Byla N1-9-816/2012

1Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei M. Z., dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Boleslovui Ališauskui, kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokatei Stasei Kazlauskienei, kaltinamajai R. P., jos gynėjui advokatui V. D., kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui, kaltinamajam I. M., jo gynėjui advokatui R. M., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams H. N., D. N., M. M., R. B., R. B., A. M., nepilnamečių kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams V. B., A. A., civilinio atsakovo Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos direktoriui D. P., civilinio atsakovo Vilniaus „Vilnies“ pagrindinės mokyklos direktorei V. Š., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Skuder, vertėjoms Daivai Petrovienei ir Olgai Lyginai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nepilnametis E. B., asmens kodas ( - ) gimęs 1996-07-10 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsimokslinimo, besimokantis 8 klasėje, mokęsis Vilniaus „Žaros“ vidurinėje mokykloje, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), su tėvu, administracine tvarka nebaustas, neteistas kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu; nepilnametis A. A., asmens kodas ( - ) gimęs 1995-08-30 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsimokslinimo, besimokantis 10 klasėje, mokęsis Vilniaus „Vilnies“ pagrindinėje mokykloje, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu; R. P., asmens kodas ( - ) gimusi 1976-12-05 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsimokslinimo, netekėjusi, turinti sugyventinį R. J., 7 nepilnamečius vaikus, kuriems laikina globa nustatyta su jų močiute, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti ( - ), administracine tvarka nebausta, teista 2007-07-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, 2008-08-11 išbraukta iš pataisos inspekcijos įskaitos, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinama BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 159 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu; R. (R.) J., asmens kodas ( - ) gimęs 1978-11-04 Latvijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsimokslinimo, nevedęs, turintis sugyventinę R. P., 7 nepilnamečius vaikus, kurie laikinai globojami močiutės, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje gyvenantis ( - ), administracine tvarka nebaustas, teistas du kartus:

21) 2001-07-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, konfiskuojant 1/5 turto;

32) 2006-02-20 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį,62 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus, 48 straipsnį - laisvės apribojimu 2 metams įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų, 2008-02-19 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu; I. M. (I. M.), asmens kodas ( - ) gimęs 1966-05-12 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsimokslinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas BK 24 straipsnio 5 dalyje - 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu;

Nustatė

4E. B., panaudodamas mažametį ir atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą R. B. priklausantį turtą, o būtent:

5jis, būdamas nepilnamečiu, 2010-10-12 apie 8.30 val., veikdamas kartu su mažamečiu V. D., gim. 1998-01-22, kuris nusikaltimo padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, prie „Atžalyno“ pradinės mokyklos, esančios: Genių g. 25, Vilniuje, priėjęs prie mažamečio R. B., gim. 2002-06-14, iš nugaros abiem rankomis sugriebė už pečių ir koja atsistojo ant mažamečio nukentėjusiojo kojos, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiam asmeniui galimybę priešintis, o tuo metu V. D. iš mažamečio R. B. kuprinės, kabėjusios ant jo pečių ištraukė R. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6300“ 250 Lt vertės su „TELE2“ tinklo SIM kortele „Pildyk“ 5 Lt vertės ir 2 GB atminties kortele 30 Lt vertės ir metė ant žemės, o jis pakėlęs telefoną pabėgo, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas R. B. bendrą 285 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

6taip pat E. B. kartu su A. A. atvirai pagrobė svetimą H. N. priklausantį turtą, o būtent:

7E. B., būdamas nepilnamečiu, 2010-10-13 apie 17.30 val. veikdamas kartu su nepilnamečiu A. A., prie Linksmoji g. 73, Vilniuje, esančio namo, A. A. pakėlus iš mažamečio D. N. (D. N.), gim. 2000-08-02, kelnių kišenės ant šaligatvio iškritusį H. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D-600“ su „TELE2“ tinklo SIM kortele „Pildyk“ 5 Lt vertės ir perdavus E. B., pastarajam paslėpus telefoną rankovėje, visą tai matant nepilanmečiam asmeniui, - tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą, tuo padarydami H. N. bendrą 305 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. B. ir A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

8taip pat E. B. kartu su A. A. pagrobė svetimą M. M. priklausantį turtą, o būtent:

9Nepilnamečiai E. B. ir A. A. 2010-11-05 laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 12.30 val., veikdamas kartu, būdami M. M. name, esančiame Nasturtų g. 1, Vilniuje, iš dėžutės, stovėjusios kambaryje ant lentynos E. B. paėmus M. M. priklausantį turtą: moterišką sidabrinį žiedą su geltonos spalvos apvadėliu ir trimis baltos spalvos akmenukais, moterišką sidabrinį žiedą gėlytės formos, moterišką sidabrinį žiedą, sidabrinį graviruotą žiedą, kurių kiekvieno vertė po 40 Lt, bendrai 160 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę ant rankos 30 Lt vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku kryžiaus formos 180 Lt vertės, auksinius auskarus grandinėlės formos 100 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai bendrą 470 Lt turtinę žalą, pagrobė svetimą jiems turtą. Šiais savo veiksmais E. B. ir A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje;

10A. A. kartu su R. P., R. J., padedant I. M., atimdami galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą, o būtent:

11I. M. padedant, A. A. kartu su R. P. ir R. J. iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2010-11-28 apie 22.00 val. turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą bute, esančiame Parko g. 22 - 84, Vilniuje, A. A. laikant A. M. apglėbus rankomis prie sienos ir taip atimant nukentėjusiam galimybę priešintis, tuo metu R. P. ir R. J. iš sekcijos, esančios kambaryje pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo pinigus 15 200 Lt sumai, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes A. M. išbėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2010-11-28 apie 23.00 val., A. A. su R. P., R. J. ir I. M. bute, esančiame Parko g. 22-84, Vilniuje, R. J. stovint prie kambario durų ir neleidžiant nukentėjusiajam A. M. išeiti, R. P. apkabinus A. M. rankas ir taip atimant jam galimybę priešintis, A. A. iš A. M. liemenės kairės kišenės ištraukė užrašų knygutę, kurioje buvo 3 000 eurų (l0 200 Lt) ir 5 000 Lt bei su R. P., R. J. ir I. M. pabėgo, tokiu būdu pagrobė A. M. priklausančius pinigus – 15 200 Lt sumai. Šiais savo veiksmais A. A., R. P., R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, o I. M. – nusikalstimą, numatytą BK 24 sraispnio 6 dalyje ir BK 180 straispnio 1 dalyje.

122010-10-12 mažamečio R. B. apiplėšimas prie „Atžalyno“ pradinės mokyklos,

13Genių g. 25, Vilniuje

14Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl mažamečio R. B. apiplėšimo pripažino iš dalies (t. 4, b. l. 90 - 91) ir parodė, kad jis, V. D. ir T. S. bei dar kažkas, dabar vardų jau nepamena, ėjo iš N. Vilnios turgaus prie „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, kai pamatė nuo parduotuvės “IKI” į mokyklą einantį berniuką. Jis pasakė, kad galima būtų pavogti telefoną, į ką V. D. paklausė, ar jie nori pamatyti pokštą. Tada V. D. priėjo prie to berniuko, kuris ėjo nuo parduotuvės „IKI“ pusės, ir paklausė jo, kiek valandų. Berniukas iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė jam kelinta valanda. Tada V. D. liepė jam atiduoti telefoną, tačiau berniukas pradėjo priešintis, todėl V. D. pargriovė jį ant žemės, du kartus kumščiu sudavė į nugarą, atėmė telefoną ir metė jį jam. Telefonas nukrito ant žemės, jis jį pakėlė ir abudu pabėgo. Kai V. D. pargriovė tą berniuką, jis buvo šiek tiek toliau, stovėjo prie visų. Prisipažįsta, kad pasiūlė pavogti telefoną bei paskui paėmė nukritusį telefoną nuo žemės, bet užpulti, sumušti nesiūlė ir nelaikė nukentėjusiojo už rankų, kojų, o tik stovėjo šalia. Galvojo, kad šiaip, be jėgos panaudojimo berniukas atiduos telefoną. Gailisi, kad nesustabdė nusikaltimo ir negrąžino telefono nukentėjusiajam. Dėl pateikto kaltinimo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.

15Nepilnametis nukentėjusysis R. B. (R. B.) teisiamajame posėdyje patvirtino pagarsintus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 71 – 72, 75 – 77), kad 2010-10-12 apie 8.30 val. nuo parduotuvės „IKI“ pusės, iš Parko gatvės ėjo į „Atžalyno“ pagrindinę mokyklą, esančią Genių gatvėje. Kai buvo prie mokyklos tvoros, pamatė du nepažįstamus vaikinus. Po kiek jiems metų pasakyti negali, vienas iš jų buvo aukštesnis, apsirengęs juodos spalvos sportiniu kostiumu su kapišonu, bei turėjo su savimi juodos spalvos kuprine, o antras buvo žemesnis, apsirengęs raudona sportine striuke, juodas kelnes. Šie vaikinai priėjo prie jo. Aukštesnis iš nugaros abiem rankomis sugriebė jį už striukės už pečių ir koja atsistojo jam ant kojos ir taip laikė, atimdamas galimybę jam priešintis, o žemesnis vaikinas tuo metu apieškojo jo kuprinę, iš jos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6300“, juodos spalvos ir tada abu vaikinai pabėgo link muzikos mokyklos. Vaikinai prieš tai nieko nesakė, nereikalavo, neklausė kiek valandų. Taip pat jam jokių smūgių nesudavė, ant žemės pargriovę nebuvo, o tik vienas laikė, o kitas pavogė telefoną. Kai jie bėgo, girdėjo, kad jie tarpusavyje kalbėjo rusiškai. Šių vaikinų daugiau apibūdinti negali, bet vieną, kuris iš kelnių kišenės pavogė telefoną atpažinti galėtų, kadangi matė jo veidą, o antro atpažinti negalės. Ar su šiais vaikinais buvo dar kokie nors vaikinai, neprisimena. Sužalotas šio įvykio metu nebuvo, tik labai išsigando.

16Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. parodė (t. 4, b. l. 92 – 93), jog nukentėjusysis R. B. yra jos sūnus. Kai sūnus paskambino jai ir pranešė apie plėšimą, buvo darbe. Grįžusi iš darbo, nuėjo su sūnumi į policiją, parašė pareiškimą, sūnus parodė kur ir kaip viskas įvyko. Sūnus jai papasakojo, kad kai ėjo į mokyklą, jau stovėjo keletas berniukų, prie jo priėjo dviese, jį sulaikė ir ištraukė telefoną. Palaiko civilinį ieškinį dėl pagrobto telefono 280 Lt sumai, neturtinės žalos priteisti neprašo.

17Nepilnametis liudytojas T. S. parodė (t. 4, b. l. 94 – 95), jog matė, kaip V. D. priėjo prie mažiuko, jį paguldė, primušė, atėmė telefoną ir metė jį B.. Kai V. D. priėjo prie mažiuko, E. B. stovėjo toliau. J. V. tiesiog po kojomis metė telefoną ir jie nubėgo. Įvykis buvo seniai, gal rudenį. Jis su draugais neėjo į pirmas pamokas, vaikščiojo su D. M., E. B., V. D. ir kitais. Visi buvo kartu, kai V. D. pamatė mažiuką, prie jo pribėgo, atėmė telefoną ir nubėgo. Pats negirdėjo pasiūlymo, nežino, kaip viskas įvyko, tik matė, kaip V. D. atima telefoną. Jis mušė berniuką, su kumščiu sudavė lyg tai į pilvą ir į galvą, buvo porą smūgių suduota. E. B. pakėlė telefoną ir visi nubėgo, o berniukas rėkė.

18Nepilnametis liudytojas D. (D.) M. parodė (t. 4, b. l. 95 – 96), jog E. B. buvo jo klasiokas, o su Aleksu kažkaip susipažino. E. B. pasakė V. D. atimti telefoną. V. D. paklausė, kiek valandų ir pradėjo mušti tą vaiką, atėmė iš jo telefoną, kurį metė E. B., kuris pakėlė telefoną ir jie išėjo. Pats girdėjo, kaip E. B. pasakė: „gali atimti telefoną“ ir V. atsakė: „galiu“, kalbėjo rusiškai. Iš karto po to, V. paklausė vaiko, kiek laiko, vaikas ištraukė telefoną, tada Vitalikas pradėjo jį mušti ir atėmė telefoną bei numetė telefoną B.. Jie paėmė telefoną ir nubėgo.

19Nepilnametis liudytojas M. S. (M. S.) parodė (t. 4, b. l. 96), jog pažįsta kaltinamuosius E. B. ir A. A., jie jo draugai. Pažįsta Ž. M., o D. M. yra jo draugas. Jis, T. S., D. M., E. B., V. D., vaikinas pravarde „Puškin“ ėjo iš turgaus. Tuo metu pro juos ėjo berniukas, kurį pamatęs E. B. pasakė V. D. pavogti iš jo telefoną. V. D. priėjo prie minėto berniuko, paklausė, kiek valandų. Berniukas iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir parodė, kiek valandų. Paskui vėl įsidėjo telefoną atgal į kišenę. Tada V. D. pradėjo mušti berniuką kumščiais. Berniukas nukrito ant žemės, pradėjo verkti, V. jam sudavė į nugarą su alkūne ir atėmė telefoną, kurį metė. Telefonas nukrito jam tiesiai po kojomis. Tada E. B. paėmė telefoną ir jie nubėgo, o jis su D. M. nuėjo prie mokyklos. E. B. pasiūlė V. D. pavogti telefoną ir šis iš karto priėjo prie berniuko, kuriam sudavė ir atėmė iš jo telefoną, kurį numetė jam po kojomis. Davė telefoną E. B. ir jie nubėgo. Jam buvo šokas, nes galvojo, kad jie juokauja. Berniukas verkė ir nubėgo į mokyklą.

20Civilinio atsakovo Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos direktorius D. P. parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu E. B. mokėsi jų mokykloje, pripažino visus E. B. pareikštus civilinius ieškinius (4 t., b. l. 97).

21Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo ir nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. ir jo įstatyminės atstovės – nukentėjusiosios R. B. parodymų, pateikto kaltinimo pagrįstumą patvirtina:

22- 2010-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šios nusikalstamos veikos padarymo vieta – „Atžalyno“ pradinės mokyklos, esančios Genių g. 25, Vilniuje, teritorija, 15 metrų atstumu nuo mokyklos tvoros (t. 1, b. l. 61 – 63);

23- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad mažametis nukentėjusysis R. B. atpažino V. D., kaip asmenį, kuris 2010-10-12 apie 8.30 val., prie „Atžalyno“ pradinės mokyklos, tuo metu, kai antras aukštesnis vaikinas iš nugaros sugriebęs jį laikė už striukės, iš jo kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ (t. 1, b. l. 78 – 79);

24- 2011-01-18 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, pakvitavimas, kuriuose užfiksuoti ir aprašyti duomenys iš nukentėjusiosios R. B. paimtos mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6300“, IMEI 358051018791401, pirkimo dėžutės, kuri po apžiūros grąžinta nukentėjusiajai R. B. (t. 1, b. l. 82, 83 – 85, 86);

25- nepilnamečio liudytojo V. D. (V. D.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 99 – 100, 103 - 105), kad 2010-10-12 su E. B. apie 08.30 val. ėjo iš Naujosios Vilnios turgavietės. Prie „Atžalyno“ pradinės mokyklos, esančios Genių gatvėje, netoli Parko g. 44 namo, pamatė ateinantį nepažįstamą berniuką apie 9 metų amžiaus. Jį pamatęs E. B. pasakė jam, kad jis privalo iš šio berniuko atimti telefoną, prigrasino, kad jeigu to nepadarys, tai jį sumuš, sudavė jam į nugarą kelis kartus. Kai priartėjo prie berniuko, E. B. paklausė jo kelinta dabar valandą, o jam liepė atimti telefoną, todėl jis priėjęs iš priekio abiem rankomis sugriebė jam už drabužių už pečių ir pakišęs koją už kojos, jį pargriovė ant žemės. Tada berniukui liepė parodyti telefoną. Berniukas iš drabužių išėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, jį atidavė jam, o E. B. nurodė telefoną atiduoti jam, todėl šį telefoną iš karto atidavė E. B.. Tada pabėgo iš ten link ,“Žaros“ vidurinės mokyklos. Prie Linksmoji gatvės E. B. iš šio telefono išėmė „TELE2“ SIM kortelę, ją suplėšė ir išmetė. Tada nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį kur prie geltonos spalvos paviljonų sutikto vyriškio paprašė, kad jis lombarde priduotų šį telefoną. Vyriškis sutiko, pardavė telefoną už 90 Lt, už telefono pridavimą vyriškiui davė 10 Lt. E. B. sau paėmė 70 Lt, jam davė 10 Lt.

26Kaip liudytojas A. A. dėl šios veikos ikiteisminiame tyrime parodė (1 t., b. l. 106-107), kad tiksliai datos pasakyti negali, tačiau iš ryto prie muzikos mokyklos, Karklėnų gatvėje, sutiko E. B. ir V. D.. V. D. pasigyrė, jog atėmė šįryt mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300 iš kažkokio berniuko prie „Atžalyno“ mokyklos. Su jais kartu nuvažiavo į autobusų stotį, kur telefonas priduotas lombarde už 80 Lt.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. B. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nepilnamečio nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

28Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai pagal 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas, kadangi jis panaudodamas mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą pagrobė turtą. Kaltinamasis E. B. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis kartu su mažamečiu V. D., sutikę mažametį nukentėjusįjį R. B., jam pasiūlius, nutarė pavogti iš jo telefoną. Taigi kaltinamasis neneigia fakto, kad pagrindinis tikslas buvo pagrobti nukentėjusiojo turtą, tačiau neigia, vartojęs prieš nukentėjusįjį smurtą, nes anot jo, nukentėjusįjį pargriovė ant žemės ir du kartus kumščiu sudavė jam į nugarą bei atėmė telefoną ne jis, o V. D.. Jis tik stovėjo šalia ir nieko nedarė. Tokią nuteistojo versiją vienareikšmiškai paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir visuma ištirtų įrodymų. Mažametis nukentėjusysis R. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad būtent E. B., kurį jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu, kaip aukštesnį vaikiną, sugriebė jį iš nugaros abiem rankomis už striukės už pečių ir koja atsistojo jam ant kojos ir taip laikė, atimdamas galimybę jam priešintis, o V. D. tuo metu apieškojo jo kuprinę ir iš jos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6300“. Be to, paaiškino, kad įvykio metu jokių smūgių jam suduota nebuvo, ant žemės pargriautas jis nebuvo. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, į aplinkybių visetą, tuo labiau, kad iš kart po įvykio analogiškai situaciją mažametis nukentėjusysis nupasakojo ir savo motinai R. B. bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu byloje apklaustų liudytojų T. S., D. M., M. S. ir V. D. parodymai, kad E. B. mažamečio nukentėjusiojo nemušė, o tik pasiūlė pavogti telefoną bei stovėdamas šalia stebėjo kaip V. D. atiminėjo iš nukentėjusiojo telefoną, vertinami kritiškai, nes nurodyti liudytojai yra kaltinamojo draugai ir klasiokai, kurie yra suinteresuoti padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės bei visą kaltę suversti V. D., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus. Be to, būtina pažymėti ir tai, jog kvalifikuojant veiką kaip plėšimą pakanka nustatyti bent vieną iš BK180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų svetimo turto užvaldymo būdų: arba panaudoti fizinį smurtą, arba tuoj pat grasinti jį panaudoti, arba kitaip atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis. Toks turto užvaldymo būdas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad E. B. plėšimo metu buvo šalia nukentėjusiojo ir stebėjo kaip V. D. atiminėjo telefoną, todėl netgi jei jis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto ir nenaudojo, jis vien savo buvimu šalia ir situacijos stebėjimu prisidėjo prie galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimo bei sudarė sąlygas plėšimo įvykdymui palengvinti. Aplinkybė, kad E. B. neplanavo apiplėšti nukentėjusiojo, o tik norėjo iš jo atimti telefoną neturi lemiamos reikšmės jo veikos kvalifikavimui, kadangi pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laikas, kuomet susiformavo kaltininkų tyčia apiplėšti nukentėjusįjį, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes savo pritarimą ir susitarimą padaryti plėšimą bendrininkai gali išreikšti ne tik žodiniu susitarimu, bet ir bendrais veiksmais, tai ir nustatyta šioje byloje. Vėlesni po plėšimo sekę E. B. veiksmai (telefono numesto jam paėmimas, nubėgimas iš įvykio vietos kartu su V. D., telefono pardavimas, pajamų pasidalijimas) rodo, kad E. B. tyčia įvykdė plėšimą. Pastebėtina, kad neigti E. B. ir pačiam neatlikus plėšimo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tai pasiūlius atlikti mažamečiam asmeniui V. D., juo pasinaudojant kaip įrankiu, E. B. veika vis tiek būtų kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (BK 24 str. 3 d.).

29Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad mažamečio nukentėjusiojo R. B. motina - nukentėjusioji R. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 285 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 69). Teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio atsakovo Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos atstovas direktorius D. P. parodė (t. 4, b. l. 97), jog nusikalstamų veikų padarymo metu jo mokykloje mokėsi kaltinamasis E. B., E. B. pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Kaltinamasis E. B. bylos nagrinėjimo metu pripažino nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį. Kadangi nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta pamokų metu, o švietimo įstaiga atsakingą už kaltinamojo priežiūrą tuo metu, neįrodė, jog nėra jų kaltės dėl nepilnamečio vaiko nepriežiūros, pripažino ieškinį, civilinei ieškovei R. B. iš kaltinamojo E. B., o kaltinamajam E. B. neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jo tėvo V. B. (asmens kodas ( - ) ir Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos, priteistina 285 Lt turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ (CK 6.249 str. 1 d., 6.279 str. 1 d., 6.276 str., BPK 109, 113 str., 115 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d.).

302010-10-13 vagystė iš mažamečio D. N. prie Linksmoji g. 73, Vilniuje, esančio namo

31Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš D. N. pripažino visiškai (t. 4, b. l. 90 - 91) ir parodė, kad su A. A. buvo prie Linksmoji g. 73, Vilniuje, esančio namo. Kieme prie laiptinės žaidė berniukai, vienas iš jų šokinėjo per šokdynę. Jam su A. A. sėdint ant prie namo esančio suoliuko, pamatė kaip iš berniuko, šokinėjančio su šokdyne, kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Jis apie tai pasakė A. A. ir abudu priėjo prie pamesto telefono, A. A. jį pakėlė ir abudu nuėjo už namo. Kai pakelė berniuko telefono, berniukas jau buvo nuėjęs namo, tačiau tai matė jo draugas likęs kieme, kuris paskui su pametusiu telefoną berniuku, pasivijo juos ir klausė ar jie nepaėmė telefono, į ką jie atsakė, jog neėmė. Telefoną pardavė už 20 Lt. Dėl pateikto kaltinimo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.

32Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš D. N. pripažino visiškai (t. 4, b. l. 91 - 92) ir parodė, kad kartu su E. B. buvo prie Linksmoji g. 73, Vilniuje, esančio namo. Kieme prie laiptinės žaidė berniukai, vienas iš jų šokinėjo per šokdynę. E. B. parodė jam, kad iš šokinėjančio berniuko kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Kai berniukas nuėjo namo, jis kartu su E. B. priėjo prie telefono. Iš pradžių pridengė telefoną su koja, paskui jį pakėlė, įsidėjo į kišenę ir abudu nuėjo už namo. Telefoną pametusio berniuko draugas matė kaip jie paėmė telefoną, todėl netrukus berniuko draugas juos pasivijo ir paklausė, ar nepaėmė jie telefono, į ką jie atsakė, kad neėmė ir parodė berniukui kišenes, kuriose jis nieko nerado. Dėl šio kaltinimo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.

33Nepilnametis nukentėjusysis D. N. (D. N.) teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 32 – 33, 40 – 42), kad 2010-10-13 apie 17.30 val. Linksmoji g. 73, Vilniuje, esančio namo kieme netoli laiptinės žaidė su draugu E. V.. Išeidamas į lauką kelnių kišenėje turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D-600“. Lauke šokinėjo, bėgiojo. Tuo metu prie namo atėjo du iš matymo pažįstami vaikinai, kuriems buvo maždaug po 14 - 15 metų. Vienas iš jų buvo apsirengęs juodos spalvos striuke ir juoda kepure, buvo apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Antras vaikinas buvo truputį aukštesnis, su juoda striuke ir baltos spalvos kapišonu, irgi vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Šie vaikinai atsisėdo ant kalniuko kieme apie 10 m atstumu nuo jų. Žaisdamas prisiminė, kad neužrakino buto, todėl nuėjo jį užrakinti į trečią namo aukštą. Atėjęs prie buto pastebėjo, kad kišenėje nėra telefono, todėl iš karto išbėgo į kiemą. Kieme apie 5 m atstumu nuo laiptinės pamatė stovintį vaikiną su baltu kapišonu, kuris šnekėjo su E. V.. Jis išbėgęs sušuko „kur mano telefonas“ ir minėtas vaikinas pabėgo už Linksmoji g. 84, esančio namo. Antro vaikino tuo metu nebuvo. E. V. pasakė jam, kad matė kaip vaikinas su kapišonu pakėlė netoli laiptinės jo pamestą telefoną, jį pasiėmė ir prigrasino jam, kad apie tai niekam neprasitartų, nes kitaip sumuš. Jis nubėgo minėtam vaikinui iš paskos. Tuo metu jis buvo su antru vaikinu ir paprašė jų atiduoti telefoną, bet vaikinai atsakė, kad neturi ir nuėjo.

34Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė H. N. parodė (t. 4, b. l. 93), jog nepilnametis nukentėjusysis D. N. yra jos sūnus. Apie nusikaltimą sužinojo tuojau pat, kai sūnus paskambino iš savo draugo telefono ir papasakojo visą situaciją. Sūnus pasakojo, kad jis nubėgo namo, nes pamiršo užrakinti duris. Namuose apsižiūrėjo, kad neturi telefono, greitai išbėgo, pribėgo prie Ernesto, kuris papasakojo, jog buvo atėję du vaikinai, kurie paėmė jo telefoną ir pabėgo. Sūnus pasivijo tuos vaikinus, paprašė parodyti kišenes, jie parodė, bet nieko nerado. Telefonas priklausė jai. Palaiko civilinį ieškinį 305 Lt dydžio sumai, neturtinės žalos priteisti neprašo.

35Be kaltinamųjų E. B. ir A. A. prisipažinimų ir nepilnamečio nukentėjusiojo D. N. ir jo įstatyminės atstovės – nukentėjusiosios H. N. parodymų, pateiktų kaltinimų pagrįstumą patvirtina:

36- 2010-10-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šios nusikalstamos veikos padarymo vieta – kiemo prie daugiabučio, keturių aukštų, gyvenamojo namo, esančio Linksmoji g. 73, Vilniuje, plytelėmis išklota aikštelė, kurios kraštuose stovi suoliukai (t. 1, b. l. 22 – 25);

37- mažamečio liudytojo E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 43 – 44, 47 - 49), kad tiksliai datos nurodyti negali, 2010 metais spalio mėnesį Linksmoji g. 73, Vilniuje, apie 17.30 val. su D. N. žaidė namo kieme, šokinėjo su šokdyne netoli namo laiptinės. Tuo metu atėjo nepažįstami vaikinai, kurie atsisėdo ant netoli esančio kalniuko ir žiūrėjo, ką jie veikia. Žaisdamas D. N. prisiminė, kad neužrakino buto durų ir nubėgo namo. Tuo metu prie jo priėjo du minėti vaikinai ir vaikinas su baltu kapišonu priėjęs nuo šaligatvio, vietoje, kur šokinėjo D. N., pakėlė jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, raudonos spalvos ir įsidėjo sau į kišenę, o jam nurodė tylėti. Antras vaikinas irgi prigrasino jam, kad jeigu pasakys apie tai D. N., tai sumuš. Kai netrukus atėjo į kiemą D. N., pasakė jam, kad vaikinai pavogė jo telefoną, kartu juos pasivijo. D. N. prašė atiduoti jo telefoną, bet vaikinai pasakė, kad jokio telefono neturi. D. N. apieškojo jų kišenes, bet savo telefono nerado;

38- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad mažametis liudytojas E. V. atpažino kaltinamąjį A. A., kaip asmenį, kuris 2010 metais spalio mėnesį, Linksmoji g. 73, Vilniuje, pakėlė D. N. iškritusį telefoną „Samsung“ ir įsidėjo sau jį į kišenę (t. 1, b. l. 51 - 52);

39- asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad mažametis nukentėjusysis D. N. atpažino kaltinamąjį E. B., kaip asmenį, kuris 2010 rudenį, kartu su kitu aukštesniu vaikinu, buvo prie namo, esančio Linksmoji g. 73, Vilniuje, kur jis su E. V. šokinėjo per šokdynę (t. 2, b. l. 45 - 48);

40- kaltinamojo E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo E. B. nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta – prie namo, adresu: Linksmoji g. 73, Vilniuje, esanti namo laiptinė, 15 metrų nuo kurios yra kalniukas, kur jis kartu su A. A. sėdėjo, kai berniukai prie namo šokinėjo per šokdynę bei 5 metrų nuo namo laiptinės ant šaligatvio esanti vieta, kur A. A. pakėlė ir perdavė jam berniuko mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b. l. 49 – 53);

41- asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad mažametis nukentėjusysis D. N. atpažino kaltinamąjį A. A., kaip asmenį, kuris 2010 rudenį, kartu su kitu vaikinu, sėdėjo ant kalniuko, esančio šalia namo adresu: Linksmoji g. 73, Vilniuje, kur jis su E. V. šokinėjo per šokdynę (t. 2, b. l. 92 - 94);

42- kaltinamojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo A. A. nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta – prie namo, adresu: Linksmoji g. 73, Vilniuje, esanti namo laiptinė, kur 5 metrų atstumu nuo šaligatvio, toje vietoje kur berniukai šokinėjo su šokdyne, jis su E. B. surado mobiliojo ryšio telefoną , kurį įsidėjo sau į kišenę, o kieme likusiam berniukui nurodė niekam nieko nesakyti (t. 2, b. l. 100 - 105);

43Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų E. B. ir A. A. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimais, mažamečio nukentėjusiojo D. N. ir jo įstatyminės atstovės – nukentėjusiosios H. N., liudytojo E. V. parodymai bei rašytine bylos medžiaga.

44Kaltinamųjų padaryta nusikalstamą veika teisingai kvalifikuota kaip atvira vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir/ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Taigi nesant šioje byloje slaptos vagystės požymių, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip atvira vagystė, nes kaltinamieji E. B. ir A. A., suvokdami, jog elgiasi įžūliai, ciniškai, nekreipdami dėmesio į tai ir žinodami, jog yra matomi nepilnamečio E. V., suprantančio jų veiksmus (nes jam buvo grasinama tylėti, tačiau jis nukentėjusiajam D. N. pasakė, kas pagrobė jo telefoną), - vistiek įžūliai užvaldė svetimą jiems turtą vagystės būdu kitų asmenų akivaizdoje, nesislėpdami. Tad nors nagrinėjamu atveju pats nukentėjusysis D. N. patvirtino, kad mobilaus ryšio telefonas jam iškrito iš kišenės ir tik grįžęs namo jis pastebėjo, jog telefoną pametė, tačiau jo draugas liudytojas E. V. ir patys kaltinamieji parodė, kad svetimą jiems turtą – iš nukentėjusiojo D. N. kišenės iškritusį mobilaus ryšio telefoną – jie pasisavino matant E. V., t. y. atvirai, nesislėpdami. Pagal teismų praktiką tokios vagysės kvalifikuojamos kaip atviros, nes rodo padidintą pavojingumą visuomenei.

45Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji H. N. dėl jai priklausančio mobilaus ryšio telefono pagrobimo pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 305 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 30). Kaltinamieji E. B. ir A. A. bylos nagrinėjimo metu pripažino nukentėjusiosios H. N. civilinį ieškinį.

46Teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio atsakovo Vilniaus „Vilnies“ pagrindinės mokyklos direktorė V. Š. parodė (t. 4, b. l. 106), jog nusikalstamų veikų padarymo metu jų mokykloje mokėsi A. A.. Jis mokykloje mokėsi nuo 2008 metų du metus ir porą mėnesių. Nusikalstama veika padaryta ne mokykloje. Vos ne kiekvieną dieną ir klasės auklėtoja, ir socialinė pedagogė, ir pati asmeniškai skambindavo A. A. tėvui dėl A. elgesio. Jį tėvai pervedė iš B. R. pagrindinės mokyklos. Iš pradžių 7-8 klasėse dar galima buvo su vaiku susitvarkyti, o 9 klasėje jokie mokyklos veiksmai, jokios priemonės, kurių mokykla imdavosi A. atžvilgiu, nepadėdavo. Mokykla siūlė vaikui psichologo pagalbą, įvairius sporto būrelius, bet jam tai nerūpėjo. Kai padėtis pasidarė iš viso nevaldoma, 2010 metais spalio 22 dieną mokykla kreipėsi į savivaldybės neformaliojo skyriaus vedėją, kad A. A. skirtų vidutinę priežiūrą. Kol nebuvo priimtas sprendimas šiuo klausimu A. A. skaitėsi Vilniaus „Vilnies“ mokyklos mokiniu. Po 2010-10-22 posėdžio tėvas A. A. atvežė į mokyklą, bet vaikas pasakė, kad neturi tušinuko, todėl bėga į parduotuvę jo nusipirkti ir daugiau mokykloje nepasirodė.

47Nors nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta pamokų metu, tačiau švietimo įstaiga, atsakinga už kaltinamojo priežiūrą pamokų metų, įrodė, jog nėra jų kaltės dėl nepilnamečio vaiko nepriežiūros, nes vaikas iki mokyklos neateidavo, o tėvai nuolat apie tai būdavo informuojami, - civilinei ieškovei H. N. solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir A. A., o kaltinamiesiems neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jų tėvų V. B. (asmens kodas ( - ) ir A. A. (asmens kodas ( - ) priteistina 305 Lt turtinės žalos atlyginimas už pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D 600“ (CK 6.249 str. 1 d., 6.279 str. 1 d., 6.276 str., BPK 109, 113 str., 115 str. 1 d).

482010-11-05 vagystė iš M. M. (Nasturtų g. 1, Vilniuje)

49Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš M. M. namo, esančio Nasturtų g. 1, Vilniuje, pripažino visiškai (t. 4, b. l. 90 - 91) ir parodė, kad kartu su A. A. nuėjo pas J. M. namo, juos įsileido pats Jevgenijus, kurį vadina “Ženia“. Būdami pas Jevgenijų sėdėjo, žaidė kompiuteriu. Tada A. A. pasiūlė Ž. M. nueiti į virtuvę parūkyti. Jie nuėjo, o jis tuo metu iš dėžutes pasiėmė brangenybes. Apie vagystę A. A. pasakė, kai iš Jevgenijaus namų išėjo į lauką. A. A. nieko nežinojo, iš anksto dėl vagystės su A. A. nesitarė. Pas J. M. buvo nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau nematė, kur laikomi papuošalai. Įvykio metu sėdėjo prie kompiuterio, paskui kažko nuėjo į kitą kambarį ir pamatė dėžutę su papuošalais, kuriuos ir nusprendė pavogti. Nepamena, kokie daiktai buvo dėžutėje, bet tikrai buvo tie, kurie išvardinti kaltinamajame akte. Dviese su A. A. papuošalus pardavė, pusę išmetė, o kiek už parduotus papuošalus gavo pinigų, nepamena. Dėl pateikto kaltinimo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi mokykloje. Visi nusikaltimai buvo padaryti pamokų metu. Kai neateidavo į mokyklą, mokytojai skambindavo tėvui ir pranešdavo, kad jo nebuvo mokykloje tą dieną, tačiau jokių kitų priemonių nesiimdavo.

50Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš M. M. namo, esančio Nasturtų g. 1, Vilniuje, nepripažino (t. 4, b. l. 91 - 92) ir parodė, kad su E. B. pabėgo iš pamokų ir nuėjo pas pažįstamą J. M.. Iš pradžių sėdėjo prie kompiuterio, paskui jis su Ženia nuėjo į virtuvę parūkyti ir, kiek supranta, E. B. tuo metu pavogė aukso papuošalus, bet apie juos jis sužinojo iš Edgaro tik tada, kai abudu išėjo į lauką iš J. M. namų ir E. B. jam pasakė, kad pavogė auksą ir, ištraukęs iš kišenės, jį jam parodė. Nežino, nepamena, kodėl kartu su J. M. nuėjo į virtuvę parūkyti. Su E. B. nesitarė dėl vagystės. Nežinojo, kad kitame kambaryje dėžutėje yra aukso dirbiniai. Auksinius papuošalus pardavė už 120 Lt ar už 140 Lt, tiksliai dabar nepamena, kitus paprastus papuošalus išmetė. Gautus pinigus išleido su E. B. cigaretėms. Dėl šios nusikalstamos veikos pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta visiškai, nors naudos sau turėjo. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi Vilniaus „Vilnies“ pagrindinėje mokykloje. Mokyklos nelankė, nes nenorėjo vaikščioti į mokyklą. Kai neateidavo į pamokas, bardavosi tėvai, kai mokytojai jiems paskambindavo.

51Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. M. parodė (t. 4, b. l. 93 – 94), jog pažįsta kaltinamąjį E. B., kuris yra beveik jos kaimynas, kuris ateidavo pas jos sūnų J. M. žaisti, kartu ėjo į mokyklą. Šeštadienį pastebėjo, kad ne ten stovi dėžutė ir iš jos dingę papuošalai. Sūnus iš pradžių neprisipažino, o kai pradėjo verkti, prisipažino, kad buvo atėję kaltinamieji. Sūnus tuo metu buvo namuose, nes sirgo. 7.00 val. sutuoktinis išvažiavo į darbą. Sūnus atsikėlė, užsirakino duris ir vėl atsigulė miegoti. Po kelių minučių, kaip pasakojo sūnus, paskambino ar pabeldė į duris. Sūnus pagalvojo, kad gal tėvas sugrįžo ir atidarė duris, tačiau už durų stovėjo E. B. su A. A.. Šie pastūmė apsnūdusį sūnų ir įėjo į butą. Iš karto nuėjo į virtuvę, pavalgė, paskui atėjo į kambarį. Vienas sėdėjo prie kompiuterio, o kitas vaikščiojo po kambarį. Sūnus sėdėjo prie to vaikino, kuris sėdėjo prie kompiuterio, nes prie jo buvo padėti jos sutuoktinio dokumentai, o kitas užėjo į kitą kambarį, kur buvo padėta dėžutė su papuošalais. Sūnus nematė, kaip paėmė papuošalus iš dėžutės. Jis pats nepastebėjo, kad pavogė papuošalus, nes tie vaikinai vaikščiojo paeiliui. Kai šeštadienį pradėjo klausinėti, kas buvo atėję, sūnus prisipažino. Palaiko civilinį ieškinį 470 Lt sumai. Sūnus sakė, kad E. B. sėdėjo prie kompiuterio, o E. B. sūnus pažįsta, nes jis gyvena netoliese.

52Kaltinamųjų E. B. ir A. A. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis E. B. jų neneigia, ir nors kitas kaltinamasis A. A. neigia savo kaltę, - tačiau be kaltinamojo E. B. ir nukentėjusiosios parodymų, pateiktų kaltinimų pagrįstumą patvirtina:

53- 2010-11-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šios nusikalstamos veikos padarymo vieta – vieno aukšto mediniame name esantis butas, adresu: Nasturtų g. 1, Vilniuje (t. 1, b. l. 126 - 130);

54- mažamečio liudytojo J. (J.) M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 138 – 145), kad 2010-11-05 apie 07.05 val., kai buvo vienas namuose, esančiuose Nasturtų g. l, Vilniuje, atėjo pažįstami A. A. ir E. B., kurie pasakė, kad neturi kur eiti ir neturi ką veikti. Įėję į butą, abu nuėjo į virtuvę, ten pavalgė. Jis paprašė jų išeiti, bet E. B. pastūmė jį ir pasakė, kad dar pabus. A. A. ir E. B. nuėjo į tėvų miegamąjį, o jis bijodamas, kad jie nieko nepavogtų irgi nuėjo paskui juos. Ten jie žiūrėjo filmą. Tuo metu A. A. nuėjo į kitą kambarį – jo, o jis liko miegamajame ir stebėjo, ką veiks E. B.. A. A. po kelių minučių grįžo į miegamąjį. Ką jis veikė jo kambaryje nematė. Pas jį jokių daiktų nematė. Jie abu dar pažiūrėjo filmą, o po to prigrasinę, kad niekam nesakytų apie tai, kad jie buvo, išėjo. Pats iš pradžių nepastebėjo, kad kas nors dingo. Visą dieną buvo namuose, niekas daugiau atėjęs nebuvo. Kitą rytą mama pastebėjo, kad iš dėžutės, buvusios jo kambaryje virš stalo ant lentynos, dingo jos sidabriniai ir auksiniai papuošalai. Tik tada jai papasakojo, kad vakar buvo atėję E. B. ir A. A.. Įtaria, kad tai padarė A. A., kadangi tik jis buvo užėjęs į jo kambarį. Kitą dieną prie Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos sutiko E. B. ir paklausė, kur mamos papuošalai, o jis pasakė, kad pardavė už 20-30 Lt kažkokiam vyriškiui. Taip pat paklausė, ar jis papasakojo tėvams apie tai, kad jie buvo namuose. Atsakė, kad papasakojo, ir jie išsiskyrė.

55- kaltinamojo E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo E. B. nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta – vieno aukšto mediniame name esantis butas, adresu: Nasturtų g. 1, Vilniuje, kuriame jis su A. A. pavogė papuošalus (t. 2, b. l. 49 – 53);

56Kaltinamųjų E. B. ir A. A. įvykdyta veika kvalifikuota teisingai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, pagrobė M. M. priklausančius daiktus, kurių vertė viršija 3 MGL sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. B. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo iš M. M. yra visiškai įrodyta pačio kaltinamojo prisipažinimu, nepilnamečio nukentėjusiojo J. M. ir jo įstatyminės atstovės – nukentėjusiosios M. M. parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis A. A. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino bei parodė, kad nematė kaip E. B. pavogė papuošalus, apie pavogtus papuošalus sužinojo jau išėjus iš M. M. namų. Pažymėtina, kad šias kaltinamojo nurodytos aplinkybes paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei mažamečio nukentėjusiojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad į kambarį, kuriame stovėjo dėžutė su papuošalais buvo užėjęs tik A. A.. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, į aplinkybių visetą, tuo labiau, kad iškart po įvykio analogiškai situaciją mažametis nukentėjusysis nupasakojo ir savo motinai M. M. bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, pats kaltinamasis A. A. patvirtino, kad pagrobtus papuošalus pardavė kartu su E. B. bei gautus pinigus pasidalino perpus, kas leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo A. A. gynybos versija, jog jis neprisidėjo prie šios vagystės padarymo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apklausaiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją neneigė kartu su E. B. vogęs nurodytus daiktus (2 t., b. l. 127).

57Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. M. dėl jai priklausančių papuošalų vagystės pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 470 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 136). Kaltinamasis E. B. bylos nagrinėjimo metu pripažino nukentėjusiosios M. M. civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tais pačiais motyvais kaip ir dėl nukentėjusiosios H. N. turto vagystės, civilinei ieškovei M. M. solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir A. A., o jiems neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jų tėvų V. B. (asmens kodas ( - ) ir A. A. (asmens kodas ( - ) priteistina 470 Lt turtinės žalos atlyginimas už pagrobtą turtą (CK 6.249 str. 1 d., 6.279 str. 1 d., 6.276 str., BPK 109, 113 str., 115 str. 1 d).

582010-11-28 A. M. apiplėšimas (Parko g. 22 - 84, Vilniuje)

59Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. M. apiplėšimo pripažino visiškai (t. 4, b. l. 97 - 100) ir parodė, kad R. P. pasiūlė nuvažiuoti pavogti iš A. M. pinigus, ji paaiškino R. J., kur ieškoti pinigų. Atvažiavus pas A. M., R. pasakė seneliui, kad jis su R. yra baldų krovėjai, kurie atvežė jam baldus. Iš anksto nesitarė, kaip R. juos pristatys. Tada Ruslanas nuėjo į kambarį ieškoti pinigų, o R. nuėjo pas senelį į virtuvę. Jis stovėjo prie senelio kambario durų. Kai senelis norėjo grįžti į savo kambarį, jis jį apkabino per pečius, pasakė, kad nori su juo pasikalbėti, bet senelis pasitraukė nuo jo išėjo iš buto ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai jį su Ruslanu išvedė iš namo, nuvedė iki policijos mašinos, liepė negrįžti ir paleido. Jis su Ruslanu apėjo aplink turgelį ir grįžo prie namo, nes neturėjo pinigų grįžti atgal pas Ruslaną. Stovėdami lauke pašaukė Ritą. Senelis išlindo pro langą ir pamojavo ranka, kad ateitų pas jį. Pats senelis atidarė jiems duris. Namuose pas senelį buvo likę I. M. ir R. P.. Kai grįžo į butą, R. su I. buvo virtuvėje, šnekėjosi. Jie irgi užėjo į virtuvę. Tada atėjo senelis, pas jį kišenėje buvo užrašų knygutė. R. jam asmeniškai parodė į tą užrašų knygutę ir jis iš karto suprato, kad ten yra pinigai. Laukė momento, kada galės paimti pinigus ir pabėgti. Jis ir R. nuėjo su seneliu į jo kambarį, R. J. stovėjo prie kambario durų, kur buvo I. M., nežino. R. pradėjo senelio atsiprašinėti, tik nesuprato dėl ko, ji paėmė jį už rankos, o jis ištraukė iš jo kišenės užrašų knygutę ir išbėgo į lauką. Kai jis išbėgo į lauką, paskui jį išbėgo R. P. ir R. J.. Įvykis buvo 28 dieną vakare apie 22 val., viską gerai atsimena, kaip ten buvo, nes prieš tai buvo labai nedaug išgėręs, buvo visiškai blaivus. Iš šitos nusikalstamos veikos jam atiteko apie 5 000 Lt – 6 000 Lt. Apie kitiems atitekusias pinigų dalis nežino, bet tikrai žino, kad R. J. gavo pinigų, tik nežino kiek. K. R. dalino pagrobtus pinigus, dalyvavo jis, R. J. ir I. M.. Nežino, kaip visame tame sudalyvavo I. M., tik matė, kaip jis kalbėjosi su R. P., o vėliau pabėgo kartu su jais. Tuo metu, kai jis paėmė iš senelio pinigus, I. M. stovėjo prie kambario durų. Tarėsi, kad R. J. ieškos pinigų, tačiau Ruslanas pinigų nesurado, todėl pasikeitus aplinkybėms viskas įvyko kitaip. 27 ar 28 dieną prieš plėšimą I. M. siūlė jam nužudyti senelį ir paimti pinigus, tačiau jis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tuo metu I. M. buvo visiškai girtas; jų pokalbio daugiau niekas negirdėjo. Civilinį ieškinį dėl šios veikos pripažįsta iš dalies, nes kiek skaičiavo, tai buvo pagrobta tik 13 000 Lt.

60Kaltinamoji R. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. M. apiplėšimo nepripažino (t. 4, b. l. 100 - 101) ir parodė, kad įvykio dieną kartu su Ruslanu ir A. A. atvažiavo pas senelį paimti savo DVD grotuvą, jokio susitarimo apiplėšti senelį nebuvo. Iš karto, kai užėjo į butą, paklausė A. M., kur jis padėjo jos DVD grotuvą. Jis atsakė, kad neturi DVD grotuvo, todėl R. J. pradėjo ieškoti DVD grotuvą, bet nerado. Kai R. J. ieškojo DVD grotuvo, A. M. išėjo ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai liepė R. J. ir A. A. išeiti iš buto, o jai A. M. leido pasilikti. Gal po 10-15 minučių R. J. ir A. A. sugrįžo, A. M. juos įleido. Kai visi kalbėjosi, priėjo A. M. ir pasakė: „ką, ieškojote mano pinigų ir neradote, jie čia“ ir parodė į liemenės kišenę, kurioje buvo kažkokia knygutė. Po poros minučių A. A. ištraukė tą knygutę ir pabėgo, o jie išbėgo jam iš paskos. Jai A. A. davė 1 200 Lt tam, kad ji tylėtų, R. J. tikrai nedavė pinigų, o kiek gavo I. M., neskaičiavo, nežino. Gautus pinigus pati išleido. Pripažįsta ir sutinka grąžinti A. M. 1 200 Lt. R. J. yra jos sugyventinis, I. M. - draugas. Su I. M. ir su A. M. ją supažindino toks draugas Vania, kurio pavardės neatsimena, Naujojoje Vilnioje prie turgaus. Tai buvo gal lapkričio 24 dieną. I. M. porą kartų girtas sakė, kad jo tėvas turi pinigų, bet tiksliai kiek, nesakė. Vogti I. M. nesiūlė. Nuo lapkričio 24 dienos iki 28 dienos ji nakvojo pas nukentėjusįjį A. M. kaip svečias, nukentėjusysis jai leido. Visas tas dienas tame bute gyveno ji, N. S., kuri jau mirusi, K. D., I. M. ir A. M.. Kai Nijolė su K. kažkur išėjo, ji su M. virtuvėje gėrė alų ir maždaug po valandos ar dviejų atėjo A. A., E. B., N. ir K., kuri juos atsivedė. Visi žinojo, kur A. M. pinigai, ir K. D., ir Nijolė, kuri ten buvo. A. M. davinėjo po 100 - 200 Lt K. D. ir telefoną jai dovanojo, nes K. jam patiko kaip anūkė. Nusikaltimą įvykdyti tikrai nesiūlė, nes jai iš to nėra jokios prasmės, nes pats nukentėjusysis jai duodavo po100 Lt - 200 Lt, jai nebuvo prasmės vogti iš jo. Visas tas dienas su A. A. nekonfliktavo. Nežino, kodėl jis turi tikslą ją apkalbėti. Turi 7 nepilnamečius vaikus, kuriuos prižiūri močiutė. Motinos valdžia yra apribota vyresnių vaikų atžvilgiu, šiuo metu gali rūpintis tik dviem savo vaikais, kuriems 5 ir 6 metai, kurie, kol ji yra suimta, yra paimti į vaikų globos namus.

61Kaltinamasis R. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. M. apiplėšimo nepripažino (t. 4, b. l. 102 - 103) ir parodė, kad tiksliai datos neprisimena, sekmadienio vakare, atvažiavo taksi su R. P., A. A., E. B. ir dar dviem nepilnametėmis mergaitėmis pas jį namo į Kirtimų kaimą, Lavoriškių sen., Vilniaus rajone. Kartu gėrė alkoholinius gėrimus, paskui nusprendė nuvažiuoti į Naująją Vilnią pas vieną žmogų, pas kurį R. paliko savo DVD grotuvą. Susitarė su Ritos kaimynu Č., kad jis paveš juos iki Naujosios Vilnios. Kadangi pats pinigų neturėjo, R. pasakė, jog atsiskaitys su kaimynu pati. Į Naująją Vilnią važiavo kartu su R. ir A. A.. Naujojoje Vilnioje atvažiavo prie penkiaaukščio, prie kurio buvo pirmą kartą. Duris atidarė senelis. Įėjęs į butą pradėjo kalbinti I. M. dėl Ritos DVD grotuvo. I. M. pradėjo spyriotis, kad nežino apie kokį DVD grotuvą jis kalbą, todėl tarp jų kilo ginčas. Ginčo metu nepastebėjo, kur dingo I. M. tėvas, nes stovėjo veidu į I. M., o jo tėvas stovėjo jam už nugaros. Po kažkiek laiko į butą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam su A. liepė į butą negrįžti. Išvažiavus policijos pareigūnams, stovėjo lauke, Rita ilgai neišėjo, todėl pasakė A. A. nueiti pažiūrėti, kodėl ji taip ilgai neišeina, nes reikia važiuoti namo, o jis pinigų kelionei neturėjo. A. A. nuėjo į butą ir gal 10 minučių negrįžo, todėl jis pats nusprendė nueiti pažiūrėti kur dingo R. su A.. Pakilęs, prie buto durų pamatė stovinčius Ritą ir I. M., kuris rengėsi striukę. Paklausė Ritos, kiek ilgai ji čia bus, į ką ji atsakė, kad I. M. važiuos kartu su jais. Pamažu pradėjo leistis žemyn, kai pro jį nubėgo A. A., jam iš paskos R. ir I. M.. Lauke niekas jam nieko nesakė. Visi nuėjo į naktinę parduotuvę, o paskui su taksi grįžo pas jį namo. Už taksi paslaugas sumokėjo R.. Grįžę namo dar gėrė. Ryte atsibudus jį sulaikė policiją už kitą reikalą. Nežino, kodėl A. A. jį apkalba, gal dėl kitos bylos, kurioje yra daug neaiškumų, nes jis joje pakeitė parodymus. Kai gėrė su E. B. ir dviem mergaitėmis sėdėjo kambaryje, o A. A. su R. buvo virtuvėje. Girdėjo, kad tarp jų buvo kažkoks pokalbis apie pinigus, bet konkrečiai apie vagystę nieko negirdėjo. Jokių pinigų po šio įvykio jam niekas nedavė, nes ryte iš karto jį sulaikė policija. R. P. jokių pinigų nerodė. Namuose darė kratą, pinigų jokių nerado.

62Kaltinamasis I. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. M. apiplėšimo nepripažino (t. 4, b. l. 103 - 106) ir parodė, kad tą dieną, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, buvo namuose adresu Parko g. 22-84, Vilniuje, kur gyvena kartu su tėvu. Ryte R. jam pasiūlė išgerti šampano, bet jis atsisakė. Paskui R. išvažiavo pas R. J. pasiimti kai kuriuos daiktus. Apie 21.30 val. R. grįžo kartu su R. J.. Ruslaną jis matė pirmą kartą. Vėliau tarp jo ir Ruslano kilo ginčas, nes Ruslanas jam pradėjo priekaištauti dėl Ritos, kad neva jis susidėjo su jo moterimi. Jis pradėjo šaukti, kad Ruslanas apsiramintų, nes iškvies policiją. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė jo tėvas, kurie išvedė R. J. ir A. A. iš buto. Maždaug po 15 minučių grįžo Ruslanas, atnešė butelį degtinės, kurį matyt pirko kioske, kadangi dar nebuvo 23.00 valandos. Visi susėdo virtuvėje ir gėrė. Tuo metu į virtuvę užėjo tėvas, kuris paklausė, ką jie čia veikia ir pasakė, kad nieko jie nesugeba, net surasti jo pinigų bei ištraukęs iš kišenės parodė užrašų knygutę sakydamas, kad joje yra pinigai, kurių jie ieškojo. Maždaug po 20 minučių atėjo A. A., išgėrė stikliuką degtinės ir stovėjo šalia. Pakui R. nusivedė A. A. į kambarį, jie trise kambaryje ilgai kalbėjosi. Jis pasakė Ruslanui nueiti pažiūrėti, ką jie ten taip ilgai kambaryje daro. Ruslanas pažiūrėjo ir vėl grįžo į virtuvę. Tuo momentu su Ruslanu išgirdo tėvo šauksmus. Įbėgęs į kambarį pamatė, kaip A. A. išbėgo iš buto, o tėvas šaukė jam iš paskos „ką, bjaurybės, pridarėt“. Liepė tėvui nusiraminti ir kviesti policiją. R. tuo metu nuėjo į lauką laukti policijos. Jis iš namo išėjo maždaug po 15-20 minučių. Kai išėjo į lauką, Ruslanas su R. stovėjo prie bendrabučio. Jiems stovint atbėgo tėvas reikalaudamas atiduoti pinigus. Tada Ruslanas nuėjo į vieną pusę, o jis nuėjo į ligoninės pusę, R. nuėjo paskui R. Į policiją neėjo, nes buvo išgėręs, be to, tėvas jį jau buvo sukompromitavęs prieš policijos pareigūnus, kadangi be priežasties dažnai kviečia policiją. Namo negrįžo, nes nusprendė nuvažiuoti pas savo buvusią žmoną. Prie parduotuvės sutiko Ruslaną ir Ritą. Paklausė Ritos dėl tėvo pinigų, tačiau ji atsakė nieko nežinanti ir pasiūlė jam važiuoti pas Ruslaną pasėdėt, pakalbėt, ryte pasiūlė visiems nueiti į policiją. Nuėję į naktinę parduotuvę jis nupirko alkoholio ir nuvažiavo pas Ruslaną. 200 Lt alkoholiui jam davė R.. Iš Ritos duotų 200 Lt liko grąža, kurią atėmė K. D.. Nežino, kaip tuo metu, kai sėdo į automobilį, jame atsirado A. A., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės. Santykių su kitais kaltinamaisiais iki įvykio jokių neturėjo. A. A. ir E. B. pirmą kartą pamatė lapkričio 28 dieną vakare, kai juos atsivedė mergaitės, o su R. P. supažindino jos mama. R.iki lapkričio 28 dienos pas jį gyveno 2 - 3 dienas kaip nuomininkė, nes buvo susipykusi su savo vyru ir pasiprašė pas jį pagyventi 4 mėnesius. Jo santykiai su tėvu buvo labai sunkūs nuo ankstyvos vaikystės, konfliktai kildavo dėl buto. Nežinojo, kad tėvas turėjo 30 000 Lt, tik žinojo, kad tėvas gauna 2 000 Lt pensijos, nes jis pats visada tą sakydavo. Kai tėvo prašydavo paskolinti pinigų, jis teigdavo, jog pinigai visi yra Baltarusijoje pas brolį. Užrašų knygutę su pinigais tėvas rodė jam matant R. ir R.. Nematė, kaip A. A. iš jo tėvo paėmė pinigus.

63Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. parodė (t. 4, b. l. 121 - 125), jog kaltinamasis I. M. yra jo sūnus, nuo kurio jis atsisakė. Iki įvykio kitų kaltinamųjų nepažinojo, jie pas jį negyveno. Kai jie atėjo, sūnus pristatė, kad tai jo nauja žmona ir vaikai ir pasakė, kad jie šiek tiek išgers, nes pas moterį, kuri vadovavo visai šitai „gaujai“, bėda, nes jos vyras jai neištikimas. Jie girtavo 5 dienas. Šeštą dieną R. paprašė jo pinigų, kad vaikams galėtų baldus nupirkti ir jis jai davė dar 600 Lt ir tą pačią dieną, kai davė šiuos pinigus, jį apiplėšė. A. A. liepė jam duoti pinigų, į ką jis atsakė, kad R. jau davė 600 Lt, tačiau jis vistiek reikalavo duoti dar pinigų. Todėl jis ir iškvietė policiją; atvažiavę policijos pareigūnai juos visus išvaikė. Neužilgo kažkas paskambino į buto duris, kurias jis atidarė. Už durų buvo tas kraštinis (rodo į kaltinamąjį A. A.), vaikinas vardu Saša, R. (rodo į kaltinamąją R. P.). Jie visi įsiveržė į butą, Sašai liepė jį laikyti, o dviese – R. ir tas kraštinis (rodo į kaltinamąjį A. A.) puolė į jo kambarį, kur jis ėmė pinigus, kai R. davė 600 Lt. Kai jie nubėgo į kambarį, jis ištrūko iš to vaikinuko, nuėjo į apačią ir vėl iškvietė policiją, kuri labai greitai atvažiavo. Policijai parodė, kad išlaužta spinta, kur buvo padėti pinigai. Policija užsirašė visų bute buvusių asmenų pavardes, jų duomenis ir juos paleido. Praėjus gal 1 - 2 val., R. pasibeldė į buto duris, jis atidarė duris. R. puolė jį bučiuoti, prašydama atleidimo bei stumdė jį į kambarį, o iš paskos jai ėjo tas kraštinis (rodo į kaltinamąjį A. A.). Tuo metu I. M. atsistojo prie durų priešais kambarį, o R., apkabinusi jį, toliau spaudė jį į kambarį, sakydama, koks jis geras, prašė atleidimo, o tas kraštinis (rodo į kaltinamąjį A. A.) ėjo jam iš paskos. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis jiems parodė, kad pinigus paslėpė į kitą vietą, padėjo į liemenės kišenę. R. jį laikė, o tas vaikinas (rodo į kaltinamąjį A. A.) ištraukė bloknotą, kurio kairėje pusėje kišenėlėje buvo sudėti 5 000 litais ir dar 3 000 eurais, kurie buvo uždengti kartono lapeliu. Kai A. ištraukė pinigus iš kišenės, tada visa kompanija, keturiese, išbėgo iš buto. Nusikalstamos veikos padarymo metu sūnus stovėjo ir žiūrėjo, kaip kiti jį apvaginėja. Išbėgo ir jo sūnus, nes žinojo, kad gaus savo dalį pinigų. Iki šio įvykio santykiai su sūnumi buvo blogi, konfliktiški. Pinigų turėjo susitaupęs, nes gauna 1 600 Lt pensiją, po 3000 - 4000 Lt gaudavo premijas, kaip nusipelnęs racionalizatorius Lietuvoje. Savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš 4 kaltinamųjų, kurie dalyvavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Iki įvykio ir po jo buvo rašęs ne vieną pareiškimą policijai dėl vagysčių, sūnaus tyčiojimusi iš jo, tačiau taip, kad pinigai iš jo buvo pavogti iki įvykio negali būti, nes jis yra sąmoningas ir pilno proto. Pirmą kartą R. su R. J. puolė ieškoti pinigų slėptuvės, o antrą kartą R. jį laikė, o tas kraštinis (rodo į kaltinamąjį A. A.) ištraukė pinigus. Buvo keli bandymai pavogti pinigus. Pirmą kartą R. J. šaukė, kad atiduotų pinigus, tada jis iškvietė policiją, kuri juos išvaikė. Antrą kartą R. su R. J. puolė ieškoti jo pinigų slėptuvės, bet ten jų nerado, kadangi juos perslėpė. Kai atvykę policijos pareigūnai paklausė, kur pinigai, jis juos ištraukė iš liemenės kišenės ir parodė. Tai buvo jo kambaryje ir tuo metu jame buvo Rita. Bet kaltinamieji vėliau grįžo dar kartą. Tą vakarą policiją kvietė 3 kartus: pirmą kartą, kai R. J. šaukė, kad atiduotų pinigus; antrą kartą, kai R. su R. J. puolė ieškoti pinigų slėptuvės, bet ten jų nerado, kadangi juos perslėpė; trečią kartą, kai atėmė pinigus ir pabėgo. Visą laiką jie buvo keturiese. R. su mergaitėmis pas jį gyveno 5 dienas, kai girtavo iki šio nusikaltimo padarymo. Jis kiekvieną dieną davinėjo R. po 100 Lt, nes ji prašė paskolinti, o po to davė 600 Lt, nes paprašė baldams, tačiau baldų taip ir nenupirko, o nusipirko sau striukę. Kai kaltinamieji atėmė pinigus ir pabėgo, išbėgo paskui juos. Išėjęs į lauką matė kaip kaltinamieji nubėgo į turgaus pusę, todėl nuėjo paskui juos. Virtuvėje užrašų knygutės su pinigais nerodė. Tai buvo tik tada, kai iškvietė policiją, kai išvertė jo slėptuvę, tada ištraukęs bloknotą su pinigais paklausė: „Jūs šitą norėjote paimti“ ir parodė R. pinigus, o paskui atgal juos įdėjo į kišenę. Kai atvažiavo R. su R. J. ir A. A., jie nieko neklausė. Sūnus klausė, kur yra DVD grotuvas, bet tai buvo ne tą pačią dieną, kai pavogė pinigus, o kai pirmą kartą kėsinosi pavogti. Kai pavogė pinigus, tą dieną apie DVD nekalbėjo. Įvykio dieną jis buvo su liemene, iš kurios kišenės buvo išlindęs kraštelis užrašų knygutės, kurioje buvo pinigai.

64Liudytojas M. P. (M. P.) parodė (t. 4, b. l. 125 - 126), jog dirba Vilniaus apskrities VPK VTV MK vyresniuoju patruliu. Pamena, kad labai seniai buvo iškvietimas, kad Parko g. 22, Vilniuje, bute yra nepageidaujami asmenys, kurie nori lyg tai apvogti buto šeimininką, kad buto šeimininkas lauks pirmame aukšte, o jo butas yra ketvirtame aukšte. Atvykus nurodytu adresu šeimininkas palydėjo juos į savo butą, kuriame buvo du vyrai, vaikinas ir moteris. Kaip suprato, moteris buvo šeimininko sūnaus sugyventinė, kuri atvažiavo pasiimti savo DVD grotuvo, bet jo nerado. Buto šeimininkas norėjo, kad nepageidaujami asmenys išeitų iš buto. Buto šeimininkas yra nukentėjusysis (rodo į A. M.). Šeimininkas jam papasakojo, kad sūnaus sugyventinė ryte paėmė 600 Lt, kuriuos jis jai pats davė, kad ji nuvažiuotų nupirkti baldų, kad ryte nuvažiavo, bet nieko neatvežė, dabar grįžo paimti kažkokio grotuvo. Buto šeimininkas dar sakė, kad jie nori pavogti iš jo pinigus, bet jis „nedurnas“, juos perslėpė į kitą vietą, todėl jie nerado. Šeimininkas pakvietė jį užeiti į jo kambarį, ir parodė, kur jie ieškojo pinigų, buvo sulaužyta spintelė, išversta ant žemės, o kas, tiksliai neatsimena. Kai paklausė bute buvusių asmenų, kas viską išvertė, tai atsakė, kad tai ne jie, o šeimininko sūnus viską išvertė. Po to šeimininkas, uždaręs savo kambario duris, atidarė bloknotą ar paso aplanką, kur buvo pinigai. Nepamena, ar tuos pinigus jis buvo kažkur padėjęs, ar su savimi turėjo. Buto šeimininkas pasakė, kad nieko nepavogė, todėl jokio pareiškimo jis nerašys. Paklausus, kurių asmenų šeimininkas nepageidauja bute, pasakė, kad vaikinas ir vyras išeitų, o moteris tegul lieka, kaip sūnaus sugyventinė. Jie su vaikinu ir vyriškiu išėjo, o moteris su jo sūnumi ir šeimininkas liko bute. Buvo gautas vienas iškvietimas nurodytu adresu. Kai nukentėjusysis rodė jam pinigus, jo kambario durys buvo uždarytos, kambaryje buvo tik dviese.

65Liudytojas M. V. parodė (t. 4, b. l. 125 - 126), jog pagal VĮ „Regitra“ duomenis nuo 2010-10-29 yra automobilio „Opel Calibra“, valstybinis Nr. ( - ) savininkas. Kaip ir kur šis automobilis buvo pirktas ir perrašytas jo vardu, dabar neprisimena. Pats naudojosi automobiliu, kartais leisdavo naudotis draugui Rimšai. Daugiau niekam neleisdavo naudotis automobiliu, pinigų už jį negavo. Nežino, kur šiuo metu yra nurodytas automobilis, paskutinį kartą jį matė vasarą prie 4-to policijos komisariato, į kurį buvo iškviestas apklausai.

66Liudytojas V. K. parodė (t. 5, b. l. 12 - 13), jog iš matymo pažįsta tik vieną iš kaltinamųjų (rodo į kaltinamąjį A. A.), kitų nepažįsta, nukentėjusiojo A. M. taip pat nepažįsta. Pažįstamam kaltinamajam, kurio vardo ir pavardės nepamena, pardavė du automobilius: “Opel Calibra” ir “Opel Vectra”, tai buvo gal prieš metus. Parduodant “Opel Vectra” automobilį buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Sutarties sudarymo metu kaltinamasis buvo ne vienas, dar buvo jo draugas. Kitą dieną planavo automobilį perrašyti kaltinamojo dėdės ar tėvo vardu, tačiau jų taip ir nesulaukė. Dėl kaltinamojo ir jo draugo amžiaus abejonių nekilo, nes jie atrodė kaip pilnamečiai. Pinigus už automobilius iš jų gavo. Nepamena, ar kaltinamasis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė savo gimimo datą. Automobilius pardavė per dvi dienas. Kitas automobilis „Opel Calibra“ buvo ne jo, o jo draugo Martyno, todėl šitam automobiliui pirkimo – pardavimo sutarties neįformino. Nežino, koks likimas to automobilio, kuris buvo ne jo vardu registruotas.

67Liudytojas J. Č. (Č.) parodė (t. 5, b. l. 13), jog su savo automobiliu vežė kaltinamuosius Ruslaną, Ritą ir Aliką (rodo į A. A.). Datos nepamena, buvo vakaras, maždaug 21 val., suko namo ir jie jį sustabdė Kirtimų kaime, Vilniaus rajone. Jie paklausė, ar galėtų jis juos pavežti į Naująją Vilnią, pasakė, kad sumokės 100 Lt. Jis sutiko ir pavežė juos į Naująją Vilnią. Kai juos vežė, nepamena, Rita ar Ruslanas sakė, kad greitai užeinam ir išeinam. Jam kažkaip įtartina tai nuskambėjo. Išleido juos Naujoje Vilnioje prie turgaus ir išvažiavo, o jie nuėjo. Kaltinamieji nesakė kokiu tikslu važiuoja į Naująją Vilnią. Prieš vežant juos iš kaimo į Naująją Vilnią, su jais buvo viena mergaitė, kurios dabar apibūdinti negali, nes gerai jos nematė, nes buvo tamsu. Antros mergaitės tikrai nematė.

68Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, pateiktų kaltinimų kaltinamiesiems pagrįstumą patvirtina ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga:

69- 2010-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šios nusikalstamos veikos padarymo vieta – keturių kambarių butas, esantis Parko g. 22 - 84, Vilniuje (t. 1, b. l. 155);

70- nukentėjusiojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nukentėjusysis nurodė nusikalstamos veikos padarymo vietą ir paaiškino jos padarymo aplinkybes, sutampančias su esminėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 160 - 166);

71- VĮ „Regitra“ duomenys ir 2010-09-28 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad 2010-09-28 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu B. V. pardavė V. K. automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) kuris nupirktą automobilį įregistravo savo vardu nuo 2010-09-28 (t. 2, b. l. 10, 15);

72- 2010-11-29 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad 2010-11-29 V. K. pardavė A. A. automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) už 800 Lt (t. 2, b. l. 16);

73- VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio ‚Opel Calibra“, valstybinis Nr. ( - ) savininku nuo 2010-10-29 įregistruotas M. V. (t. 2, b. l. 20);

74- kaltinamojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo A. A. nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta – keturių kambarių butas Nr. 84, esantis 4 aukšte gyvenamojo namo, esančio Parko g. 22 - 84, Vilniuje, bei jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, atitinkančios byloje nustatytoms ir esminėms nukentėjusiojo A. M. nurodytoms (t. 2, b. l. 130 - 134);

75- nukentėjusiojo A. M. ir kaltinamosios R. P. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis liko prie savo parodymų (2 t., b. l. 177-178);

76- kaltinamųjų A. A. ir R. P. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad A. A. liko prie savo parodymų, kad R. P. pasiūlė apvogti nukentėjusįjį A. M., ji aiš,ino ir R. J., kur tiksliai guli pinigai, apie DVD kalba pradėta atvykus pareigūnams pateisinti savo buvimą bute (2 t., b. l. 179-180);

77- nukentėjusiojo A. M. ir kaltinamojo R. J. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis liko prie savo parodymų, kad R. J. su R. P. ir A. A. pagrobė jo pinigus, pirmą kartą apieškoję kambarį ir neradę jų anksčiau buvusioje slėptuvėje spintoje, pareigūnams juos išvijus, o antrą kartą pavykus pagrobti pinigus, R. J. stovėjo prie kambario tarpduryje, kad nukentėjusysis negalėtų pabėgti (3 t., b. l. 6-7);

78- kaltinamųjų I. M. ir R. P. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad I. M. liko prie savo parodymų, kad R. P. prie savų, jog prie parduotuvės „Maxima“ po įvykio jie pasidalijo nukentėjusiojo A. M. pinigus, I. M. teko apie 1000 Lt, I. M. ir anksčiau siūlė apvogti tėvą (3 t., b. l. 45-46);

79- kaltinamųjų A. A. ir I. M. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad A. A. liko prie savo parodymų, kad I. M. su R. P. kalbėjosi apie vagystę iki jos, prieš vagystę I. M. ieškojo rūbų apsirengti, kad pabėgtų kartu, po vagystės su juo taip pat buvo pasidalinti pinigai, gavo I. M. mažiausiai 600 Lt (3 t., b. l. 47-48);

80- kaip liudytojas apklaustas E. B. parodė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 5-6), kad nukentėjusiojo sūnus I. M. buvo minėjęs, kad pas jo tėvą yra daug pinigų ir galima juos pavogti, tik reikia nukreipti tėvo dėmesį. Kadangi jis buvo girtas, greit užmigo ir nieko daugiau neaaiškino. Vėliau būnant pas R. J. namuose R. P. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas senuką ir pavogti pinigus, ji suplanavo, kad ji atitrauks senuko dėmesį, t. y . jį užkalbės, o kas nors tuo metu paims pinigus iš stalčiaus. Su ja važiuoti sutiko R. J. ir A. A.. Jie apie 21.00 val. išvažiavo. Grįžo maždaug po 4 valandų. Buvo kartu su senuko sūnumi Ivanu. Pasakojo, kad R. P. užkalbino senuką, o tuo metu kažkuris iš vaikinų pavogė pinigus. Matė, kad bendrai pas juos buvo apie 10 000 Lt, kiek tiksliai kiekvienas gavo nežino, gavo ir I. apie 500 Lt.

81Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog iš esmės kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau neteisingai nustatyti jų kaip bendrininkų vaidmenys darant nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. J. stovėjo prie kambario durų, tokiais savo veiksmais neleisdamas nukentėjusiajam išeiti, o kaltinamoji R. P. apkabinusi nukentėjusiojo rankas jį laikė, tokiais savo veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiajam A. M. galimybę priešintis, o A. A. tuo metu ištraukė iš nukentėjusiojo liemenės kišenės užrašų knygutę su pinigais. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, jog kaltinamųjų A. A., R. J. ir R. P. įvykdyta veika kvalifikuota teisingai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad bendrininkai buvo sutarę dėl vagystės įvykdymo, skirtingų vaidmenų pasiskirstymo, jog puikiai vienas kitą suprato, nes greitai reagavo į kylančias kliūtis (pasirodžiusius iškvietus policijos pareigūnus), sukurdami įtikimas buvimo bute versijas, pakeitė veikimo planą pakeitus nukentėjusiajam pinigų buvimo vietą. Kaltinamųjų įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip plėšimas, kadangi jie atimdami galimybę senyvo amžiaus nukentėjusiajam priešintis (jį užspausdami, stumdami, užstodami praėjimą) pagrobė svetimą turtą. Plėšime dalyvavo kaip vykdytojai, prisidėję prie objektyvių plėšimo veikos požymių realizavimo, trys kaltinamieji. Trijų kaltinamųjų kaltę nusikalstamos veikos įvykdymu patvirtina vieno bendrininko A. A. parodymai, esminėmis detalėmis sutampantys su nukentėjusiojo A. M. parodymais, taip pat nukentėjusiojo A. M. parodymai, kurie nepaisant jo senyvo amžiaus, yra pakankamai tikslūs, pagrindo nukentėjusiajam apkalbėti R. P. ar R. J. byloje nenurodė nė vienas kaltinamųjų. Nukentėjusysis buvo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoseklus visose esminėse nusikaltimo prieš jį detalėse, jo parodymai sutampa iš dalies ir su kito kaltinamojo, bendrininko, A. A., parodymais. Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai tarpusavyje nesutampa detalėmis, nenuoseklūs. Taip pat kaltinamųjų kaltę patvirtina ir byloje surinkta rašytinė medžiaga, po įvykio ir prieš jį juos mačiusių bei girdėjusių liudytojų parodymai, kaltinamųjų veiksmai atlikti iki nusikaltimo ir po jo.

82Tačiau nė vienas kaltinamųjų, nukentėjusysis nenurodė, kad plėšime būtų dalyvavęs, t. y. realizavęs plėšimo objektyviuosius požymius, kaltinamasis I. M., kuris, be to, turėjo teisėtą pagrindą būti bendrame jo ir nukentėjusiojo A. M. bute kaip bendraturtis. Todėl vien ta aplinkybė, kad plėšimo metu I. M. buvo bute neduoda pagrindo išvadai, jog jis veikė kaip bendrininkas. Kaltinamasis I. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl šios padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pats nukentėjusysis A. M. patvirtino, kad jo sūnus I. M. jo atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, apskritai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nenurodė apie savo sūnų. Anot nukentėjusiojo jo sūnus prisidėjo prie apiplėšimo, nes jo santykiai su sūnumi jau ilgą laiką yra labai konfliktiški, dėl ginčų su sūnumi dažnai kviečiasi policijos pareigūnus, rašo pareiškimus. Be to, kai jį apiplėšė sūnus išbėgo iš buto kartu su kitais, nes , anot jo, žinojo, kad gaus savo dalį pinigų. Tačiau savo išbėgimą iš buto kaltinamasis I. M. logiškai paaiškina tuo, jog jis norėjo pasivyti pabėgusius iš buto asmenis. Įrodymų, paneigiančių kaltinamojo I. M. šią gynybos versiją, nėra. Iš kitos pusės teismas laiko nustatyta tą aplinkybę, kad nukentėjusiojo sūnus – kaltinamasis I. M. - po nusikaltimo nuvyko kartu su kaltininkais į jų būstą, kur dalijosi pagrobtus pinigus. Kaltinimas I. M. veiką kvalifikavo kaip kurstymą įvykdyti plėšimą pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog būtent R. P. veiksmai labiau primena tokios rolės atlikėjos veiksmus. Tuo tarpu I. M. nustatyta, kad girtas kalbėdavo apie tėvo pinigus, tačiau aktyvaus kitų asmenų lenkimo įvykdyti plėšimą jo tėvo atžvilgiu, apart girto kalbų, nenustatyta. Todėl I. M. negali būti priskirtas prie aktyvaus bendrininkų grupės veikėjo. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį vienas iš bendrininkų vaidmenų yra padėjėjo vaidmuo, pasireiškiantis nusikaltimo įvykdymo padėjimu, nurodymų siekiant bendro nusikalstamo tikslo davimu, priemonių, informacijos teikimu, kliūčių šalinimu, saugojimu, kitų bendrininkų pridengimu, nusikaltimo pėdsakų slėpimu, nusikalstamu būdu įgytų daiktų realizavimu. Kaltinamasis I. M. pripažino, kad iškart po įvykio pirko vaišių už pinigus, gautus iš R. P., vyko po jam žinomo įvykio namo, todėl darytina išvada, jog jis negalėjo nesuprasti, jog jo naudojami pinigai yra pavogti iš jo tėvo, ypač, kai pats patvirtino, jog ant automobilio galinės sėdynės pamatė A. A., o jis padeda užbaigti įvykdymą plėšimą, paslėpdamas – išleisdamas, pasidalindamas su kitais pagrobtus pinigus, t. y. palengvina nusikaltimo nustatymą, ko ankstesnėmis savo kalbomis ir davė pagrindo kitiems kaltinamiesiems tikėtis. Dėl to, I. M. veika, nekeičiant esminių faktinių bylos aplinkybių, perkvalifikuotina pagal lengvesnę atsakomybę numatantį BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį.

83Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. M. dėl jam priklausančių pinigų pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 15 200 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 168), nors ikiteisminio yrimo metu pirminiuose parodymuose buvo nurodęs apie 13 500 Lt (1 t., b. l. 156-157). Kaltinamasis A. A. bylos nagrinėjimo metu pripažino nukentėjusiojo A. M. ieškinį iš dalies, 13 000 Lt sumai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aiškiai nenustačius kiekvieno kaltininko pagrobtos dalies, o nusikaltimui įvykus dėl visų bendrų veiksmų, teismas daro išvadą, nukentėjusiajam nepateikus įrodymų dėl tikslios jo turėtų pinigų sumos ir esant įrodymų, jog jis nuolat dalijęs pinigus, - visa suma turi būti solidariai priteistina iš visų kaltinamųjų, o kaltinamajam A. A. neturint savarankiškų lėšų, - taip pat subsidiariai iš jo tėvo A. A. (asmens kodas ( - ) (CK 6.249 str. 1 d., 6.279 str. 1 d., 6.276 str., BPK 109, 113 str., 115 str. 1 d). Civilinio ieškinio tenkinimo apimtis neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką

84R. P. buvo taip pat kaltinama ir tuo, kad įtraukė vaiką (A. A.) į nusikalstamą veiką, o būtent, jog ji, 2010-11-28 laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 22.00 vaL, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus r., Lavoriškių sen., Kirtimų k., žadėdama duoti dalį pinigų, pasiūlė vaikui A. A., gim. 1995-08-30, bendrininkų grupėje pagrobti bute, esančiame Parko g. 22 - 84, Vilniuje, A. M. priklausančius pinigus – 15 200 Lt, paaiškindama, kad pinigai laikomi A. M. kambaryje esančios sekcijos apačioje ir suplanavusi, kaip bus įvykdyta vagystė, t. y. ji užkalbės A. M. virtuvėje, o tuo metu R. J. pavogs iš sekcijos pinigus, o A. A. stebės nukentėjusįjį ir perspės R. J., jei A. M. norės įeiti į kambarį, tokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

85Kaltinamoji R. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl mažamečio A. A. įtraukimo į nusikalstamą veiką nepripažino (t. 4, b. l. 100 - 101) ir parodė, kad galvojo, kad A. A. gal 17 metų, bet kiek tiksliai jam metų, nežinojo. Nusikaltimo įvykdyti nepilnamečiui A. A. nesiūlė, nes jai iš to nėra naudos.

86Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 97 - 100) parodė, kad R. P. pažįsta nuo lapkričio 26 ar 27 dienos vakaro. Ji žinojo, kad jis yra nepilnametis. Apie tai, kiek jam metų, kalbėjosi. R. P. pasiūlė jam nuvažiuoti pavogti iš A. M. pinigus.

87Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. K. parodė (t. 5, b. l. 12 - 13), jog aš iš matymo pažįsta tik vieną iš kaltinamųjų (rodo į kaltinamąjį A. A.), kitų nepažįsta, nukentėjusiojo A. M. taip pat nepažįsta. Pažįstamam kaltinamajam, kurio vardo ir pavardės nepamena, pardavė du automobilius: “Opel Calibra” ir “Opel Vectra”, tai buvo gal prieš metus. Parduodant “Opel Vectra” automobilį buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartie sudarymo metu kaltinamasis buvo ne vienas, dar buvo jo draugas. Kitą dieną planavo automobilį perrašyti kaltinamojo dėdės ar tėvo vardu, tačiau jų taip ir nesulaukė. Dėl kaltinamojo ir jo draugo amžiaus abejonių nekilo, nes jie atrodė kaip pilnamečiai. Pinigus už automobilius iš jų gavo. Nepamena, ar kaltinamasis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė savo gimimo datą. Automobilius pardavė per dvi dienas. Kitas automobilis „Opel Calibra“ buvo ne jo, o jo draugo Martyno, todėl šitam automobiliui pirkimo – pardavimo sutarties neįformino. Nežino, koks likimas to automobilio, kuris buvo ne jo vardu registruotas.

88Pažymėtina, kad BK 159 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – vaiko intereso dėl pozityvaus jo psichikos vystimosi (pagrindinis nusikaltimo objektas) ir visuomenės intereso formuoti nepilnamečio asmenybę (papildomas nusikaltimo objektas) pažeidimą. BK 159 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį traukiamas fizinis asmuo, kuris įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule ar kitokiu būdu įtraukia vaiką į nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) padarymą. Nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 159 straipsnyje – vaiko – sąvokos baudžiamasis įstatymas neapibrėžia, todėl siekiant ją atskleisti turi būti remiamasi kitais norminiais teisės aktais. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu ratifikuotos 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnyje numatyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau. Analogiška nuostata yra ir Vaiko teisių konvencija remiantis 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme: „vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“. Taigi tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu vaiko sąvoka yra unifikuota, vadinasi, nukentėjusiuoju nuo BK XXIII skyriuje numatytų atitinkamų veikų, taip pat ir nuo nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, yra asmuo, nesulaukęs 18 metų, nebent jam pritaikytas Civiliniame kodekse reglamentuotas emancipacijos institutas.

89Nagrinėjamu atveju pats nepilnametis A. A. patvirtino, kad su kaltinamąja R. P. susipažino prieš kelias dienas iki nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2010 metų lapkričio 26 ar 27 dieną, apie mokyklą su kaltinamąja nekalbėjo, kas leidžia manyti, kad per tokį trumpą laikotarpį kaltinamoji R. P. galėjo ir nežinot, kad A. A. yra nepilnametis. Be to, Nepilnametis A. A. patvirtino, kad kaltinamoji R. P. tik pasiūlė apvogti A. M.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad R. P. būtų įtikinėjusi, papirkinėjusi, prašiusi, grasinusi, veikusi apgaule, ar kitokiu būdu bandė įtraukti kaltinamąjį A. A. į nusikalstamą veiką. Iš byloje esančios Vilniaus „Vilnies“ pagrindinės mokyklos charakteristikos matyti, kad A. A. dažnai praleisdavo pamokas, valkatavo, pamokų metų darė nusikalstamas veikas. Jo elgesys yra nevaldomas ir neprognozuojamas, jis nuolat provokuoja konfliktus, reketuoja mokinius, mušasi, kelia grėsmę kitų moksleivių sveikatai ir saugumui. Be to, net nagrinėjamoje byloje A. A. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne vien kaip įvykdęs A. M. plėšimą, bet ir dar už dvi nusikalstamas veikas padarytas mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad A. M. apiplėšime dalyvavęs nepilnametis A. A., nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo savo noru, nieko neįtakojamas bei puikiai suvokė daromos nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes. Nusikalstamos veikos padarymo metu jo išvaizda nekėlė abejonių dėl jo amžiaus, todėl nurodytos aplinkybės neduoda teismui pagrindo R. P. pripažinti kalta pagal BK 159 straipsnį ir ją už tai nubausti. Todėl vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu R. P. pagal BK 159 straipsnį išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

90Dėl bausmių skyrimo

91E. B.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (R. B. apiplėšimas), 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš D. N.), 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš M. M. namų). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs šias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkina, tai kad dvi nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). E. B. neteistas (t. 2, b. l. 62), nebaustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 64), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 65).

92A. A.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis A. A. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. M. apiplėšimas), 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš D. N.), 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš M. M. namų). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs šias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkina, tai kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. A. neteistas (t. 2, b. l. 140), nebaustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 144), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 143).

93Skiriant bausmę nepilnamečiams kaltinamiesiems atsižvelgtina į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų skaičių, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje – prie apysunkių nusikaltimų; į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamų veikų stadijas (baigtos nusikalstamos veikos), į tai, kad kaltinamieji iš esmės prisipažino, padarę šias nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi, į kaltinamųjų asmenybes (abu neteisti, tačiau jų atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme, kurioje jie kaltinami pasikėsinimu išžaginti ir nužudymu, administracine tvarka nebausti, mokyklos charakterizuojami kaip praleidžiantys pamokas, nedrausmingi, linkę nusikalsti), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, teismas daro išvadą, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamiesiems BK 178 straipsnio 1, 2 dalyse ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – areštą, kurio dydis neviršytinas įstatymo sankcijose už šias nusikalstamas veikas numatytų vidurkių.

94Paskirtosios už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).

95Į kaltinamųjų bausmės laiką įskaitytina po dvi paras laikino sulaikymo: E. B. nuo 2010-11-12 iki 2011-11-14, o A. A. nuo 2010-11-10 iki 2011-11-12 (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., t. 2, b. l. 32, 54, 105).

96Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; t. 2, b. l. 55 – 56, 57, 108).

97R. P.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamoji R. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. M. apiplėšimas). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina, tai kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). R. P. teista, 2008-08-11 išbraukta iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos (t. 2, b. l. 189), nebausta administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta (t. 2, b. l. 202), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta.

98R. J.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. M. apiplėšimas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina, tai kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). R. J. teistas (t. 3, b. l. 21 - 22), nebaustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 33), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b. l. 34).

99I. M.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis I. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (padėjimas apiplėšti A. M.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina, tai kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). I. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 54-56), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b. l. 59-61).

100Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgta į bendrąsias bausmės skyrimo taisykles (BK 54 str.), bausmių skyrimo bendrininkams taisykles (BK 58 str.), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), į tai, kad nusikalstamą veiką padarytą prieš garbaus amžiaus žmogų (kaltinamajam I. M. – prieš jo šeimos narį), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), į kaltinamųjų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį, į kaltinamųjų asmenybes (R. J. ir R. P. teisti), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamiesiems BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis neviršytinas įstatymo sankcijose už šią nusikalstamą veiką numatyto vidurkio. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai šioje byloje galėtų būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nes I. M. neteistas, o R. P. ir R. J. pagal ankstesnius nuosprendžius laisvės apribojimo bausmes ar teismo paskirtus įpareigojimus yra atlikę pilnai dar 2008 metais, nebausti administracine tvarka.

101Dėl to laikytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą 3 metams, įpareigojant kaltinamuosius iki 2013-05-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą arba susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis, iki 2012-09-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (BK 75 str.).

102Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės –rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; t. 2, b. l. 181 – 182; t. 3, b. l. 12 - 13).

103Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

104I. Pripažinti E. B. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (R. B. apiplėšimas), 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš D. N.), 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš M. M. namų), ir paskirti jam:

105- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (R. B. apiplėšimas) – 30 parų arešto;

106- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš D. N.) - 30 (trisdešimties) parų arešto;

107- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš M. M. namų) – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto.

108Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 90 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

109Bausmės pradžią E. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

110Į atliktos bausmės laiką E. B. įskaityti dvi laikino sulaikymo paras nuo 2010-11-12 iki 2011-11-14.

111Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. B. skirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

112II. Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. M. apiplėšimas), 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš D. N.), 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš M. M. namų), ir paskirti jam:

113- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (A. M. apiplėšimas) – 30 parų arešto;

114- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš D. N.) - 30 (trisdešimties) parų arešto;

115- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš M. M. namų) – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto.

116Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 90 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

117Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

118Į atliktos bausmės laiką A. A. įskaityti dvi laikino sulaikymo paras nuo 2010-11-10 iki 2011-11-12.

119Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. A. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

120III. Pripažinti R. P. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. M. apiplėšimas), ir paskirti jai 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

121Pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti R. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigojant:

  1. iki 2013-05-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą,
  2. iki 2012-09-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti registraciją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį,
  3. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

122Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

123Išteisinti R. P. pagal BK 159 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

124Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. P. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

125IV. Pripažinti R. J. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. M. apiplėšimas), ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

126Pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti R. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigojant:

  1. iki 2013-05-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą,
  2. iki 2012-09-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti registraciją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį,
  3. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

127Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

128Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. J. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

129V. Pripažinti I. M. (I. M.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (A. M. apiplėšimo padėjimas), perkvalifikavus jo veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

130Pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti I. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigojant:

  1. iki 2013-05-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą,
  2. iki 2012-09-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti registraciją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį,
  3. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

131Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

132Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti I. M. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

133VI. patenkinti visiškai R. B. civilinį ieškinį.

134Priteisti iš E. B., o jam neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jo tėvo V. B. ir Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos, 285 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti.

135Patenkinti visiškai H. N. civilinį ieškinį.

136Priteisti solidariai iš E. B. ir A. A., o kaltinamiesiems neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jų tėvų V. B. ir A. A., 305 Lt (tris šimtus penkis litus) turtinei žalai atlyginti.

137Patenkinti visiškai M. M. civilinį ieškinį.

138Priteisti solidariai iš E. B. ir A. A., o kaltinamiesiems neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš jų tėvų V. B. ir A. A., 470 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

139Patenkinti iš dalies nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį.

140Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. P., R. J., I. M. ir A. A., o A. A. neturint savarankiškų lėšų – subsidiariai ir iš jo tėvo A. A., 13 500 (trylika tūkstančių penkis šimtus) Lt turtinei žalai atlyginti.

141Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

142Išaiškintina, jog nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1431) įvykdžius teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarius 3 punkte numatytų pažeidimų ir esant pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

1442) vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

1453) be pateisinamų priežasčių neįvykdžius teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėjant viešąją tvarką, girtaujant ar padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

1464) padarius naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje numatytas taisykles.

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita... 2. 1) 2001-07-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki... 3. 2) 2006-02-20 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129... 4. E. B., panaudodamas mažametį ir atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui... 5. jis, būdamas nepilnamečiu, 2010-10-12 apie 8.30 val., veikdamas kartu su... 6. taip pat E. B. kartu su A. A. atvirai pagrobė svetimą H. N. priklausantį... 7. E. B., būdamas nepilnamečiu, 2010-10-13 apie 17.30 val. veikdamas kartu su... 8. taip pat E. B. kartu su A. A. pagrobė svetimą M. M. priklausantį turtą, o... 9. Nepilnamečiai E. B. ir A. A. 2010-11-05 laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 12.30... 10. A. A. kartu su R. P., R. J., padedant I. M., atimdami galimybę nukentėjusiam... 11. I. M. padedant, A. A. kartu su R. P. ir R. J. iš anksto susitarę ir veikdami... 12. 2010-10-12 mažamečio R. B. apiplėšimas prie „Atžalyno“ pradinės... 13. Genių g. 25, Vilniuje... 14. Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl mažamečio R. B.... 15. Nepilnametis nukentėjusysis R. B. (R. B.) teisiamajame posėdyje patvirtino... 16. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. parodė (t. 4, b. l. 92 – 93),... 17. Nepilnametis liudytojas T. S. parodė (t. 4, b. l. 94 – 95), jog matė, kaip... 18. Nepilnametis liudytojas D. (D.) M. parodė (t. 4, b. l. 95 – 96), jog E. B.... 19. Nepilnametis liudytojas M. S. (M. S.) parodė (t. 4, b. l. 96), jog pažįsta... 20. Civilinio atsakovo Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos direktorius D. P.... 21. Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo ir nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. ir... 22. - 2010-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šios... 23. - asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame... 24. - 2011-01-18 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai,... 25. - nepilnamečio liudytojo V. D. (V. D.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo... 26. Kaip liudytojas A. A. dėl šios veikos ikiteisminiame tyrime parodė (1 t., b.... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje... 28. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai pagal 180 straipsnio 1 dalį... 29. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad mažamečio nukentėjusiojo R.... 30. 2010-10-13 vagystė iš mažamečio D. N. prie Linksmoji g. 73, Vilniuje,... 31. Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš D. N.... 32. Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš D. N.... 33. Nepilnametis nukentėjusysis D. N. (D. N.) teisme patvirtino parodymus, duotus... 34. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė H. N. parodė (t. 4, b. l. 93), jog... 35. Be kaltinamųjų E. B. ir A. A. prisipažinimų ir nepilnamečio... 36. - 2010-10-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šios... 37. - mažamečio liudytojo E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu... 38. - asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame... 39. - asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad mažametis... 40. - kaltinamojo E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame... 41. - asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad mažametis... 42. - kaltinamojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame... 43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje... 44. Kaltinamųjų padaryta nusikalstamą veika teisingai kvalifikuota kaip atvira... 45. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji H. N. dėl jai... 46. Teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio atsakovo Vilniaus „Vilnies“... 47. Nors nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta pamokų metu, tačiau... 48. 2010-11-05 vagystė iš M. M. (Nasturtų g. 1, Vilniuje)... 49. Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš M. M.... 50. Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš M. M.... 51. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. M. parodė (t. 4, b. l. 93 – 94),... 52. Kaltinamųjų E. B. ir A. A. padarytos nusikalstamos veikos padarymo... 53. - 2010-11-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šios... 54. - mažamečio liudytojo J. (J.) M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu... 55. - kaltinamojo E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame... 56. Kaltinamųjų E. B. ir A. A. įvykdyta veika kvalifikuota teisingai pagal BK... 57. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. M. dėl jai... 58. 2010-11-28 A. M. apiplėšimas (Parko g. 22 - 84, Vilniuje)... 59. Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. M. apiplėšimo... 60. Kaltinamoji R. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. M. apiplėšimo... 61. Kaltinamasis R. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. M. apiplėšimo... 62. Kaltinamasis I. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl A. M. apiplėšimo... 63. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. parodė (t. 4, b. l. 121 - 125),... 64. Liudytojas M. P. (M. P.) parodė (t. 4, b. l. 125 - 126), jog dirba Vilniaus... 65. Liudytojas M. V. parodė (t. 4, b. l. 125 - 126), jog pagal VĮ „Regitra“... 66. Liudytojas V. K. parodė (t. 5, b. l. 12 - 13), jog iš matymo pažįsta tik... 67. Liudytojas J. Č. (Č.) parodė (t. 5, b. l. 13), jog su savo automobiliu... 68. Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo ir nukentėjusiojo bei liudytojų... 69. - 2010-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šios... 70. - nukentėjusiojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame... 71. - VĮ „Regitra“ duomenys ir 2010-09-28 Transporto priemonės pirkimo –... 72. - 2010-11-29 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios... 73. - VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio ‚Opel... 74. - kaltinamojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame... 75. - nukentėjusiojo A. M. ir kaltinamosios R. P. akistatos protokolu, iš kurio... 76. - kaltinamųjų A. A. ir R. P. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad A. A.... 77. - nukentėjusiojo A. M. ir kaltinamojo R. J. akistatos protokolu, iš kurio... 78. - kaltinamųjų I. M. ir R. P. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad I. M.... 79. - kaltinamųjų A. A. ir I. M. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad A. A.... 80. - kaip liudytojas apklaustas E. B. parodė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.... 81. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą,... 82. Tačiau nė vienas kaltinamųjų, nukentėjusysis nenurodė, kad plėšime... 83. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. M. dėl jam... 84. R. P. buvo taip pat kaltinama ir tuo, kad įtraukė vaiką (A. A.) į... 85. Kaltinamoji R. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl mažamečio A. A.... 86. Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 97 - 100) parodė, kad... 87. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. K. parodė (t. 5, b. l. 12 -... 88. Pažymėtina, kad BK 159 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už... 89. Nagrinėjamu atveju pats nepilnametis A. A. patvirtino, kad su kaltinamąja R.... 90. Dėl bausmių skyrimo... 91. E. B.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis E.... 92. A. A.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis A.... 93. Skiriant bausmę nepilnamečiams kaltinamiesiems atsižvelgtina į... 94. Paskirtosios už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos dalinio... 95. Į kaltinamųjų bausmės laiką įskaitytina po dvi paras laikino sulaikymo:... 96. Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos kaltinamiesiems paskirtos... 97. R. P.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamoji R.... 98. R. J.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis R.... 99. I. M.. Įvertinus byloje esančius įrodymus pripažintina, kad kaltinamasis I.... 100. Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgta į bendrąsias bausmės skyrimo... 101. Dėl to laikytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus... 102. Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos kaltinamiesiems paskirtos... 103. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301,... 104. I. Pripažinti E. B. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1... 105. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (R. B. apiplėšimas) – 30 parų arešto;... 106. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš D. N.) - 30 (trisdešimties)... 107. - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš M. M. namų) – 25 (dvidešimt... 108. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 90 straipsnio 4 dalimi, paskirtas... 109. Bausmės pradžią E. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 110. Į atliktos bausmės laiką E. B. įskaityti dvi laikino sulaikymo paras nuo... 111. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. B. skirtas kardomąsias priemones -... 112. II. Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180... 113. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (A. M. apiplėšimas) – 30 parų arešto;... 114. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš D. N.) - 30 (trisdešimties)... 115. - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš M. M. namų) – 25 (dvidešimt... 116. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 90 straipsnio 4 dalimi, paskirtas... 117. Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 118. Į atliktos bausmės laiką A. A. įskaityti dvi laikino sulaikymo paras nuo... 119. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. A. skirtą kardomąją priemonę -... 120. III. Pripažinti R. P. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180... 121. Pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti R. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 122. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 123. Išteisinti R. P. pagal BK 159 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios... 124. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. P. skirtą kardomąją priemonę -... 125. IV. Pripažinti R. J. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio... 126. Pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti R. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 127. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 128. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. J. skirtą kardomąją priemonę -... 129. V. Pripažinti I. M. (I. M.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24... 130. Pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti I. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 131. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 132. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti I. M. skirtą kardomąją priemonę -... 133. VI. patenkinti visiškai R. B. civilinį ieškinį.... 134. Priteisti iš E. B., o jam neturint savarankiškų lėšų, - subsidiariai iš... 135. Patenkinti visiškai H. N. civilinį ieškinį.... 136. Priteisti solidariai iš E. B. ir A. A., o kaltinamiesiems neturint... 137. Patenkinti visiškai M. M. civilinį ieškinį.... 138. Priteisti solidariai iš E. B. ir A. A., o kaltinamiesiems neturint... 139. Patenkinti iš dalies nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį.... 140. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. P., R. J., I. M. ir A. A., o A. A.... 141. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 142. Išaiškintina, jog nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:... 143. 1) įvykdžius teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarius 3 punkte numatytų... 144. 2) vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau padarius kitų teisės... 145. 3) be pateisinamų priežasčių neįvykdžius teismo paskirtų įpareigojimų... 146. 4) padarius naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64...