Byla 2S-104-823/2012
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui UAB „Radiolinija“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

4Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu su ja sudarytos darbo sutarties nutraukimą atsakovo direktoriaus 2011 m. birželio 21 d. įsakymu, priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir 19 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. birželio 22 d. atsakovo direktoriaus įsakymu buvo atleista iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus ir 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atsakovas neatsakė į ieškovės tarnybinius pranešimus ir prašymus suteikti atostogas, o drausminę nuobaudą – papeikimą 2011 m. birželio 20 d. skyrė nepaprašęs pasiaiškinimo. Apie skirtą nuobaudą ieškovė sužinojo tik atleidimo metu. Ieškovės nuomone, grąžinimas į darbą nėra įmanomas, nes bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

5Atsakovas UAB „Radiolinija“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neatleido ieškovės iš užimamų pareigų, t. y. tą pačią dieną panaikino 2011 m. birželio 21 d. įsakymą dėl darbuotojos (ieškovės) atleidimo, neįformino darbo sutarties nutraukimo bei neinformavo apie jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV). Ieškovės darbo sutartis yra galiojanti, todėl ieškovės reikalavimai neturi teisinio pagrindo. Apie įsakymo panaikinimą ieškovė buvo informuota, tačiau atsisakė tai patvirtinti pasirašydama, o 2011 m. birželio 22 d. informavo, kad jai yra išduotas nedarbingumas dėl ligos. Kad ieškovė ir toliau vykdė savo darbines funkcijas, įrodo tai, jog ji 2011 m. birželio 26 d. prisijungė prie Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės ir padarė pastarųjų metų Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus už atsakovą. Reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas objektyviais įrodymais.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo paaiškinimais bei iš VSDFV duomenų bazės 2011 m. spalio 21 d. gautais duomenimis nustatė, kad ieškovės darbo sutartis nėra pasibaigusi (nutraukta). Ieškinyje nepareikšti reikalavimai dėl nepagrįsto ieškovės nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, todėl nėra DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto pagrindo nagrinėti darbo ginčą teisme. Nėra nė vieno iš DK 295 ar 297 straipsniuose nustatytų pagrindų nagrinėti bylą tiesiogiai teisme, apeinant darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje stadiją. Ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos darbo bylų išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 2 punktas).

  1. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, rėmėsi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nepatvirtintos jokiais įrodymais. Atsakovas nepateikė savo atsiliepime nurodytų priedų. Atsakovo teiginys, kad jis atšaukė įsakymą atleisti ieškovę iš darbo, nieko nereiškia be konkrečių įrodymų. 2011 m. birželio 21 d. ir 22 d. darbdavio įsakymai įrodo jo tvirtą apsisprendimą atleisti ieškovę. Tai patvirtina ir 2011 m. birželio 21 d. priėmimo-perdavimo aktai, surašyti dalyvaujant antstoliui, atiduotas ir darbo pažymėjimas. Po neteisėto atleidimo atsakovas ignoravo ieškovės prašymus (paštu ir elektroniniu paštu) paaiškinti, kodėl ji po ligos dar turi atvykti į darbą, tik siuntė raštus pasiaiškinti, kodėl ji neatvyko į darbą ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą dėl pravaikštos. Kad ieškovė tikrai buvo atleista, galėtų patvirtinti atsakovo įmonės darbuotojas G. H. K.
  2. Teismas netinkamai traktavo iš VSDFV duomenų bazės gautus duomenis. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl neteisėto atleidimo, galimai piktybiškai neinformavo VSDFV, siekdamas išvengti atsakomybės. Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. liepos 22 d. rašte nurodoma, kad įmonės atstovai paaiškino, jog ieškovės atleidimas buvo nukeltas kitai darbo dienai po ligos – taigi jokio įsakymo dėl atleidimo atšaukimo nebuvo.
  3. Darbuotojas laikomas silpnesne šalimi, be to, ieškovės pateikti įrodymai yra neprieštaringi. Teismas turėtų įvertinti ir viešoje erdvėje pateikiamą informaciją apie atsakovą ir jo vadovą (publikacijos apie atsakovo vadovo smurtą prieš darbuotojus), tai, kad yra pateiktas prašymas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

8Atsiliepimu atsakovas UAB „Radiolinija“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas rėmėsi ne tik atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, bet ir iš VSDFV duomenų bazės gautais duomenimis. Darbdavys per 3 darbo dienas turi informuoti VSDFV apie darbo teisinių santykių pasibaigimą, priešingu atveju laikoma, kad darbo santykiai nėra pasibaigę.
  2. 2011 m. birželio 21 d. įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo kitą dieną buvo panaikintas, kadangi buvo priimtas skubotai, vadovaujantis emocijomis, gavus kitos darbuotojos pranešimą, kad buhalterinėje programoje, su kuria dirbo ieškovė, sugadinti duomenys. Po to ieškovei buvo siunčiami pranešimai dėl jos neatvykimo į darbą, į kuriuos ji atsakė, kad tariamai yra atleista. Nors ieškovė nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 22 d. nebedirbo pas atsakovą, tai paneigia faktas, kad ji 2011 m. birželio 26 d. buvo prisijungusi prie Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės ir padarė pastarųjų metų Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus už atsakovą.
  3. Individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ikiteisminio nagrinėjimo tvarka, tačiau ieškovė šios sąlygos kreiptis į teismą nesilaikė (DK 285 straipsnis, 286 straipsnio 1 punktas, CPK 412 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-170/2009 konstatavo, kad padarius išvadą, jog darbo santykiai nėra nutrūkę, nėra pagrindo taikyti DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pagal kurį darbo ginčas nagrinėtinas tiesiogiai teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų analogiškose bylose.
  4. Ieškovė galėjo pasinaudoti teise tikslinti ieškinį, tačiau to nepadarė.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9Individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (DK 286 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 289 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę darbo ginčams taikoma privaloma išankstinė nagrinėjimo tvarka, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Privalomos išankstinės tvarkos išimtys nurodytos DK 295 straipsnio 2 dalyje, vienas tokių atvejų – kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę ( DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingam šios teisės normos taikymui svarbus darbo teisinių santykių sampratos aiškinimas. Skiriamieji darbo teisinių santykių požymiai yra darbuotojo vykdomų funkcijų tęstinis pobūdis ir pavaldumas darbovietės darbo tvarkai; darbo teisiniams santykiams taip pat būdingas atlygintinumas bei darbdavio įsipareigojimai suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą ir užtikrinti deramas darbo sąlygas. Kai darbuotojo ir darbdavio nesieja tarpusavio ryšiai, atitinkantys darbo sutarties požymius, nėra pagrindo konstatuoti darbo teisinių santykių buvimo. Dėl privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal tai, ar ginčo laikotarpiu darbuotoją ir darbdavį siejo faktiniai ryšiai, atitinkantys DK 93 straipsnyje nurodytus darbo sutarties požymius. Jeigu po įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo darbuotojas toliau nebedirbo darbdavio suteikto darbo, paklusdamas darbovietės darbo tvarkai, tai reiškia, kad darbo santykiai yra pasibaigę (nutrūkę). Tokiu atveju tarp buvusių darbuotojo ir darbdavio kilusių darbo ginčų nagrinėjimui turi būti taikoma DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto norma, kad tokie ginčai nagrinėjami nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2009). Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio yra nutrūkę, turi būti vertinamas byloje esančių įrodymų visetas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad vien darbdavio neinformavimas VSDFV apie darbo teisinių santykių pasibaigimą yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad darbo santykiai nėra pasibaigę, nėra pagrįstas galiojančiais teisės aktais. Darbdavio pareiga per tris dienas nuo apdraustojo socialiniu draudimu atleidimo iš darbo dienos pranešti apie tai VSDFV teritoriniam skyriui yra nustatyta socialinio draudimo tikslais; šios pareigos nevykdymas įstatyme nėra siejamas su faktiniu darbo santykių pasibaigimu.

10Vertinant, ar teismas yra kompetentingas nagrinėti iš darbo teisinių santykių kylantį ginčą tiesiogiai, darbuotojui prieš tai nesikreipus į darbo ginčų komisiją, turi būti atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 24 straipsnyje įtvirtintą bylos priskyrimo teismui prioriteto principą, pagal kurį kilus abejonių dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Taigi kilus šalių ginčui dėl darbo santykių nutrūkimo fakto ir esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams ar nepakankamumui, teismas turi nagrinėti bylą iš esmės. Pastebėtina, kad teismo teisė nutraukti bylą dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo nėra apribota konkrečia proceso stadija, todėl toks procesinis sprendimas neturi būti priimamas skubotai, nesurinkus visų įrodymų, reikalingų šiai išvadai pagrįsti.

11Teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad byloje esantys duomenys, susiję su ieškovės atleidimu iš darbo, yra prieštaringi. Nors atsakovas teigė, kad 2011 m. birželio 21 d. įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo buvo panaikintas tą pačią dieną ir ieškovė apie tai informuota, nei pats įsakymas, nei duomenys, patvirtinantys ieškovės informavimą apie įsakymo panaikinimą pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti. 2011 m. spalio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė sudaryti galimybę pateikti šiuos dokumentus (b.l. 53), tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą nutartį nenustatęs atsakovui termino tokius įrodymus pateikti ir neįsitikinęs jų egzistavimu. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. liepos 22 d. rašte nurodoma, kad atsakovo atstovai paaiškino, jog, ieškovei 2011 m. birželio 22 d. susirgus, jos atleidimas nukeltas kitai dienai po ligos, t.y. nagrinėjant ieškovės skundą Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje darbdavys laikėsi kitokios pozicijos dėl ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybių (b.l. 51). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2011 m. birželio 21 d. atsakovo direktoriaus įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo atšaukimo bei duomenys apie tai, kad ieškovei už neatvykimą į darbą žymimos pravaikštos; tuo tarpu ieškovė yra pateikusi duomenis apie tai, kad darbui reikalingas priemones, įskaitant darbo pažymėjimą, elektroninę kortelę, kompiuterį, yra perdavusi darbdaviui dar 2011 m. birželio 21 d. ir kad darbo santykius su atsakovu laikė nutrūkusiais nuo nurodytos dienos. Taigi kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį šalių pateikti duomenys patvirtina skirtingas šalių pozicijas dėl darbo teisinių santykių tarp jų egzistavimo ir nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad darbo santykiai tarp šalių išties nėra nutrūkę. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ginčas turėjo būti nagrinėjamas teisme, ir dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo pasisakoma išnagrinėjus bylą iš esmės.

12Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

13Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai