Byla P-444-74-10
Dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-438-1322-2009 pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė:

51) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 16-494 dalį, jo 1.1 punkte išbraukiant R. Ž. iš piliečių, pageidaujančių Joniškio kadastrinėje vietovėje gauti žemės, 10 eilės sąrašo ir įrašyti jį į 6 eilę;

62) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 16-494 2.1.1 punktą, kuriuo buvo suprojektuoti žemės sklypai O. E. M. ir F. S. ;

73) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją suprojektuoti jam Utenos apskrities Joniškio seniūnijos Joniškio kadastrinėje vietovėje 0,85 ha ploto žemės sklypą, kurį jis iki šiol faktiškai naudojo.

8Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad jis dar 1998 metais pateikė prašymą Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui, kad jam būtų suprojektuoti asmeninio ūkio žemės bei namų valdos sklypai. Jam buvo suformuotas 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kuris perduotas jo nuosavybėn neatlygintinai už senelio žemę ir parduotas 0,48 ha namų valdos žemės sklypas. Jis dar turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,54 ha žemės pagal kitą išvadą, todėl 2002 metais jam buvo atmatuotas ir paženklintas šalia namų esantis apie 0,80 ha sklypas, bet dokumentai nebuvo baigti tvarkyti , o žemėtvarkos projekto autorė N. A. žadėjo, kad paskutinis sklypas bus įformintas vėliau. 2007 m. vasarą jis buvo pakviestas į žemėtvarkos tarnybą, kur jis pasirinko pageidaujamus sklypus, tačiau nesuprato, kad jam nebus grąžinamas visas šalia esantis sklypas. Vėliau jis pamatė, kad ten matuojami žemės sklypai kitiems piliečiams, tada atsakovo raštu prašė, kad paliktų jam jo naudojamą sklypą, tačiau buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą motyvuojant tuo, kad jo pageidaujamą sklypą jau buvo pasirinkę piliečiai, esantys aukštesnėje eiliškumo grupėje. Mano, kad toks Molėtų r. žemėtvarkos skyriaus sprendimas yra neteisėtas. Pabrėžė, kad Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.16-494 parengtas piliečių, pageidaujančių Joniškio kadastro vietovėje susigrąžinti, gauti žemę, mišką vandens telkinius nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę iš valstybės, sąrašas buvo patvirtintas pažeidžiant jo teisėtus interesus bei teisės aktus. Jis minėtą sklypą nuo 1991 m. faktiškai naudoja ūkininkavimo veikloje, nuo 2003 metų yra įregistravęs ūkininko ūkį, anksčiau buvo Joniškio žemės ūkio bendrovės nariu, todėl turėjo būti įtrauktas ne į 10, o į 6 piliečių eilę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymo 4 straipsnio 13 punktą. Anot pareiškėjo, jis Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikia paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, minėtame sklype augina pašarus, nori vykdyti statybas, šiame sklype yra statiniai, kuro rezervuaras, todėl nesupranta, kodėl minėtas sklypas jam nesuteikiamas ir jis verčiamas rinktis kitus, nuo jo gyvenamosios vietos nutolusius sklypus iš laisvos valstybinės žemės fondo.

9Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovas savo nesutikimą su skundo reikalavimais grindė tuo, kad negali tenkinti pareiškėjo prašymo, nes Joniškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.10-08-06, šio projekto papildymas paskelbtas Utenos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr.16-427. Šiuo įsakymu buvo nustatyta data, iki kurios pretendentai, pageidaujantys Joniškio kadastro vietovėje gauti žemę, mišką nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis patikėjimo teise, gali pateikti prašymus iki 2007 m. birželio 11 d. bei patvirtintas visas laisvos valstybinės žemės fondas, iš kurio visi pretendentai pagal savo eiliškumo grupę galės rinktis sklypus. Atsižvelgiant į visus gautus piliečių pareiškimus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) įstatymo 10 straipsniu, buvo parengtas ir patvirtintas piliečių, pageidaujančių Joniškio kadastro vietovėje susigrąžinti, gauti žemę, mišką vandens telkinius nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę iš valstybės, sąrašas. Šiame sąraše pareiškėjas įrašytas kaip 10-os eilės pretendentas. Todėl pareiškėjui nebuvo galimybės pasirinkti sklypą jo pageidaujamoje vietoje, nes pareiškėjo pageidaujamas sklypas buvo pasirinktas ankstesnėje eilėje esančių piliečių. Oficialių dokumentų, kad R. Ž. teisėtai naudojosi ginčo sklypu, nėra, o savavališkas naudojimasis žeme teisių jam nesukuria. Be to, ši žemė jau preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo pažymėta kaip žemė skirta piliečių asmeniniam ūkiui, todėl ji negali būti laikoma žemės ūkio bendrovės naudota žeme.

11II.

12Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas konstatavo, jog pagrindinis ginčas, kilęs tarp šalių šioje administracinėje byloje, yra tas, į kurią piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, sąrašo eilę, turėjo būti įrašytas pareiškėjas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog R. Ž. ūkininko ūkį įregistravo 2003 metais, todėl jis negali būti laikomas ūkininku, ne mažiau nei dvejus metus iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įsigaliojimo teisėtai naudojusiu šią žemę. Iš kitos pusės, R. Ž. nuo 1992 metų iki šiol yra Joniškio žemės ūkio bendrovės narys. Ši žemės ūkio bendrovė iki šiol nėra likviduota, nors R. Ž. 1995 metais gavo savo pajaus dalį bendrovės turtu. Tačiau pagal 1991-1992 metų Joniškio žemės ūkio įmonės (kurios teisių perėmėja vėliau tapo Joniškio žemės ūkio bendrovė) preliminarųjį žemės reformos žemėtvarkos projektą ginčo sklypas buvo skirtas ne šiai žemės ūkio įmonei, o gyventojų asmeniniam ūkiui, todėl negalima laikyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo šią žemę naudojo Joniškio žemės ūkio bendrovė. Taigi ir šiuo požiūriu R. Ž. negali patekti į piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, sąrašo 6 eilę. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad R. Ž. buvo teisėtai ir pagrįstai įrašytas į sąrašo 10 eilę, nes jis pretendavo gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, o nei jo paties, nei jo turėtos žemės statusas neatitiko jokių specialių požymių, būtinų įrašymui į aukštesnes sąrašo eiles.

14Teismo manymu, pareiškėjo argumentas, jog šiame žemės sklype yra jam priklausantys statiniai, nėra pagrįstas. Esantys ginčo sklype statiniai ir daiktinės teisės į juos nėra registruoti nekilnojamojo turto registre, todėl jų egzistavimas nekeičia žemės sklypo paskirties. Tai, kad R. Ž. faktiškai iki 2007 metų naudojosi ginčo žeme, ją deklaravo žemės ūkio išmokoms gauti, jam nesukuria papildomų teisių į žemę, nes jokios žemės nuomos sutartys sudarytos nebuvo. Nesant jokių dokumentų, atsakovas pagrįstai laikė šį žemės sklypą laisva valstybinio fondo žeme. Nors 2002 metais projekto autorė pamatavo žemės sklypą R. Ž. ir žadėjo į jį atkurti nuosavybės teises, tačiau ji galėjo ir sąžiningai klysti, nežinodama kiek ir kokios pretendentų eilės piliečiai pareikš ateityje norą atkurti nuosavybės teises į šioje vietoje esančią žemę.

15Teismas nurodė, kad Joniškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.10-08-06 (b. l. 17-23), jo papildymas paskelbtas Utenos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr.16-427, kuriuo nustatyta, kad pretendentai, pageidaujantys Joniškio kadastro vietovėje gauti žemę, mišką nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis patikėjimo teise, gali pateikti prašymus iki 2007 m. birželio 11 d. bei patvirtintas visas laisvos valstybinės žemės fondas, iš kurio visi pretendentai pagal savo eiliškumo grupę galės rinktis sklypus. Atsižvelgiant į visus gautus piliečių pareiškimus laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. birželio 11 d. ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, buvo parengtas piliečių, pageidaujančių Joniškio kadastro vietovėje susigrąžinti, gauti žemę, mišką vandens telkinius nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę iš valstybės, sąrašas, kuris patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.16-496. Šiame sąraše pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai įrašytas kaip 10-os eilės pretendentas.

16Teismas nustatė, kad rengiant Joniškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, minėto laisvo fondo žemės sklypo dalyje lygiaverčius žemės sklypus perdavimui nuosavybėn neatlygintinai pasirinko piliečiai (O. M. ir F. S. ), turintys teisę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę rinktis pirmiau (9 eile), negu pareiškėjas (10 eile). Kitų žemės reformos proceso pažeidimų teismas taip pat nenustė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo naikinti skundžiamas akto dalis. Teismo nuomone, tenkinant pareiškėjo R. Ž. reikalavimus, būtų pažeisti kitų asmenų, turinčių teisę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę rinktis pirmiau nei pareiškėjas, teisėti interesai. Be to, teismo vertinimu, konstatavus, kad atsakovas veikė teisėtai, nėra pagrindo ir įpareigoti jį suformuoti pareiškėjo pageidaujamą žemės sklypą. Teismo nuomone, pareiškėjas R. Ž. 2007 m. rugpjūčio 17 d. buvo pasirinkęs žemės sklypus, dėl jų ir turėtų vykti tolesnis nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

17III.

18Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. Ž. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindė pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

19Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija prašė šį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindė pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

20IV.

21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą atmetė.

22Teismas konstatavo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį, asmuo gali būti įrašytas į šeštą eilę jei atitinka Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas sąlygas, o būtent: 1. asmuo turi atitikti ūkininko arba žemės ūkio bendrovės nario statusą; 2. žemė nustatyta tvarka turi būti priskirta ūkininko ūkiui ar žemės ūkio bendrovei; 3. ūkininko ūkis ar žemės ūkio bendrovė šią žemę turėjo naudoti ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo – 1997 m. liepos 9 d.

23Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ūkininko ūkį įregistravo 2003 metais, todėl kaip ūkininkas neatitinka sąlygos – naudoti žemę ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo – 1997 m. liepos 9 d. Pagal 1991-1992 metų Joniškio žemės ūkio įmonės preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, ginčo žemės sklypas buvo skirtas gyventojų asmeniniam ūkiui. Byloje taip pat nustatyta, kad Joniškio žemės ūkio įmonė buvo reorganizuota į Joniškio žemės ūkio bendrovę 1991 m. lapkričio mėn. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas minėtiems juridiniams asmenims taip pat negalėjo priklausyti daugiau kaip dvejus metus iš eilės iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo – 1997 m. liepos 9 d. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, kurie paneigtų 1991-1992 metų Joniškio žemės ūkio įmonės preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenis bei patvirtintų tai, jog ginčo žemės sklypas nustatyta tvarka buvo vėliau priskirtas žemės ūkio bendrovei, byloje nesurinkta. Nors pareiškėjas ir teigia priešingai, kad ginčo žemės sklypas priklausė žemės ūkio bendrovei, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog šis žemės sklypas nustatyta tvarka buvo priskirtas žemės ūkio bendrovei, nepateikė taip pat. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl jo įrašymo į 6 eilę negali būti tenkinamas.

24Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo statusą apibūdinantys duomenys, nagrinėjamos bylos kontekste, atitinka ginčijamo atsakovo 2007 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 16-494 išvadas dėl jo įrašymo į 10 eilę.

25V.

26Pareiškėjas R. Ž. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-438-1322-2009 remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

27Pareiškėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamas žemės sklypas buvo priskirtas žemės ūkio bendrovei, ar, kad ji naudojo šį sklypą nuomos ar kitais pagrindais, negavo. Apie šią aplinkybę sužinojo tik įsiteisėjus galutinei ir neskundžiamai teismo nutarčiai, gavęs Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. SD-1587, kuriame patvirtinama, kad 1993 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, suteikianti teisę Molėtų rajono Joniškio žemės ūkio bendrovei išsinuomoti iš valstybės ( - ) žemės. Ši nuomos sutartis buvo sudaryta 1993 m. rugpjūčio 18 d. ir galiojo iki 1998 m. sausio 1 d., tai reiškia, kad Joniškio žemės ūkio bendrovė, kurios nariu jis yra nuo 1992 metų iki šiol, ginčo žemę naudojo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo – 1997 m. liepos 9 d. Teigia, jog šios aplinkybės įrodo, kad jis, būdamas žemės ūkio bendrovės nariu, teisėtai naudojo ginčo žemės sklypą, todėl atitikdamas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas sąlygas gali būti įrašytas į piliečių, pageidaujančių Joniškio kadastrinėje vietovėje gauti žemės, 6 eilę bei pagal eiliškumo grupę turi pirmumo teisę, lyginant su trečiaisiais asmenimis, rinktis ir susigrąžinti žemės sklypą jo pageidaujamoje vietovėje.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29VI.

30Procesą atnaujinti atsisakytina.

31Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

32R. Ž. prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) ir šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, P6-169/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes sieja su tuo, kad po bylos išnagrinėjimo gavo įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamą žemės sklypą žemės ūkio bendrovė naudojo teisėtai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent šia aplinkybe pareiškėjas ir grindė savo reikalavimą išbraukti jį iš piliečių, pageidaujančių Joniškio kadastrinėje vietovėje gauti žemės, 10 eilės sąrašo ir įrašyti jį į 6 eilę, t. y. šias aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs ir bylos nagrinėjimo metu, tik jas grindė kitais įrodymais. Todėl nėra pagrindo teigti, jog šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o naujų įrodymų pateikimas negali būti laikomas pagrindu atnaujinti procesą.

33Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

34Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

35Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-438-1322-2009 pagal pareiškėjo pagal R. Ž. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį... 5. 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 14 d. įsakymo... 6. 2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 14 d. įsakymo... 7. 3) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją suprojektuoti jam... 8. Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad jis dar 1998 metais... 9. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija nurodė, kad su... 10. Atsakovas savo nesutikimą su skundo reikalavimais grindė tuo, kad negali... 11. II.... 12. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d.... 13. Teismas konstatavo, jog pagrindinis ginčas, kilęs tarp šalių šioje... 14. Teismo manymu, pareiškėjo argumentas, jog šiame žemės sklype yra jam... 15. Teismas nurodė, kad Joniškio kadastro vietovės žemės reformos... 16. Teismas nustatė, kad rengiant Joniškio kadastro vietovės žemės reformos... 17. III.... 18. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. Ž. prašė... 19. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Utenos apskrities... 20. IV.... 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi... 22. Teismas konstatavo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies... 23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ūkininko ūkį... 24. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 25. V.... 26. Pareiškėjas R. Ž. prašo atnaujinti procesą... 27. Pareiškėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu duomenų,... 28. Teisėjų kolegija... 29. VI.... 30. Procesą atnaujinti atsisakytina.... 31. Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik... 32. R. Ž. prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2... 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl proceso atnaujinimo... 34. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 35. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-438-1322-2009... 36. Nutartis neskundžiama....