Byla 2-114-794/2013
Dėl nuostolių priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovei N. A., atsakovui V. L., trečiajam asmeniui V. L., vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. L., trečiajam asmeniui V. L. dėl nuostolių priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 750,00 Lt nuostolius, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei N. A. ir atsakovui V. L. bendrąja daline nuosavybe priklauso trijų kambarių butas, esantis ( - ), Klaipėdoje. 2011 m. sausio mėnesį ieškovė asmeninėmis lėšomis už 1.500,00 litų suremontavo šalims priklausančio buto balkoną, todėl iš bendraturčio reikalauja pusė sumokėtos sumos.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo iniciatyva be atsakovo sutikimo, nesant būtinumui, įstiklino šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį balkoną, dėl balkono remonto nei su atsakovu, nei su jo sutuoktine V. L. iš anksto nesitarė. Taip pat nurodo, kad ieškovei įstiklinus balkoną, atsakovas ir jo sutuoktine patiria nepatogumų, nes atidarius langą nesivėdina jų naudojamas kambarys.

4Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino, kad ji savo iniciatyva be atsakovo sutikimo įstiklino šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį balkoną. Taip pat nurodė, jog nuostolių atlyginimo nereikalautų, jei atsakovas nesinaudotu balkonu.

5Teismo posėdžio atsakovas ir tretysis asmuo patvirtino atsiliepimo į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti.

6Ieškinys atmestinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis ( - ), Klaipėdos m. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso N. A. ir V. L. (b.l. 5). 2011-01-31 ieškovė N. A. savo iniciatyva be atsakovo V. L. ir jo sutuoktinės V. L. sutikimo, įstiklino šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį balkoną, už remonto darbus sumokėjo 1.500,00 Lt, duomenų, patvirtinančių būtinumą remontuoti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį balkoną nepateikė (b.l. 70).

8Pagal LR CK 4.83 str., nustatančio butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, 2 d. 1 p. buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Teisę reikalauti iš kitų butų ir patalpų savininkų atlyginti išlaidas dėl atlikto remonto, pašalinant balkono avaringumą ir balkono konstrukcijos defektus, ieškovė turi, jei balkonas buvo avarinės būklės. CK 4.83 str. 4 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20009-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, publikuota Teismų praktikoje Nr. 32, 2010 m. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas). Pagal aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė balkono remonto darbus atliko savo iniciatyva, be kito savininko (atsakovo) sutikimo, duomenų, patvirtinančių būtinumą remontuoti balkoną nepateikė. Pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš pradžių net neketino prašyti pinigų iš atsakovo už atliktus balkono darbus, tai nutarė daryti tik dėl to, kad nebesutaria dėl balkono naudojimo (b.l. 55). Atsakovas išreiškė nepasitenkinimą tuo, jog į balkoną atsiveria šalių bendrai naudojamas virtuvės langas, todėl ieškovei savavališkai įstiklinus balkoną, jam kaip bendrasavininkui net sukelia nepatogumų, nes virtuvė nėra tinkamai vėdinama. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog už balkono remonto darbus, nepriskirtus prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros darbų, ieškovė veikdama savo rizika, nebendradarbiaudama, neturi teisės reikalauti atlyginimo iš kitų buto bendrasavininkų (CK 6.2 str., CK 4.83 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

10Dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti

11Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovo atsikirtimai į jam pareikštus reikalavimus. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia tai, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (LR CPK 12 str.). Teismui nesuteikta teisė už šalį formuluoti reikalavimus ar atsikirtimus, rinkti įrodymus, konsultuoti šalį, kokių veiksmų ji turi imtis, kad būtų pasiektas vienoks ar kitoks procesinis rezultatas. Pagal civilinio proceso kodekso nuostatas teismas vertina tik teismui pateiktus įrodymus bei sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (LR CPK 14 str., 185 str., 263 str.). Taigi, ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (ar dalį reikalavimų) kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.).

12Šioje byloje ieškovė iš esmės reikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, siekia išspręsti naudojimosi balkonu tvarką, tačiau teismui suteikus galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus (b.l. 49), ieškovė kitų ieškinio reikalavimų nepateikė. Teismas pažymi, jog patekimas į balkoną yra galimas tik iš ieškovei priklausančio kambario, atsakovas balkonu naudotis neturi realios galimybės. Šalys nurodė, jog atsakovas balkone laiko daiktus, kuriuos sudeda per langą. Ieškovė paaiškino, jog pinigų už atliktus remonto darbus nereikalautų, jei atsakovas nesinaudotu balkonu (b.l. 54-56). CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. CPK 376 ir 417 straipsniuose, reglamentuojančiose šeimos ir darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, numatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.. Nagrinėjamu atveju byla nėra priskirtina prie šeimos ar darbo bylų kategorijos, todėl teismas neturi teisės spręsti dėl naudojimosi balkonu tvarkos nustatymo.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

14Atsakovas V. L. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinio netenkinus, iš ieškovės N. A. priteistina atsakovui jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 40), todėl iš ieškovės priteistina atsakovui 500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto (paslaugas) maksimalaus dydžio.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovės N. A. atsakovui V. L. 500,00 Lt (penki šimtai litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai