Byla A-438-1663-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjui S.G., atsakovo atstovei K.G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S.G. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N.N., L.P. dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teisę.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atkurti jam nuosavybės teises į I. ir E.K. iki nacionalizacijos valdytus 42,19 ha žemės, esančios Antaniškių kaime Molėtų rajone.

5Savo reikalavimus grindė tuo, kad jo motina J.N. 1991 metais kreipėsi į atsakovą Utenos apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jai buvo pripažinta teisė atkurti nuosavybės teises tik į 27,92 ha žemės. Pareiškėjo teigimu, jis yra atsakovui papildomai pateikęs archyvinius dokumentus, liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad Antaniškių kaime išviso buvo 56,60 ha žemės, iš kurios 14,41 ha valdė kiti asmenys, o likęs žemės plotas turėtų būti grąžintas jam. Atsakovas remiasi tuo, kad apylinkės teismas nepripažino jo teisės į didesnį žemės plotą, tačiau, anot pareiškėjo, užtenka tinkamai paanalizuoti dokumentus, kurie įrodo, kad jo senelis ir prosenelis valdė didesnį plotą – dokumentuose nurodoma, kad O.K. klaidingai užrašytas žemės plotas, viename sklype yra nurodomas papildomas neapmokestinamos žemės kiekis.

6Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo motinos J.N. vardu nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais. Išnagrinėjus visus pareiškėjo pateiktus ir žemėtvarkos tarnybose turėtus dokumentus buvo pripažinta, kad J.N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 27,92 ha žemės. Šiam žemės kiekiui nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra iš esmės išspręstas, sklypas suprojektuotas. Nors pareiškėjas bandė įrodyti, kad jo giminaičiai valdė dar 28,08 ha žemės, tačiau Molėtų rajono apylinkės teismas jo prašymų nustatyti tokius juridinę reikšmę turinčius faktus netenkino. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko galioti tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai. S.G. teigia, kad gavo papildomus dokumentus, tačiau visi tie dokumentai jau buvo ištirti tiek ekspertų komisijoje, tiek ir teismuose. Atsakovo nuomone, pareiškėjas tiesiog nori gauti žemę, į kurią Antaniškių kaime niekas nepretenduoja ir kurią valdė jo tolimi giminaičiai.

8II.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007-11-30 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas konstatavo, jog nors pareiškėjas teigia, kad jis šiuo metu yra pateikęs naujus archyvinius dokumentus, kurie įrodo jo ir jo motinos teisę atkurti nuosavybės teises į papildomus 14,27 ha, tačiau sulyginus pareiškėjo turimus dokumentus su Molėtų rajono apylinkės teismo tirtais anksčiau dokumentais bei nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais matyti, kad jie yra tie patys. Pareiškėjas tiesiog visus įrašus (apie O.K. valdytą žemę, apie bendrą žemės kiekį, apie neapmokestinamosios žemės plotą) archyviniuose dokumentuose interpretuoja sau naudinga linkme, tačiau tokios interpretacijos nepagrindžia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Pagal byloje esančius archyvinius dokumentus (1933 m. žemės ištyrimo žiniaraščius Nr.269-273 ir Nr.2711-2731 bei žemės ploto savininkų sąrašus prie jų) matyti, kad I.K. Antaniškių kaime valdė 20,94 ha žemės, o E.K. - 6,98 ha žemės (viso – 27,92 ha). Kiti Antaniškių kaimo savininkai valdė 20,08 ha žemės (O.K. – 6,55 ha, A.K. - 6,55 ha ir S.K. – 6,98 ha). Teismas pažymėjo, kad šiuose žiniaraščiuose savininko pareiškimais nurodomas tiriamųjų žemės sklypų bendras plotas yra 48 ha, o ne 56,60 ha. Be to, žiniaraštyje Nr.269-273 prie skaičiaus 28,25 ha nurodoma, kad tuo skaičiumi buvo mokami ir mokesčiai už žiniaraštyje Nr.2711-2733 minimą plotą (28,35 ha). Ta pati pastaba padaryta žiniaraštyje Nr.2711-2731 .

11Vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teismas taip pat konstatavo, kad J.N. turi teisę atkurti (o jos įpėdiniai – paveldėti) nuosavybės teisę tik į 27,92 ha žemės Antaniškių kaime, valdytos I. ir E.K. Kliūčių tai realiai padaryti nėra, nes žemės sklypas yra suprojektuotas, tik J.N. įpėdiniai nėra pateikę visų giminystės ryšius ir paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų ir nesutinka su žemės sklypo plotu ir vieta. Ginčas dėl suprojektuoto žemės sklypo ribų galėtų būti sprendžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į išvardintus motyvus, teismas padarė išvadą, jog įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises S.G. į papildomą žemės plotą nėra teisinio pagrindo.

12III.

13Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

14Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys N.N. ir L.P. nurodo, jog pritaria pareiškėjo apeliaciniam skundui ir prašo jį tenkinti, nes siūlomi žemės, į kurią pareiškėjui leidžiama atkurti nuosavybės teises, plotai ir vieta nesutampa su archyviniais duomenimis ir liudytojų parodymais.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas S.G. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atkurti jam nuosavybės teises į I. ir E.K. iki nacionalizacijos valdytus 42,19 ha žemės, esančios Antaniškių kaime Molėtų rajone.

18Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

19Iš teismui pateiktos Molėtų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-242-01/2001 medžiagos matyti, kad pareiškėjas dar 2001 metais kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. ir E.K. valdė 56,60 ha žemės. Molėtų rajono apylinkės teismas 2001-07-04 sprendimu tokį pareiškėjo reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog I. Ir E.K. valdė tik 27,92 ha žemės (civ. byla, b.l. 115 – 116). Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai šį Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, jis yra įsiteisėjęs (civ. byla, b.l. 133 – 134; 148 – 151).

20Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje administracinėje byloje keliamas pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja prejudicinę reikšmę turintiems faktams, nustatytiems įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-242-01/2001 (kaip jau buvo minėta, šioje byloje buvo nustatyta, kad I. ir E.K. iki nacionalizacijos valdė 27,92 ha žemės, o ne 42,19 ha žemės).

21Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog civilinėje byloje Nr. 2-242-01/2001 priimti teismų sprendimai būtų panaikinti ar procesas šioje byloje atnaujintas (Civilinio proceso kodekso 365 straipsnis). Be to, kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų, kuriais jis grindžia savo reikalavimą (b.l. 6-15), jie yra analogiški dokumentams, kurie kaip įrodymai buvo pateikti ir civilinėje byloje Nr. 2-242-01/2001 (civ. byla, b.l. 7 – 12, 56 – 63). Dėl šios priežasties darytina išvada, kad šie dokumentai buvo ištirti ir įvertinti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-242-01/2001, o jokių naujų reikšmingų įrodymų pareiškėjas nepateikė.

22Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog nėra jokių pagrindų tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją atkurti S.G. nuosavybės teises į I. ir E.K. iki nacionalizacijos valdytus 42,19 ha žemės, esančios Antaniškių kaime Molėtų rajone.

23Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25pareiškėjo S.G. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su... 5. Savo reikalavimus grindė tuo, kad jo motina J.N. 1991 metais kreipėsi į... 6. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu... 7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo motinos J.N. vardu nuosavybės teisių... 8. II.... 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007-11-30 sprendimu pareiškėjo... 10. Teismas konstatavo, jog nors pareiškėjas teigia, kad jis šiuo metu yra... 11. Vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į... 12. III.... 13. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 14. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys N.N. ir... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas S.G. kreipėsi į teismą su... 18. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, jog... 19. Iš teismui pateiktos Molėtų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.... 20. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje administracinėje byloje... 21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog civilinėje... 22. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas,... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 25. pareiškėjo S.G. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos... 26. Nutartis neskundžiama....