galimybės pastatyti individualius atliekų surinkimo konteinerius, todėl jie statomi bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje. Teismas nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog bendrijos įstatuose turi būti nurodoma tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte reglamentuojama bendrijos nario pareiga nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, o 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama asmenų, įgijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, pareiga, prieš perleidžiant savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Minėtos įstatymo normos suponuoja bendrijos narių pareigą atsiskaityti bendrijai už sumokėtas privalomąsias vietines rinkliavas. Be to, Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 1.3. punkte numatyta, jog įsiskolinimai ir delspinigiai už laiku neapmokėtas komunalines paslaugas, dėl kurių išieškojimo iš gyventojų įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir bendrijos, negali būti išieškomi anksčiau negu jos gauna šias sumas iš gyventojų pagal įstatymus. Iš to išplaukia, jog sodininkų bendrija gali būti atsakinga už vietinės rinkliavos surinkimą ir administravimą jos bendroje teritorijoje. Todėl Nuostatų 5 punkto 5.2.1. papunktis neprieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Teismas nurodė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog atliekų turėtojas yra atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje suformuluotas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Įstatymų leidėjas Atliekų tvarkymo įstatyme nenustatė, kad atliekų turėtojais gali būti tik fiziniai asmenys, todėl jais turėtų būti laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Sodininkų bendrija yra viešasis juridinis asmuo, todėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą sumokėjimas galėtų būti laikomas viena iš šios bendrijos, kaip viešojo juridinio asmens, atliekų turėtojo pareigų. Tokios pareigos nustatymas nereiškia, jog bendrija atsako už jos narių prievoles. Todėl Nuostatų 5 punkto 5.2.1. papunktis neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai bei Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 daliai.

14III.

15Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

16Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 (2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. T-310 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 5 punkto 5.2.1. papunktis neatitinka jokio įstatymo ar kito teisės akto nuostatų, kurios suteiktų teisę garažų ir sodininkų bendrijoms administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš sodininkų, garažų bendrijų narių. Komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas bei vietinės rinkliavos už šias paslaugas nustatymas ir mokėjimas nėra susiję su bendrojo naudojimo objektų ar įstatymų nustatyta tvarka priskirtos teritorijos valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, o Nuostatuose numatytu reguliavimu bendrija įpareigojama vykdyti papildomą, teisės aktais nenumatytą funkciją, – rinkti iš bendrijos narių savivaldybės jiems nustatytą vietinę rinkliavą. Pareiškėjas nurodo, kad sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, sodininkų bendrijos įgyvendina pasitelkusios nario mokesčio bei kitas lėšas, tačiau Sodininkų bendrijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra numatyta prievolė bendrijoms rinkti iš jų narių vietinę rinkliavą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A(525)-471/2010 pasisakė, jog Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai rėmėsi Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 1.3 punktu, reglamentuojančiu įsiskolinimų ir delspinigių už laiku neapmokėtas komunalines paslaugas išieškojimą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A(525)-471/2010 yra taip pat nurodęs, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekų turėtojas turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui; įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją patį tvarkyti atliekas arba perduoti jas atliekų tvarkytojui; atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Iš to darytina išvada, kad sodininkų bendrijų nariai, patys turintys komunalinių atliekų, patys tiesiogiai perduodantys jas atliekų tvarkytojui, privalo apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

18Atsakovas nurodo, kad kiekvienas žemesnės galios teisės aktas nustato aukštesnės galios teisės akto taikymo tvarką. Nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono savivaldybės taryba įgyvendino įstatymus bei poįstatyminius teisės aktus bei kartu atsižvelgė į vietos (infrastruktūros išvystymo) sąlygas. Atsakovas nurodo, kad vienas iš savivaldybės gyventojų interesų yra kaip galima mažiau mokėti už surenkamas komunalines atliekas ir turėti sutvarkytą, švarią aplinką. Sodininkų bendrijose dažnai būna neišvystyta infrastruktūra, keliai; žemės sklypų savininkų adresai, gyvenamosios vietos dažnai nežinomos arba duomenys būna pasenę; sodininkai dažnai Šiaulių rajone negyvena, atvyksta tik trumpam laikui iš miestų. Įteikiant pranešimus apie rinkliavos mokėjimą kiekvienam asmeniui, neproporcingai išaugtų rinkliavos surinkimo kaštai, kurie būtų padengiami tik didesne rinkliava visiems komunalinių atliekų turėtojams.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad mėgėjiško sodo teritorija – teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę, o to paties įstatymo 6 straipsnio

211 dalis nustato, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis ir bendrojo naudojimo žemė. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, pareiškėjo nuomonė, kad sodininkų bendrijos privalo rūpintis tik bendrojo naudojimo žemės tvarkymu, o ne visa mėgėjiško sodo teritorija, kuri yra individualių sodo sklypų ir bendro naudojimo žemės plotų visuma, yra nepagrįsta. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, pagal jo atliktus skaičiavimus, rinkliavos administravimo išlaidos, vietoje sodininkų bendrijų apmokestinus kiekvieną individualaus sodo sklypo savininką, išaugtų 103 kartus. Patiems sodininkų bendrijų nariams yra naudingiau mokėti vietinę rinkliavą kartu su kitomis įmokomis bendrijai negu mokėti žymiai didesnę vietinę rinkliavą atskirai ir dar turėti papildomų kasos išlaidų apmokant atskirus mokėjimo pranešimus.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 2 dalis suteikia teisę Vyriausybės atstovui kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirta, ar savivaldybės norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

26Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės atstovas, kreipdamasis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumą ir argumentuodamas savo nuomonę dėl atitinkamo norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Vyriausybės atstovas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek atitinkamo savivaldybės norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.

27Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje paduotame pareiškime (t. I, b. l. 2-4) nėra pateikta aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. T-310 redakcija) 5 punkto 5.2.1. papunkčio atitikties Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai, Civilinio kodekso 2.50 straipsnio

282 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui. Minėtame pareiškime iš esmės yra tik pacituotos atitinkamo savivaldybės norminio akto papunkčio bei nurodytų įstatymų nuostatos ir išdėstyti tam tikri atskiri samprotavimai, kurie neišreiškia konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Toks pareiškimo pagrindimas negali būti laikomas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais ir pagal jį tinkamas administracinės bylos dėl savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimas administraciniame teisme yra neįmanomas.

29Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje nagrinėjamu atveju tinkamai nesuformulavo pareiškimo dėl savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, todėl, nesant tyrimo dalyko, jo paduotas pareiškimas nenagrinėtinas administraciniame teisme ir ši byla nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu bei 114 straipsnio 1 dalimi.

30Šiaulių apygardos administracinis teismas be pagrindo nagrinėjo pareiškėjo paduotą pareiškimą iš esmės ir priėmė dėl jo sprendimą, todėl skundžiamas šio teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla nutraukiama.

31Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios administracinės bylos nutraukimas neatima iš pareiškėjo teisės, pašalinus prieš tai nurodytus pareiškimo trūkumus, vėl nustatyta tvarka kreiptis dėl atitinkamo savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

32Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

335 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

35Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis... 6. 1 dalyje yra įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad... 7. Atsakovas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.... 8. Atsakovas nurodė, kad sodininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju rinkliava... 11. II.... 12. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu... 13. Teismas nurodė, kad Konstitucijos 121 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo... 14. III.... 15. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 18. Atsakovas nurodo, kad kiekvienas žemesnės galios teisės aktas nustato... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 3... 21. 1 dalis nustato, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis ir... 26. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės atstovas, kreipdamasis į... 27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje... 28. 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui. Minėtame... 29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas... 30. Šiaulių apygardos administracinis teismas be pagrindo nagrinėjo pareiškėjo... 31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios administracinės bylos... 32. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 33. 5 punktu, teisėjų kolegija... 34. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 35. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą... 36. Nutartis neskundžiama....