Byla e2-1090-580/2018

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,

2sekretoriaujant D. D.,

3dalyvaujant prokurorei D. K.,

4atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei L. K.,

5atsakovų atstovams advokatei L. G. ir J. N.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. E., V. E., A. S., G. K., I. K., M. L. ir J. L., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarui R. K., Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. S., Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

7Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

8Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė: 1. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-08-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria sodininkų bendrijoje „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 0,8728 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ); 2. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-04-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria SB „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 475 / 4 364 dalis pardavė A. E. ir V. E. už 665 Eur; 3. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-04-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria SB „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 125 / 1 091 dalis pardavė A. S. už 700 Eur; 4. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-10-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria SB „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 1939/8728 dalis pardavė M. L. ir J. L. už 1 357,3 Eur bei G. K. ir I. K. 471 / 4 364 dalis už 659,4 Eur; 5. taikyti restituciją ir: 5.1. grąžinti iš atsakovo SB „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - )., 3897/8728 dalis Lietuvos valstybei; 5.2. grąžinti iš atsakovų A. E. ir V. E. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 475 / 4 364 dalis Lietuvos valstybei; 5.3. grąžinti iš atsakovo A. S. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 125 / 1 091 dalis Lietuvos valstybei; 5.4. grąžinti iš atsakovų M. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 1 939 / 8 728 dalis Lietuvos valstybei; 5.5. grąžinti iš atsakovų G. K. ir I. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 471 / 4 364 dalis Lietuvos valstybei; 5.6. priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui SB „Žaluma“ 195 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą; 5.7 priteisti iš atsakovo SB „Žaluma“ atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtus: A. E. ir V. E. 665 Eur, A. S. 700 Eur, M. L. ir J. L. 1 357,30 Eur, G. K. ir I. K. 659,40 Eur.

9Nurodė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog Lietuvos valstybė ir SB „Žaluma“ 2015-08-04 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria SB „Žaluma“ už 195 Eur nusipirko 8 728 kv. m ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (toliau – Žemės sklypas), kurio vidutinė rinkos vertė 72 100 Eur.

10SB „Žaluma“ 2011-05-14 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta Žemės sklypą išpirkti bendrijos reikmėms. Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-10-30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 patvirtintas valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį suformuoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai. Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-05-15 įsakymu Nr. 48VĮ-1154-(14.48.2.) suformuoti kadastro duomenys bei nuspręsta Žemės sklypą parduoti sodininkų bendrijai už 195 Eur. SB „Žaluma“ pardavė Žemės sklypo dalis: 2016-04-26 sutartimi A. E. ir V. E. 475 / 4 364 dalis už 665 Eur; 2016-04-26 sutartimi A. S. 125 / 1 091 dalis už 700 Eur; 2016-10-07 sutartimi M. L. ir J. L. 1 939 / 8 728 dalis už 1 357,30 Eur, G. K. ir I. K. 471 / 4 364 dalis už 659,40 Eur. Sutartys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

11Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį sodininkų bendrijoms valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai. Tokia žemė tampa bendrąja daline sodininkų bendrijos narių nuosavybe. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktas numato, kad žemės sklypai turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės) 6 punkte. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad be aukciono parduodami Taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. SB „Žaluma“ buvo parduotas didesnis (0,8728 ha), neatitinkantis įsiterpusio žemės sklypo sąlygų, suformuotas kaip savarankiškas, vientisas, funkcionalus ir racionalių ribų žemės sklypas. Todėl sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

12Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reglamentuota, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nurodyta veikla. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37 / D1-40 (aktuali redakcija 2015-04-17) patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše nurodytas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdas yra žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijų priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Žemės sklypas naudojamas ne pagal nustatytą naudojimo būdą. Sodininkų bendrijos lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės sklypus turi teisę tik bendram naudojimui ir tik konkrečiai veiklai vykdyti. SB „Žaluma“ Žemės sklypą įgijo, siekdama perleisti privatiems asmenims, t. y. apgaulingai sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. CK 1.91 straipsnis numato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. SB „Žaluma“ nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes bei tyčia nuslėpė informaciją, kad išpirkta bendrojo naudojimo žemė bus parduota fiziniams asmenims. Dar prieš Sutarties Nr. 1-7548 sudarymą pakartotiniame bendrijos narių 2015-06-20 susirinkime buvo nuspręsta, kad bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai ar jų dalys gali būti parduodami bendrijos nariams ir žemė naudojama ne pagal paskirtį. Žinant minėtą aplinkybę, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su bendrija nebūtų sudaryta.

13Atsakovams, kaip bendrijos nariams ar jų sutuoktiniams, faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma, jie buvo susipažinę su Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties dokumentais, bendrijos narių susirinkimo sprendimais, turėjo pareigą surinkti informaciją apie sandorio objektą. Jiems sąžiningo įgijėjo institutas netaikytinas.

14Viešą interesą aiškino tuo, jog valstybinė žemė parduota nesilaikant įstatymo reikalavimų.

15Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu sutiko. Pakartojo prokuroro pateiktą teisinį vertinimą bei teigė, jog sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės lengvatinėmis sąlygomis už indeksuotą kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai). Tai, kad SB „Žaluma“ siekė įsigyti Žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai patvirtina ne tik kadastre nurodytas Žemės sklypo naudojimo būdas, bet ir bendrijos inicijuotas ir patvirtintas SB „Žaluma“ formavimo ir pertvarkymo projektas. Laikė, kad Žemės sklypą SB „Žaluma“ įgijo tik siekdama perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, pasitelkdama apgaulę. Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, jei būtų žinojusi tikruosius tikslus. Nacionalinė žemės tarnyba tyčia buvo suklaidinta dėl esminės sutarties sąlygos.

16Atsakovai yra SB „Žaluma“ nariai, todėl žinojo apie susirinkimo sprendimus, piliečiai būdami apdairūs, rūpestingi, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemes (sodo) sklypo pirkimui.

17Atsakovai SB „Žaluma“, A. E., V. E., M. L. ir J. L. prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad sodininkų bendrijoms žemės sklypai bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai parduodami ne aukciono tvarka, plotą nustatant pagal teritorijų planavimo dokumentą. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnis nenustato sodininkų bendrijoms maksimaliai leistino įsigyti valstybinės žemės ploto bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai ne aukciono tvarka. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato 0,12 ha ploto apribojimą parduodant valstybinius sodo žemės sklypus sodininkų bendrijos nariams ir kitiems naudotojams, o ne parduodant bendro naudojimo žemę sodininkų bendrijoms. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis nustato žemės sklypų pardavimą sodininkų bendrijoms ir jų nariams ne aukciono tvarka. Tai reiškia, kad 0,12 ha ploto apribojimas parduodant valstybinius sodo žemės sklypus taikomas, kai šie sklypai parduodami aukciono tvarka, o parduodant lengvatinėmis sąlygomis netaikomas. Taisyklių 4 punktas nenustato ploto ribojimo, plotas nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Taisyklių 6 punktas aiškintinas kartu su Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, nes Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato tik įstatymas. Vyriausybei suteikiama teisė nustatyti procedūrines valstybinės žemės sklypų pardavimo taisykles. Taisyklių 6 punkto aiškinimas dėl 0,12 ha ploto ribojimo prieštarauja logikai ir iškraipo įstatymo prasmę.

18SB

19„Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei paskirtas 120,3 ha žemės sklypas, kuris suskirstytas į individualius sodo sklypus ir bendro naudojimo žemę, nesuformuotą atskirais žemės sklypais. SB „Žaluma“ mokėjo mokesčius už 49,75 ha bendro naudojimo žemę. Prieš parduodant Žemės sklypą, buvo įregistruotos Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės. Sudarant Sutartį Nr. 1-7548 imperatyvios teisės normos nepažeistos.

20Žemės įstatymo 31 straipsnis ir Žemės reformos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nedraudžia parduoti nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai, kuriuos bendrija valdo įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypas įgytas sodininkų bendrijos narių lėšomis ir tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe. Pirkėjai taip pat yra sodininkai, kurie kartu yra ir bendro žemės sklypo bendraturčiai pagal įstatymą. CK 4.79 straipsnis bendraturčiams suteikia pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Žemės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiais sodo žemės sklypais.

21SB “Žaluma” narių susirinkimas turi teisę spręsti dėl disponavimo bendru turtu. 2015 metais visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo žemės sklypų sodininkų bendrijos nariams. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo inicijuoti Žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia prielaidą, kad SB „Žaluma“ neketino naudoti Žemės sklypo pagal paskirtį. Ieškovas nepagrįstai žemės sklypo naudojimo būdą tapatina su valstybinės žemės pardavimo tikslu. Žemės sklypo pardavimas atsakovams nepažeidžia reikalavimo naudoti sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

22Įstatymai nenustato draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą, išskyrus Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ribojimą dėl 150 ha. Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo kelti bendrijai sąlygos neparduoti Žemės sklypo, nes sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra išimta iš apyvartos (CK 1.97 straipsnis). Teiginys, jog Sutartis Nr. 1-7548 sudaryta prieš Nacionalinės žemės tarnybos valią, nepagrįstas. Nepagrįsti ir teiginiai dėl apgaulės buvimo. Ieškovas lėšų rinkimą nepagrįstai vertina kaip apgaulę.

23Atsakovai M. L. ir J. L., A. E. ir V. E. įsipareigojo naudoti Žemės sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, o tai reiškia, kad prisiėmė didesnę naštą, nes rekreacijos tikslais Žemės sklypu galės naudotis ir kiti sodininkų bendrijos nariai. Atsakovų žinojimas nepadaro jų nesąžiningais įgijėjais, nes jie Žemės sklypą pirko iš sodininkų bendrijos, o ne iš valstybės. Lengvatinėmis sąlygomis pirktam žemės sklypui įstatymas nenustato draudimo parduoti. Sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą dėl Žemės sklypo pardavimo, Žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą naudojimo būdą. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nežinojo, kad negali parduoti didesnio žemės sklypo, tai atsakovai taip pat to negalėjo žinoti. Atsakovams negalima taikyti didesnio atidumo pareigos.

24Atsakovams I. K. ir G. K. ieškinys įteiktas (pasirašė sūnus M. K.). Atsakovai atsiliepimo nepateikė. Apie 2018-05-11 teismo posėdį informuota teismo šaukimu, apie 2018-05-22 – teismo pranešimu. Į posėdį neatvyko, prašymų nepareiškė, išnagrinėta nedalyvaujant.

25Atsakovui A. S. ieškinys įteiktas CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomas įteiktu, praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo taip pat nepateikė. Apie 2018-05-11 teismo posėdį informuota teismo šaukimu, apie 2018-05-22 – teismo pranešimu. Apie 2018-05-11 teismo posėdį informuota teismo šaukimu, apie 2018-05-22 – teismo pranešimu. Į posėdį neatvyko, prašymų nepareiškė, išnagrinėta nedalyvaujant.

26Ieškinys tenkintinas.

27Ginčas byloje kilo dėl sodininkų bendrijos teisės įsigyti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą kaip bendro naudojimo žemę bei vėliau sklypo dalį parduoti sodininkų bendrijos nariams asmeninės nuosavybės teise. Ieškinys pareikštas remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, nurodant, jog sutartis, kuria bendrija lengvatinėmis sąlygomis pirko žemę bendram naudojimui, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes pažeistas 0,12 ha sklypo dydžio ribojimas ir neteisėtai pakeistas naudojimo būdas, o taip pat remiantis CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sandoris, sudarytas apgaule, sodininkų bendrijai tyčia suklaidinus žemės patikėtinį dėl būsimo sklypo naudojimo būdo, nuslepiant, jog siekiama žemę ne naudoti bendrijos poreikiams, o parduoti sodininkų bendrijos nariams.

28Faktinės aplinkybės

29Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir SB „Žaluma“ 2015-08-04 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7548, kuria SB „Žaluma“ už 195 Eur parduotas 8 728 kv. m ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Sutarties Nr. 1-7548 3 punkte nurodyta, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 72 100 Eur. Pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (5 punktas). Sutarties Nr. 1-7548 6 punktu pirkėjas įsipareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registre Sutarties Nr. 1-7548 pagrindu SB „Žaluma“ nuosavybės teise 2015-08-05 įregistruotas žemės ūkio paskirties 0,8728 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ) (toliau – Žemės sklypas).

30Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-10-30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ patvirtino valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį suformuoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai, taip pat ir bendrijos bendro naudojimo žemės sklypas Nr. 5F.

31Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-05-15 įsakymu Nr. 48VĮ-1154-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 5F, esančio ( - ), sodininkų bendrijoje „Žaluma“, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ (patikslintas 2015-07-28 įsakymu Nr. 48VĮ-1613-(14.48.2.)) suformavo ir patvirtino žemės sklypo Nr. 5F kadastro duomenis; nustatė pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio, būdą – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė; specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl suformuoto žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo; parduoti SB „Žaluma“ Žemės sklypą.

32SB „Žaluma“ pardavė Žemės sklypo dalis pirkimo-pardavimo sutartimis: 2016-04-26 sutartimi pardavė A. E. ir V. E. 475/4364 dalis už 665 Eur; 2016-04-26 sutartimi pardavė A. S. 125/1091 dalis už 700 Eur; 2016-10-07 sutartimi pardavė M. L. ir J. L. 1939/8728 dalis už 1 357,30 Eur, G. K. ir I. K. 471/4364 dalis už 659,4 Eur. Nekilnojamojo turto registre bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje registruota: M. L. ir J. L. nuo 2016-10-13; G. K. ir I. K. nuo 2016-10-13; A. E. ir V. E. nuo 2016-05-04; A. S. nuosavybės teisė registruota nuo 2016-05-03.

33Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms

34CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris negalioja. Ieškiniu prokuroras įrodinėjo, jog sandoris neatitinka imperatyvių teisės normų, nes buvo parduotas didesnio ploto, nei leidžiama pagal įstatymus, žemės sklypas, o taip pat, kad buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas.

35Dėl ne aukciono būdu perkamo žemės sklypo ploto

36Ieškinio dalis dėl parduoto didesnio, nei leidžiamas, žemės ploto, grindžiama Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostata, sakančia, jog sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Tokia žemė tampa bendrąja daline sodininkų bendrijos narių nuosavybe. Nustatant parduodamo žemės sklypo plotą remiamasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktu, kuriuo numatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

37Šioje byloje turi būti tinkamai apibrėžtas ieškinio dalykas. Pastebėtina, jog prokuroras CK 1.80 straipsnio ir 1.91 straipsnio pažeidimus nurodo, kaip pažeidimus, padarytus, sudarant Sutartį Nr. 1-7548, o kitus sandorius su fiziniais asmenimis, nurodytus ieškinio reikalavimų 2-4 punktuose, ginčija tik kaip išvestinius sandorius, prašydamas juo pripažinti negaliojančiais siekiant pripažinto negaliojančiu sandorio dalyko išreikalavimo. Tai patvirtina, jog žemės sklypo ploto reikalavimai turi būti aiškinami, vertinant Nacionalinės žemės tarnybos bei SB „Žaluma“ sudaryto sandorio dalyku buvusio Žemės sklypo plotą. Sutartimi Nr. 1-7548 parduoto Žemės sklypo plotas sudaro 8 728 kv. m arba 0,8728 ha, toks plotas yra didesnis nei 0,12 ha.

38Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis nustato, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Sutartimi Nr. 1-7548 valstybinė žemė buvo perleista ne aukciono būdu. Žemės perleidimas sodininkų bendrijose reguliuojamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas teisę be aukciono įsigyti valstybinę žemę numato tiek sodininkų bendrijoms, tiek fiziniams asmenims. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma abiem įgijėjams

39Šioje byloje aktualus valstybinės žemės perleidimo sodininkų bendrijai klausimas. Sodininkų bendrijoms valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje, ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis). Teisėtai sodininkų bendrijos ne aukciono būdu įgyjamos valstybinės žemės perleidimo sandoris turi atitikti Vyriausybės 2004-11-15 nutarimą Nr. 1443 ir šiuo nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles bei turi būti patvirtintas faktas, jog žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui arba rekreacijai.

40Jau minėta, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalį parduodamo žemės sklypo dydis turi būti nustatytas Žemės reformos ar kituose įstatymuose. Maksimalus žemės sklypo dydis, kai žemė parduodama sodininkų bendrijoms ne aukciono būdu pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, teisės aktuose nėra nustatytas. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, kuria numatytas ne didesnis nei 0,12 ha sklypo plotas yra taikomas tik sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje. Teisės norma aiškiai ir konkrečiai išskiria dvi asmenų grupes, kurioms nustatytas apribojimas. Tiek sodininkų bendrijų nariai, tiek sodų sklypų naudotojai yra fiziniai asmenys. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad sodininkas mėgėjas yra fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste. Sodininkų bendrija apibrėžiama Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir yra laikoma bendruomenės dalimi, visapusiškai plėtojančia mėgėjų sodininkystę, puoselėjančia ir tausojančia gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Dėl savo statuso sodininkų bendrija neprilygintina Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punkte nurodytam kitam sodų sklypų naudotojui. Kitas sodų sklypo naudotojas apibrėžtinas vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kaip kitas asmuo, įsigijęs mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą. Administracinės teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, prie Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punkte nurodytų asmenų – sodininkų bendrijų narių bei kitų sodų sklypų naudotojų, priskiriant ir sodininkų bendrijas.

41Taip pat Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis papildomai įtvirtina, jog 0,12 ha žemės sklypo dydžio ribojimas netaikomas parduodant žemę pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, kas sodininkų bendrijai perkant žemę reiškia naudojimasis ne aukciono tvarka ir esant įrodytam poreikiui bendro naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai. Kadangi sudarant Sutartį Nr. 1-7548 taikyta ne aukciono tvarka ir deklaruotas poreikis bendrojo naudojimo poreikiams, tai Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies apribojimo taikymas negalimas. Prokuroras rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-820-822/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl sodininkų bendrijos teisės įgyti didesnį nei 0,12 ha žemės sklypą bendrų poreikių tenkinimui. Šia nutartimi nesiremtina, nes teismas nenustatė antrosios būtinos sąlygos, reikalingos ribojimui netaikyti – poreikio statyti bendrojo naudojimo statinius ar naudoti rekreacijai buvimo. Nutarties motyvus iš esmės sudaro teisės aktų pakartojimas.

42Taisyklių 6 punktas įtvirtina, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 ha ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Taisyklių 6 punkte nėra išskirti asmenys, kuriems taikomas ribojimas, todėl ši teisės norma aiškintina remiantis įstatymo nuostatomis pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytas asmenų kategorijas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata, kuria nustatytas sklypo dydžio ribojimas, nesuteikė teisės sklypų dydį nustatyti žemesnės galios teisės aktu, todėl Taisyklės negali būti aiškinamos kaip išplečiančios įstatyme (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje) apibrėžtą subjektų ratą.

43Aiškinimas, jog sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai gali būti parduoti jų dydį ribojant iki 0,12 ha, nėra logiškas, kadangi šių teritorijų paskirtis bendrų reikmių tenkinimas ir rekreacija. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnis kaip bendrojo naudojimo objektus nurodo: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose bei kita. SB „Žaluma“, kaip matyti iš protokolų, yra 680 narių. Neracionalu būtų manyti, jog tokio didelio narių skaičiaus bendrojo naudojimo reikmėms, kurios išvardytos Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje, gali būti naudojami žemės sklypai ne didesni nei 0,12 ha.

44Dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo

45Dar vienu imperatyvios teisės normos pažeidimu prokuroras nurodo Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą pažeidimą. Prokuroras pažymi, jog dalis Žemės sklypo (0,4831 ha) jau parduota fiziniams asmenims, kurie naudoja Žemės sklypo dalį atskirai nuo kitų bendraturčių privačių poreikių tenkinimui. Laiko, kad Žemės sklypas bendrijos reikmėms nereikalingas, o nuosavybėn buvo įgytas tik siekiant perleisti privatiems asmenims.

46Pagal Žemės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą tiek mėgėjų sodo žemės sklypai, tiek sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai yra priskiriami žemės ūkio paskirties žemei. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas kaip sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas, šio sklypo 3 897 / 8 728 Žemės sklypo dalis registruota SB „Žaluma nuosavybės teise, o kitos Žemės sklypo dalys registruotos kitų bylos atsakovų vardu.

47Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis išskiria mėgėjų sodo teritorijos dalis, pažymint, jog tai teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Jau minėta, kad sodininkas mėgėjas teisės aktuose apibrėžiamas kaip asmuo, kuris užsiima mėgėjų sodininkyste, o sodininkų bendrija, kaip juridinis asmuo, kuris įgyvendina sodininkų teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Toks asmenų apibūdinimas pagal veiklą ir tikslus patvirtina, jog bendrojo naudojimo žemės sklypai negali būti valdomi sodininko mėgėjo nuosavybės teise. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymais Nr. 3D-37 / D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše nurodyta, kad mėgėjų sodo žemės sklypai yra mėgėjų sodo teritorijos žemės sklypai, skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai yra žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo paskirtis nepakeista, tačiau yra įvykęs faktinis žemės naudojimo paskirties pasikeitimas. Tai, kad sodininkų bendrija vengia pakeisti žemės sklypo naudojimo pobūdį pagal faktinę padėtį negali suteikti jai daugiau teisių ir leisti aiškinti padėtį sodinininkų bendrijai palankesniu būdu. Sutartimis su fiziniais asmenimis SB „Žaluma“ perleido Žemės sklypo dalis asmeninėn nuosavybėn. Sutartimis su A. E. ir A. S. bendrija atsisakė pirmumo teisės pirkti bet kurią Žemės sklypo dalį, nepriklausomai nuo pardavimo kainos ir kitų sąlygų. Sutarčių 9.2 punktu SB „Žaluma“ patvirtino, jog Žemės sklypo dalimi nesinaudoja jokie asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis Žemės sklypu, pasikeitus Žemės sklypo dalies savininkui. Tai patvirtina, kad po sutarčių su fiziniais asmenimis sudarymo teisė spręsti dėl žemės sklypo naudojimo būdo buvo perleista. Tai, ar šiuo metu kiti atsakovui naudoja Žemės sklypo dalis savo reikmėms, ar nesinaudoja iš viso, šios teisės perdavimo neįtakoja.

48Iš SB „Žaluma“ veiklos dokumentų, susirinkimų protokolų matyti, jog bendrija neturėjo poreikio naudoti Žemės sklypą. SB „Žaluma“ 2011-05-14 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime (protokolo Nr. 11/02) buvo pristatytas žemės pertvarkymo projektas ir bendrojo naudojimo žemės panaudojimo galimybės. Bendrojo naudojimo žemės sklypą 5F (8 728 kv. m) nutarta išsipirkti bendrijos reikmėms (1 lentelė). Sodininkų bendrijos narių 2013-05-12 pakartotinio susirinkimo protokole pažymėta, kad buvo svarstytas klausimas dėl bendrojo naudojimo žemės išsipirkimo. Nutarta tiems, kurie piniginiais indėliais prisidės išperkant bendrojo naudojimo žemę ir panaudos pagrindu valdys bei prižiūrės tam tikrą bendrojo naudojimo žemės plotą, nutraukus panaudos sutartį bus taikoma dešimt kartų didesnė išmoka nei investuotos lėšos (3 klausimas). Pakartotinio bendrijos narių susirinkimo, vykusio 2015-06-20, metu buvo svarstytas klausimas dėl sodininkų bendrijai priklausančių žemės sklypų ar jų dalių nuomos bei pardavimo. Pritarta bendrijai priklausančius žemės sklypus parduoti ne mažiau kaip už 70 Eur už arą, bei nustatyta, kad sklypai gali būti parduodami tik bendrijos nariui ar jo sutuoktiniui (7 klausimas). J. N. suteikti įgaliojimai atstovauti bendrijai notarų biure, pasirašyti nuomos, pirkimo-pardavimo sutartis bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, savo nuožiūra nustatyti kitas sutarčių vykdymo sąlygas. Šie dokumentai patvirtina, jog prieš įsigyjant Žemės sklypą buvo nuspręsta nenaudoti Žemės sklypo bendroms sodininkų reikmėms, o nuosavybės teise ar panaudos būdu perleisti sodininkams. Sutartis Nr. 1-7548 buvo sudaryta 2015-08-04, praėjus vos daugiau nei mėnesiui nuo pakartotinio bendrijos narių susirinkimo, vykusio 2015-06-20, kuriame buvo nustatyta bendrijai priklausančių žemės sklypų pardavimo kaina. Tai patvirtina ieškinio argumentą, jog sudarydama Sutartį Nr. 1-7548 SB „Žaluma“ turėjo akivaizdų ir apgalvotą tikslą Žemės sklypą parduoti savo nariams. Sudarant sutartis su fiziniais asmenimis notarui įgaliojimų patvirtinimui buvo pateiktas 2015-06-20 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas. Žemės sklypas įgytas už 195 Eur, o jo 4 831 / 8 728 dalis parduota už 3 381,70 Eur. Tokiu sandoriu SB „Žaluma“ neteisėtai pasipelnė valstybės sąskaita ir savo veiksmais sudarė sąlygas atsakovams fiziniams asmenims įsigyti 41 780 Eur vertės turtą 12 kartų mažesne kaina nei vidutinė rinkos vertė (72 100 Eur).

49Apibrėždamas sodininkų bendrijos narių teises įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1476/2014 yra išaiškinęs, kad atitinkamu teritorijų planavimo dokumentu (savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas; žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentu) apibrėžiamos sodininkų bendrijai priskirtos teritorijos ribos bei šioje teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuos nuosavybės teise valdo sodininkai ir kiti asmenys, ribos bei žemės skirtos sodininkų bendrijai bendram naudojimui, ribos. Įsigyjant žemės sklypą Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytu atveju, būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumento, kuriuo suformuotos sodininko bendrijos teritorijos ribos bei vidinė žemės struktūra, sprendiniais. Žemė pagal šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius priskirta sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemei, ir sudaranti vientisą žemės plotą su kita tokio pat pobūdžio teritorija negali būti įgyta sodininko mėgėjo nuosavybėn, kol nustatyta teisės aktų tvarka nėra pakeisti teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Kadangi Žemės sklypas priskirtas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei, tai sodininkai mėgėjai šios žemės įsigyti negali.-

50Tai, kad Sutartis Nr. 1-7548 buvo sudaryta turint tikslą nenaudoti Žemės sklypo bendrijos poreikių tenkinimui, rodo, jog viena iš sutarties šalių sandorio sudarymo metu turėjo tikslą pažeisti imperatyvią teisės normą (Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą žemės savininkų pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą) ir vėliau šį tikslą įgyvendino parduodama Žemės sklypo dalis privačion nuosavybėn. Sandorio šalies valios trūkumas leidžia teigti, jog Sutartis Nr. 1-7548 sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

51Dėl apgaulės sudarant sandorį

52Prokuroro ieškinyje nurodomas atskiras Sutarties Nr. 1-7548 negaliojimo pagrindas, jog sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. CK 1.91 straipsnio 5 dalis nurodo, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

53Ne aukciono būdu sodininkų bendrijoms gali būti parduodama tikslinės paskirties žemė, todėl žemės naudojimo tikslo turėjimas vertintinas kaip vienas iš privalomų valstybinės žemės perleidimo sutarties elementų. Sudarant sandorį Nacionalinei žemės tarnybai SB „Žaluma“ atstovas nepranešė apie prieš pat Sutarties Nr. 1-7548 sudarymą vykusio narių susirinkimo sprendimą parduoti įsigyjamo Žemės sklypo dalis sodininkų bendrijos nariams. Tuo buvo nuslėpta Sutarties Nr. 1-7548 sudarymui svarbi informacija, kuriai paaiškėjus sandoris nebūtų sudarytas. Sutarties Nr. 1-7548 5 punkte aiškiai pažymėta, jog Žemės sklypo naudojimo paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Sutarties Nr. 1-7548 6 punktu SB „Žaluma“ pirmininkas įsipareigojo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir laikytis kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. SB „Žaluma“ pirmininkui turėjo būti žinomos lengvatinės žemės įsigijimo sąlygos, todėl elgdamasis sąžiningai, turėjo pranešti Žemės sklypo naudojimo planus.

54Jau Nacionalinės žemės tarnybos 2016-12 rašte Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo nurodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarčių, kuriomis buvo perleisti žemės sklypai. Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus riboja anksčiau išdėstyti teisės aktai, kuriais yra draudžiama lengvatinėmis sąlygomis sodininkų bendrijoms parduoti žemės sklypus, kai šie sklypai įsigyjami perpardavimui.

55Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis daroma išvada, kad Sutartis Nr. 1-7548 buvo sudaryta apgaule, pasireiškusia tuo, kad sodininkų bendrija, nors jau buvo priėmusi 2015-06-20 narių susirinkimo sprendimus dėl žemės sklypo pardavimo, šią aplinkybę nuslėpė nuo Nacionalinės žemės tarnybos. Sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

56Dėl sandorio negaliojimo pasekmių

57Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (LR CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.91 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis). Žemės sklypas grąžintinas valstybei, o valstybė įpareigotina pagal sandorį gautą pinigų sumą grąžinti SB „Žaluma“. Kadangi dalis Žemės sklypo jau perleista privačion nuosavybėn, spręstinas klausimas dėl vėlesnių sandorių galiojimo.

58CK numato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens ( 1.80 straipsnio 4 dalis, 1.91 straipsnio 7 dalis, 6.153 straipsnio 1 dalis). Sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, kadangi neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgįjėjo teisių atsiradimo kliūtis. Jau minėta, kad mėgėjų sodų teritorijos dalis, kurią sudaro bendrojo naudojimo žemė, negali būti valdoma sodininko mėgėjo nuosavybės teise. Tai patvirtina aplinkybę, kad SB „Žaluma“ neturėjo teisės Žemės sklypo dalių perleisti atsakovų fizinių asmenų nuosavybėn.

59Atsakovai yra sodininkų bendrijos nariai, todėl M. L., J. L., G. K., I. K., A. E., V. E., A. S. turėjo būti žinomi SB „Žaluma“ narių susirinkimų nutarimai, kad be aukciono įgytą valstybinę žemę iš sodininkų bendrijos bus galima nusipirkti mažesne, nei rinkos, kaina. Teisinga reikalauti, jog Žemės sklypo dalis įsigiję atsakovai turėjo suprasti, jog jie neturi teisės pagal įstatymus įsigyti valstybinę žemę daug kartų mažesne kaina lengvatinėmis sąlygomis ne aukciono būdu. Jau minėta, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą sodininkų bendrijos nariai gali įsigyti tik naudojamus sklypus bei įsiterpusius žemės sklypus. Ginčo sutartimis fizinių asmenų įgyta žemė negalėjo būti priskirta nei vienai iš šių kategorijų ir Žemės sklypo dalis pirkę asmenys turėjo suprasti, jog jų veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Aplinkybė, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams buvo (turėjo būti) žinoma. Be to, valstybėje visi įstatymai skelbiami ir kiekvienas asmuo turi žinoti bei vykdyti įstatymus.

60Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai būdami atidūs ir rūpestingi suprato (turėjo suprasti), kad betarpiškai pretenduoti įsigyti Žemės sklypo dalį be aukciono jie neturi pagrindo, sąžiningo įgįjėjo apsaugos institutas netaikytinas. Fizinių asmenų nuosavybės teisės į jų valdomo Žemės sklypo dalis naikintinos ir ginčo žemės sklypo dalys perduotinos valstybės žinion, o SB „Žaluma“ įpareigotina pagal sandorius gautus pinigus grąžinti atsakovams fiziniams asmenims.

61Dėl viešojo intereso

62CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta prokuroro teisė pareikšti ieškinį, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Paskata ginti viešąjį interesą buvo 2016-12-23 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. 48SD-(14.48.136E), kuriuo prokuratūros prašoma ginti viešąjį interesą ir nurodoma, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ keletą iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis įsigytų žemės sklypų siekdama pasipelnyti pardavė sodininkų bendrijos nariams.

63Šioje byloje ieškinys pareikštas dėl valstybės nuosavybe esančio turto pardavimo teisėtumo ir yra grindžiamas imperatyviomis teisės normomis. Sodininkų bendrijai turtas parduotas vos už 195 Eur, kai šio turto vertė sudaro 76 100 Eur. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus principus, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Viešasis interesas yra tai, kad valstybės turtas būtų tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, iš to gaunant maksimalios naudos. Tuo remiantis pripažįstama, jog šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, gintinas prokurorui pareiškiant ieškinį teisme.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų

65Šioje byloje prokuroras nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas. Ieškinio suma sudaro 76 100 Eur. Iš pralaimėjusios šalies į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis skirstomas proporcingai Nekilnojamojo turto registre įregistruotai atsakovų turimai Žemės sklypo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas turėjo 30,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos laikantis racionalumo principo skirstytinos, priteisiant iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

66Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais teismas

Nutarė

67Ieškinį tenkinti visiškai.

68Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-08-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria sodininkų bendrijoje „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 0,8728 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ).

69Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-04-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria SB „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 475 / 4 364 dalis pardavė A. E. ir V. E. už 665 Eur.

70Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-04-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria SB „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 125 / 1 091 dalis pardavė A. S. už 700 Eur.

71Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-10-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria SB „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - )., 1 939 / 8 728 dalis pardavė M. L. ir J. L. už 1 357,3 Eur bei G. K. ir I. K. 471 / 4 364 dalis už 659,4 Eur.

72Taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo SB „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 3 897 / 8 728 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovų A. E. ir V. E. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 475 / 4 364 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovo A. S. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 125 / 1 091 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovų M. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 1 939 / 8 728 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovų G. K. ir I. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 471 / 4 364 dalis Lietuvos valstybei.

73Priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui SB „Žaluma“ 195 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą. Priteisti iš atsakovo SB „Žaluma“ atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtus: A. E. ir V. E. 665 Eur, A. S. 700 Eur, M. L. ir J. L. 1 357,30 Eur, G. K. ir I. K. 659,40 Eur.

74Priteisti iš SB „Žaluma“ 610,36 Eur (šešis šimtus dešimt eurų 36 centus) žyminio mokesčio, iš A. E. ir V. E. po 74,70 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 70 centų) žyminio mokesčio, iš A. S. 156,62 Eur (šimtą penkiasdešimt šešis eurus 62 centus) žyminio mokesčio, M. L. ir J. L. po 151,85 Eur (šimtą penkiolika eurų 85 centus) žyminio mokesčio, iš G. K. ir I. K. 73,77 Eur (septyniasdešimt tris eurus 77 centus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

75Priteisti iš SB „Žaluma“, A. E., V. E., A. S., G. K., I. K., M. L. ir J. L. po 3,84 Eur (tris eurus 84 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo į valstybės pajamas.

76Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.